Ginčų komisija sutiko, jog patrulis nubaustas nepagrįstai

 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė sako, jog labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai stiprina pasitikėjimą ne tik savimi, bet ir pačia institucija.

 

Neseniai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisija  panaikino Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ji buvo skirta, neva, pareigūnui padarius tarnybinį nusižengimą, pažeidus Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimus: „Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas“.

Tarnybinio patikrinimo procedūra vyriausiojo patrulio atžvilgiu buvo pradėta, nes jis nepranešė budėtojui apie sustabdytą automobilį, jo stabdymo, tikrinimo priežastį ir nesurašė tarnybinio pranešimo bei nepateikė jo Kauno AVPK Patrulių rinktinės pamainos pareigūnui.

Tačiau, dar teikdamas paaiškinimą, pareigūnas paminėjo, jog visa tai buvo padaryta, budėtojui apie sustabdytą automobilį pranešta, o jo žodžius galima nesunkiai patikrinti, nes tarnybiniame automobilyje, kuriuo vykdė tarnybą, įrengtos vaizdo ir garso fiksavimo priemonės, kurias peržiūrėjus, tai ir matytųsi.

Vis dėlto tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareigūnas  padarė tarnybinį nusižengimą. Ja remiantis vyriausiajam patruliui, atsakingam už pamainą, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Minėtas vyriausiasis patrulis yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys, todėl Kauno AVPK Tarnybinių ginčų komisijai prašymą, dėl ginčo nagrinėjimo komisijoje, rengė ir posėdyje atstovavo Profesinių sąjungų centro teisininkė, kuri palaikė vyriausiojo patrulio poziciją, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, o jo atžvilgiu atliktas tyrimas neobjektyvus, ignoruojantis svarbias aplinkybes.

Situaciją išnagrinėjusi Ginčų komisija, kuriai pirmininkavo, Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Roma Katinienė, vienbalsiai nusprendė jog pareigūnas teisus, visos abejonės traktuotinos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai,  todėl priėmė sprendimą nuobaudą panaikinti.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės R.Katinienės, Ginčų komisija, kaip tarnybinių ginčų sprendimo įrankis, yra alternatyva ilgiems bylinėjimosi procesams.

„Labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai sustiprina jo pasitikėjimą tiek savimi, tiek pačia institucija. Kitas labai svarbus aspektas, ieškant konsensuso ginčų komisijoje, yra socialinis dialogas. Kai vienbalsiai priimamas sprendimas, galima drąsiai teigti, kad tiek viena, tiek kita pusė išmoko nedemonstruoti savo „įtakų ir galios“, klausytis argumentų ir, kad iš tiesų svarbiausias yra policijos pareigūnas“, – sakė LPPS pirmininkė.

Keliaukime!

Kviečiame keliauti. Šį kartą mūsų maršrutas drieksis į Albaniją.

Aplankysime BELGRADĄ – SKOPJE – OCHRIDĄ – BERATĄ – LOGAROS NAC. PARKĄ – HIMARĄ–BUTRINTĄ – KSAMILĮ – GIROKASTERĮ –TIRANĄ – KRUJĄ – ŠKODERĮ – ULČINĮ – STARYJ BAR – LOVČENO NAC. PARKĄ – KOTORĄ –DUBROVNIKĄ – MOSTARĄ – SARAJEVĄ.

Kelionės data 2019 m. spalio 5 d. – spalio 16 d. Kelionės kaina profsąjungos nariams ir jų šeimos nariams – 395 Eur.

1 DIENA. Spalio 5 d.

Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje arba Slovakijoje.

2 DIENA. Spalio 6 d.

Pusryčiai. Kelionė per Slovakiją, Vengriją, Serbiją. Atvykstame į Belgradą. Ekskursija Serbijos sostinėje, kuri turtinga ir turkiška, ir šiuolaikine architektūra: Rotušė, Parlamento rūmai, didžiausia Serbijoje stačiatikių šventovė Šv. Savos cerkvė, Respublikos aikštė su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, kunigaikščiui Michailui skirtos skulptūros, Kalemegdano parkas, didinga Belgrado tvirtovė, garsusis karaliaus Aleksandro bulvaras – ilgiausia mieste pėsčiųjų alėja. Kelionė per Serbiją. Nakvynė viešbutyje Serbijoje.

3 DIENA. Spalio 7 d.

Pusryčiai. Kelionė per Serbiją, Makedoniją. Atvykstame į Makedonijos sostinę Skopjė – Motinos Teresės gimtąjį miestą. Miesto senąją ir naująją dalis jungia akmeninis tiltas per didžiausią Makedonijos upę Vardarą. Trumpa apžvalginė ekskursija po miestą: Mustafa Pasha mečetė, miesto simbolis – Bizantijos laikų tvirtovė, senasis turkų laikais statytas miesto kvartalas, miesto centras su Makedonijos praeitį įamžinančiais paminklais.

Vykstame į vieną iš gražiausių Makedonijos miestą Ochridą, saugomą UNESCO ir daug metų žinomą kaip slavų Jeruzalė. Pasakojama, jog viduramžiais miestas turėjęs net 365 cerkves – kiekvienai metų dienai po vieną. Šiandien miestą puošia išlikę I a. romėnų amfiteatro liekanos, ankstyvųjų krikščionių Šv. Erazmo bažnyčia, Šv. Panteleimono vienuolynas – seniausias slavų pasaulyje, Šv. Sofijos cerkvė ir  Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė*. Nuo Ochrido ežero pakrantės atsiveria pasakiškas vaizdas į ežero platybes. Beje, jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra pats giliausias ir seniausias Balkanų ežeras. Esant galimybei galėsite leistis į smagų pasiplaukiojimą laiveliu* ir mėgautis iš vandens karalijos į miestą atsiveriančiais vaizdais. Kelionė per Makedoniją, Albaniją. Nakvynė viešbutyje.

4 DIENA. Spalio 8 d.

Pusryčiai. Vykstame į Beratą – vieną gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Dėl dideliais langais įstiklintų fasadų miestas dar vadinamas „tūkstančio langų miestu“. Lankome Berato tvirtovę*, kurioje išlikę XIII a. bažnyčių liekanų.

Tęsiame kelionę vaizdinga ir įspūdinga Jonijos jūros pakrante.  Vykstame per Logaros nacionalinalinį parką, kuriame saugomi miškai, auga juodosios ir Bosnijos pušys, Bulgarijos eglės. Čia gyvena palšieji grifai, kilnieji ereliai, akmeninės kurapkos, danieliai. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos peizažai. Kilsime kvapą gniaužiančia Llogaros kalnų perėja, esančia daugiau nei 1000m aukštyje virš jūros lygio. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos vaizdai į Jonijos jūrą ir žalumoje skendinčią Korfu salą. Pakeliui sustosime Himaroje – laukinių paplūdimių ir vaizdingos gamtos kurorte. Toliau judame link Ksamilio, nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

5 DIENA. Spalio 9 d.

Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą antikinį Butrinto archeologinį parką. Antikinis graikų Butrinto miestas VI a. prieš Kristų buvo įkurtas kaip Korfu salos kolonija. Butrinte viešpatavo graikai, vėliau – romėnai, XIV a. Butrintą kontroliavo venecijiečiai, o galiausiai ir turkai-osmanai. Kiekviena tauta čia paliko savo architektūrinį pėdsaką. Pamatysime antikinį graikų teatrą, iki šių dienų išlikusias V-VI a. pr. Kr. akropolio kolonas ir jį supančios sienos fragmentus, graikų medicinos ir gydymo dievo Asklepijo šventyklą, romėnų pirtis ir kitų pastatų liekanas. XX a. atidarytas Butrinto muziejus*, kuriame eksponuojami graikų-romėnų laikotarpio archeologų radiniai, atrasti italų archeologų.

