Kam naudinga desperacija dėl Resocializacijos skyrių sujungimo Pravieniškių pataisos namuose?

Viešojoje erdvėje pasigirdus įvairių interpretacijų Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos Resocializacijos skyrių sujungimo į vieną klausimu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, jog jos nepamatuotos.

Anot LRITĮPS pirmininko, apie tai, jog ketinama sujungti tris Pravieniškių pataisos namų – atvirosios kolonijos skyrius į vieną, kalbėta jau gerokai anksčiau, tai ne buvo vienasmenis pataisos namų direktoriaus sprendimas. Šis klausimas išnagrinėtas darbo grupėje, kuri analizavo esamą situaciją ir vertino pokyčių naudą, o sprendimas įvykdyti sujungimą priimtas ir pasirašytas Kalėjimų departamento direktoriaus.

„Reikia pripažinti, kad visos struktūros ieško būdų, kaip sumažinti valdantį aparatą, taip taupant lėšas ir ieškant kitokių įstaigos vadybos būdų, taip yra ir policijoje, ir Valstybės sienos apsaugos tarnyboje ir kt.valstybinėse institucijose. Ne  išimtis ir Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininkas teigė, jog Resocializacijos skyrių sujungimo klausimas, juolab, kad buvo išdiskutuotas, o jo metu nenukentės darbuotojai, jų darbo vietos išliks, išskyrus vadovų, kuriems taip pat įstaiga turėtų pasiūlyti kitą darbo vietą, didesnių rūpesčių nekėlė.

Todėl, LRITĮPS pirmininkui netikėta, kad iki šio proceso įgyvendinimo likus kiek daugiau nei mėnesiui, imtos regzti intrigos.

„Esame pareigūnai, todėl mūsų visų tarnybose pasitaiko perkėlimų, paskyrimų atlikti kitas nei įprasta funkcijas ir pan., todėl skundai, jog sujungiamo skyriaus darbuotojai turės daugiau užduočių arba jas turės atlikti kituose nei buvo įpratę skyriuose, atrodo keistai“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

LRITĮPS pirmininko nuomone, kalbos ir intrigos dėl sujungimo šiuo metu sukelia nereikalingas įtampas, trikdo darbą ir darbuotojus.

Anot šios profsąjungos pirmininko, Resocializacijos skyrių sujungimas darbuotojams, jų pareigoms ir darbui Pravieniškių pataisos namuose įtakos neturės, priešingai, galima įžvelgti teigiamos naudos, jog dirbdami kaip vieno skyriaus darbuotojai, turės galimybę dar daugiau pasidalinti žiniomis, ieškoti bendrų sprendimų sudėtingose situacijose, o vadyba bus paprastesnė ir aiškesnė, turint vieną, o ne tris vadovus.

„Ar šiuo metu tai pats aktualiausias klausimas? Yra tikrai svarbių problemų: uniformos, aprūpinimas kanceliarinėmis ir kitomis priemonėmis, kitų metų lėšų perspektyvų klausimas, kelionpinigių mokėjimas, – tai klausimai aktualūs daugumai pareigūnų. Dirbtinai sukuriamos ar įsivaizduojamos problemos, intrigos, vietoj diskusijų prie apvalaus stalo nedaro garbės jų sumanytojams, ir neduoda jokios naudos kolektyvui“, – sakė Kęstutis Pauliukas.

Jei Policijos taryba pritars, priemoką gaus visi policijos sistemos darbuotojai

Vakar vykusiame susitikime Policijos departamente buvo aptartas ir dar vienas svarbus klausimas, tai yra kaip bus panaudotos per 8 mėnesius sutaupytos lėšos.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, suformuota pozicija, sutaupytas lėšas – apie 3 mln. Eur – skirti  darbuotojų motyvacijai didinti, t.y. apytiksliai po 190 Eur vienam darbuotojui.

Visos policijos įstaigos, anot LPPS pirmininkės, pagal sutaupytas lėšas, suskirstytos į 3 grupes. Daugiausia sutaupiusioje, trečioje grupėje Vilniaus apsk. VPK, Telšiai apsk. VPK , Šiaulių apsk. VPK ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, mažiau sutaupiusiai, antrai grupei priskiriama 10 policijos įstaigų, o nesutaupiusiai ar sutaupiusiai nepakankamai, pirmajai grupei  – 2 įstaigos (Klaipėdos apsk. VPK, Utenos apsk. VPK),  kurios be pagalbos iš išorės nesugebės suvaldyti situacijos, pastarųjų darbuotojai gaus mažesnes išmokas.

