Pareigūnams paskirta sumokėti žala valstybei sumažinta iki minimumo

Praėjusią savaitę, Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Kauno  apsk. VPK),  įvyko tarnybinių ginčų komisijos posėdis, kuriame buvo nagrinėjami  dviejų Kauno  apsk. VPK pareigūnų prašymai sumažinti Kauno apsk. VPK  prašomą sumokėti sumą.

Į tarnybinių ginčų komisiją pareigūnai kreipėsi gavę pranešimą dėl materialinės žalos atlyginimo, kuriame iki š.m. liepos 1 d. kiekvienam iš policijos pareigūnų, gera valia, pasiūlyta Lietuvos valstybei atlyginti po 6 vidutinius darbo užmokesčius savo noru – 10506,54  ir 10885,08 Eur žalą. 

Istorija, kurios pasekoje pareigūnams atsirado pareiga sumokėti žalą, prasidėjo dar  2013 metų pabaigoje, kai policijos pareigūnai gavo, atrodo nieko neišsiskiriantį pranešimą apie įvykį, į kurį nuvykus, susidūrimas su neadekvačiai besielgiančiu asmeniu, policijos pareigūnams „kainavo“ pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuris po beveik trejų metų buvo nutrauktas, civilinius ieškinius ir, galiausiai, po beveik septynerių metų – reikalavimą Valstybei atlyginti žalą. Kauno apylinkės ir Kauno apygardos teismai civilinėje byloje savo sprendimuose nurodė, kad pareigūnų neteisėtais veiksmais buvo padaryta 51 526,44 Eur dydžio žala, kurią Kauno  apsk. VPK turėjo sumokėti ieškovams civilinėje byloje.

Nors ikiteisminis tyrimas nei vieno iš pareigūnų kaltės nenustatė, jie baudžiamojon atsakomybėn patraukti nebuvo, teismas nagrinėdamas civilinę bylą  konstatavo abiejų pareigūnų neteisėtus veiksmus. Teismai nenurodė, kurio iš pareigūnų ir kokie veiksmai neteisėti, tačiau reziumavo, kad pareigūnai įvykio vietoje, sulaikydami teisės pažeidimą darantį pilietį ir matydami, jog asmens elgesys galimai įtakotas psichikos sutrikimo, tinkamai neįvertino situacijos, akivaizdžiai neatsižvelgė į teisės pažeidimo pobūdį bei sulaikomo asmens individualias savybes, jo elgesį ir panaudojo prieš nukentėjusįjį perteklinę bei nebūtiną fizinę prievartą, t.y. atliko neteisėtus veiksmus. Ir nors pareigūnų atžvilgiu nebuvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tačiau neginčytinai nustatyta, jog pareigūnų panaudoti imtynių veiksmai pertekliniai, todėl atsirado turtinė ir neturtinė žala, kurią teismas įpareigojo padengti valstybę. Tuo tarpu valstybė, pasinaudodama atgręžtinio reikalavimo teise, dėl aukščiau aprašytos 51 526,44 Eur žalos, reikalavimą policijos pareigūnams pareiškė solidariai. 

Kauno  apsk. VPK, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto 43 str. 2 d., kuriame nustatyta, jog pareigūnas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas nustatytas funkcijas, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių pareigūno darbo užmokesčių, kaip jau rašėme, pareikalavo pareigūnų sumokėti padarytą žalą.

Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisiją, kurioje ir buvo nagrinėtas pareigūnų prašymas, sudaro 4 darbdavio ir 4 profesinių sąjungų atstovai. Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – ir LPPS) į komisiją yra delegavusi pirmininkę Romą Katinienę ir tarybos narę Agnę Greblikaitę.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, kadangi komisijos darbe deleguotas profesinės sąjungos „Sandrauga“ atstovas beveik niekada nedalyvauja, nagrinėjant ginčus profesinės sąjungos balsavimo persvaros neturi, todėl ieškant bendro sprendimo, labai svarbu susitarti, girdėti vieniems kitų argumentus.