Aplankome (jeigu nenakvojame) Ksamilį – nuostabų smėlėtą užutėkį su 4 salelėmis. Ksamilis dažnai vadinamas rojaus kampeliu ir prilyginamas Maldyvams, dėl turkio spalvos vandens ir balto smėlio paplūdimių. Žalumos apsuptame kurorte užburia nuostabūs jūros peizažai ir jaukūs paplūdimiai poilsiui. Čia įsikūrę jūros gėrybių restoranėliai, kuriuose galėsite paragauti ką tik pagamintų patiekalų.

Po pietų vykstame į vynų degustaciją, vakarop esant norui dalyvaujame Albaniškoje vakaronėje arba poilsis prie jūros. Nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

6 DIENA. Spalio 10 d.

Pusryčiai. Vykstame į Girokasterį. *Girokasteris – tai miestas-muziejus, išsaugojęs vieną gražiausių ir turtingiausių architektūrų, tai buvusio diktatoriaus Envero Hodžos gimtinė. Miestas įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą. Visas Girokasterio senamiestis sudarytas iš akmenų: akmenimis grįstos gatvės, iš akmeninių blokų statyti namai ir akmenimis dengti jų stogai. Lankysime ant kalvos pastatytą įspūdingą XIIIa. akmeninę tvirtovę, kurioje įsikūręs ginklų *muziejus. Paklaidžiosite po Osmanų laikus menantį senamiestį su turkų laikų mečetėmis, pirtimis, užeigomis ir rytietišku turgumi. Nakvynė viešbutyje Durese.

7 DIENA. Spalio 11 d.

Pusryčiai. Išvykimas į Albanijos sostinę Tiraną – pažintis su Tiranos centru: Skandebergo aikštė ir jos prieigos, paslaptingojo E.Hodžos laikotarpio statiniai, kontrastuojantys moderniems priemiesčiams. Kruja – miestas kalnuose, menantis legendinio albanų karžygio Skandebergo pasipriešinimo osmanams kovas. Autentiška miestelio aplinka, viduramžių tvirtovė, etnografinis muziejus, turkų laikų prekybinė gatvė, kurioje gausiausias albaniškų suvenyrų pasirinkimas ir svetingi vietos gyventojai.  Kelionė į Škoderį – vieną seniausių Europos miestų, įsikūrusį prie didžiausio Albanijoje Škoderio (Skadaro) ežero. Apžiūrėsite legendinę Rozafos tvirtovę ir puikią apylinkių panoramą. Nakvynė Ulčinyje Juodkalnijoje.

8 DIENA. Spalio 12 d.

Pusryčiai. Vykstame į Ulčinį. Ekskursija po Ulčinio senamiestį – buvusį garsų piratų miestą. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria puiki miesto panorama, promenada su vietinėmis kavinėmis. Ulčinio senamiestis – tai tvirtovė su buvusiu kalėjimu, kuriame buvo uždarytas „Don Kichoto“ autorius rašytojas Servantesas. Ulčinio kurorte prie Adrijos jūros rasite ilgiausią ir geriausią ne tik Juodkalnijoje, bet ir Kroatijoje, daugiau nei šimto metrų pločio, smulkaus smėlio paplūdimį, kuris tęsiasi net 12 km. Smėlyje gausu įvairių mineralų, turinčių gydomųjų savybių. Aplinkui unikali gamta: skaidri jūra, didingi kalnai, nesibaigiantys paplūdimiai ir gilią senovę menantys miestai. Vykstame į Stari Barą – tai mažas miestelis ant stačios uolos. Miestas statėsi tolokai nuo jūros, kad jį nuo gausių užpuolikų antpuolių saugotų ant aukšto kalno įkurta tvirtovė. Stary Bar dar vadinamas Juodkalnijos Pompėja, yra išsaugojęs šimtus pastatų, menančių visą krašto istoriją: venecijietiškas miesto sienas, XIVa. stačiatikių cerkves, turkišką pirtį, akveduką. Nakvynė Juodkalnijoje.

9 DIENA. Spalio 13 d.

Pusryčiai. Vykstame į Lovčeno nacionalinį parką*, lankomės antroje pagal aukštį Juodkalnijos viršukalnėje įrengtame Petaro II Petrovičiaus-Njegošo mauzoliejuje. Njegošas buvo kunigaikštis, filosofas ir poetas, kurį labai mylėjo vietiniai gyventojai. Lankysimės senajame Njegošų kaime, čia galėsite įsigyti tradicinio kalniečių vytinto kumpio Pršut. Laisvas laikas pietums užeigoje, kur galėsite paragauti tradicinių patiekalų. Aplankome Kotorą – nedidelį pakrantės miestą, apjuostą ilga gynybine siena. Pažintis su senamiesčiu, apsuptu galinga tvirtovės siena: Šv. Luko bažnyčia, Kunigaikščių rūmai, Katedra ir katedros aikštė, Šv. Trifonijaus soboras, pastatytas XIIa., Napoleono teatras, laikrodžio bokštas. Miestas įsikūręs įspūdingoje Kotoro įlankoje, įsiterpusioje tarp dviejų didžiulių kalnų masyvų ir besididžiuojančią plačiausiu Pietų Europos fiordu. Nakvynė Juodkalnijoje.

10 DIENA. Spalio 14 d.

Pusryčiai. Anksti ryte išvykstame link Dubrovniko. Keliamės keltu per siauriausią Kotoro įlankos vietą. Kalnų serpantinais ir nepaprasto grožio Adrijos jūros pakrante vykstame į Dubrovniką. Pamatysime legendinį miestą – tvirtovę, kuris savo grožiu stebina daug mačiusius turistus iš viso pasaulio. Tai pats įspūdingiausias ne tik Dalmatijos, bet ir visos Kroatijos miestas, žinomas pasaulyje senovinis uostas, garsus turtinga istorine praeitimi. Ekskursijos metu aplankysime UNESCO saugomą senamiestį, apjuostą įspūdinga gynybine siena*, nuo kurios atsiveria žavinga miesto panorama, praeisime Placos gatve, pamatysime Onufrijaus šaltinį, Rolando koloną, gynybines sienas ir fortus, bažnyčias ir miesto aikštes. Išvykstame į Bosniją ir Hercegoviną.

Trumpa pažintis su vienu gražiausių Bosnijos miestų Mostaru. UNESCO saugomas Mostaras – tai miestas kalnų apsuptyje, kuriame persipynę rytų ir vakarų kultūros. Nuo XV a. minimas miestas išsaugojo daug vertybių: galima bus pasigrožėti senomis mečetėmis, minaretais, senuoju akmeniniu arkiniu tiltu. Kelionė per Bosniją ir Hercegoviną. Nakvynė viešbutyje.