Preliminariais skaičiavimais trečioje grupėje esančių įstaigų darbuotojai turėtų gauti šiek tiek daugiau nei numatyta vienkartinė išmoka 190 Eur,  antroje –  apie 190 Eur, pirmoje – apie 100 Eur.

Sutarta, jog vienkartinė piniginė išmoka bus mokama kaip priemoka. Tačiau, pasak R.Katinienės,  šiam sprendimui dar turi pritarti rugsėjo 24 d. į posėdį susirinksianti Policijos taryba.

Policijos departamento vadovybė patikino, jog 3 mln.Eur, kuriuos ketinama išmokėti darbuotojams, yra papildomos lėšos, kurios netaps ilgalaikiais įsipareigojimais. Taip pat informavo, jog darbuotojai, dirbantys sostinės policijoje yra skatinami jau nuo šių metų rugpjūčio 1 d., jiems nustatytas 50 eurų dydžio sostinės priedas, mokamas Vilniaus apsk. VPK valdybose ir sostinės policijos komisariatuose dirbantiems pareigūnams ir darbuotojams. Šį priedą darbuotojai gaus iki einamųjų metų pabaigos.

Pasak LPPS pirmininkės, džiugina tai, jog priemoka socialiai teisinga, paliesianti visus policijos sistemos tarnautojus ir darbuotojus.

Roma Katinienė: „Planuojami pokyčiai policijoje – buvusios vadovybės klaidų taisymas“

Vakar Policijos departamentas profesinių sąjungų atstovams pristatė kaip keisis policija laikotarpyje nuo šių iki 2022 metų, planuojamas reorganizacijas, specializuotų įstaigų sujungimą bei įstaigų jungimą į apygardas. Susitikime dalyvavo Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, LPPS Tarybos narė Agnė Greblikaitė, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak LPPS pirmininkės, pokyčių pristatyme akcentuota, jog siekiama, kad 2022 metais Lietuvos policija veiktų kaip vienas juridinis asmuo, todėl prie Policijos departamento ketinama prijungti penkiolika savarankiškų policijos įstaigų; policijos veiklą teritorijose organizuoti 5 apygardų principu; centralizuoti specializuotas policijos įstaigų funkcijas Policijos departamento Viešosios policijos ir  Kriminalinės policijos biuruose; centralizuoti administravimo (bendrųjų) funkcijų (personalo, buhalterinės apskaitos, turto valdymo, aptarnavimo,  viešųjų pirkimų, planavimo, tarptautinio bendradarbiavimo) vykdymą.

Organizuojant veiklą apygardų principu, vietoj 10 apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų numatomi penki centrai: Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio apygardų vyriausieji policijos komisariatai (toliau VPK).

Kauno apygardos VPK apims Kauno, Marijampolės, Alytaus apskričių VPK; Klaipėdos apygardos VPK – Klaipėdos ir Tauragės apsk. VPK; Šiaulių apygardos VPK – Šiaulių ir Telšių apsk. VPK; Panevėžio apygardos VPK – Panevėžio ir Utenos apsk. VPK.

Administravimo padalinių pertvarka numatoma jau visai netrukus – ateinančių metų kovą, 2021 m. rugsėjį ketinama pertvarkyti specializuotus padalinius, o 2022  įvykdyti ir apygardų pertvarką.

Pasak pokyčių iniciatorių, siekiant dar geresnio reagavimo į įvykius, ketinama optimizuoti pajėgų valdymo centrus. Vietoje 10 teritorinių pajėgų valdymo padalinių, ši veikla bus vykdoma iš 3 centrų – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Jau visai netrukus, nuo 2020 m. lapkričio 11 d., Policijos departamento Pajėgų valdymo valdyboje steigiamas 3 skyrius, kuris apdoros įvykius nuotoliniu būdu.

Optimizacija numatoma ir kriminalistinių tyrimų padaliniuose. Vietoje 11 šiuo metu veikiančių laboratorijų iki 2022 m. veiklą ketinama sukoncentruoti 3 aukštos kokybės ir techninio aprūpinimo laboratorijose.Tai leistų sutrumpinti kriminalistinių tyrimų atlikimo terminus bei išlyginti kriminalistinių tyrimų darbuotojų krūvius šalies mastu.

