Profsąjunga ragina departamentą greičiau surasti nuolatinį Probacijos tarnybos vadovą

„Nieko nėra pastoviau už laikinumą“, – apie užsitęsusias Probacijos tarnybos vadovo paieškas sako Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak K.Pauliuko,  tai, jog vienoje svarbiausių Kalėjimo departamento struktūrų – Probacijos tarnyboje – iki šiol nėra paskirto vadovo, negera situacija.

Dar 2020 m. rugsėjo mėn. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pareigas paliko Vytautas Lamauskas, įstaigai vadovavęs nepilnus metus. Nuo to laiko Lietuvos probacijos tarnybai laikinai vadovauja Gintarė Burokienė. Kaip yra nurodoma Lietuvos probacijos tarnybos internetiniame tinklapyje, G. Burokienė yra l. e. Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas, atliekanti direktoriaus funkcijas. Nurodoma, kad nuo 2019 m. sausio 28 d. G. Burokienė laikinai perkelta į Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus pavaduotojo pareigas ir nuo 2020 m. rugsėjo 9 d. iki dabar taip pat atlieka Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus funkcijas. Be to, yra nurodoma, kad nuo 2018 m. lapkričio mėn. iki 2019 m. sausio 28 d. G. Burokienė tarnybą tęsė Lietuvos probacijos tarnyboje Veiklos koordinavimo ir kontrolės skyriuje, tačiau nenurodoma, kokiose pareigose. Tokia situacija reiškia, jog vienai svarbiausių Kalėjimo departamento struktūrų laikinai vadovauja asmuo, paskirtas į šias pareigas iš kitų taip pat laikinai užimamų pareigų. Į kokias pareigas G. Burokienė paskutinį kartą buvo paskirta ne laikinai, viešai prieinamuose informaciniuose šaltiniuose informacijos rasti neįmanoma.

Profesinių sąjungų nuomone, tokia situacija nėra priimtina dėl tam tikrų skaidrumo principų užtikrinimo, kai tiek įstaigos bendruomenei, tiek ir platesnei visuomenei vis tik turėtų būti žinoma informacija, kokie asmenys ir kokiais būdais užima aukščiausius vadovaujančius postus. Kitas dalykas, jog bet kuri situacija, kada institucija ilgesnį laiką neturi pastovaus vadovo, yra nepriimtina ir turėtų būti kuo greičiau daromi sprendimai.

 „Kodėl Kalėjimų departamentas nesuskubo ieškoti naujo vadovo, kai  šį postą paliko V.Lamauskas, mes nežinome, tačiau manome, kad pirmiausia departamentas ir turėtų būti labiausiai suinteresuotas, jog svarbi įstaiga rastų vadovą, kuris išmanytų sistemą. Manau, kad bausmių vykdymo sistemoje tikrai atsirastų kandidatų, galinčių pretenduoti į šias pareigas ir turinčių reikiamų kompetencijų atsakingai dirbti Probacijos tarnybos vadovo pareigose.  Svarbu, kad sistemoje dirbantys žmonės matytų  galimybę ir norėtų kilti karjeros laiptais“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.  

„ Gal Teisingumo ministerija, matydama sau pavaldžios įstaigos neveiklumą ir tai, kad Kalėjimų departamentas neskelbia konkurso, galėtų būti aktyvi ir paragintų departamentą veikti? Tikimės, kad šįsyk į atrankos konkurso komisiją bus pakviesti ir Teisingumo ministerijos ir profesinės sąjungos  atstovai, o pats atrankos procesas nekels abejonių dėl skaidrumo ir atvers galimybę jame dalyvauti didesniam pretendentų skaičiui. Probacijos tarnybai reikalingas profesionalus, kompetentingas ir galintis priimti šiuolaikiškus sprendimus vadovas, kuris kaip tik ir padėtų įgyvendinti ambicingus ir aukštus Teisingumo ministerijos išsikeltus  tikslus, keliamus ne tik Probacijos tarnybai, bet ir visai bausmių vykdymo sistemai“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos Vitalijus Jagminas.

Profesinės sąjungos raštu kreipėsi į Kalėjimu departamentą ir paprašė kuo skubiau skelbti atranką Lietuvos probacijos tarnybos vadovo pareigoms užimti, o jos neskelbiant nori, kad darbuotojų bendruomenė būtų informuojama, kokios to priežastys, ir kiek esama situacija dar galėtų tęstis.