Panašu, kad profesinių sąjungų argumentai ir pareigūnų prašymas buvo išgirsti. Komisija vienbalsiai priėmė sprendimą ir prašomą sumokėti sumą nuo 6 vidutinių darbo užmokesčių sumažino iki vieno, ją reikės išmokėti dalimis per 12 mėnesių.

„Susipažinusi su tarnybinių ginčų komisijai pateikta medžiaga, buvau šokiruota. Įsigaliojusių teismo sprendimų nekomentuosiu, ne su visais argumentais sutinku, bet privalome juos vykdyti, nes  gyvename teisinėje valstybėje. Atmetant teisinius aspektus, iš žmogiškosios pusės, sunku net įsivaizduoti, kokiomis emocijomis, mintimis beveik septynerius metus gyveno ir toliau sąžiningai pareigas atliko tie du pareigūnai. Po daugiau kaip 10 tūkst.eurų iš kiekvieno pareigūno – labai didelė suma ir finansinė našta tiek jiems, tiek jų šeimoms. Todėl džiaugiuosi, kad šioje istorijoje, į kurią gali patekti bet kuris pareigūnas, pavyko padėti tašką, pasiekti gerą susitarimą ir užbaigti septynerius metus trukusius procesus. Ne visus šio ginčo sprendimo užkuliusius galiu papasakoti, bet kai matai, kad problemos sprendimo lygiai taip pat ieškojo tiek Kauno  apsk. VPK vadovas, tiek Policijos departamento darbuotojai, supranti, kad žiūrėjimas ta pačia kryptimi, vieningo tikslo ir geriausių sprendimų siekimas policijos pareigūnų labui, profesinių sąjungų veiklai suteikia prasmės“, – po komisijos posėdžio sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

55-ių sulaukę jaunesniosios grandies pareigūnai galės prašyti, jog tarnyba būtų pratęsta

Birželio 26 d. Seime buvo priimtas „Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo  73straipsniu įstatymas“.

Nuo šiol rašytiniu pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams galės būti pratęsta šio statuto 73¹ straipsnyje numatyta tvarka, t.y. „pareigūnas, tol, kol jam sukaks šio statuto 73 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas amžius, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvieną kartą pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.“

Primename, kad apie minėtą problemą ir gresiantį pareigūnų deficitą LRITĮPS ir VAITĮPS prabilo beveik prieš metus.  Profsąjungos įspėjo teisingumo ministrą ir Kalėjimų departamento vadovą, jog dėl Vidaus tarnybos statute nustatyto tarnybos trukmės ribojimo jaunesniosios grandies pareigūnams, jau netrukus sistemą vienas po kito turės palikti ilgamečiai pareigūnai, o darbuotojų deficitas trukdys tinkamai organizuoti darbą pataisos įstaigose ir ragino imtis iniciatyvos ir teikti įstatymo pataisas.

Pagal iki šiol galiojusį Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį, nustatantį pareigūnų vidaus tarnybos trukmę, pirminės grandies pareigūnas galėjo tarnauti iki kol jam sukaks 55 metai, vidurinės grandies – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies –  iki 65 metų.

Tuomet LRITĮPS  K.Pauliukas sakė, jog nesuskubus inicijuoti Statuto pataisos ir neprailginus tarnybos jaunesniosios grandies pareigūnams dar trejiems metams (iki sukaks 58 m.), bausmių vykdymo sistemą pakirs darbuotojų krizė, paliekančių sistemą bus gerokai daugiau, nei į ją ateinančių, o skaudžiausiai ji smogs Pravieniškių pataisos namams ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui.

Tai, kad darbuotojų krizė gali paveikti ne tik bausmių vykdymo, priešgaisrinės apsaugos sistemą, bet ir policiją,  praėjusių metų liepą kalbėjo ir VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas. Plačiau skaitykite čia.

Priimtos pataisos aktualios ne tik bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, bet ir  ugniagesiams, pasieniečiams, viešojo saugumo pareigūnams, policininkams.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pareigūnai, kuriems netrukus turėjo sukakti 55 metai ir pagal iki šiol galiojusias teisės normas privalėjo palikti tarnybą, džiaugiasi priimtomis pataisomis, nes jos atvėrė kelią, atlikus medicininę sveikatos patikrą bei išlaikius fizinius normatyvus, prasitęsti tarnybą.

