Nuteistieji įžūlėja – pataisos įstaigoje užpultas medikas

Kovo 2 d. profesinė sąjunga gavo informaciją, kad Marijampolės pataisos namuose buvo užpultas medikas. 

Oficialios informacijos apie šį įvykį rasti Kalėjimų departamento svetainėje nepavyko.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, tai, kad buvo užpultas medikas – rimtas signalas.

„Nuteistieji įžūlėja. Atvejų, kai užpuolami pareigūnai pasitaiko, tačiau nuteistieji medikų neliesdavo. Šis įvykis – rimtas signalas, kad atsivėrė saugumo spragos, kurių nelopant – situacija blogės. Ir jeigu Teisingumo ministerija galvoja apie kažkokias naujų įkalinimo įstaigų statybas ir koncentruojasi į šią problematiką, mūsų patarimas, kuo skubiau susirūpinti pareigūnų ir darbuotojų įkalinimo įstaigose saugumu“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

Pareigūnams už papildomą darbą pandemijos metu bus atlyginta

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija vasarį kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skirti papildomų lėšų policijos pareigūnų ir pasieniečių darbo užmokesčiui už darbą 2021 metų sausio ir vasario mėnesiais, įgyvendinant COVID-19 pandemijos valdymo priemones.

Kaip informavo Finansų ministerija, jog pareigūnams, vykdžiusiems karantino režimo, laikymosi kontrolę, priemokoms, mokėjimams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą 2021 metų sausio mėnesį kompensuoti, š. m. vasario 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 105 „Dėl lėšų skyrimo iš Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo“, Vidaus reikalų ministerijai papildomai buvo skirta 2 331,4 tūkst. eurų.

Šios lėšos, anot Vidaus reikalų ministerijos, pareigūnų, vykdžiusių karantino kontrolę priemokoms, mokėjimams už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą 2021 metų sausio mėnesį kompensuoti,  buvo paskirstytos VRM statutinėms įstaigoms, remiantis jų pateiktais duomenimis dėl karantino režimo laikymosi kontrolės taip:

Policijos departamentui prie VRM – 1757,1 tūkst. eurų;

Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie VRM – 492,3 tūkst. eurų;

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui prie VRM – 69,9 tūkst. eurų;

Viešojo saugumo tarnybai prie VRM – 6,8 tūkst. eurų;

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai prie VRM – 5,3 tūkst. eurų.

Gavusi Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie statutinių įstaigų pareigūnų ir kitų darbuotojų, tiesiogiai dalyvaujančių valdant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimą ir vykdančių karantino režimo laikymosi kontrolę pagal Vyriausybės nustatytas priemones, faktiškai patirtas darbo užmokesčio išlaidas už vasarį, Finansų ministerija Vyriausybei teiks siūlymus dėl lėšų skyrimo iš Vyriausybės rezervo patirtoms išlaidoms kompensuoti bei atkreipė dėmesį, jog atitinkamas lėšas numatoma skirti ir toliau, kol bus vykdoma karantino režimo kontrolė.

Anot vidaus reikalų viceministro Vitalijaus Dmitrijevo, duomenys apie 2021 m. vasario mėnesį patirtas (pagal gautus faktinius duomenis) išlaidas darbo užmokesčiui už darbą karantino laikotarpiu iš VRM statutinių įstaigų bus renkami ir teikiami Finansų ministerijai 2021 m. kovo mėnesį.

Pasieniečių profsąjunga: kaip panaudoti skirtą paramą nuspręsime kartu

Jau prasidėjo pajamų deklaravimas. Deklaruoti pajamas šiemet galima iki gegužės 3 d.,

Kaip ir kasmet, deklaruodami pajamas galite skirti iki 0,6 proc. paramą mūsų profesinei sąjungai – Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, juridinio asmens kodas – 305107443.

Skirti paramą profesinei sąjungai, kuriai priklausote, ar kuri patinka galite ne tik Jūs, bet ir Jūsų artimieji bei draugai!

Kokiu būdu pateikti prašymą?

Prašymą FRO 512 galima pateikti elektroniniu būdu per Elektroninio deklaravimo sistemą (EDS).

Prašymo pildymo pavyzdys čia.

Paramą galima skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui

Pajamų mokesčio dalį vienu prašymu galima skirti ilgesniam nei vienerių metų laikotarpiui – net iki 5 metų.