Vilniaus pasienio rinktinėje aptarti tarnybos organizavimo klausimai

Šiandien Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa ir jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas buvo susitikę su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR VRM Vilniaus pasienio rinktinės vadu Dariumi Škarnuliu.

Susitikime aptarta Vilniaus pasienio rinktinės užkardų veikla, darbo organizavimas, problematika. Su Vilniaus rinktinės vadu kalbėta apie priemones mikroklimatui užkardose gerinti, komunikacijos stoką.

Apsikeista informacija ir įžvalgomis aktualiais klausimais, analizuotos pasienio užkardų veikloje ir darbo organizavime dažniausiai pasitaikančios problemos.

Po susitikimo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa sakė, jog su Vilniaus pasienio rinktinės vadu susitarta dėl periodiškos komunikacijos aktualiais klausimais, informacijos keitimosi bei tolimesnio glaudesnio bendradarbiavimo sprendžiant įvairius tarnybos klausimus.

Tarnybinių patikrinimų išvarginti pareigūnai spėlioja, kas tikrasis taikinys?

Pravieniškių pataisos namuose dirbantys pareigūnai skundžiasi, jog jau pavargo nuo spaudimo, kurį jaučia ir pastaruoju metu ypač stipriai patiria iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bei Imuniteto valdybų. Tarnybinių patikrinimų pagausėjimą jaučia ir profesinės sąjungos teisininkai, rengiantys skundus teismams.

Nuo metų pradžios pastebimas tarnybinių patikrinimų, kurių iniciatorius Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba, augimas Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje dirbantiems pareigūnams, privertė į tai atidžiau pažvelgti profesinės sąjungos atstovus.  

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, problemos nekeltume, jeigu tai būtų susiję su pareigūnų daromais pažeidimais, tačiau tai, kas dabar vyksta pataisos namuose labiau panašu į perteklinį spaudimą.

„Pataisos namuose tvyro įtampa, pareigūnai nesupranta už ką Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, veikdamas kartu su Kriminaline žvalgyba, jiems, skyrių viršininkams pradeda tarnybinius patikrinimus. Tai išklausius pareigūnų, mano nuomone, labiau panašu į spaudimą“, – sako K.Pauliukas.

 Pareigūnai teigia, jog įstaigoje nėra taip buvę iki šiol. Jau antras mėnuo pareigūnai jaučia spaudimą ir teigia, jog be atsakingo ir psichologiškai sudėtingo darbo  dabar dar prisidėjo ir nuolatinis nerimas, kas kitas atsidurs Imuniteto taikinyje.

Neseniai, šių metų kovo pradžioje, atlikus kolektyvo psichologinį tyrimą, gautos išvados, jog nervinę įtampą patiria 52 proc. šių pataisos namų darbuotojų, o pagal skyrius didžiausią – net 80 proc. įtampą – Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai. Kaip nerimą ir įtampą keliantį veiksmą pareigūnai identifikavo skubėjimą atlikti darbines užduotis, tokio pobūdžio įtampa daugiausia kamuoja Turto valdymo skyriaus pareigūnus, o imant bendrai – 37 proc. darbuotojų, fizinę įtampą patiria 32 proc. darbuotojų (didžiausią – 50 proc. – Pirmo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai).

Pasak LRITĮPS pirmininko, nors psichologinio tyrimo išvadose rekomenduojama mažinti darbuotojų įtampą, suteikiant gerų emocijų, skatinant už gerai ir atsakingai atliekamą darbą, sulaukta dar didesnės įtampos, kurios priežastis ne įstaigos vadovybė, o pareigūnai iš Kalėjimų departamento.

Blogiausia, teigia sutikę anonimiškai pasikalbėti pareigūnai, kad tas spaudimas nesibaigia, ko siekiama neaišku.

„Galbūt taikinyje visai ne mes, o įstaigos vadovas, kuris turi stuburą ir pasipriešino tam tikrų projektų įgyvendinimui, tačiau neturime tai pagrindžiančių įrodymų, vien nuojautas ir savo spėliones“, – kalbėjo pareigūnai.