„Daugelis 55 metų pareigūnų dar gali, ir nori tarnauti. Labai gaila, kad keičiantis įstatymams ši nuostata buvo išbraukta ir daug patyrusių, tvirtų ir norinčių tarnauti pareigūnų paliko sistemą, prarasti puikūs, profesionalūs darbuotojai“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot K.Pauliuko, dvi Profsąjungų centro profesinės sąjungos – LRITĮPS  ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) pastebėjusios, jog dėl spragos įstatyminėje  bazėje, bausmių vykdymo sistemoje gali kilti rimta problema dėl masiškai tarnybą paliekančių pareigūnų, dar prieš metus kreipėsi į teisingumo ministrą, Seimo narius.

„Teko įrodinėti tiek ministrui, tiek Seimo nariams atskirai ir komitetų posėdžiuose, jog būtinos įstatymo pataisos, galinčios padėti spręsti problemą“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, nuo momento, kai iškėlėme problemą  praėjo beveik metai, kol galiausiai, mus išgirdę ir, įvertinę problemos mąstą, ją spręsti ėmėsi Seimo nariai.

Šiandien, pasak LRITĮPS pirmininko, reikia padėkoti visiems, prisidėjusiems rengiant ir priimant šį projektą: vidaus reikalų ministrei, kuri išgirdo profsąjungų siūlymus ir argumentus, kodėl tokia pataisa būtina, ir pakeitusiai išankstinę neigiamą nuomonę; taip pat Seimo nariams, supratusiems problemos mąstą; Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, kuri pritarė, jog pataisa reikalinga ir kurios vadovaujamas  komitetas šį klausimą išsamiai išnagrinėjo, išgirdo profsąjungos argumentus ir kardinaliai skirtingų nuomonių kontekste, priimė pareigūnams  palankų sprendimą; Seimo nariui Juozui Bernatoniui, kuris šią pataisą užregistravo, pristatė Seimui bei laikėsi pozicijos, kad teisė tęsti tarnybą pareigūnams turi būti suteikta; teisingumo ministrui, su kuriuo buvo daug diskutuojama, aštriai ginčijamasi, tačiau palaikiusio ir kritiniu momentu, kai viltys sulaukti teigiamo sprendimo buvo beveik prarastos, aktyviai gynusio projektą ir jo būtinybę pareigūnams; buvusiai  profesinės sąjungos Kauno padalinio Probacijos tarnybos atstovei, dabar – Jurbarko tarybos narei Ingai Molevaitei bei Profsąjungų centro teisininkei Aistei  Kuolaitei.

Pasak LRITĮPS pirmininko, teko kalbėti labai garsiai, kad  būtų išgirsta, jog problema realiai egzistuoja, o Seimo nariai imtųsi ją spręsti.

„Tai buvo savotiškas iššūkis“, – sakė K.Pauliukas.

„Profsąjungų centras pasirengęs naujiems  iššūkiams – sieksime Konstituciniame teisme įrodyti, jog priimti sprendimai, kai buvo pratęstas būtinas ištarnauti  pareigūnų tarnybos laikas nuo 20 iki 25 metų valstybinei pensijai gauti, pažeidė teisėtus pareigūnų lūkesčius. Šiam procesui pritaria visos Profsąjungų centro profesinės sąjungos ir jų pirmininkai – Vitalijus Jagminas, Roma Katinienė ir Rimantas Liepa –pasirengę įdėti dar daugiau jėgų ir darbo, kad tai būtų įrodyta“, – sakė K.Pauliukas.

Į tarnybą jaunieji pasieniečiai ateis jau būdami profsąjungos nariais

Vakar Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai apsilankė Pasieniečių mokykloje, kur susitiko su, už dviejų savaičių mokslus baigsiančiais ir pasieniečių gretas papildysiančiais, kursantais.