Jei norite paramą profesinei sąjungai skirti ilgesniam laikotarpiui, Jums pakanka iki š.m. gegužės 3 d. pateikti tik vieną prašymą FRO512, kurio 5 laukelyje įrašyti 2020 m., o E5 laukelyje – 2023 arba 2024, arba 2025 metai. Jeigu norite skirti paramą ilgesniam laikotarpiui.

Prašymo patikslinimas

Pateiktą prašymą už 2020 metus turite teisę patikslinti iki 2021 m. rugpjūčio 20 dienos.

Norite žinoti kokią paramą skyrėte profesinei sąjungai?

Apie pervestą paramos sumą galėsite sužinoti po 2021 m. lapkričio 15 d. Pranešimą apie paramos pervedimą su nurodymu paramos gavėju bei pervestą konkrečią sumą galėsite rasti prisijungę prie Elektroninės deklaravimo sistemos (EDS) skiltyje „Pranešimai“.

Parama sugrįš Jums paslaugomis.

Norime dar kartą padėkoti tiems, kas praėjusiais metais skyrėte paramą mūsų profesinei sąjungai. Praėjusiais metais Jūsų parama profsąjungai buvo 669,19 Eur.  Ačiū, kad dalijatės!

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga

Pareigūnai laukia pažadėtų didesnių algų

Praėjusiais metais, visų bausmių vykdymo vietų pareigūnams, išskyrus Alytaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus, buvo šiek tiek pakelti atlyginimai. Tai buvo padaryta siekiant įgyvendinti „Programą 1000“, tačiau trims įstaigoms lėšų pritrūko. Buvęs teisingumo ministras Elvinas Jankevičius tuomet pažadėjo, jog 2021-aisiais, lėšos minėtų trijų įstaigų darbuotojus pasieks, o jiems, kaip ir kitiems pareigūnams atlyginimai didės.

Buvusio Teisingumo ministro pažadas 2021 metais skirti lėšų, kad būtų padidinti atlyginimai Alytaus pataisos namų, Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams, bliūkšta.

Pasak LRITĮPS pirmininko, neaišku, ar lėšos šiam tikslui buvo numatytos biudžete, kokia Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos pozicija šiuo klausimu.

„Ar bus tęsiami buvusios valdžios pradėti darbai, kad pareigūnai gautų pelnytai didesnį atlyginimą, aiškaus atsakymo iš ministrės negavome, nors susitikime ji įvardino, kad pareigūnų motyvacija, geros darbo sąlygos yra labai svarbūs klausimai. Puikiai suprantame, kad ministrė E.Dobrovolska pažadų nedalino, visgi norime paprašyti, kad ministrė atkreiptų dėmesį į šią problemą. Tikimės, kad Kalėjimų departamentas taip pat įsitrauks ir ras lėšų  pareigūnų atlyginimams kelti“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Profesinės sąjungos tikisi, jog siekis, kad visų statutinių pareigūnų atlyginimai palaipsniui kasmet didėtų, bus svarbus ir šiai Vyriausybei, net jeigu „Programa 1000“ tebuvo nuėjusios Vyriausybės programinis siekis.

Anot K.Pauliuko, laipsniškas atlyginimų kėlimas, kad ir po 0.5 punkto, tolygiai visoms grandims, didintų pareigūnų motyvaciją likti tarnyboje, galbūt padėtų išlaikyti sistemoje jaunus pareigūnus, kurie dažnai  bausmių vykdymo sistemoje neužsibūna, ją palieka nedirbę nė penkerių metų.

Pokyčiai bausmių vykdymo sistemoje neišvengiami

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas nuotolinėje konferencijoje susitiko su teisingumo ministre Evelina Dobrovolska.

Susitikime ministrė akcentavo, jog siekia tvarių sprendimų, tad parengus viziją, kokia bausmių vykdymo sistema turėtų būti, bus imamasi pokyčių įgyvendinimo.

„Norėtųsi tvarių sprendimų,kad jeigu tvarkome sistemą, tai visą, o ne daug kažkokių atskirų dalykų. Nelogiška, kad 2021 metais mes turime tai, kas buvo prieš dešimt metų“, – sakė ministrė.

E.Dobrovolska pripažino, kad kai kurių problemų išspręsti labai greitai nepavyks.

LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas paprašė patikslinti ar tiesa, kad po ministrės apsilankymo keliose bausmių vykdymo sistemos įstaigose norima kai kurias jų uždaryti, kažką keisti, perkelti.