Jau nuo š.m.spalio 1 d. Lietuvos kelių policijos tarnyba perimtų greičio matavimo prietaisais užfiksuotų teisės pažeidimų tyrimą. Į naujai įsteigtas pareigybes priimtiems pareigūnams bus sudarytos sąlygos dirbti nuotolinėse darbo vietose pagal gyvenamąją vietą.

Siekiant stiprinti eismo saugumą ir  pažeidimų kontrolę keliuose bus plečiamas nekontaktinių kontrolės metodų taikymas, specializuoti kelių policijos padaliniai bus orientuojami į pavojingiausių kelių eismo taisyklių pažeidimų išaiškinimą, taikant neviešo patruliavimo metodus. Tuo tarpu pagrindinė viešo patruliavimo ir eismo saugumo užtikrinimo funkciją ketinama  koncentruoti teritoriją prižiūrinčiuose padaliniuose.

Reformos sumanytojai teigia, jog keisis ir areštinių tinklas, o vietoj 10 šiuo metu veikiančių, jų liks tik 5 (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje). Užtikrinti konvojavimą, visose teritorinėse policijos įstaigose bus steigiami konvojavimo padaliniai.

Pasak reformos autorių, didelės apimties pokyčiai bus naudinti ir visuomenei, ir darbuotojams, ir pačiai organizacijai. Visuomenei policijos paslaugos bus greičiau pasiekiamos, o nusikaltimų tyrimas ir prevencija efektyvesni.

Beje, pokyčiuose numatyta policijos komisariatuose stiprinti kriminalinės policijos darbą, sudaryti sąlygas žmonėms kreiptis dėl policijos licencijuojamų paslaugų bet kuriame policijos komisariate.

Darbuotojams dėl numatomų pokyčių gerės aprūpinimas darbo priemonėmis, didės atlygis už darbą, bus išlyginti tas pačias funkcijas vykdančių darbuotojų darbo krūviai ir kt.

Anot departamento vadovybės, pokyčiai padės sumažinti administravimo sąnaudas, didins veiklos efektyvumą ir kt.

Po pristatymo LPPS pirmininkė R.Katinienė sakė, jog organizacijos noras būti moderniai, veikti veiksmingai ir efektyviai suprantamas, o pokyčiai yra būtini.

„Man nerimą kelia ne pats pokytis, bet kaip jis įgyvendinamas ir valdomas.Šiuo metu turiu daugiau klausimų nei atsakymų – abejonių kelia ar centralizuojant administravimo funkcijas, padaliniai sugebės greitai, kokybiškai ir efektyviai aptarnauti įstaigas, ar tapus vienu juridiniu asmeniu, nenukentės, kai kuriose įstaigose sukurtos  ir efektyviai veikiančios motyvacinės sistemos ir t.t.Tikiuosi, jog šių pokyčių metu darbuotojai bus geriau girdimi, įsiklausoma ir reaguojama į konstruktyvius pasiūlymus. Po šios dienos pristatymo ir tai ką pastaruoju metu girdžiu vidaus reikalų ministerijoje, Vyriausybėje, didžiąją dalį planuojamų pokyčių, kaip subtiliai, korektiškai jas vadina dabartiniai Policijos vadovai „pozicijų pastiprinimu“, aš įvardinčiau kaip buvusios vadovybės klaidų taisymą. Čia labai taikliai nuskambėtų I.K.Adizes teiginys. Jog „pokytis gali būti jūsų draugas arba priešas“. Policijos bendruomenė pavargusi nuo metai iš metų besitęsiančių reformų, kad pokyčiai taptų  bendruomenės draugu, jais turi tikėti ne tik vadovai, bet ir eiliniai pareigūnai“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

sdr

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas: „Šaunu, kad Policijos departamentas kviečiasi profesines sąjungas, pristato reformas, jog ketina taikyti pažangius metodus bei siekia teigiamų pokyčių bei veiklos efektyvumo policijoje. Tačiau siekiant modernumo ir diegiant naujoves, reikia atsigręžti į jau įvykdytas reformas, pripažinti ir ištaisyti padarytas klaidas, o svarbiausia išgirsti darbuotojų, kolektyvų argumentus bei siūlymus“.

