Sostinėje nebeliks Raitosios policijos?

Nuo š. m. spalio 1 d. Vilniaus policijoje gali nebelikti Raitosios policijos, kuri prižiūrėdavo viešąją tvarką, patruliuodavo pėsčiųjų zonose, stadionuose, įvairių renginių metu, talkindavo, kai būdavo baiminamasi riaušių ar susistumdymų po sporto varžybų.

Tai paaiškėjo po to, kai Policijos departamentas  pritarė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės projektui panaikinti Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos Raitąjį būrį nuo š.m. spalio 1 d. (pasibaigus arklidžių nuomos sutarčiai), o pareigūnus tolesnei tarnybai paskirti į kitus struktūrinius Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės arba Vilniaus apskr. VPK padalinius.

Policijos departamentas Vilniaus apskrities policijai nurodė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti šio struktūrinio padalinio naikinimo procedūrą ir užtikrinti sklandų pareigūnų perkėlimą į kitus struktūrinius padalinius nepažeidžiant jų socialinių garantijų.

Kai apie tai sužinojo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, ji nedelsdama kreipėsi į Policijos departamentą, o šis nurodė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui surengti susitikimą su socialiniais partneriais reorganizacijai aptarti.

VAITĮPSpirmininkas V.Jagminas teigė, jog ketinimai atsisakyti Raitosios policijos stebina, todėl nori išgirsti išsamius paaiškinimus ir argumentus, kodėl nuspręsta atsisakyti padalinio, kuris ne tik buvo  reikalingas, bet atliko ir reprezentacinę misiją?

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, Raitosios policijos išliko klausimas jau buvo pakibęs ore dar tuomet, kai buvo atsisakyta patalpų Belmonte, o pareigūnai ir jų  žirgai buvo perkelti į nuomojamas patalpas Riešėje esančiame žirgyne, tikinant profesines sąjungas, kad taip yra gerinamos darbuotojų darbo ir žirgų laikymo sąlygos.

2018 m. rugsėjo pabaigoje profesinė sąjunga protestavo dėl tokių pokyčių ir kėlė klausimą ar tai nebus Raitosios policijos išformavimo pradžia. Praėjo kiek daugiau nei dveji metai, kad paaiškėtų, jog profsąjungos spėliojimai, jog perkėlimas į kitas patalpas buvo sąmoningai daromas tam , kad panaikinti šį padalinį. Daugiau čia.

Apie susitikimą su Policijos departamento atstovais ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe bei tai, ar bus išgirsta profesinė sąjunga ir jos argumentai,  dėl Raitosios policijos išsaugojimo būtinybės, informuosite vėliau.

Kaip bus mokama už darbą kontrolės postuose?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga gauna daug paklausimų dėl tinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir teisingo apmokėjimo už darbą šventiniu  laikotarpiu kontrolės postuose ir darbą sausio mėn.

Policijos departamentas, siekdamas vienodos praktikos taikymo parengė aiškinamąjį raštą įstaigoms ir pateikė rekomendaciją, organizuojant darbą kontrolės postuose bei siekiant užtikrinti kitų policijos įstaigai pavestų funkcijų vykdymą ir esant būtinybei veiklai postuose vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-1 „Dėl karantino režimo laikymosi kontrolės ir policijos kontrolės postų darbo organizavimo“.

Siūloma pavesti pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą (pamainos viršvalandžius), kai darbą postuose būtina organizuoti iki 6 val. per dieną, esant būtinybei organizuoti ilgesnės trukmės pareigūno darbą poste ne pagal grafiką, rekomenduojame pavesti dirbti viršvalandinį darbą poilsio dieną.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius priminė, jog pareigūnų darbas organizuojamas sudarant darbo grafikus, kurie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. „Nustatyta tvarka pakeitus darbo grafiką ir jame numačius papildomų darbo valandų, už šį darbą, kaip už viršvalandinį, turėtų būti apmokama pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (pavyzdžiui, balandžio mėnesį, pasibaigus I ketvirčiui), jeigu per ketvirtį dirbtų valandų skaičius viršytų ketvirčio valandų normą. Nesant galimybės pakeisti darbo grafiko ir darbą organizuojant ne pagal jį, darbuotojui priklauso papildomas apmokėjimas, nustatytas Darbo kodekse. Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą (pastaba: įskaitant pamainos viršvalandžius, kai dirbama po darbo grafike nustatytų darbo valandų) mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, – ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už viršvalandinį darbą poilsio dieną, nenustatytą pagal darbo (pamainos) grafiką, taip pat pamainos viršvalandžius nustatyta tvarka apmokama pasibaigus mėnesiui (apskaitinio laikotarpio viduje). Apskaitinio laikotarpio pabaigoje, apskaičiuojant per apskaitinį laikotarpį viršytas valandas, šis apmokėtas laikas atimamas iš bendro dirbto valandų skaičiaus“, – rašoma rašte Policijos departamentui pavaldžioms įstaigoms skirtame rašte.