Pareigūnai stebisi ir tuo, kad jiems tarnybinius patikrinimus pradedantys Kriminalinės žvalgybos pareigūnai patys nedėvi uniformos ir nenešioja vaizdo kameros, nedaro pokalbių su pareigūnais ir nuteistaisiais įrašų, kurie privalomi pagal Teisingumo ministrės išdėstytą poziciją.

Pasak Kęstučio Pauliuko, galbūt tuomet neliktų abejonių ir klausimų pareigūnams.

Tai, kad daugėja tarnybinių patikrinimų šioje, o ir kitose bausmių vykdymo įstaigose, pastebėjo ir profesinės sąjungos teisininkai.

Peržiūrėję 2019 m. ir 2020 m. profesinės sąjungos narių bylas, pagal pataisos įstaigų pareigūnų skundus dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, kuriose pareigūnus atstovavo Profesinės sąjungos teisininkas teigia, jog  2019 m. negautas nei vieno pataisos pareigūno prašymas apskųsti tarnybinę nuobaudą, tad ir tokio pobūdžio administracinių bylų nebuvo pradėta.

Ar tai sutapimas, ar ne, tačiau po Kriminalinės žvalgybos pertvarkos, kai pasikeitė jų priklausomybė ir šie pareigūnai tapo pavaldūs nebe įstaigos vadovams, o Kalėjimų departamentui, tokių bylų jau 2020 metais ėmė gausėti.

2020 m. vienuolika pataisos įstaigų pareigūnų (5 iš Marijampolės pataisos namų, 3 iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 – iš tuo metu dar buvusių Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir 1 – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kreipėsi į Profesinę sąjunga, kad būtų parengti skundai teismui dėl jiems paskirtų nuobaudų panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems Marijampolės pataisos namų pareigūnams ir visiems Pravieniškių PN-AK pareigūnams nuobaudos buvo paskirtos iš tų pačių situacijų, pagal tas pačias tarnybines išvadas. Tai reiškia, jog tai nebuvo tarnybiniai patikrinimai dėl kiekvieno iš minėtų pareigūnų atskirai. Buvo tiriami tam tikri įvykiai, kuriuose buvo apkaltinta po keletą pareigūnų. Iš minėtų vienuolikos pareigūnų šiai dienai dėl dešimties pirmos instancijos teismas yra priėmęs sprendimus, ir iš tų dešimties – devyniems tarnybinės nuobaudos yra panaikintos. Vieno pareigūno atžvilgiu teismo sprendimo dar nėra. Žinoma, didesne dalimi pareigūnų naudai priimti pirmos instancijos teismo sprendimai yra apskųsti aukštesnei instancijai. Aštuoniems pareigūnams iš vienuolikos tarnybinius patikrinimus atlikinėjo Kalėjimų departamento sudarytos komisijos (dėl Marijampolės pataisos namų ir dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), vienu atveju – pagal nufilmuotus faktus, o kitu – pagal anoniminį pranešimą Kalėjimų departamentui.  Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti įstaigos komisijų, pradėti vienu atveju gavus pažymą iš Kalėjimų departamento apie anoniminį skundą (kas apskundė, nežinia), o kito pareigūno atžvilgiu tokį patikrinimą taip pat nurodė pradėti Kalėjimų departamentas, pagal informaciją, kurią nustatė prieš tai atlikto kito tarnybinio patikrinimo metu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnui tarnybinį patikrinimą taip pat atliko pačios įstaigos sudaryta komisija, bet informaciją gavo iš Kalėjimų departamento pareigūnų, pagal nuteistojo skundą.

2021 m. jau yra paduotas vienas skundas dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo dviem Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams. Tarnybinį patikrinimo atliko pačios įstaigos sudaryta komisija.

Tačiau tai jau atvejai, kai kalbame apie ginčus, kurie keliauja į teismus.  Tai, kad pirmoje instancijoje dauguma pareigūnų panaikinamos nuobaudos, taip pat iškalbingi skaičiai.

Pasak K.Pauliuko, iškalbingi ne tik skaičiai, bet ir faktas, kad bent jau profesinės sąjungos nariai pareigūnai dažniau laimi nei pralaimi tarnybinių ginčų bylose, tačiau kas gali įvertinti žalą, kuri patiriama, su kokiais išgyvenimais susiduria pareigūnai, kurie nesijaučia kalti dėl tam tikrų situacijų, už kurias nubaudžiami tarnybinėmis nuobaudomis, kokių patiria sunkumų ir finansinių nuostolių. Ir net pergalės teisme atveju, patirti nuostoliai (psichologiniai) sunkiai kompensuojami.