Duotas startas neeiliniams vertinimams policijoje

Vakar, rugsėjo 16 d., Policijos departamente vyko Policijos tarybos posėdis. Policijos taryba pritarė Policijos vadovybės sprendimui, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Nuspręsta, jog jau visai netrukus vyksiančių neeilinių vertinimų metu bus įvertinti 1590 darbuotojų. Tai sudaro beveik 17 proc. visų užimtų pareigybių policijos sistemoje.

Vertinamų darbuotojų limitas policijos įstaigoms bus paskirstytas proporcingai užimtų pareigybių skaičiui ir tolygiai pagal darbuotojų grupes (statutinių pareigūnų, karjeros tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis). Kurie darbuotojai bus pakviesti į neeilinius vertinimus, nuspręs įstaigų vadovai.

Primename, kad neeilinių  vertinimų metu  bus vertinami geriausius veiklos rezultatus pasiekusieji darbuotojai. Jeigu neeilinių vertinimų metu jie  bus įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, jų pareiginės algos koeficientas didės, tačiau ne daugiau nei 0,5 procentinio punkto.

 Vertinamų karjeros tarnautojų sąrašai iki š.m. rugsėjo 22 d., statutinių pareigūnų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – iki š.m. spalio 1 d. turi būti pateikti Policijos departamento Personalo administravimo valdybai.

Vertinimo procedūros karjeros tarnautojams turi būti atliktos iki š.m. rugsėjo 30 d.; statutinių pareigūnų – iki š.m. spalio 31 d.

Teigiami pokyčiai laukia ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Nuspręsta pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą (2017-07-26 Nr. 5-V-664) dėl Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo nustatymo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo, apraše numatant galimybę atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei nustatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sąrašuose.

Ketinama taip pat patikslinti policijos įstaigų socialinių klausimų (priemokų) komisijų reglamentus ir nustatyti komisijoms teisę siūlyti įstaigos vadovui priimti individualius sprendimus dėl didesnių pareiginės algos koeficientų nustatymo atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms.

Atskirų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių pareiginės algos koeficiento padidinimo procedūrą privalu atlikti iki š.m. spalio 31 d.

Dėl neeilinių vertinimų, skaičiuojama, jog išlaidos š.m. 2020 m. IV ketvirtyje išaugs 0,56 mln. Eur, o 2021 m. – 2,4 mln. Eur.

Detaliau apie tai, kaip, kiek ir kokių  darbuotojų (pagal įstaigas) bus pakviesta į neeiliniu vertinimus rasite čia.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė: „Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus, turėtų įvykti neeiliniai metiniai vertinimai laikantis įstatymų. Pagal susitarimą su Policijos vadovybe, neeiliniai metiniai vertinimai pagal nustatytas kvotas, bus atliekami geriausius rezultatus pasiekusiems pareigūnams be jokių dirbtinių „pritempinėjimų“ iki kažkieno sugalvotos ribos. Žinoma, vis viena bus nepatenkintų, pasipiktinusių pareigūnų, bet to  išvengti neįmanoma.

Šioje situacijoje geriausiai atsiskleis, kaip nuo padalinio iki įstaigos vadovo sugebama komunikuoti ir diskutuoti su darbuotojais, kaip vertinama veikla, atsižvelgiant į konkrečius pamatuojamus rezultatus.

Policijos departamento vadovybė, užtikrino, kad šiems vertinimams ir jų objektyvumui bus skirtas maksimalus dėmesys bei kontrolė. Profesinė sąjunga taip pat aktyviai reaguos į pareigūnų skundus, pastabas ir stengsis, kaip jau minėjau , kad pagrindinis kriterijus būtų ne lojalumas, „myliu-nemyliu“, o pasiekti rezultatai“. 

Kauno policijos vadovu tapo Mindaugas Baršys

Vakar Policijos departamente vyko atrankos komisijos posėdis, kuriame spręsta, kuris iš dviejų pretendentų – Elanas Jablonskas ar Mindaugas Baršys – užims Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

Elanas Jablonskas

Primename, kad E.Jablonskas, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas, Kauno apskrities policijos komisariatui laikinai vadovavo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.  Antrasis kandidatas M.Baršys – nuo 2017 m. birželio vadovauja Marijampolės apskrities vyriausiajam komisariatui.

Nors pretendentų atranka į Kauno apskrities VPK viršininko pareigas pasibaigė š.m. liepos 10 d., atrankos komisijos posėdis nusikėlė į rudenį. Spėjama, jog taip atsitiko dėl Generalinio komisaro atostogų, kurios buvo suplanuotos rugpjūtį, bei, galimai, užtrukusio kandidatų patikrinimo, dėl atitikimo keliamiems reikalavimams, procedūros.