Ministrės teigimu, kol mes nėra aiškios vizijos ir strategijos, ką ketinama daryti su kiekviena įstaiga, nebus ir atskirų sprendimų.

„Pirmiausia turime turėti labai aiškų planą, ką mes darome su kiekvienu pastatu, su kiekviena įstaiga, su kiekvienu juridiniu asmeniu. Jau šiemet turime spręsti, koks kokios įstaigos likimas ir kokiu laikotarpiu tai vyks.  Tai atlikę galėsime kalbėti apie kiekvieną įstaigą atskirai. Todėl nieko konkretaus pasakyti kol kas  negaliu“ , – sakė E.Dobrovolska.

VAITĮPS pirmininkas pasidžiaugė, kad siekiama problemas spręsti į jas įsigilinus ir įvertinus visumą ir priminė ministrei vis dar neišspręstą uniformų klausimą bei pasiteiravo, ar pareigūnai šiemet jau galės užsivilkti naują uniformą.

„Kodėl klausimas  įstrigo, nekomentuosiu. Mes šią problemą žinome, matome kaip šių metų klausimą, jis yra mano viceministro artimiausioje darbotvarkėje. Šis klausimas yra labai svarbus, nes mes turime deramai parodyti dėmesį savo pareigūnams, iš to ką matau, nemanau, kad mes jį rodome“, – sakė ministrė.

Tačiau neatsakė ar šis klausimas bus išspręstas dar šiemet.

Į klausimą apie kriminalinės žvalgybos pertvarkas ministrė negalėjo atsakyti, kokia šios struktūros ateitis.

Pasak ministrės, vizija dėl bausmių vykdymo sistemos pertvarkos apima ir infrastruktūrą, ir Kalėjimų departamento struktūrą ir apskritai visą sistemą, tad kol kas apie kokius nors pokyčius ar pasikeitimus kalbėti dar anksti.

Profesinėms sąjungoms priminus „Programą 1000“, ministrė patikslino, jog oficialios programos, nėra, todėl akcentavo, jog reikia kalbėti ne apie neegzisuojančią programą, o apie tai, ar užtikrinamas reikiamas personalas, darbo sąlygos bausmių vykdymo sistemoje ir ar pareigūnai yra tinkamai motyvuojami, kad žmonės norėtų ateiti į sistemą  dirbti.  

Paklausta apie darbus, kuriuos ketina nuveikti per ketverius metus, ministrė akcentavo siekį pirmiausia „ūkiškai“ susitvarkyti.

„Pokyčių reikia, tik būtina įvertinti kokių, peržiūrėti kas buvo daryta, kodėl nepasiekta užsibrėžtų tikslų, kas veikia, o kokie žingsniai  naudos ir rezultato nepasiekė“, – reziumuodama sakė ministrė.

Profesinių sąjungų atstovai ministrės paprašė padėti greičiau spręsti klausimą dėl laiku nesumokamų atlygių, atostoginių, kai ši funkcija perėjo Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro žinion, ministrė, nors pradžioje teigė, jog tai turėtų spręsti Kalėjimų departamentas, visgi pažadėjo pasidomėti kas vyksta, kodėl kyla problema.

Baigdama susitikimą E.Dobrovolska sakė, kad tikisi bendradarbiavimo su profesinėmis sąjungomis.

„Tikiuosi klausysime ir girdėsime vieni kitus, o priimami sprendimai bus tvarūs“, – sakė teisingumo ministrė.

Kriminalinės žvalgybos pareigūnai paskiepyti kartu su medikais

Beveik prieš mėnesį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, sulaukusi narių pasipiktinimo, dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir LAVL), kartu su kitais darbuotojais, nuo Covid -19 paskiepytų kelių Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnų, kreipėsi į departamentą, prašydama paaiškinti, kaip vyksta skiepijimo procesas, kokios nustatytos tvarkos laikomasi ir ar tikrai kartu su   LAVL darbuotojais buvo paskiepyti ir žvalgai. Plačiau apie tai skaitykite čia.

Kaip aiškiname gautame atsakyme į paklausimą, nuo sausio 13 d. iki vasario 2 d. (imtinai) Laisvės atėmimo vietų ligoninėje buvo paskiepyti 168 darbuotojai, o kartu su jais ir 7 Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai. Pažymima, jog paskiepyti tie žvalgybos pareigūnai, kurie veiklą vykdo ligoninėje.