„Todėl labai norėtųsi išgirsti atsakymus, taip pat ir iš Teisingumo ministrės, ar apie tokią sistemą, kurioje, galimai, tokiu būdu „laužomi“ pareigūnai, kalba ministrė? Ir kodėl tai, kas galioja pareigūnams, negalioja Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyriaus pareigūnams“ – sako profesinės sąjungos pirmininkas.

Pareigūnų bendruomenė prašo ministrės pagalbos kuo skubiau spręsti susidariusią keblią padėtį.

Policijos pareigūnai įrengė blokpostą prie Vyriausybės

Šiandien, balandžio 7 d. 12 val. policijos pareigūnai akcija priminė Vyriausybei, kad jie laukia skiepų, bet prioritetų grupėje tebėra sąrašo pabaigoje. Ir nors akcijos išvakarėse policijos pareigūnus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai sulaukė valdžios pažadų, kad pareigūnai bus skiepijami prioriteto tvarka, pažadais nepatikėjo. Todėl blokpostas buvo įrengtas prie Vyriausybės, o pagrindinis kelias vedantis į šį pastatą užtvertas „STOP“ juosta.

Protesto akcijoje dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai priklausančių profesinių sąjungų atstovai. Profsąjungų centrą atstovavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas bei šių profesinių sąjungų nariai.

„Siekiame, kad policijos pareigūnai būtų skiepijami ne tada, kai yra atliekamos vakcinos, bet prioriteto tvarka. Taip pat, jog pareigūnai būtų pakelti sveikatos apsaugos ministro nustatytoje prioritetų grupėje, o pareigūnų skiepijimas nepriklausytų nuo mero ar dar kažkieno malonės“, – sakė R. Katinienė.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas taip pat akcentavo, kad pareigūnams turėtų būti sudaryta galimybė pasirinkti vakciną.

„Tai būtų labai protingas sprendimas, o pareigūnai galėtų pasirinkti vakcinos gamintoją, kaip gali tai daryti visi kiti šalies gyventojai“, – kalbėjo V.Jagminas.

Daugiau protesto akcijos akimirkų rasite galerijoje, o video – mūsų facebook paskyroje.

Kodėl mes ne meškėnai?

Balandžio 4 dieną sukanka 2 metai, kai įkurta Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Paklausus, o koks gi buvo pagrindinis siekis kuriant naują organizaciją, tiek jos pirmininkas Rimantas Liepa, tiek jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas teigia, jog svarbiausia – mąstyti ir į profsąjungų veiklą pažvelgti kitaip, nei kitos pasieniečių profsąjungos. O ir bijoti, anot jų, nebuvo ko, juk, anot Henry Fordo,  „kai atrodo, kad visas pasaulis yra prieš tave, prisimink, kad lėktuvas pakyla prieš vėją!“.

„Mes tikėjome, kad galime sukurti naują organizaciją, kuri kitų panašių organizacijų gretose išsiskirs, o dėmesys bus skiriamas ne kažkokiam mistiniam lyderių ugdymui ar jų paieškoms, o kiekvienam nariui. Todėl mūsų profsąjungoje pirmininkas negauna atlygio, narių lėšos naudojamos veiklai, teisinei pagalbai, darbuotojams išlaikyti.

Palikus profesinę sąjungą, kuri, mūsų nuomone, švelniai tariant nusirito į moralinį dugną, kilo mintis, kad reikia sukurti tokią organizaciją, kuri ne imituotų, o realiai rūpintųsi savo nariais.  Didelių ir gražių burbulų apie tariamai vykdomus ar įvykdytus darbus, mistinę programą „1000“, mes prisižiūrėjome pakankamai, todėl mūsų profesinės sąjungos vienas pagrindinių tikslų – individualus dėmesys kiekvienam nariui.

Mūsų jaunos organizacijos pamatinės  vertybės be kurių neįmanoma būtų jokia mūsų veikla: PASITIKĖJIMAS, PAGARBA ir PAGALBA.