SVARBU: darbo apmokėjimas bus vienoks pareigūnų, kurie dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką ir kitoks tų, kurie į pajėgas buvo pasitelkti papildomai. Papildomai į pajėgas pasitelktiems pareigūnams, apskaitant darbą kontrolės ir mobiliuosiuose postuose, bus netaikoma suminė darbo laiko apskaita, ataskaitinis laikotarpis – mėnuo, už viršvalandžius su jais atsiskaitoma kartu su darbo užmokesčiu už sausio mėn., t.y. vasario pradžioje. Tuo tarpu pareigūnams, dirbantiems pagal iš anksto numatytą darbo grafiką, bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, o  ataskaitinis laikotarpis –  3 mėn.

Pareigūnams, kurie buvo papildomai pasitelkti, už darbą šventinę dieną, bus mokamas 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis, o dirbusiems pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką – 2 darbo užmokesčio dydžio atlygis.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pastebėjo, jog pareigūnams dažnai iškyla klausimų dėl darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio tinkamo užpildymo, todėl prašo profesinės sąjungos narių atkreipti dėmesį ir atidžiai pildyti minėtus dokumentus, nes tai lemia teisingą apmokėjimą.

Profesinės sąjungos pirmininkė rekomendavo, kilus neaiškumams ar klausimams, kreiptis į profesinę sąjungą el.p. info@policijosps.lt arba tel. +370 603 303 76 .

LRITĮPS ir VAITĮPS nariams kreiptis info@profsajungos.eu arba

tel. +370 684 938 18

Beje, profesinės sąjungos žiniomis, šią savaitę įstaigos ketina atsiskaityti su pareigūnais, praėjusių metų gruodį dirbusiais kontrolės postuose.

Nuotrauka skolinta.

Papildomų priemokų dirbantiems su klientais Regitra nemokės

„Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga gavo VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio atsakymą į raštą, kuriuo buvo prašoma skirti priemoką darbuotojams, dirbantiems su klientais.

Rašte akcentuojama, jog  įmonė atsakingai vertina ir rūpinasi darbuotojų gerove, tačiau šiuo metu skirti papildomų lėšų priemokoms nėra galimybės.

VĮ „Regitra“ generalinis direktorius teigė, jog  įmonė nėra biudžetinė ar kitaip valstybės lėšomis asignuojama įstaiga, o jos biudžetas sudaromas vertinant gautų pajamų ir patirtų sąnaudų santykį.

Pasak D.Prevelio, jau dabar pirminiai skaičiai, vertinant 2020 metus, rodo, kad įmonė bendrai negavo apie 17 procentų planuotų pajamų, t.y. daugiau nei 4 mln. EUR, be to stebint tendencijas, akivaizdu, jog 2021 metai bus įmonei sudėtingi, todėl pakvietė profesinės sąjungos atstovus ieškoti dialogo.

„Manome, jog priemokos darbuotojams – gera paskata ir kompensacinė priemonė už patiriamą riziką, tačiau suprantame ir įmonės poziciją bei vertiname tai, kad įmonė ėmėsi eilės priemonių įgyvendinimo, turinčių padėti darbuotojams sumažinti riziką užsikrėsti, taip pat apdraudė darbuotojus.  Plėtodami socialinį dialogą, su įmonės „Regitra“ vadovybe neatmetame galimybės, siūlyti praplėsti kolektyvinę sutartį, įtraukiant daugiau garantijų ir priemonių darbuotojams“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Po skandalingo tyrimo į Kalėjimo departamento prieglobstį?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama paaiškinti, kaip aukštas pareigas  Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje (toliau – ir KD KŽV) einantis, pareigūnas,  anksčiau dirbęs Kauno apskrities policijoje, kuris dar iki tarnybos Kalėjimų departamente, galimai figūravo stambioje, Kauno apskrities policiją sudrebinusioje, byloje, buvo priimtas į aukštas pareigas Kalėjimų departamente?