Susitikime pasikalbėta apie profesinės sąjungos veiklą ir bendrystę, kuri sieja profesinės sąjungos gretose esančius narius.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, džiugina tai, kad net 44 jauni, veržlūs ir aktyvūs kursantai prisijungė prie profsąjungos veiklos.

„Jauni žmonės organizacijai neabejotinai atneš gerų veržlių idėjų, neleis organizacijai užmigti, o mes, savo ruožtu, įsipareigojame padėti savo naujiems kolegoms darbe, dalindamiesi patirtimi, patarimais, o prireikus ir gindami jų teises ir teisėtus interesus“, – sakė R.Liepa.

Pasak šios pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, toks pasitikėjimas organizacija ne tik puikiai nuteikia, bet ir įpareigoja.

„Esame tikri, kad nenuvilsime nei vieno mūsų profesinės sąjungos nario“, – sako Ž.Kalpokas.

Socialinis dialogas mezgasi ir Regitroje

Karantino pabaiga įmonėje Regitra sutapo su jos vadovybės, profesinės sąjungos atstovų ir darbo tarybos atstovų susitikimu. Susitikimo metu pasidalinta informacija apie situaciją įmonėje, nuotaikas ir veiklos organizavimo ypatumus.

Pasak šiame susitikime dalyvavusio Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, nors susitikimo pradžioje jautėsi įtampa, netrukus jos neliko, o pirmasis tokio tipo susitikimas buvo naudingas visiems dalyvavusiems, gausus pasisakymų ir nuomonių apsikeitimų.

Regitra vadovybė pristatė bendrą situaciją įmonėje, klientų aptarnavimo srautus prieš karantiną, jo metu ir jam pasibaigus, finansinę įmonės padėtį.

Aptarta „Qmatic“ (klientų srautų valdymo sistema), klientų aptarnavimas, išankstinė jų registracija. Kalbėta apie šios sistemos privalumus bei naudą klientui, darbuotojui.

Susitikime paliesta ir Infocentro darbuotojų situacija: dideli darbo krūviai, darbo laiko apskaičiavimo metodika bei mikroklimatas.

Anot Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, apie, galimai, egzistuojančią įtampą ir prastą mikroklimatą, paskatino kalbėtis padažnėję darbuotojų nuogąstavimai, skundai dėl didelio darbo krūvio ir iš klientų patiriamo psichologinio spaudimo.

    Viena iš problemų, kuri buvo aptarta susitikimo metu – egzaminą laikančiųjų priėmimo srauto ribojimas. Pasak E.Plokščio, ji aktuali egzaminuojantiems darbuotojams. Jie skundžiasi, kad krūviai didžiuliai, o egzaminuoti per dieną daugiau nei 7 klientus būtų labai sunku. Konkretaus sprendimo šiuo klausimu,  susitikimo metu rasti nepavyko, tačiau buvo išklausytos visų nuomonės ir pozicijos.

„Šis klausimas paliktas kitam kartui, tačiau profesinė sąjunga viliasi, jog bus susitarta ir nustatyta, kad didžiausias, norinčiųjų laikyti egaminą per dieną, skaičius vienam egzaminatoriui neturėtų viršyti  7 klientų“, – kalbėjo E.Plokštys.

Susitikime aptartas ir remontas, vykstantis Regitra Mažeikių grupės padalinyje, jo trukmė, darbuotojų darbo sąlygos.

 „Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas, kuriame  įmonės vadovybė, profsąjungos ir darbo tarybos atstovai išsamiai ir nuoširdžiai pasikalbėjo apie egzistuojančias problemas  ir bendradarbiavimo perspektyvas“, – po susitikimo sakė Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Klaipėdoje dviejų pareigūnų vertinimai iš „patenkinamai“ pakeisti į „gerai“

Birželio 16 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos  (toliau – ir LPPS)pirmininkė  Roma Katinienė dalyvavo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykusiame pareigūnų metinio vertinimo komisijos posėdyje, komisijos narės teisėmis.

Šiame posėdyje buvo vertinami 9 pareigūnai, iš kurių 4 LPPS nariai.