Jaučiame, kad ir žmonės mumis tiki kaip profesine sąjunga, galinčia pateisinti jų lūkesčius. Ypač tai jaučiame iš jaunimo ir tų pareigūnų, kurie niekada nebuvo jokiose profesinėse sąjungose, todėl esame dėkingi visiems už pasitikėjimą, tikėjimą bei palaikymą“, – atviravo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas sako, jog daugeliu klausimų apie profesinės sąjungos veiklą, jų nuomonė gerokai skiriasi nuo nusistovėjusios.

„ Profsąjunga – nėra vienas asmuo – pirmininkas ar taryba. Profsąjunga – kiekvienas narys ir būtent nariai formuoja, kokia ta profsąjunga yra ir kokį kelią ji pasirinks. Todėl ir pasakymas – „Mes – ne meškėnai“ (aut.past. visas pasakymas yra „Mes – ne meškėnai, žiemai atsargų nekaupiame“) –  gimė iš mūsų pagrindinio principo, jog viskas, kas sumokama kaip nario mokestis, turi sugrįžti nariams, nesvarbu kokiu pavidalu ar paslaugomis, ar reprezentacijai skirtomis priemonėmis. Žvelgiant į ateitį tikrai neketiname keistis ir pasimesti kitų profsąjungų gausoje. Pagrindiniai tikslai per du metus jau yra įgyvendinti: mus jau žino, mūsų nariai moka mažiau ir gauna kokybiškas paslaugas, kurios nėra mistifikacija. Šiai dienai mūsų organizaciją, per tokį trumpą laikotarpį, jau vienija virš 200 narių, nes MES – NE MEŠKĖNAI!“ – sakė Ž.Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, žmonės galėjo rinktis profesines sąjungas kurios eina senai pramintais keliais, bet pasirinko tą, kuri rado savo taką.

„Taip tai dar ne kelias  o tik takas, bet jis  tik mūsų. Ir kuo daugiau eis tuo taku, tuo greičiau jis virs keliu, mūsų visų keliu, ir mes būsime to pokyčio dalimi. Niekados nepamiršime tų kurie mus suprato palaikė ir parėmė“ , – sakė R. Liepa.

Ir tikriausiai jeigu ne karantinas, šventiniu tortu NE MEŠKĖNAI būtų pasidalinę su savo nariais. O dabar – tik virtualia ir nuoširdžia padėka kiekvienam profesinės sąjungos nariui arba jos  idėjas palaikančiam.

Užpūsdami antrąją žvakę ant torto pasieniečių profsąjungos sumanytojai sako, jog: „Jei yra kokia sėkmės paslaptis, ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis, pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų“ (Henris Fordas).

Alytaus pataisos namų pareigūnai sulaukė skiepų

Kovo 25 d. nuo 9 val. Alytaus pataisos namų pasitarimų salėje AstraZeneca vakcina buvo paskiepyta 90 Alytaus pataisos namų darbuotojų. Skiepus pareigūnams pasiūlė Alytaus rajono savivaldybė.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovės šioje įstaigoje Jurgitos Mansevičienės, prieš savaitę įstaiga gavo Kalėjimų departamento Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjos informaciją ir raginimą susisiekti su Alytaus miesto savivaldybe dėl skiepų pataisos namų pareigūnams ir darbuotojams. 

Įstaigos vadovybė nedelsdama susisiekė su savivaldybės atsakingais asmenimis, tačiau paaiškėjo, jog jokių nurodymų skiepyti pareigūnus ji nebuvo gavusi.

Nusivylimą netrukus pakeitė džiugus laukimas, nes vakcinų nuo koronavirusinės infekcijos Alytaus pataisos namų pareigūnams ir darbuotojams pasiūlė Alytaus rajono savivaldybė, kuri turėjo papildomų vakcinų dozių. 

Alytaus pataisos namų vadovas į žinią reagavo žaibiškai, jau kovo 23 dieną atliko apklausą, norėdamas išsiaiškinti, kiek pareigūnų norėtų ir galėtų skiepytis. Norinčiųjų skiepytis buvo 135, tačiau paskiepyta gerokai mažiau – 90, nes koją pakišo tai, kad dalis norinčiųjų skiepytis yra sirgę koronavirusine infekcija, o po ligos nėra praėję 6 mėnesiai.

Pirmąjį AstraZeneca skiepą kartu su darbuotojais gavo ir Alytaus pataisos namų vadovas.