Kreipimąsi į Kalėjimų departamentą paskatino nepatvirtinta, profesinę sąjungą pasiekusi neoficiali informacija, metanti šešėlį šios institucijos Kriminalinės žvalgybos valdybai.

Profesinė sąjunga nusprendė kol kas neatskleisti asmens tapatybės, siekdama nepažeisti nekaltumo prezumpcijos.

„Nesinorėtų, jog neoficialių šaltinių pateikta informacija, kad dabar aukštas pareigas Kriminalinės žvalgybos valdyboje užimančio vadovo, buvusio policijos pareigūno, profesine reputacija pagrįstai buvo suabejoję jo kolegos, pasitvirtintų“, – kalbėjo VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Tai, jog rengiant atranką į aukštas pareigas Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyboje praėjusiais metais, į kurias ir pretendavo, o vėliau ir užėmė skandalingoje neoficialioje  informacijoje minimas asmuo, profesinės sąjungos atstovai nebuvo nei informuoti, nei pakviesti, nors atrankose įprastai visada dalyvauja, šiam procesui meta šešėlį, o dabar dar ir užmena daugiau mįslių.

Pasak VAITĮPS pirmininko, keista, jog renkant vieną Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovų, socialiniai partneriai buvo apeiti, o štai Teisingumo ministerija, siekdama procesų skaidrumo,  nepasibodėjo socialinius partnerius informuoti ir pakviesti sudalyvauti kandidatų, užimti Kalėjimų departamento direktoriaus pareigas, atrankoje.

Anot V.Jagmino, atrankų skaidrumas yra labai svarbus veiksnys, o vengimas pakviesti socialinius partnerius – demonstruoja ne tik nepagarbą, bet ir meta šešėlį atrankos procesui bei kandidatams.

 „Reputacija, skaidrumas, sąžiningumas ir lojalumas valstybei – būtinos savybės pareigūnui, juolab, Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnams, dirbantiems su pačia jautriausia informacija. Gavus  neoficialią informaciją apie galimai mundurą policijoje susitepusį pareigūną ir tai, jog jis šiandien dirba  su slapta informacija Kalėjimų departamente, norime gauti tiesius atsakymus iš  Kalėjimų departamento ir apie tai, ar mūsų gauta informacija turi pagrindą, ar pareigūnas tikrai figūravo Kauno policijos byloje, paskatinusioje aukštų pareigūnų atleidimus, kaip jis buvo priimtas į pareigas Kriminalinės žvalgybos valdyboje, galiausiai ar buvo surengta atranka? “, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Profesinė sąjunga dėl gautos informacijos kreipėsi ir į Teisingumo ministrę.

Ar Teisingumo viceministrui pavyks atgaivinti Kriminalinę žvalgybą?

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS)sulaukia vis daugiau pareigūnų nusiskundimų dėl Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos darbo ir metodų, todėl prašo Teisingumo ministerijos ir Kalėjimų departamento atkreipti dėmesį į šios tarnybos veiklą.

Anot LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, pareigūnai skundžiasi, jog po minėtos valdybos reorganizacijos, pasigendama intensyvaus matomo jos darbo, kai lankydavosi bausmių vykdymo vietose, bendraudavo su čia bausmę atliekančiais asmenimis, aktyviais veiksmais siekdavo užkardyti nusikalstamas veikas.

„Po Kriminalinės žvalgybos reorganizacijos jau turėjome pajusti šios tarnybos veiklos pliusus, tačiau girdime tik pareigūnų skundus, kad atliekantieji bausmę įžūlėja, kriminalinės žvalgybos apsilankymai retėja, o šios tarnybos pareigūnai dirba kabinetuose“, – sako K.Pauliukas.