Anot raštą pasirašiusio Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojo, kuris taip pat yra ir Ekstremalių situacijų operacijų centro koordinatorius Gintauto Šarausko, pirmiausia COVID-19 infekcijos vakcina pradėti skiepyti Laisvės atėmimo vietų ligoninės  darbuotojai – asmens sveikatos priežiūros padalinių specialistai ir visi kiti darbuotojai, taip pat ir pareigūnai, dirbantys bei vykdantys funkcijas šioje ligoninėje.

Kada ir kokie pareigūnai, darbuotojai paskiepyti LAVL – lentelėje.

Darbuotojo pareigybė01.1301.1401.1501.1901.2202.02Iš viso paskiepyta
Ligoninės ir Ligoninės padalinių asmens sveikatos priežiūros darbuotojai1618224666
Ligoninės Saugumo valdymo skyriaus pareigūnai2921241580
Kiti Ligoninės darbuotojai2112
Ligoninės Resocializacijos skyriaus darbuotojai33 (visi kiti persirgo)
Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai, veiklą vykdantys ligoninėje167
Iš viso4848486612168

Kaip aiškinama rašte, „paskiepyti Kriminalinės žvalgybos valdybos Kriminalinės žvalgybos skyriaus pareigūnai vykdo kriminalinę žvalgybą, užkardo, atskleidžia ir tiria nusikalstamas veikas Ligoninėje ir Pravieniškių pataisos namuose – atviroje kolonijoje (toliau – ir Pravieniškių PN-AK). Minėti pareigūnai, vykdydami tarnybą ir atlikdami savo funkcijas, tiesiogiai bendrauja su Ligoninėje ir Pravieniškių PN-AK dirbančiais darbuotojais, taip pat Laisvės atėmimo vietų ligoninėje ir Pravieniškių PN-AK esančiais suimtaisiais ir nuteistaisiais“.

Atsakyme profesinei sąjungai atkreipiamas dėmesys, jog dalis asmens sveikatos priežiūros specialistų COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina skiepijami kitose darbovietėse (VšĮ sveikatos priežiūros įstaigose), todėl jie nebuvo skiepijami LAVL.

Pasak G.Šarausko, ligoninėje nepaskiepyti 114 ligoninės darbuotojų, persirgusių ir jau pasveikusių  nuo COVID-19 infekcijos.

Kaip rašoma atsakyme į paklausimą, Kalėjimų departamente nėra patvirtinto bausmių vykdymo sistemos darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19 infekcijos atskiro plano, grafiko ar aprašo,  nes   vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2021 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. V-179 „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama COVID-19 ligos (koronaviruso infekcija) vakcina prioritetinių gyventojų grupių nustatymo“.

Pagal minėtą įsakymą sveikatos priežiūros įstaigose dirbantieji yra šio sąrašo priekyje.

Kiti Kalėjimų departamento ir jam pavaldžių laisvės atėmimo įstaigų, išskyrus LAVL, darbuotojai, nuo COVID-19 infekcijos bus pradėti skiepyti Įsakyme numatyta tvarka, kai ateis eilė.

Kaip rašte paaiškino G.Šarauskas, skiepijamų Ligoninės darbuotojų sąrašai aptarti ir suderinti su atsakingais asmenimis bei su savivaldybės paskirta atsakinga viešąja asmens sveikatos priežiūros įstaiga, o skiepijamų Ligoninės darbuotojų sąrašas sudaromas kelios dienos prieš užsakant COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakciną. Tik suderinus vakcinos pristatymo į ligoninę laiką, darbuotojai informuojami telefonu asmeniškai, kada jiems paskirtas laikas atvykti skiepytis.

„Dėl atliekamų skiepų kontrolės informuojame, kad Ligoninė prieš skiepijimą ir po skiepijimo darbuotojų sąrašus pateikia Kalėjimų departamento Imuniteto ir Sveikatos priežiūros skyriams, apie iškilusius klausimus informuojamas Kalėjimų departamento direktorius“, – teigiama KD atsakyme į profsąjungos paklausimą.

VSAT vadas nustatė tvarką, kaip profsąjungos nariams bus suteikiamos papildomos atostogų ir sveikatinimui skirtos dienos

Pranešame, kad šiandien Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) vadas Rustamas Liubajevas pasirašė pavedimą, kuriuo nustatyta kaip bus įgyvendinamos 2021 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje įtvirtintos garantijos dėl 2 papildomų mokamų kasmetinių atostogų dienų ir iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti.