Mindaugas Baršys

Atranką laimėjo 38 metų, teisės magistras, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M.Baršys.

„Pastarieji metai Kauno apskrities pareigūnams, švelniai tariant, buvo įdomūs. Staigus vadovybės pasikeitimas, lydimas sensacingų pranešimų viešoje erdvėje, tarnybinių patikrinimų ir net ikiteisminių tyrimų, dalies vadovų pasikeitimai, taip pat besitęsiančios reformos, optimizavimai, laikinai paskirtas vadovas, stabilumo ir darbo atmosferos nepagerino. Tačiau su laikinai į pareigas paskirtu vadovu profesinei sąjungai pavyko užmegzti gerą socialinį dialogą, pasiekti, jog, atsižvelgiant į socialinių partnerių motyvuotus pasiūlymus, sprendimai būtų priimami greitai bei  objektyviai.

Iš atranką laimėjusio ir į pareigas paskirto vadovo tikimės darbų tęstinumo ir bendradarbiavimo“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Konsensusas nesurastas, aktualus klausimas – neišspręstas

Vakar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje  vyko Valdymo komiteto posėdis, kuriame, be kitų darbinių klausimų, buvo svarstyti ir pareigūnams aktualūs – dėl mobiliųjų telefonų bei sportui skirtų valandų. Susitarimo pasiekti nepavyko, socialinių partnerių pasiūlymai nebuvo išgirsti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, svarstant klausimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, į profsąjungos teiktus pasiūlymus, diferencijuoti ribojimus, visiškai neatsižvelgta, o tarnybos pateiktos išimtys, kurias norima įteisinti VSAT vado įsakymu, problemos neišsprendžia.

Racionalių bei vertingų įžvalgų šiuo klausimu pateikė ir komisijos pirmininkas pulkininkas Vidas Mačaitis, į problemą pažvelgęs plačiau, tačiau ir tai nepadėjo rasti konsensuso, tad šio aktualaus pareigūnams klausimo svarstymas dar kartą atidėtas.

Kitas aktualus klausimas, svarstytas Valdymo komiteto posėdyje – dėl sportui skirtų dviejų valandų per savaitę.

Svarstant šį klausimą nemaloniai nustebino kitos profesinės sąjungos pirmininko J.Amelino siūlymas, uždrausti pareigūnams sportuoti namuose, leisti sportuoti tik viešose ar specializuotose vietose, motyvuojant, jog taip atsakingi asmenys lengviau galėtų kontroliuoti pareigūnus.

Šiam nelogiškam, niekuo nepagrįstam pasiūlymui Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga nepritarė. Tokios pat nuomonės – nepritarti – laikėsi ir LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė bei dauguma komisijos narių.  Kadangi pasiūlymus atmestas, liko galioti senoji tvarka.

„Ir vėl itin pareigūnams aktualus klausimas liko kyboti ore. Apmaudu tai, kad racionalių pasiūlymų, kuriuos esame pateikę dėl mobiliųjų telefonų naudojimo diferencijavimo, VSAT vadovybė net nebando analizuoti. Dialogas – būdas susikalbėti, ieškoti ir rasti pareigūnams palankiausius sprendimus. Kol kas tai, kas dabar vyksta – dialogu nepavadinčiau“, – po posėdžio sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Kodėl nuteistieji negydomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje?

Profesinė sąjunga sulaukė pareigūnų nusiskundimų dėl situacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareigūnų nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė tai, jog nuteistuosius tenka vežioti pirmyn – atgal į Kauno klinikas esant nesudėtingiems susirgimams, bet vos tik jie to paprašo. Stebina ir tai, kodėl neteikiama skubi pagalba, o visais atvejais pasitelkiama skubioji medicinos pagalba.

Pavyzdžiui, jau trečią kartą per dvi savaites pats save sužalojęs nuteistasis skubios pagalbos automobiliu, lydimas paareigūnų, taip buvo vežiojamas ne vieną kartą, nes suteikus paslaugą Kauno klinikose, susiuvus žaizdą ir gydytojui rekomendavus toliau gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuteistasis, parvežtas į minėtą įstaigą, atsisakė šios paslaugų raštu, ir buvo grąžintas atgal į pataisos namus, kur atlieka bausmę.