Jeigu iki žvalgybos reorganizacijos, kol  ji buvo pavaldi įstaigos vadovams,  šios tarnybos pareigūnai daug ir nuolat dirbdavo su nuteistaisiais, lankydavosi sektoriuose ir įstaigose, analizuodavo ir rinkdavo gautą informaciją ir taip užkardydavo neteisėtas veikas, dabar, profsąjungos pirmininko nuomone, matomos veiklos pasigendama, daugėja nusikalstamų veikų, o draudžiamųjų daiktų  patekimas į įstaigas užkardomas nepakankamai. Apie tai, kad Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos veikla kelia abejonių, profesinė sąjunga kalbėjo ne kartą, tačiau, anot K.Pauliuko, pokyčių nesimato. Todėl dabar, kai darbą pradėjo Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, profesinė sąjunga viliasi, kad ir šioje srityje sąstingis baigsis, o pokyčiai, kuriuos žada viceministras, palies ir Kriminalinę žvalgybą, kuriai, profesinės sąjungos pirmininko nuomone, būtinas renesansas arba kardinalus atsinaujinimas.

Priemoka darbuotojams – sąžininga kompensacija už riziką susirgti

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į įmonės generalinį direktorių Dalių Prevelį, prašydama priimti sprendimą, karantino laikotarpiu nustatyti padidintą darbo užmokestį didžiausią riziką sveikatai patiriantiems darbuotojams, tiesiogiai dirbantiems su klientais.

Nors įmonės darbuotojai dirbdami laikosi nustatytų saugumo reikalavimų – dirba su kaukėmis ir pirštinėmis, o nuo klientų juos skiria apsauginės sienelės, jie aprūpinti dezinfekcijos priemonėmis – rizika užsikrėsti koronaviruso infekcija išlieka.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, koronaviruso infekcija sirgo daug tiesiogiai su klientais dirbančių darbuotojų, dauguma jų užsikrėtė darbe.

„Tiesiogiai su klientais dirbantys darbuotojai negali dirbti nuotoliniu būdu dėl darbo specifikos, tai reiškia, kad jie kasdien rizikuoja užsikrėsti patys, bei užkrėsti savo šeimos narius. Šalyje paskelbus karantiną, kai kurios valstybės įmonės mokėjo ir moka darbuotojams, dirbantiems tiesiogiai su klientais, priemokas už darbą padidintos rizikos sąlygomis. Manome, kad ir „Regitra“ darbuotojai, kurie dėl darbo specifikos priversti dirbti tiesiogiai su klientais turėtų gauti priemoką karantino laikotarpiu“, – sakė E.Plokštys.

Profesinė sąjunga tikisi, kad atsižvelgdama į tai, VĮ „Regitra“ direktorius priims teisingą (teigiamą) sprendimą darbuotojų atžvilgiu.

Suminė darbo laiko apskaita problemoms lopyti?

Kalėjimų departamento direktorius ketina įteisinti suminę darbo laiko apskaitą departamentui pavaldžiose įstaigose. Jau yra parengtas įsakymo projektas ir darbuotojų, kuriems tokią apskaitą būtų galima taikyti, sąrašas. Tai reiškia, kad darbuotojai privalės dirbti septynias dienas per savaitę pagal „slenkantį“ grafiką,  o už dirbtas dienas savaitgaliais ir švenčių dienomis jiems nebus mokamas didesnis atlygis.  

Dirbantieji probacijos tarnyboje spėlioja, jog sumine darbo laiko apskaita norima pridengti kitą problemą, jog Kalėjimų departamentas galimai nepasirengė nuteistųjų  intensyviai priežiūrai – stebėjimui elektronine įranga.

Kalėjimų departamento vadovo įsakymo projekte numatyta, jog tokią darbo laiko apskaitą pavaldžių įstaigų vadovai darbuotojams galės taikyti esant poreikiui ir būtinybei, informavus ir apie tai pasitarus su profesine sąjunga.

Profesinės sąjungos jau dabar žeria tokios tvarkos minusus, jų pastebi ir įvardina Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigoje dirbantys pareigūnai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, įteisinus suminę darbo laiko apskaitą tam tikriems pareigūnams – jaunesniems specialistams, specialistams ir vyriausiems specialistams, siekiama užpildyti pareigūnų trūkumą, skiriant papildomas funkcijas ir darbus, nepriklausomai, kokią sritį kuruoja ir taip spręsti darbo organizavimo problemas, kurių tik daugėja.