„Dėkojame Alytaus rajono savivaldybei už vakciną ir medikams, kurie skiepyti pareigūnų atvyko į įstaigą ir pasistengė, kad šis procesas būtų sklandus. Kaip profesinės sąjungos atstovė džiaugiuosi puikiais mūsų įstaigos vadovo ir  Veiklos organizavimo skyriaus patarėjos vadybiniais sugebėjimais operatyviai reaguoti ir nepraleisti netikėtai atsiradusios progos paskiepyti pareigūnus“, – sakė LRITĮPS atstovė Alytaus pataisos namuose Jurgita Mansevičienė.

„Regitroje“ pratęsiamas metinių pokalbių procesui skirtas laikas

Neseniai rašėme apie tai, kad „Regitra“ darbuotojai gali nespėti tinkamai pasiruošti metiniams pokalbiams, nes darbo metu pasirengimui nėra laiko. Profesinę sąjungą pasiekė žinia, jog laikas metiniams pokalbiams pratęsiamas iki š.m. gegužės 31 d.

„Iki kovo 20 d. kiekvienas jau turėjome pasiruošti ir užpildyti savo metinio pokalbio formas, o kartu ir ruoštis pokalbiui su vadovu. Vis dėlto, šiuo metu įmonėje turime svarbių, neatidėliotinų projektų, į kuriuos įsitraukęs ne vienas padalinys, o taip pat visai neseniai atnaujinome praktinių egzaminų veiklą, tad turime iššūkių ir su klientų srautais. ​​​​​​​Atsižvelgiant į šias aplinkybes nuspręsta pratęsti metinių pokalbių procesui skirtą laiką iki gegužės 31 d.“ – rašoma VĮ „Regitra“ vadovybės pranešime darbuotojams.

Darbuotojams taip pat pasiūlyta galimybė dėl metinių pokalbių kilus klausimų konsultuotis su personalo specialistais.

Naujas bendradarbiavimo įrankis – valdymo komitetas

Neseniai Vilniaus apskrities vyriausiame policijos komisariate, įgyvendinant Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį, įsteigtas valdymo komitetas, kuris nuotoliniu būdu buvo susirinkęs į pirmąjį posėdį. Šio komiteto veikloje dalyvauja ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas bei jo pavaduotojas Martynas Drūlia.

Valdymo komitetas yra patariamojo pobūdžio įrankis, kurio nutarimai Vilniaus apskrities VPK yra patariamojo, rekomendacinio pobūdžio.

Pagrindinis šio komiteto uždavinys – spręsti iškylančias problemas, susijusias su tarnybos (darbo) sąlygomis, darbuotojų socialinėmis ir ekonominėmis garantijomis Vilniaus apskrities VPK,  bendradarbiaujant su socialiniais partneriais, pasirašiusiais Lietuvos policijos šakos kolektyvinę sutartį.

Pasak V.Jagmino, tikimasi, jog komitetas prisidės prie socialinio dialogo tarp profesinių sąjungų ir Vilniaus vadovybės plėtojimo ir greitesnio darbuotojų problemų sprendimo.

Kovo pradžioje vykusiame pirmajame posėdyje buvo aptartos Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus problematika.

Kitas klausimas, kurį nagrinėjo Valdymo komitetas – Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties 32 p. numatytos pareiginės algos priemokos skyrimas darbuotojams, ilgą laiką atliekantiems kito darbuotojo funkcijas (kai pareigybės aprašyme nenumatytas pavadavimas).

Buvo siūloma priimti sprendimą, kad darbuotojui ar keliems darbuotojams, kuriems tenka atlikti kito kolegos, esančio vaiko priežiūros atostogose ar misijose, funkcijas, būtų skiriama priemoka.

Šiuo klausimu buvo daug diskusijų.

Nutarta Vilniaus apskr. VPK struktūrinių padalinių vadovų pasitarime informuoti padalinių vadovus apie Lietuvos policijos šakos kolektyvinės sutarties 32 p. numatytos priemokos, kai pavedamos atlikti ilgai funkcijų nevykdančių darbuotojų funkcijos, skyrimo galimybę bei pasiūlyti vadovams, įvertinus darbo krūvį ir esant objektyvioms priežastims, teikti motyvuotus prašymus Vilniaus apskr. VPK priedų ir priemokų komisijai svarstyti.

Valdymo komitete nutarta, kad Vilniaus apskrities VPK pateiks veikiančių komisijų sąrašą, į kurias profesinių sąjungų atstovai, taip pat ir VAITĮPS deleguos savo atstovus.