VSAT vado pavedimu pavaldžių įstaigų vadovams nurodyta, kad profesinių sąjungų nariams (profesinės sąjungos nariais tapusiems iki 2020 m. spalio 16 d.), 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos ar iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti bus suteikiamos tarnybos vado įsakymais pagal prieš 10 darbo dienų, bet ne vėliau kaip 7 kalendorines dienas, iki kito mėnesio pradžios pateiktus darbuotojų prašymus.

Darbuotojų prašymuose turi būti nurodyta:

  • darbuotojo patvirtinimas apie narystę profesinėje sąjungoje  2020 m. spalio 16 d.;
  • darbuotojo, pageidaujančio, kad jam būtų suteiktos iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, patvirtinimas, kad jis 2021 m. nesinaudojo ir nesinaudos 2021 m. nacionalinės kolektyvinės sutarties 7 punkte numatyta lengvata mokymosi atostogoms.

VSAT vado pavedime nurodyta, jog  prašymams dėl iki 5 darbo dienų suteikimo sveikatai gerinti pateikimo termino netaikyti, kai šia lengvata darbuotojas pageidauja pasinaudoti vietoje laikinojo nedarbingumo ar iš karto po jo.

Darbuotojams suteiktos 2 papildomos mokamų kasmetinių atostogų dienos ar iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, pagal VSAT vado pavedimą, turės būti pažymėtos darbo grafikuose.

Darbuotojams rekomenduojama papildomų kasmetinių atostogų lengvata pasinaudoti iki š. m. lapkričio 30 d.

Nepamirškite pateikti Privačių interesų deklaracijos!

Praėjusių metų gruodžio 30 d. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priėmė sprendimą „Dėl privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių patvirtinimo.

Minėtu sprendimu patvirtinta Privačių interesų deklaracijos forma, patvirtintos pildymo, tikslinimo ir pateikimo taisyklės (Viską apie deklaravimą rasite čia).

Sprendimu nustatyta, jog dėl naujos privačių interesų deklaracijos formos bei jos pildymo, tikslinimo, papildymo ir pateikimo taisyklių pasikeitimo deklaruojantys asmenys iki 2021 m. kovo 1 d. turi pateikti naują deklaraciją.

Primename, kad kiekvienoje įstaigoje turi būti paskirti atsakingi asmenys, padedantys pildyti tokią deklaraciją, tačiau jei tokių nėra, šiais klausimai, kaip atsakinga specializuota institucija, konsultuoja Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

Kodėl svarbu laiku užpildyti Privačių interesų deklaraciją?

Profesinės sąjungos teisininkės komentaras:

„Svarbu žinoti, kad už Privačių interesų deklaracijos nepateikimą, pavėluotą pateikimą, neteisingų duomenų nurodymą arba deklaruotinų duomenų nenurodymą, pateiktų duomenų tikrumą įstatymų nustatyta tvarka atsako deklaraciją teikiantis asmuo.

Už tokio pobūdžio pažeidimus yra taikoma tarnybinė atsakomybė. Ypatumas yra tas, jog, pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 39 straipsnio 4 dalies nuostatas, tarnybinės nuobaudos vidaus tarnybos pareigūnams negali būti skiriamos, jei nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos praėjo vieneri metai. Tuo metu, jeigu tarnybinis nusižengimas konstatuojamas dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimo, tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per 3 metus nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos. Atitinkamai Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 34 straipsnio 1 dalis numato, kad tarnybinė nuobauda valstybės tarnautojui neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai. Tuo atveju, jeigu nusižengimas konstatuojamas dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimo, tarnybinė nuobauda taip pat skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos. Tarnybinės atsakomybės taikymo  teisines pasekmes, bendra tvarka, numato minėti įstatymai.

Tačiau dėl privačių interesų deklaravimo tvarkos pažeidimų yra ir papildomų atsakomybės ypatumų, kurie įtvirtinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme. Pagal šį įstatymą, teisės aktų nustatyta tvarka pripažinus, jog asmuo yra pažeidęs privačių interesų deklaravimo tvarką, vienus metus nuo tokio sprendimo priėmimo dienos asmuo negali būti skatinamas. O jeigu teisės aktų nustatyta tvarka yra pripažinta, jog asmuo yra padaręs šiurkštų pažeidimą, t. y. pakartotinai per vienus metus nuo tos dienos, kurią asmuo buvo pripažintas pažeidęs privačių interesų deklaravimo tvarką, vėl padaro tokį pažeidimą, trejus metus nuo tokio sprendimo dėl šiurkštaus pažeidimo priėmimo dienos asmuo negali būti skatinamas, priimamas, perkeliamas, skiriamas ar renkamas į lygiavertes ar aukštesnes pareigas institucijoje ir įstaigoje arba įstaigų sistemoje, kurioje jis dirba.“