„Tai primityviausias ir papildomų lėšų nereikalaujantis darbo organizavimo būdas, kurį mes laikome negera ir ydinga praktika. Toks darbo organizavimas bus iššūkis pirmiausia ugdymo įstaigas lankančius vaikus auginantiems pareigūnams, nes  švietimo įstaigų darbo laikas yra geriausiu atveju nuo 7 iki 18 val., o dabar kai dėl karantino rekomenduojama švietimą, taip pat ir ikimokyklinį, vykdyti nuotoliniu būdu, sunku įsivaizduoti, kaip darbuotojams teks derinti darbo pagal suminę apskaitą ir šeimos, vaikų interesus.  Ir tai ne vienintelė problema, kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui probacijos tarnyboje, toks darbo organizavimas sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė V.Jagminas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, galimai, daugėjant susirgimų Covid-19, ieškoma būdų kitaip organizuoti darbą bei valdyti darbuotojų srautus, spręsti jų trūkumą, tačiau negalvojama apie darbuotojus, bloginamos jų darbo sąlygos.

„Jeigu siekiama gerinti darbo organizavimą, sprendimai turėtų būti iš tikrųjų efektyvinantys veiklą, o ne apsunkinantys ją, juolab priimami ne formaliai“, – savo nuomonę išsakė V.Jagminas.

 Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje Sonata Damidavičienė teigia, jog Probacijos tarnyba – unikali institucija, kurios darbo specifika kitokia nei pataisos namuose, todėl sunkiai įsivaizduoja realų suminės darbo laiko apskaitos taikymą.

„Neįsivaizduoju, kaip su esamais resursais, nes kai kuriuose padaliniuose dirba vos po vieną pareigūną ar du,  būtų galima užtikrinti darbą ištisą parą. Probacijos pareigūnai turi beprotiškai daug kabinetinio darbo, kuris yra privalomas: nuosprendžių įregistravimas, darbas su prižiūrimaisiais, t.y. bendravimas, programų vedimas, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atsakymai į paklausimus, dalyvavimas įvairiose komisijose, darbas pataisos namuose, kreipimaisi į teismą  ir t.t., tokio, kuriam būtinas  kompiuteris ir stacionari darbo vieta arba buvimas įprastomis darbo valandomis tam tikroje vietoje. Jau dabar sunku viską suspėti ir suderinti, o be to ką paminėjau, būtina  dirbti ir teritorijose su žmonėmis, lankantis prižiūrimųjų gyvenamosiose, nemokamų darbų atlikimo vietose,  siekiant įsitikinti, kad prižiūrimieji tinkamai vykdo jiems paskirtas  pareigas“, – kalbėjo S.Damidavičienė.

Anot Probacijos tarnyboje dirbančios pareigūnės, pareigūnai numano, kad šis „farsas“ reikalingas pridengti kitai problemai – galimą elektroninės įrangos trūkumą, kurios, panašu,  neįsigyta papildomai.

Pasak pareigūnės, po 2020 m. liepos 1 d. teisės aktų įsigaliojusių pakeitimų, kuriems pasirengti Kalėjimų departamentas turėjo  dvejus metus, tiesiog „pasipylė“  lygtinai paleidžiamieji ar  teismo nuteistieji, kuriems atidėtas laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas, paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūra- stebėjimą elektronine įranga.

„Įrangos praktiškai nėra, todėl siekiama priversti pareigūnus „taisyti padėtį“, įvedant suminę darbo apskaitą, neva, užtikrinant įstaigos funkcijų vykdymą 24 valandas per parą. Tačiau tai tik akių dūmimas ir galimai administracijos bandymas įrodyti, kad viskas vyksta kaip numatyta ir jokių grėsmių nauji teisės aktų pakeitimai neatneš, net jei nustatytoms funkcijoms užtikrinti nėra priemonių ir žmogiškųjų resursų. Nesuprantu siūlymo įvesti suminę darbo apskaitą naudos, kai pareigūnai ir dabar turi pakankamai didelį darbo krūvį, privalo užtikrinti įstaigos funkcijas „darbo valandomis ir nedarbo“. Įstaigoje būtini pokyčiai, tačiau į dirbančiųjų siūlymus ir argumentus neatsižvelgiama. Administracija, po teisės aktų pakeitimo, pareigūnams leido dirbti viršvalandžius, tačiau viršvalandinį darbą sutinka dirbti tik dalis pareigūnų“, – kalbėjo S. Damidavičienė.