„Kiek tai kainuoja?“- klausia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS).

Pareigūnai klausia, kokia Laisvės atėmimo vietų ligoninės misija ir ar ši įstaiga yra pataisos namų ligoninė, kurioje suteikiama reikiama medicininė pagalba bei gydymas nuteistiesiems, ar eilinė viešoji įstaiga?

Pareigūnams nesupranta, kodėl nuteistieji gali atsisakyti gydymo specializuotoje ligoninėje, kuri turi licenciją, o joje dirba kvalifikuoti medikai bei kas trukdo paslaugas teikti vietoje?

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, klausimų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės profesinė sąjunga yra kėlusi ir anksčiau, taip pat ir dėl paslaugų nuteistiesiems suteikimo vietoje.

Anot profsąjungos pirmininko, dar prieš kelis metus, nuteistųjų neveždavo į kitas gydymo įstaigas, paslaugas Kaune suteikdavo Pravieniškių ligoninė, o Vilniuje – ten esanti specializuota, nuteistiesiems skirta, ligoninė.

„Po reorganizacijos, kai iš dviejų įstaigų liko viena – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – netrukus ir prasidėjo netvarka. Mes tikėjomės, kad reorganizuojant, sujungiant ligonines, visas nuteistųjų gydymas bei paslaugų jiems teikimas vietoje vyks dar sklandžiau. Ypač džiaugėmės, jog tai kamerinio tipo įstaiga. Deja, personalas, medikai, įranga, sąlygos gydytis ir gydyti yra, tačiau nuteistieji veržiasi kitur ir tai vyksta ne susirgus retomis, sunkiomis ar specifinio gydymo reikalaujančiomis ligomis “, – stebėjosi K.Pauliukas.

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai labai norėtų išgirsti Teisingumo ministro poziciją šiuo klausimu bei atsakymą ar tokia Laisvės atėmimo vietų ligoninė reikalinga?

Regitra darbuotojų atstovai: darbo krūvio apskaičiavimo metodikoje netikslumai

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Regitra generalinį direktorių, atkreipdama jo dėmesį ir siūlydama peržiūrėti filialo darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodiką (toliau – DKAM).

„Darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodika, sudaryta 2018 metais. Per du metus įvyko gana daug pasikeitimų, pavyzdžiui pasikeitė neapskaitomų ir apskaitomų darbų sąrašai bei jų atlikimo laikas ir kt. Tuo tarpu metodikoje paminėti tik keli pavyzdiniai darbai, kitų, priskirtų K1 koeficientui – neįmanoma identifikuoti. Kyla pagrįstų abejonių, jog papildomi darbai, atsiradę po 2018 metų, tiesiog minėtos metodikos yra neapskaitomi“, – sakė profsąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

VĮ „Regitra“ profesinės sąjungos nuomone, DKAM metodika privalo būti aiški, skaidri, o darbuotojų atlyginimai skaičiuojami objektyviai.

Profesinė sąjunga paragino VĮ „Regitra“ vadovybę inicijuoti metodikos pakeitimus, kurie leistų aiškiai, skaidriai, tiksliai apskaičiuoti atliktus darbus bei jų trukmę, sudaryti darbo grupę, įtraukiant į jos darbą ir profesinės sąjungos atstovus.

Neeilinių metinių vertinimų tikslas – paskatinti darbuotojus

Vakar profesinių sąjungų, taip pat ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, atstovams Policijos departamente buvo pristatytas Lietuvos policijos vadovybės sprendimas, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Policijos departamento vadovybė atsižvelgė į LPPS siūlymus, kad būtų laikomasi teisės aktų, kuriama motyvacinė sistema ir atsižvelgiant į finansines galimybes, atliekami neeiliniai pareigūnų vertinimai.

Sprendimas dėl neeilinių vertinimų ateinantį trečiadienį dar turi būti patvirtintas Policijos taryboje.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, buvo atsižvelgta tiek į profesinės sąjungos, tiek į Policijos įstaigų vadovų siūlymus Policijos taryboje, 2,4 mln. eurų tolygiai paskirstyti visoms policijos įstaigoms, proporcingai, atsižvelgiant į užimtas pareigybes.
Pagal esamas finansines galimybes, neeilinius metinius vertinimus planuojama atlikti 1600 policijos darbuotojų, pakeliant pareiginės algos koeficientą 0,5. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir pasiekusiems geriausius rezultatus taip pat bus keliamas pareiginės algos koeficientas.
Neeiliniai vertinimai, laikantis numatytų reikalavimų dėl terminų ir tvarkos, karjeros valstybės tarnautojams turės būti atlikti iki spalio 1 d., statutinių pareigūnų, kurių yra gerokai daugiau, neeiliniai vertinimai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Ar didės atlyginimai pataisos įstaigų pareigūnams?