Profsąjunga kviečia kandidatuoti į „Regitra“ darbo tarybą

Netrukus bus renkama naujos sudėties darbo taryba.  Į šią svarbią, darbuotojų interesams atstovaujančią, instituciją įmonėje labai svarbu išrinkti aktyvius ir norinčios joje dirbti narius. Todėl kviečiame profesinės sąjungos narius aktyviai teikti savo kandidatūras.

Kandidatuojantys į darbo tarybą apie norą kandidatuoti turi pareikšti el. p. regitra.profsajunga@gmail.com arba susiekti su profesinės sąjungos pirmininku.

Iš visų kandidatų profesinės sąjungos taryba išrinks tris kandidatūras, kurias ir teiks VĮ „Regitra“ vadovybei atstovauti narių interesams darbo taryboje.

Policijos pareigūnai, eilėje prie vakcinos nuo Covid-19, paskutiniai

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija  susirūpino, kad skiepų nuo Covid-19  pareigūnai, nors vykdo gyvybiškai svarbias valstybės ir visuomenės funkcijas, gali dar ilgai nesulaukti.

Tokios mintys kyla matant, kad Lietuvos sveikatos ministro praėjusių metų gruodžio 23 d. priimtas įsakymas „Dėl skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis įsigyjama Covid -19 ligos (koronaviruso infekcijos) vakcina prioritetinės gyventojų grupės patvirtinimo“, vien sausio mėnesį pakeistas du kartus, o naujai įtraukiamos prioritetinės grupės vidaus tarnybos pareigūnus nustumia į šio sąrašo galą. 

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, nuolatinis įsakymo keitimas ir papildomų prioritetinių grupių įtraukimas ne eilės tvarka, atitolina vidaus tarnybos pareigūnų vakcinacijos pradžią.  Tuo tarpu vidaus tarnybos įstaigos, suvokdamos, jog būtent pareigūnai viena tų  grupių, kurios su Covid -19 grėsme susiduria kasdien  ir todėl susirgti šia pavojinga infekcija rizikuoja dažniau,atsakingai pasirengė vakcinacijos procesui, sudarė pareigūnų skiepijimo etapais planus, tikslius sąrašus.

„Kodėl policijos pareigūnai, kurie be ir taip svarbių valstybei ir visuomenei funkcijų dar tiesiogiai užtikrina ir karantino režimo ribojimų kontrolę, atsidūrė sąrašo gale? Suprantama, jog kiekvienas sąrašas turi pradžią ir pabaigą, tačiau kas paaiškins, kodėl policijos pareigūnai yra mažiau svarbūs nei vaistininkai, sportininkai, kitų profesijų atstovai?“- stebėjosi LPPS pirmininkė.

Anot profesinės sąjungos pirmininkės R.Katinienės, policijos pareigūnai kovoje su pandemija atlieka ne antraeilį vaidmenį – kontroliuoja saviizoliacijoje esančius asmenis, dirba kontrolės tarp savivaldybių postuose, reaguoja į įvykius, tiria nusikaltimus, atlieka ikiteisminio tyrimo veiksmus, visais minėtais atvejais tiesioginiai kontaktai neišvengiami.

„Valdžios atstovai, jų priimtoms pandemijos suvaldymo priemonėms įgyvendinti, pirmiausia kreipėsi į policiją, todėl nuviliančiai atrodo sveikatos apsaugos ministro įsakymas dėl skiepijimo prioritetinių grupių nustatymo ir tikiuosi, kad tai yra tik vienos ministerijos klerkų nekompetencija, o ne visos Lietuvos Respublikos Vyriausybės požiūris į policininkų atliekamą darbą“, – sakė R.Katinienė.

LTPF raštu kreipėsi į Vyriausybę bei Sveikatos apsaugos ministeriją, prašydama skubiai pakeisti įsakymu nustatytas skiepijimo valstybės biudžeto lėšomis nuo Covid -19 prioritetines gyventojų grupes ir visus policijos pareigūnus perkelti į aukštesnę prioritetinę grupę.