11 DIENA. Spalio 15 d.

Pusryčiai. Kelionė į Sarajevą. Pažintis su Bosnijos ir Hercegovinos sostine Sarajevu. Ekskursija Sarajeve autobusu ir pėsčiomis: senojo miesto osmaniško, austriško ir bosniško gyvenimo palikimas: senoji Rotušė (Nacionalinė biblioteka), Baščaršija prekyvietė, senoji sinagoga, karavansarajai, mečetės, stačiatikių cerkvės ir katalikų bažnyčios, buvusios rotušės ir nacionalinės bibliotekos griuvėsiai, Miljackos upės tiltai. Nakvynė viešbutyje.

12 DIENA. Spalio 16 d.

Pusryčiai. Kelionė per Lenkiją. Vėlai vakare atvykstame į Lietuvą.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • 11 nakvynių viešbučiuose arba svečių namuose su pusryčiais;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus ir pramogas (tiems kas norės lankyti);
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

MOKAMI OBJEKTAI IR KITA INFORMACIJA

Plaukimas laiveliu Ochrido ežere: apie 5 Eur;

Samuelio tvirtovė Ochride: apie 2 Eur;

Beračio tvirtovė: apie 2 Eur;

Girokasterio muziejai: apie 2 Eur;

Butrinto muziejai: apie 5 Eur;

Stari Baro tvirtovė: apie 2 Eur;

Krujos etnografinis muziejus: apie 3 Eur (esant galimybei);

Laisvo laiko metu galėsite užlipti ant Kotoro gynybinės sienos (apie 10 Eur);

Dubrovniko gynybinė siena: suaugusiam apie 200 HRK; vaikams ir jaunimui 5 – 18 metų apie 100 HRK; pasikėlimas keltuvu apie 200 HRK, vaikams nuo 4 iki 12 metų apie 80 HRK;

Albaniškas vakaras: iki 30 Eur (preliminari kaina, kuri bus patikslinta kelionės metu);

Vietinių gidų paslaugos: apie 25 Eur;

Išvyka mažų gabaritų transportu į Lovčeno nacionalinį parką: apie 20 eur (į Lovčeno nacionalinį parką vykstama kalnų serpantinais ir autobusas negali vykti dėl savo gabaritų).

Nurodytos objektų kainos yra preliminarios ir gali kažkiek keistis.

Vykstant į kelionę būtina turėti PASĄ, galiojantį ne trumpiau kaip 6 mėnesius po kelionės pabaigos dienos.

Rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą.

Registracija vyksta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau. Spalio 5 d. anksti ryte apie 4 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – spalio 16 d. vidurnaktį apie 24.00 val.

Registruojantis prašome užpildyti lentelę:

Kambario tipas

DBL/Twin

(DBL-viena dvigulė lova, Twin- dvi atskiros lovos)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas, kurį naudosite kelionėje

Pageidau-jamas

išvykimo miestas

(Vilnius, Kaunas arba pakeliui)

Profsąjungos, kurios narys esate, pavadinimas
             
           
           
           

 

VRM išaiškino, kad viršvalandžiai turi būti fiksuojami, o už juos sumokama

Pastaruoju metu padaugėjo pareigūnų skundų dėl laiko apskaitos bei apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius policijos įstaigose. Policijos pareigūnai skundžiasi, kad jiems neapmokama už dirbamas valandas, o dažnai ir nefiksuojama, kai pamaina trunka ilgiau nei nustatyta, jie verčiami imti papildomas poilsio dienas ne savo noru, negali pasirinkti poilsio dienos laiko, o kai kuriose įstaigose problema tampa net ir suteikti poilsio dienas, nes trūksta pareigūnų.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kurį šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą.

Profesinių sąjungų centras neseniai gavo Vidaus reikalų ministerijos (toliau-VRM) išaiškinimą dėl viršvalandžių ir apmokėjimo už juos.

VRM išaiškino, jog „viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus pareigūno darbo grafike nustatytą pamainos laiką, iš karto darbo laiko žiniaraštyje, turi būti žymimi kaip viršvalandžiai ir apmokami kaip viršvalandžiai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, pakoregavus grafiką ir nustačius mažiau darbo valandų, per apskaitinį laikotarpį viršvalandžiai nebesusidaro.

Viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus nustatytą apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą, nustatomi tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje faktinį dirbtą laiką palyginus su apskaitos laikotarpio darbo norma ir atitinkamai apmokami“.

Profesinių sąjungų centrui priklausančios profesinės sąjungos artimiausiu metu planuoja kreiptis į Policijos departamentą, kad jam  pavaldžios įstaigos, po VRM išaiškinimo, atliktų patikrinimus ir ištaisytų klaidas, padarytas interpretuojant šios normos taikymą, perskaičiuotų ir teisingai atlygintų pareigūnams už dirbtus viršvalandžius.

Jei artimiausiu metu, Policijos departamentas ignoruos profesinių sąjungų prašymą dėl darbo apskaitos peržiūrėjimo, profesinių sąjungų narius, susidūrusius su minėta problema, kviesime kreiptis į Profsąjungų centro teisininkes konsultacijai ir dokumentų, dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaitant viršvalandinio darbo, parengimo.

 

 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos įsteigtas Kauno skyrius nesėdės sudėjęs rankas

Lietuvos policijos profesinė sąjunga džiaugiasi įsteigtu skyriumi Kaune, kuris nuo veiklos pradžios ėmėsi aktyvios veiklos. Kas mėnesį posėdžiaujanti šio skyriaus taryba kelia problematiškus klausimus ir ieško atsakymų bei jų sprendimo būdų.

LPPS Kauno skyrius, kas tai?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) nusprendė ir š.m. balandžio 26 d. įsteigė Kauno skyrių. Šio skyriaus pirmininke išrinkta  Lilė Žukaitė, dirbanti  Centro policijos komisariate (toliau – PK). Jai talkina trys pavaduotojai: Gintaras Kerševičius  (Patrulių rinktinė), Modestas Mažeika (Žaliakalnio PK), Rūta Banionė (Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdyba). Kauno skyriaus taryboje – Rasa Orentienė (Centro PK), Rasa Flerienė (Kėdainių r. PK), Rokas Laukutis (Patrulių rinktinė). Skyriaus veikloje aktyviai dalyvauja ir Kauno apskrityje veikiantys LPPS Tarybos nariai: Agnė Greblikaitė, Aušra Mickevičienė ir Agnė Šidlauskienė.

Posėdyje – apie policijos skaudulius

Nors įsteigtas ne taip seniai, skyrius iš karto ėmėsi aktyvios veiklos. Pirmojo LPPS Kauno skyriaus posėdžio, vykusio birželiui įpusėjus, metu aptartas skyriaus darbo organizavimas, kalbėta apie pareigūnams aktualias problemas, darbo ginčų komisijos privalumus, pareigūnų sveikatos ir higienos problemas, kylančias dėl netinkamų sąlygų ir kt.