Trečiadienį vykusiame susitikime su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas buvo aptartas „Programos 1000“ įgyvendinimas.

Primename, kad Teisingumo ministras dar š.m. kovą portalui lrt.lt sakė, jog „šiemet bus įvykdytas pažadas iki 1 tūkst. eurų „į rankas“ pakelti algas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. Šiems finansiniams pokyčiams nereikės papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto“.

Ministras tuomet kalbėjo, kad „planuojama, kad nuo birželio 1 d. atlyginimai bus didinami Kauno sujungtos įstaigos darbuotojams, nuo liepos 1 d. – Lietuvos probacijos tarnybos, nuo spalio 1 d. – Pravieniškių, Vilniaus ir Marijampolės- Kybartų pataisos namų pareigūnams, o nuo kitų metų sausio 1d. – Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių pataisos įstaigų bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnams“.

Susitikime LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas ministro pasiteiravo, ar viešojoje erdvėje nuskambėję pažadai dėl „Programos 1000“ įgyvendinimo nebus priešrinkiminis šou. Į tai Teisingumo ministras atsakė, jog tai ne rinkimų ar reklamos triukas, juolab, kad su Kalėjimų departamentu dar gerokai anksčiau buvo aptarti visi, su minėto siekio įgyvendinimu susiję, finansiniai klausimai, tad kliūčių įgyvendinti programą neturi būti.

E.Jankevičius sakė, jog tiki, kad tiek Kalėjimų departamentas, tiek įstaigos be atidėliojimų įgyvendins tai, kas numatyta.

Anot K.Pauliuko, abiejų profesinių sąjungų pozicija, jog „Programa 1000“ turi būti įgyvendinta per neeilinius vertinimus, ir išreiškė viltį, jog šie vertinimai rugsėjo mėnesį vyktų visose įstaigose, kuriose, remiantis Teisingumo ministro žodžiais, atlyginimai pareigūnams turėtų kilti nuo š.m. spalio 1 d.

Profsąjungų pirmininkai akcentavo, jog būtina laikytis teisingumo ir proporcingumo principo.

Kitas susitikime aptartas klausimas – nuteistojo pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

LRITĮPS pirmininkas susitikime sakė, jog neeilinis įvykis, kai pabėgama ne iš laisvos zonos, o kamerinio tipo įstaigos, turi būti išsamiai išanalizuotas, o tik po to ieškoma kaltų, ypač, atsakomybės neperkeliant ant eilinių pareigūnų, nes panašu, kad įstaigoje apstu problemų, kurias nuteistojo pabėgimas ir atvėrė.

Pasak K.Pauliuko, renovacijos, senų saugos sistemų atnaujinimo ir kt problemos, apie kurias kalba profesinės sąjungos, iš tiesų egzistuoja.

„Negalime sakyti, kad įstaigoms neskiriama pinigų. Mano žiniomis, šiais metais ministerija iš tam tikrų fondų skyrė lėšų būtent pataisos įstaigų renovacijos, statybos, modernizacijos darbams ir būtiniems atnaujinimams, tačiau įstaigoms reikėjo atlikti namų darbus ir pasirengti detaliuosius planus, tačiau, panašu, kad ne visos tai padarė. Akivaizdu, kad būtinybė atnaujinti įstaigų infrastruktūrą ir pastatus būtina, tik kodėl tai rūpi ne visų įstaigų vadovams?“, – sakė K. Pauliukas.

Teisingumo ministras užtikrino, kad pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės bus atsakingai išnagrinėtas, įvertinant kaip suplanuotas pabėgimas apskritai galėjo būti realizuotas, taip pat tai, ar įstaiga pasinaudojo lėšomis renovacijai bei atnaujinimams,ką veikė bei kodėl planuojamo nusikaltimo neužkardė Kriminalinė žvalgyba bei kt. Pasak ministro, tik tada bus priimti sprendimai, paaiškės ar dėl minėto įvykio kas nors turės prisiimti atsakomybę.