Kitas komiteto posėdis vyks balandžio pradžioje.       

Laikomės principo „viskas sugrįžta nariams“

Pateikiame jums informaciją apie 2020-uosius metus, kokie buvo praėję finansiniai metai mūsų profesinei sąjungai.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga 2020 metais gavo 15273 Eur pajamų. 14603 Eur nario mokesčio ir 669 Eur – parama iš VMI (deklaruojant skirta paramos dalis profesinei sąjungai).

Profesinės sąjungos veiklai išleidome 14611 Eur.

Kur išleidome pinigus?

Išlaidoms teisininkams, viešiesiems ryšiams, administratorei, finansininkui, kanceliarinėms prekėms, kurui vykti į ir iš atrankų komisijas, įvairius VSAT komitetus ir kt. išleista 5515 Eur, likusi dalis – 9095 Eur – atiteko nariams, o tiksliau sugrįžo profesinės sąjungos reprezentacijai skirtomis priemonėmis (puodeliai, termopuodeliai, džemperiai, užrašų knygelės, skėčiai ir kt.).

Džiaugiamės, kad profesinės sąjungos susikūrimo metu duotas pažadas, jog būsime kitokie ir viskas, ką nariai sumoka sugrįš jiems paslaugomis, liko nesulaužytas. Tradiciją tęsime ir šiais metais. Pakvieskite į mūsų gretas prisijungti savo kolegas.

Primename, kad iki š.m. gegužės 3 d. deklaruodami pajamas galite skirti 0,6 proc. paramą profesinei sąjungai.

„Profesinei sąjungai skirtų lėšų nešvaistome, jos visos sugrįžta nariams kokybiškomis paslaugomis ir reprezentacijai skirtomis priemonėmis. Ačiū, kad esate kartu“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, savo veikla ir kitokiu požiūriu paskatinome pasitempti ir kitas profesines sąjungas.

Mes – ne meškėnai, atsargų žiemai nekaupiame ir PINIGINIŲ riebalų nesiauginame, viskas sugrįžta Jums.

„Regitros“ darbuotojams administracijos namų darbas – pasirengti metiniams pokalbiams

Pirmadienį „Regitra“ darbuotojai elektroniniuose paštuose rado priminimą, kad ši savaitė – paskutinė, kai reikia užpildyti ir pateikti tiesioginiams vadovams metines veiklos vertinimo formas.

Netrukus į šį priminimą skriejo vieno iš darbuotojų, profesinės sąjungos nario, atsakymas-paklausimas administracijai: „O tai kada tas formas pildyti? Bent jau egzaminuotojams tai tikrai nėra kada, egzaminas vyksta po egzamino, net pertraukėlės nėra. O per pietų pertrauką bent jau leiskite pavalgyti ir šiek tiek pailsėti“.

Ir iš tiesų į darbą po prastovų sugrįžę egzaminuotojai vos spėja suktis, norinčiųjų laikyti egzaminą  apstu, tad darbo metu užpildyti metinės veiklos vertinimo formą nerealu, nebent po jo.

Laiko pristinga ir kai kurie kiti „Regitra“ darbuotojai, dirbantys tiesiogiai su klientais.

Atsakymo į šį paklausimą administracija nepateikė, tikriausiai ir ji turi ką veikti.

Pasak VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, metiniai vertinimai, kurie įmonėje vyks šiemet pirmąjį kartą – labai sveikintinas ir šaunus procesas, ir nors užpildyti formoms laiko buvo skirta pakankamai, visgi neapgalvota maža smulkmena – skirti laiko darbuotojams darbo metu anketai pildyti ir metiniam vertinimui su vadovu pasiruošti.

„Metiniai pokalbiai svarbūs ir reikšmingi tiek darbuotojui, tiek darbdaviui. Labai norėtųsi, kad darbuotojai anketą pildytų ne paskubomis, pietų metu ar po darbo, todėl galbūt būtų galimybė šią neapgalvotą aplinkybę ištaisyti, atkreipti dėmesį į taiklią darbuotojo pastabą, o terminą pildyti anketas pratęsti, nustatant konkretų laiką, kada darbuotojas, nedirbdamas kitų tiesioginių darbų, ją galėtų užpildyti“, – sakė E.Plokštys.