Buvo aptarti policijos sistemos skauduliai, iškelti klausimai, aktualūs ne tik Kauno apskričiai, bet ir visai policijos bendruomenei. Vienas tokių – nustatytų papildomų privalomų mokymų policijos pareigūnams problemos. Buvo nutarta kreiptis į Policijos departamentą dėl mokymų reglamentavimo teisėtumo, sąlygų mokytis sudarymo, perteklinių reikalavimų dėl mokymų laikotarpio organizavimo, jų tęstinumo,  reikalauti išaiškinimo, kas šio projekto rengėjai, iniciatoriai, koks numatytas jo finansavimas.

Policijos bendruomenė nori aiškių atsakymų dėl mokymų

Ir nors profesinės sąjungos teisininkai parengė paklausimą Policijos departamentui, gautas atsakymas netenkino policijos bendruomenės, kadangi neatsakyta į pareigūnams rūpimus klausimus.

Taip ir liko neatsakyta ar patikrinta testų kokybė, ar mokymai parengti remiantis kitų šalių ar institucijų praktika, kokia tvarka galima susipažinti su testo laikymo rezultatais, ar testo rezultatai turės teisines pasekmes ir kt.

Rugpjūčio 1 d. vykusiame LPPS Kauno skyriaus posėdyje vėl sugrįžta prie klausimo dėl Policijos rengiamų mokymų. Kauno skyriaus atstovai išreiškė pasipiktinimą Policijos departamento atmestinai parengtu atsakymu ir nusprendė, kad būtina parengti dar vieną paklausimą, reikalaujant, kad būtų pateikti konkretūs atsakymai.

Kaune – pareigūnų aprūpinimo ir mokymo problemos

Policijos departamento nurodymo „Dėl elektroninių dokumentų rengimo integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) ir administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR)  įsigaliojimo data sutapo su LPPS Kauno skyriaus valdymo organų posėdžio data. Taigi „šviežia“ problema sukėlė daug diskusijų.

Posėdžiavusiems Kauno skyriaus atstovams pasirodė, jog Policijos departamentas eilinį kartą „nuleido“ nurodymus be išankstinio paruošimo. Abejonių sukėlė reikalavimas visiems, reaguojantiems į įvykius, pareigūnams, atvykus į įvykio vietą, pirminius būtinus proceso veiksmus atlikti, procesinius dokumentus rengti ir įvykio vietoje surinktus reikšmingus duomenis fiksuoti kompiuterizuotai IBPS. Žinant, jog dalis pareigūnų (pavyzdžiui, patruliai) anksčiau nėra atlikinėję ikiteisminio tyrimo veiksmų tiesiogiai IBPS sistemoje, kyla klausimas ar Policijos departamentui visai nerūpi ikiteisminio tyrimo kokybė? Juk dažniausiai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo priklauso ir tolesnė eiga bei jo baigtis.

Posėdžiavusiems LPPS Kauno skyriaus atstovams nuostabą kelia ir reikalavimas iš karto pradėti atlikinėti visus veiksmus tiesiogiai sistemoje, nors pareigūnai, kurie tai turi daryti, iki šiol tik žinojo, kad tokia IBPS sistema yra, tačiau su ja nedirbo. Tad sklandžiam darbui užtikrinti būtini specializuoti mokymai.

Posėdyje aptartos ir dėl ANR sistemos kylančios problemos, kadangi joje nėra galimybės surašyti tarnybinį pranešimą.

Be šių, prisimintos ir techninės problemos vadinamosiose „darbo vietose ant ratų“. Tokiuose automobiliuose,  salone, dažniausiai prie priekinės panelės pritvirtinti spausdintuvai, kuriuose yra „ruloninis“ – pareigūnų „sviestiniu“ pramintas – popierius. Anot pareigūnų, ant tokio popieriaus atspausdintas tekstas neišsisaugos 10 metų, kaip akcentuojama Policijos departamento išleistame nurodyme.

Neįvertinta ir tai, jog įvykio vietoje ne visada yra galimybė pasikviesti jo dalyvius į automobilį. Pareigūnams tenka eiti ir į butą ar ligoninės palatą, kai įvykio dalyvis dėl sveikatos problemų, ligos ar neįgalumo negali ateiti į tarnybinį automobilį. Kaip tokiais atvejais, ar pareigūnui teks išsiardyti spausdintuvą ir neštis su savimi, svarstė posėdžio dalyviai.

Visi sutarė, jog duodami nurodymai turi būti pasverti, o dėl jų įgyvendinimo pareigūnams neturėtų kilti klausimų, šiuo atveju yra kitaip.

LPPS Kauno skyrius nusprendė kreiptis į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno AVPK) ir pasiūlyti surengti mokymus, anksčiau intensyviai su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS) nedirbusiems, pareigūnams.

Kalbėta ir apie tai, kad būtina kreiptis į Kauno AVPK, dėl pareigūnų, dirbančių mobilioje darbo vietoje,  aprūpinimo būtinomis darbo priemonėmis užtikrinimo. Aptarti kiti aktualūs klausimai.

 

Tarnyboje padarytos avarijos tampa pareigūnų galvos skausmu

Į tarnybinių ginčų komisiją besikreipusių trijų Lietuvos policijos profesinės sąjungos narių prašymai, sumažinti žalos dydį, kuris atsirado tarnybos metu jiems patekus į autoįvykius, patenkinti. Tačiau Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) mano, kad žalos išieškojimas iš pareigūnų neteisingas sprendimas. Pasak Romos Katinienės, visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas, privalomų drausti tarnybinių automobilių, sąrašas.

Brangų Kasko draudimą iškeitė į riziką, už kurią sumoka pareigūnas

Primename, kad nuo praėjusių metų balandžio mėnesio policija, net kelis kartus išaugus Kasko draudimo įmokų sumai, nusprendė, jog visus tarnybinius automobilius drausti Kasko draudimu neapsimoka. Nuo tada sprendimo teisė, kokius tarnybinius automobilius drausti, o kokių ne, palikta komisariatams.

Po tokio Policijos departamento sprendimo, tik 2018 m. rugpjūtį pasirašytas Generalinio komisaro įsakymas „Dėl tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo patvirtinimo“, kuriuo įtvirtinta tvarka, pagal kurią iš žalą padariusio pareigūno galima reikalauti jos atlyginimo.  Tvarkoje numatyta, kad tais atvejais, kai tarnybinės rizikos ribos buvo viršytos nedaug, rekomenduotina nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o kai įprasta tarnybinė rizika buvo daug viršyta, rekomenduotina taikyti įstatyme nustatytą maksimalų žalos atlyginimo dydį.

LPPS atstovų nuomone, nors ir gerokai pavėluotai patvirtintas aprašas, įnešė aiškumo dėl žalos dydžio, reikalaujamo atlyginti iš pareigūno, tačiau nepakeitė situacijos – ne tyčiniais veiksmais padarytą žalą, jei nukentėjo transporto priemonė, jis  privalo atlyginti.

Ar sumažinti žalą sprendžia ginčų komisija

Per nepilnus du mėnesius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisijoje buvo nagrinėjami kelių pareigūnų prašymai sumažinti, reikalaujamą atlyginti žalą, kuri atsirado jiems patekus į auto įvykius ir apgadinus tarnybinį transportą.

Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisiją sudaro keturi vyriausiojo policijos komisariato ir keturi profesinės sąjungos deleguoti nariai, du iš jų – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariai.

Dėl žalos sumažinimo į tarnybinių ginčų komisiją pastaruoju metu kreipėsi net trys LPPS nariai. Kiekvieno pareigūno situacija ir prašomos atlyginti žalos sumos skirtingos.

Pareigūno pareiga skubėti į pagalbą kainavo per 2000 eurų

Daugiau nei prieš metus Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnas, skubėdamas į A kategorijos įvykį, sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Dėl eismo įvykio pareigūnui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o praėjus beveik metams po įvykio, š.m. kovo 8 d., atsiųstas pranešimas, kad pareigūnas iki balandžio 1 d. privalo atlyginti 2161,9 Eur materialinę žalą Kauno AVPK už sugadintą tarnybinį automobilį. Prašoma atlyginti suma, kone triskart didesnė nei pareigūno gaunamas atlyginimas į rankas.

Kitais dviem atvejais, pareigūnai netyčiniais veiksmais padarė eismo įvykius ir nežymiai apgadino tarnybinius automobilius.  Iš vieno pareigūno paprašyta atlyginti 650 Eur žalą, kito – 346 Eur žalą.

Žala sumažinta 

Tarnybinių ginčų komisijoje pavyko pasiekti susitarimą, Dainavos policijos komisariato pareigūnui, kuris skubėjo į įvykį, žala nuo 2161,9 Eur sumažinta iki 700 Eur, atlyginti žalą pareigūnas turės per dvejus metus. Kitais atvejais, žala nuo 650 Eur sumažinta iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o viena pareigūnė nuo žalos (346 Eur) atlyginimo atleista.

Teismų praktika neatsižvelgiant į tarnybos specifiką

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, įstaigos reikalaudamos iš pareigūnų atlyginti materialinę žalą, atsiradusią po eismo įvykių, vadovaujasi teismų praktika, jog aplinkybė, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Kasko draudimu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, negali būti aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet tai gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę.

LPPS pirmininkės nuomone, šia teismų suformuota praktika vadovaujamasi visiškai neatsižvelgiant į tarnybos specifiką. R.Katinienės teigimu, netrukus policijos įstaigos ir jų vadovybė gali susidurti su pasekmėmis, kurios joms nelabai patiks, nes pareigūnai, dalyvaudami tarnybinių ginčų komisijoje, akcentavo, kad aplinkybė, jog automobiliai neapdrausti Kasko draudimu ir jiems nepriklausomai nuo dydžio tenkanti materialinės atsakomybės našta, yra stipriai jų tarnybą demotyvuojanti aplinkybė ne tik į įvykius patekusiems pareigūnams, bet ir su jais dirbantiems kolegoms.

Profsąjunga: būtų sąžininga, jei atsakomybę prisiimtų darbdavys

„Galima sutikti su Policijos vadovybės argumentu, kad Kasko draudimas kainuoja brangiau nei eismo įvykių metu, į kuriuos patenka policijos pareigūnai su tarnybiniais automobiliais, patiriami nuostoliai, tačiau tokiu atveju mūsų profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad atsakomybę dėl atsiradusios žalos, jeigu ji nėra padaroma tyčiniais pareigūno veiksmais, turi prisiimti darbdavys. Dabar rizikos ir atsakomybės dalis permetama pareigūnams“, – sakė R.Katinienė.

Profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas sąrašas tarnybinių automobilių, kurie privalo tokiu draudimu būti drausti. Kadangi pagrindinis Policijos departamento argumentas, nedrausti tarnybinių automobilių Kasko draudimu, išlieka, jog pigiau remontuoti juos pačioms įstaigoms, tokiu atveju atsakomybę  dėl atsiradusios žalos, jei tai padaryta netyčiniais pareigūno veiksmais, turėtų prisiimti darbdavys.

„Manau, nėra teisinga, kad žalos našta perkeliama įstaigoms. Kadangi sprendimai dėl Kasko buvo priimti Policijos departamento lygmeniu, jis vykdo centralizuotą prekių ir paslaugų pirkimą, pavyzdžiui, automobilių, todėl departamentas turėtų prisiimti ir riziką dėl žalos“, – mano R.Katinienė.

Piktina PD pateikiama klaidinanti statistika ir skaičiai

Pareigūnus piktina ir viešoje erdvėje Policijos departamento (toliau – PD) pateikiama, realybės neatitinkanti, visuomenę klaidinanti, informacija, apie iš policijos pareigūnų išskaičiuotus žalos dydžius.

2019 m. balandžio 6 d. portale 15min.lt skelbtame BNS pranešime „Atsisakius visuotinio „Kasko“ draudimo, už mašinų remontą turi mokėti komisariatai“, PD pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki  2019-04-08 „jie (aut.pastabas – pareigūnai) turėjo atlyginti 2,5 tūkst. eurų siekiančią žalą už apgadintus automobilius“.

Šiais skaičiai profesinė sąjunga suabejojo, nes vien Kauno AVPK  iš pareigūnų, kurie kreipėsi į ginčų komisiją, buvo pareikalauta sumokėti virš 4300 Eur, žinoma atvejų, kai pareigūnai atlygino žalą ir nesikreipė dėl jos sumažinimo, o panašių įvykių buvo ne tik Kauno AVPK teritorijoje, bet ir kitose apskrityse.

Su tiesa prasilenkia ir PD atstovo Ramūno Matonio teiginiai, paskelbti aukščiau minėtame BNS pranešime, jog „pareigūnų padengti reikalaujama suma gali siekti apie 200-300 eurų“.

Anot LPPS pirmininkės,  visos iš Kauno AVPK pareigūnų reikalaujamos sumos žymiai didesnės, kai kurios net kelis kartus.

Policijos pareigūnas sėsdamas prie tarnybinio automobilio vairo, tarnyboje, kurioje bet kurią sekundę gali nutikti nenumatytų situacijų, neturėtų galvoti apie tai, kaip nenubraukti automobilio sparno, o susikaupti ir kuo skubiau padėti pagalbos besišaukiantiems žmonėms.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga artimiausiu metu sieks pakeisti, jos manymu, ydingą praktiką ir ieškos bendro sutarimo su Policijos departamentu dėl tarnybinių automobilių draudimo bei žalos atlyginimo.

 

LPPS tarybos posėdyje karščiausios diskusijos dėl policijos biudžeto ir „Programos 1000“

Kėdainiuose posėdžiavusi Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) taryba nusprendė, jog LPPS privalo siekti, jog būtų įvertinta nuotolinio mokymo programos „Bendrieji veiklos pagrindai“ kokybė, aktyviai dalyvauti Seimo Rudens sesijoje svarstant Policijos biudžeto klausimą.

Praėjusią savaitę Kėdainiuose įvyko LPPS tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir naujai įsteigtų Kauno bei Tauragės skyriaus nariai. Posėdžio nepraleido ir Kėdainių policijos komisariate dirbantys šios profesinės sąjungos nariai.