Profesinės sąjungos pirmininkė pasidžiaugė, jog dviejų pareigūnų – LPPS nario ir Klaipėdos apskrities policijos pareigūno – vertinimai iš įvertinimų „patenkinamai“, komisijos posėdžio metu, atkreipus dėmesį į realius darbo rezultatus ir atmetus papildomus reikalavimus, nesusijusius  su tiesiogiai atliekamu darbu, buvo pakeisti į „gerai“.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, norisi atkreipti pareigūnų dėmesį, jog ne visada reikia aklai sutikti su vertinimo rezultatais.

„Labai norisi priminti pareigūnams, jog keliamos metinės užduotys yra susitarimas, todėl ir visi klausimai, susiję su šiuo susitarimu, turi būti aptariami, o ne priimami kaip duotybė. Esant nesusikalbėjimui, nuomonių skirtumams – nesutikimas su įvertinimu ir dalyvavimas vertinimo  komisijoje – tai kelias į savo interesų gynimą“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

Klaipėdos apskrityje nagrinėtos darbo organizavimo problemos

Birželio 16 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, šios profsąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Julita Razmantienė ir Klaipėdos skyriaus vicepirmininkas Žydrūnas Kazbaraitis susitiko su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apsk. VPK) vadovybe.

Susitikime aptarta, vieno padalinio pareigūnų ir prokuratūros  nesusikalbėjimo, problema, kai prokuroras, vadovaudamas atliekamiems tyrimams, darbe sukelia įtampas, taip trukdydamas produktyviam darbui. Profsąjungos atstovai ir Klaipėdos apskrities policijos vadovai aptarė problemą bei galimą jos sprendimo planą. 

Susitikime kalbėta ir apie kitą opų klausimą – III skilčiai priklausančių pareigūnų įtraukimą į reagavimą.

Profesinės sąjungos atstovai akcentavo, jog įprastai III skilčiai priskiriami pareigūnai yra taip vadinami „kabinetiniai“ darbuotojai, kurie neturi visų specialių priemonių, tame tarpe ir liemenių. Šiai skilčiai priskiriami pareigūnai neturi tinkamo fizinio pasirengimo bei reikiamų įgūdžių naudojantis šaunamuoju ginklu bei spec. priemonėmis. Profesinės sąjungos atstovai teigė, jog minėtų darbuotojų pasirengimas negali būti ir nėra tolygus II ar I skilčiai priskiriamų  pareigūnų, todėl eilę metų buvo laikomasi praktikos, numatyti kitokį darbo organizavimą. Viskas pasikeitė įvykdžius Policijos reformą, kai neliko padalinių atskirties pagal darbo specifikas.

Profsąjungos atstovai pasiūlė, kad III skilčiai priklausantys pareigūnai nebūtų įtraukiami į reagavimą, o  pasitelkiami atlikti kitas užduotis (pvz.: atlikti tyrimų veiksmus), tuo tarpu reaguoti į įvykius vyktų pareigūnai, tinkamai aprūpinti spec. priemonėmis, taip pat įgijusieji reikiamą fizinį bei taktinį  pasirengimą. Klaipėdos apsk. VPK vadovybė pažadėjo apsvarstyti Klaipėdos skyriaus profesinės sąjungos atstovų siūlymus ir paieškoti abiems pusėms priimtino sprendimo.

Susitikime aptartas ir darbo apmokėjimo, tiriant rezonansines bylas, dirbant viršvalandžius ar išeiginių metu, klausimas. Prieita vieningos nuomonės, jog pareigūnams už darbą turi būti sąžiningai ir tinkamai apmokama.

Kauno policijoje vykstantis eksperimentas atvėrė pareigūnų krūvių suvienodinimo problemą

Š.m. birželio 10 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, Kauno skyriaus pirmininkė Lilė Žukaitė, Kauno skyriaus tarybos narė Rasa Orentienė bei kiti LPPS nariai  aptarė vykdomą Kauno m. Centro policijos komisariato ir Kauno m. Panemunės policijos komisariato sujungimo eksperimentą bei pastebėtas problemas.