LRITĮPS skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje dar buvusiam tarnybos vadovui teikė pasiūlymus dėl mobilių grupių ir automobilių, kurie padėtų užtikrinti efektyvų šios tarnybos darbą visą parą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pasak S. Damidaviečienės, ir su laikinąja institucijos vadove ji kalbėjusi ir siūliusi, jog racionalu būtų, jei Probacijos tarnyba turėtų panašias į policijos mobiliąsias grupes, kurios judėtų tam tikroje teritorijoje (apskrityje) ir vykdytų tiesioginę priežiūrą bei kontrolę, kai pareigūnai, kuriems priskirta konkrečių nuteistųjų priežiūra, ilsisi. Intensyvesnė kontrolė, S.Damidavičienės nuomone, didintų priežiūros efektyvumą, kol Probacijos tarnyba nėra tinkamai aprūpinta elektroninio stebėjimo įranga.

 „Apie tokius pokyčius vertėtų mąstyti,  t.y.  užtikrinti techninį įstaigos aprūpinimą elektronine stebėjimo  įranga  ir įsteigti mobiliąsias darbo grupes, kurios pareigūnų darbo apskaita galėtų būti ir suminė.  Esamoje situacijoje  suminė darbo apskaita netikslinga, ji mūsų tarnyboje  būtų tik formali“, – sakė S. Damidavičienė.

Anot VAITĮPS  pirmininko, jei įsakymas bus pasirašytas ir nuspręsta leisti taikyti  suminę darbo laiko apskaitą Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams, tai reikš, jog pamainomis pareigūnai galės dirbti iki 48 val. (t.y. didės dirbtų per savaitę valandų skaičius), įskaitant ir savaitgalius.

„Matydamas įsakymo projektą nustebau, o kur Kalėjimų departamento, Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovai? Labiausiai suminė darbo laiko apskaita reikalinga būtent Kalėjimų departamento vadovybei, kad ji dažniau apsilankytų įstaigose, pamatytų tikrą situaciją, o ne šnekėtų „iš viršaus“ ir blogintų pareigūnų sąlygas. Mes sakėme, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymui nepritarsime“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, įsakymo projektas palieka daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kodėl vieniems pareigūnams ketinama leisti taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o pavyzdžiui, Resocializacijos skyrių pareigūnams, ne. Ir tų klausimų ne tik dėl Probacijos tarnybos yra.

„Šiandien bausmių vykdymo sistemoje ir taip bloga situacija, ir dėl didelio koronavirusu sergančiųjų tarp nuteistųjų, ir dėl dirbančių žmonių mažėjimo sistemoje. Nereikia „presinguoti“ pareigūnų , kurie dar dirba, juolab, kad eilę metų egzistuojanti problema –  naujų žmonių sistemoje trūkumas – nesprendžiama. Mano manymu sistemoje apstu problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar, o ne leisti nurodymus, kurie neįgyvendinami, ir iš esmės neprisidedantys prie darbo organizavimo gerinimo. Tad nuoširdžiai siūlau šį įsakymo projektą pakoreguoti ir jį prisitaikyti Kalėjimų departamento vadovybei bei Kriminalinės žvalgybos valdybai, kuri pastaruoju metu, drįstu manyti, buksuoja su prevenciniu darbu ir nusikalstamų veikų užkardymu“, – savo nuomonę išdėstė K.Pauliukas. 

Suminės darbo laiko apskaitos, kaip ydingos, problemą pareigūnai ir juos atstovaujančios profesinės sąjungos kėlė jau ir anksčiau, tokią tvarką pradėjus taikyti kitose statutinėse įstaigose.

Už nuopelnus teisingumui apdovanotas profesinės sąjungos pirmininkas

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas susitiko su darbą baigiančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi.

Susitikime, pasak VAITĮPS pirmininko, buvo apžvelgti prabėgę metai, pasiekimai ir pokyčiai bausmių vykdymo sistemos įstaigose.

„Per dvejus veiklos metus teisingumo ministras E.Jankevičius skyrė dėmesį socialinio dialogo plėtojimui ir kartu darė pokyčius. Negalime nepaminėti jo indėlio siekiant, kad būtų didinamas darbo užmokestis, pareigūnų motyvacijai didinti,  pastangų kelti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų profesijos prestižo“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Teisingumo ministras susitikime padėkojo VAITĮPS pirmininkui Vitalijui Jagminui už socialinio dialogo vystymą ir apdovanojo jį LR Teisingumo ministerijos  II laipsnio Garbės ženklu  „Už nuopelnus teisingumui“.