Išplėstiniame tarybos posėdyje buvo svarstomi „Programos 1000“ įgyvendinimo, Policijos biudžeto, pareigūnams organizuojamų privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą ir kt. aktualūs klausimai. Posėdžio metu identifikuoti opiausi klausimai  ir sudarytas „problemų policijoje bankas“.

Su LPPS nariais susitiko ir Kėdainių policijos komisariato viršininkas A.Vaina, kuris pasidalino savo patirtimi apie motyvacinės aplinkos kūrimą jo vadovaujamame padalinyje.

Daugiausia karščiausių diskusijų sulaukė „Programos 1000“ tolimesnis įgyvendinimas ir Policijos biudžeto klausimai.

LPPS taryba nutarė rugpjūčio mėn. vyksiančio tarybos posėdžio metu priimti sprendimą dėl tolimesnių  LPPS veiksmų, įsitraukimo ir dalyvavimo svarstant Policijos biudžeto klausimus Seimo rudens sesijoje.

Svarstant darbotvarkėje numatytus klausimus ir diskusijose iškeltas problemas, paaiškėjo, jog šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – policijos pareigūnams 2019 metais organizuojami privalomi mokymai pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“. Įvardintos ir pagrindinės, su šiais mokymais susijusios, problemos: neprofesionalus mokymo medžiagos parengimas, abejotinas tikslingumas, mokymuisi neskiriamas tarnybos laikas, testavimo forma, pasekmės prieštaraujančios teisės aktams, nenumatyta apskundimo tvarka ir pan.

LPPS nariai dalijosi savo neigiama patirtimi apie testo laikymo organizavimą, klaidingus ir teisės aktams prieštaraujančius atsakymus, kurie buvo fiksuojami kaip teisingi.

Taryba nusprendė, kad  siekiant pakeisti esamą situaciją, LPPS privalo siekti, jog būtų įvertinta šių mokymų kokybė.

Tarybos posėdyje taip pat aptartos  Nacionalinio susitarimo 2019 m. ir 2020 m. įgyvendinimo problemos, kurios yra tik policijos sistemoje, vykstantys teisminiai ginčai, tarnybinių ginčų komisijose nagrinėtos problemos, saugos ir sveikatos klausimai.

Diskusijos apie profesinių sąjungų veiklą ir bendradarbiavimą su darbdaviu, motyvacinės sistemos kūrimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas persikėlė į neformalią aplinką – ekskursiją po vieną didžiausių įmonių AB „Lifosa“.

„Po šiais metais kovo mėn. įvykusio LPPS suvažiavimo ir vėliau įvykusių bei tebevykstančių skyrių steigimo, labai svarbu į sprendimų priėmimą įtraukti kuo daugiau LPPS narių. Tokio formato susitikimai, kuriuose dalyvauja ne tik tarybos, skyrių nariai, bet ir paprasti nariai, leidžia mūsų bendruomenei geriau komunikuoti tiek tarpusavyje, tiek su policijos pareigūnais, nesančiais profesinės sąjungos nariais“, – po posėdžio Kėdainiuose sakė LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

 

 

Dešimtmečio pasiekimas – darbo metu galės sportuoti visi Alytaus PN pareigūnai

Liepos 26 d.  vyko profesinių sąjungų atstovų ir Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) vadovų susitikimas, kuriame pasiektas svarbus susitarimas: nuo rugsėjo mėnesio visi pareigūnai, turės teisę sportuoti nustatytu metu, o šis laikas bus įskaitytas į darbo laiką.

Alytaus PN vadovas ne tik apžvelgė pirmąjį šių metų pusmetį,bet ir prisiminė apie ką kalbėjosi su profesinės sąjungos atstovais š.m.kovą, kokias problemos buvo keltos ir kurias jų pavyko išspręsti.

Tualetai postuose yra, kabinetų darbuotojams  nėra

Alytaus PN direktorius pasidžiaugė, kad viena problemų, kurią kėlė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS) pagaliau išspręsta – postuose įrengti personalui skirti tualetai. Iki šiol Alytaus pataisos namų pareigūnai turėjo naudotis bendrais tualetais su nuteistaisiais.

„Liūdna, kad taip ir liko neišspręsta kita  ne ką mažiau svarbi problema – nepasirūpinta, kad „Pusiaukelės namų“ specialistai pagaliau dirbtų ne viename, o atskiruose kabinetuose, būtų aprūpinti  darbui būtinais kompiuteriais. Profesinė sąjunga supranta, jog turint tokį finansavimą,koks yra numatytas Alytaus PN šiems metams, sudėtinga pagerinti sąlygas ir išspręsti „brangiai“ kainuojančias problemas. Todėl nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą ir paprašyti skirti finansavimą „Pusiaukelės namų“ specialistų kabinetams Alytaus PN įrengti bei aprūpinti būtinomis darbo priemonėmis. Tai būtina, kad šie specialistai galėtų kokybiškai teikti socialines paslaugas nuteistiesiems“, – sakė LRITĮPS atstovė Alytaus PN Jurgita Mansevičienė.

Sportuoti galės visi

Pasak LRITĮPS atstovės, džiugina, kad nors ir prireikė dešimties metų, pagaliau, panašu, išsispręs pareigūnų sportavimo darbo metu problema. Primename, kad iki šiol ne visi pareigūnai galėjo pasinaudoti tokia galimybe, nors pareigūnų fizinis pasirengimas ir yra būtina sąlyga tarnauti tokioje specifinėje tarnyboje, o kartą metuose pareigūnai turi išlaikyti sporto normatyvus.

Alytaus PN vadovas patikino, jog nuo š.m. rugsėjo, visiems pareigūnams, nepriklausomai nuo laipsnio ir pareigų, bus sudarytos  vienodos sąlygos sportuoti, o šis laikas įskaitomas į darbo laiką.

Suabejota pamainos budėtojo kompetencija

Susitikime profesinė sąjunga kėlė vieno pamainos budėtojo kompetencijos klausimą. Šiuo vadovu profesinė sąjunga suabejojo po to, kai balandžio mėnesį vykusių vertinimų metu vieną trečdalį savo pavaldinių jis, dėl nesuprantamų priežasčių, įvertino „patenkinamai“. Kiek vėliau vertinimo komisija pareigūnus įvertino „gerai“.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, vertinimo procedūrai ypač svarbus skaidrumas ir nešališkumas, tačiau situacija, kai trečdalis pamainos pareigūnų tiesioginio jų vadovo „nuvertinami“, nėra normali. Todėl profesinė sąjunga iškėlė šio vadovo kompetencijos, jo vadybinių, bendravimo gebėjimų klausimą.

Anot J.Mansevičienės, asmeniškumai, nepagarba darbuotojams, kažkokių galių ar svarbumo demonstravimas nederamas valstybės tarnyboje.