Primename, kad minėtas eksperimentas vyksta nuo praėjusių metų balandžio 15 d. iki š.m. birželio 30 d. Jo tikslas – tinkamai pasirengti dviejų komisariatų veiklai vieno policijos komisariato principu. Eksperimento metu siekiama optimizuoti valdymą ir veiklos administravimą, suvienodinti veiklos organizavimo praktiką, darbo krūvius tas pačias funkcijas vykdantiems Centro PK ir Panemunės PK pareigūnams, didinti ekipažų teritorijoje skaičių, užtikrinti operatyvesnį reagavimą į įvykius ir kt.

Anot LPPS Kauno skyriaus pirmininkės Lilės Žukaitės, analizuojant ir stebint vykstantį eksperimentą, pastebėta, jog liko neišspręstas, krūvių pareigūnams sulyginimo, klausimas.

Birželio 22 d. planuojamas šio eksperimento pristatymas – aptarimas, kuriame dalyvaus ir LPPS pirmininkė R.Katinienė bei šios profsąjungos Kauno skyriaus pirmininkė L.Žukaitė. Susitikimo – pristatymo metu Lietuvos policijos  profesinės sąjungos atstovai su Kauno AVPK vadovybe aptars kylančias problemas, pasidalins pastebėjimais, teiks pasiūlymus.

„Vykdant pokyčius labai svarbu, kad bendravimas, dialogas, apsikeitimas nuomonėmis su profesinių sąjungų, darbuotojų atstovais vyktų vos juos pradėjus, nuo jų pradžios. Jei išmoksime bendrauti ne dėl formalumo, o iš tikrųjų girdėsime vieni kitus, bus atsižvelgiama į  pastabas, siūlymus, pareigūnai labiau pasitikės vykdomais pokyčiais“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R.Katinienė.

R.Katinienė: „Pareigūnai turi koncentruotis tik į darbą, tai sudėtinga, kai darbe prasta atmosfera“

 Birželio 15 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė lankėsi Telšiuose, kur Generalinis komisaras pristatė naujus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Mažeikių rajono policijos komisariato vadovus.

Primename, kad minėtų komisariatų vadovai buvo pakeisti po skaudžių įvykių  Mažeikių rajone, kai tarnybos metu vienas pareigūnas buvo nušautas, o su žuvusiuoju poroje dirbusi pareigūnė – sužalota.

Naujų vadovų pristatymo – susitikimo su komisariatų darbuotojais metu, LPPS pirmininkė R. Katinienė atkreipė dėmesį, kad Telšių apskritis jau kurį laiką buvo pastebima dėl prastos bendravimo kultūros ir blogo mikroklimato.

Profesinės sąjungos pirmininkė akcentavo, kad labai svarbu, jog pareigūnai tarnybos metu bei vykdami į užduotis, iškvietimus jaustųsi saugūs, užtikrinti ir galvotų apie atliekamą darbą, o ne apie galimas problemas, kylančias dėl netinkamo darbo organizavimo ir pan.

Šio susitikimo metu profesinių sąjungų vadovės susitiko ir su Generaliniu komisaru aptarė problemas, pateikė savo poziciją, kaip jas būtų galima spręsti.

Siužetas ir interviu su R.Katiniene čia. 

Po beveik metus trukusių derybų pasirašoma Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis

Šiandien Kalėjimų departamente ketinama pasirašyti Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį.

Primename, kad derybos tarp Kalėjimų departamento ir profesinių sąjungų dėl bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties buvo pradėtos praėjusių metų liepos 9 d.  Derybose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai.

Pirmoji šakos kolektyvinė sutartis bausmių vykdymo sistemoje buvo pasirašyta 2014 m. liepos 23 d. , ji galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo numatyta įsteigti kolegialius organus – Darbuotojų valdymo ir Derybų komitetus. Sutartis apibrėžė ir socialinių bei ekonominių darbuotojų teisių ir garantijų užtikrinimą, darbo organizavimą, darbuotojų skatinimo, drausminių nuobaudų skyrimo, atostogų ir kitus pareigūnams svarbius klausimus.