„Tikėjausi, kad Alytaus pataisos namuose, pasitraukus ankstesniam vadovui, kartu su jo išėjimu pasikeis ir visų lygių vadovų požiūris į pareigūną. Stebina, kad atėjus naujam vadovui, kuris keičia požiūrį į pareigūną kardinaliai, dar atsiranda vienasmenius sprendimus priimančių žemesnės grandies viršininkų. Nenormalu, kad pareigūnai dirba sukandę dantis, tai ne komandinis darbas. Jeigu pamainos budėtojas nesugeba organizuoti darbo, kyla klausimas dėl jo tinkamumo šioms pareigoms. Profesinė sąjunga tikisi, jog Alytaus PN vadovybė imsis visų priemonių užkirsti kelią vienvaldžiam valdymui ir, įvertinusi bei išanalizavusi situaciją, priims geriausią sprendimą. Labai akylai stebėsime, kad pareigūnams nebūtų daromas spaudimas, kaip kad buvo įprasta daugelį metų“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Vienas už tris dirbti negali

Profesinė sąjunga kėlė ir darbo organizavimo, kai nesukomplektuojamos pamainos, problemą, kai vienam pareigūnui tenka dirbti už du ar net tris. Problemų kyla, nes taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikas sudaromas taip, kad nesusidarytų viršvalandžiai, tačiau tuomet nukenčia pamaina, ji nesukomplektuojama, todėl vienam pareigūnui reikia prisiimti kelių kolegų darbo krūvį ir atsakomybę. Profesinės sąjungos žiniomis, viršvalandžiai gali būti suplanuojami iš anksto, todėl paprašė pataisos namų vadovybės spręsti šią problemą taip, kad pamainoje dirbtų tiek pareigūnų, kiek privalo jų būti.

 

 

Roma Katinienė: “Stebina prasta mokymų kokybė ir numatytos neteisėtos sankcijos, testų neišlaikiusiems, pareigūnams”

Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Policijos departamentą dėl policijos pareigūnams 2019 metais organizuojamų privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“ (toliau – ir Mokymai).

Profesinė sąjunga turi pastabų ne tik dėl šių Mokymų turinio, organizavimo įstaigose tvarkos, bet ir numatytos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pareigūnams, neišlaikiusiems testų per pakartotinį testavimą, teisėtumo.

Mokymo medžiaga kaip netvarkingas juodraštis    

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, tiek pareigūnams, tiek profesinei sąjungai kliūva neprofesionalumas parengtoje Mokymų medžiagoje.

„Mokomosios medžiagos parengimas tai ne tik aktualios informacijos išdėstymas. Ji privalo būti rengiama metodiškai, aiškiai suvokiant, kokiai asmenų grupei ji skirta, kokias kompetencijas ir kvalifikaciją turi besimokantieji. Pateikiama informacija turi būtų suprantama, o kartu suteikianti naujų žinių bei galimybių kelti turimą kvalifikaciją. Tuo tarpu policijos pareigūnams skirta Mokymų medžiaga  dėstoma vizualiai nepatraukliai, „į akis krenta“ netvarkingi tekstai, gramatinės klaidos. Panašu į juodraštį, bet ne į mokymo priemonę“, – pastebi R.Katinienė.

Profesinės sąjungos nuomone, bet kurių mokymų turinys turi būti aktualus besimokantiesiems.

„Kyla daug klausimų, pavyzdžiui, kas parinko ir nustatė Mokymų temų, potemių aktualumą,  poreikį policijos pareigūnų kvalifikacijai kelti? Tai, kad temos daugiau teorinio, o ne praktinio pobūdžio, neišsklaido įspūdžio, jog nesiekiama apčiuopiamos praktinės naudos. Atrodo, kad departamentas tiesiog įgyvendina užsibrėžtą tikslą suorganizuoti visuotinius mokymus pareigūnams“, – sakė LPPS pirmininkė.

Neužtikrinama galimybė mokytis tarnybos metu

Nors nustatyta, jog mokymams nuotoliniu būdu turi būti skirtas laikas tarnybos metu, profesinės sąjungos žiniomis, daug kur komisariatuose jis neskiriamas, nes, priešingu atveju, nebūtų kam vykdyti funkcijų. Todėl pareigūnai priversti Mokymams (susipažinti su medžiaga, atlikti užduotis) naudoti laisvą nuo tarnybos laiką.

„Tokią praktiką būtina keisti, o iš vadovų, kad šie sudarytų sąlygas pareigūnų kvalifikacijos kėlimui tik tarnybos metu“, – tvirtą poziciją išdėstė LPPS pirmininkė.

Neišlaikiusiems testų pakartotinai – neeiliniai vertinimai

Pasak R.Katinienės, stebina ir įsakyme dėl Mokymų, nustatyta jų laikymo procedūra, kuri, savo forma primena mokinių ar studentų egzaminavimą švietimo įstaigose.

Profesinė sąjunga stebisi ir tuo, kad įsakymo, reglamentuojančio Mokymus 3.4 papunktyje yra nurodoma įstaigos vadovams „užtikrinti, kad pareigūnams, kurie neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, būtų iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros“.

Profesinės sąjungos teisininkai išaiškino, jog pagrindai, kada gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, yra baigtiniu sąrašu pateikti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 20 dalyje. Neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas gali būti inicijuojamas tik esant abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba kitais dviem atvejais, kai yra aiškiai išreikšta valia – tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas kelti pareigūną pareigose ar didinti jo pareiginę algą arba paties pareigūno prašymas nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą. Jokie kiti pagrindai neeiliniam tarnybinės veiklos vertinimui Statute nėra numatyti. Tai reiškia, tokių pagrindų ar atvejų negali nustatyti jokie žemesnę juridinę galią turintys teisės aktai, tarp jų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai.

Mokymai – neparodo  pareigūno gebėjimų atlikti funkcijas

Taigi, jei pareigūnas neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, nereiškia, jos jis nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o tik tai, kad pareigūnas nebaigė sėkmingai Mokymų.

„Pareigūno gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas apskritai negali būti vertinamas pagal testo Mokymuose išlaikymą arba neišlaikymą. Gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinamas tik per praktinės kasdienės veiklos realizavimą, jos kokybę. Pareigūno gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas lemia ir rodo daugelis objektyvių veiksnių, o ne formaliai sugalvoti, standartizuoti, nežinia pagal kokią metodiką parengti,  Mokymų testų rezultatai“, – sakė R.Katinienė.

Profesinės sąjungos nuomone, mokymai pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“, kaip ir bet kurie kiti policijos pareigūnams organizuojami mokymai, turi būti laikomi priemone pareigūnams kelti kvalifikaciją, kurios įtaka individualiai kiekvieno pareigūno gebėjimams turėtų būti vertinama kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, kai yra vertinama pareigūno kvalifikacija pagal vertinimo kriterijų „Gebėjimai tobulėti“.

Siūlo naikinti neteisėtą įsakymo punktą

Anot Profesinės sąjungos, Generalinio komisaro Įsakymo 3.4 papunktyje formuluojamas nurodymas įstaigos vadovams užtikrinti, kad pareigūnams, kurie neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, būtų iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros yra neteisėtas ir neturėtų būti įgyvendinamas. Išaiškėjus tokiems atvejams, kad pareigūnui, vien neišlaikius Mokymų testo per pakartotinį testavimą, būtų pradedama neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, tokio vertinimo rezultatai galėtų būti skundžiami tarnybinius ginčus nagrinėjančiai institucijai dėl pačios neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros neteisėtumo.

Profesinė sąjunga Policijos departamento paprašė panaikinti 2019 m. vasario 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl privalomų mokymų policijos pareigūnams nustatymo“ 3.4 papunktį kaip prieštaraujantį  Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatytiems pagrindams ir neatitinkantį bendro tarnybinės veiklos vertinimo turinio.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga taip pat paprašė suteikti informaciją apie šių Mokymų iniciatorius, rengėjus, atsakingus už mokomosios medžiagos turinį, pateikimo kokybę ir kt.  bei užtikrinti, jog visiems pareigūnams būtų sudaromos realios sąlygos pagal mokymų tvarkaraštį darbo metu dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, mokymuisi skiriant ne mažiau kaip 2 val. per savaitę.

 Pareigūno vertinimą nulėmė nepagrįsta prokuroro nuomonė

Nepagrįsta įsižeidusio prokuroro nuomonė buvo  lemiama vertinant Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo  veiklą. Pareigūnui ne tik teko pasitikrinti sveikatą, kad įrodytų, jog jo psichologinė ir emocinė sveikata yra stabili, bet ir beveik dvejus metus minti teismų slenksčius.

Byla baigta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuris panaikino 2017 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą ir įpareigojo Alytaus AVPK iš naujo atlikti veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

Pažeistas profsąjungos nario teises gynė profsąjunga

„Tik aktyvus tiek pareigūno, tiek profesinės sąjungos veikimas, teisininko profesionalumas padėjo pasiekti rezultatų ir laimėti bylą. Bylos laimėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme mums dar nereiškia visiškos pergalės. Dabar svarbu atkurti pažeistas teises ir kompensuoti pareigūnui praradimus, nes už 2016 metus, Alytaus AVPK metinių vertinimų komisijai palikus jo veiklos vertinimą tik gerai, pareigūnui nebuvo pakeltas koeficientas, t.y. nepadidėjo jo darbo užmokestis, o po minėto posėdžio praėjo jau daugiau kaip dveji metai“, – po teismo paskelbto sprendimo sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Kreipėsi į teismą, nes buvo įvertintas subjektyviai

Primename, kad  Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas prieš dvejus metus kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą ir įpareigoti iš naujo atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus. Į teismą jis kreipėsi dėl, jo manymu, neteisingo tarnybinės veiklos vertinimo, kai komisija priėmė sprendimą pareigūno veiklą įvertini „gerai“.

Anot pareigūno, tik „gerai“, jis buvo įvertintas nesant  jokių rimtų priežasčių, o vertinimo komisijos sprendimą lėmė išankstinės nuomonės.

„Nebuvau įvertintas dėl vienintelės aplinkybės – susikirtus mano ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko nuomonėms dėl procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje“, – sakė teismą laimėjęs pareigūnas.

Ši istorija prasidėjo prieš veiklos vertinimo procedūrą, kai veiklos skyriaus tyrėjo ir prokuroro nuomonės dėl procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime išsiskyrė. Pajutęs, jog nenuolaidžiavimas prokurorui, geruoju nesibaigs ir gali virsti pareigūno kaltinimu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, Druskininkų veiklos skyriaus tyrėjas dar 2017 m. vasario 2 d. raštu apie tai informavo  policijos komisariato viršininką, o po kelių dienų ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, tačiau tai sukėlė prokuroro Antano Baranausko įsiūtį.

Po ginčo su prokuroru – tarnybiniai patikrinimai

Netrukus,  2017 m. vasario 14 d., tyrėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neįvykdytų prokuroro nurodymų ikiteisminio tyrimo byloje.

Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje ir buvo konstatuota, jog pareigūno veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nepaisant to, joje daugiausia dėmesio buvo skiriama pareigūno asmenybės, veiksmų analizei, fizinės ir psichinės sveikatos būklės įvertinimui. Akcentuotas pareigūno principingumas, impulsyvumas, polinkis pervertinti savo galimybes.

Suabejota prokuroro kompetencija

Dėl Alytaus prokuratūros prokurorų veiksmų, keliančių abejonių dėl prokurorų profesinės etikos nuostatų ir principo paisymo, LPPS kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Profesinės sąjungos atstovai kėlė prokuroro kompetencijos klausimą bei tai, kad siekiama dangstyti prokuroro neveikimą, nesinaudojimą ar nemokėjimą naudotis Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (IBPS), tokiu būdu vilkinant ikiteisminį tyrimą, o prokuroro nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus, anot profsąjungos atstovų,  gali būti vertinami kaip siekis pridengti paties prokuroro ne kompetenciją ir procesinių veiksmų neatlikimą profesinės sąjungos nario sąskaita.

Generalinė prokuratūra pripažino, kad  prokuroras A.Baranauskas neteisingai suprato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, kas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno žinios yra pakankamos ir nekeliančios abejonių, o prokuroro išsakyta nuomonė yra tik bandymas pridengti savo paties ne kompetenciją.

Vertinimo procedūra buvo neobjektyvi ir šališka

Profesinė sąjunga dėl pareigūnui atlikto tarnybinio patikrinimo kreipėsi ir į Policijos departamentą.

Policijos departamento Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatavo, jog vertinant pareigūno veiksmus dėl BPK normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko išsakyti teiginiai dėl pareigūno  netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Tačiau visos šios išvados buvo padarytos jau po veiklos vertinimo procedūros.

„Skandalas“ , kai veiklos skyriaus tyrėjas išdrįso ginti savo nuomonę, nepaisant prokuroro įgeidžių, dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, turėjo įtakos po šių įvykių sekusiai veiklos vertinimo procedūrai, kurioje komisija staiga suabejojo  iki tol „labai gerai“ vertinto veiklos skyriaus tyrėjo kvalifikacija ir kompetencija.

Teismas nusprendė, jog Alytaus AVPK tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo subjektyvi ir nesugebėjo tinkamai, visapusiškai nagrinėti pareigūno veiklos bei objektyviai jį įvertinti, todėl ji privalės pareigūno veiklą  įvertinti iš naujo, ir, tikimės, šį kartą –  objektyviai.

 

Pareigūnai dėl nesumokėtos kompensacijos turi kreiptis į įstaigų vadovus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pareigūnams, kurie į tarnybą ir iš jos vyko automobiliais su dyzeliniu kuru, kompensacijos už kelionės išlaidas mažinimas 35 procentais buvo nepagrįstas. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Informuojame, kad po vykusių susitikimų su Vidaus reikalų ministerija bei policijos  įstaigų vadovais, sutarta dėl tolimesnio šios problemos  sprendimo.

Sutarta sulaukti konkrečios bylos, kuri šiuo metu sprendžiama pirmos instancijos teisme, baigties ir pagal jos išvadą formuoti tolimesnę problemos sprendimo praktiką. Kol šio sprendimo laukiame, įstaigos įpareigotos tiksliai įvertinti kompensuojamų žalų dydžius.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, praėjusį penktadienį visiems nariams išsiųsti prašymų pavyzdžiai, kad norintys atgauti nesumokėtą kompensaciją už važiavimo išlaidas, juos užpildę galėtų pateikti įstaigoms, kuriose dirba, o šios tiksliai įvertintų kompensuojamų sumų dydžius.

SVARBU! Prašymus reikėtų pateikti kuo skubiau, kadangi 3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo laikotarpio pradžios.