Ant Seimo NSGK stalo – statutinių įstaigų biudžetas

Šiandien Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje, svarstant planuojamą statutinių įstaigų biudžetą, dalyvavo  Lietuvos policijos profesinės sąjungos profesinė sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Komiteto nariai išklausė profesinių sąjungų siūlymus ir pastabas dėl biudžeto projekto.

Visą LPPS pirmininkės pasisakymą komitete rasite čia. Įrašą žiūrėkite nuo 33 min. 26 sek.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, vidaus reikalų ministerija 2020 metams policijai neprašo jokių papildomų asignavimų, tiksliau prašo labai mažai ir kyla grėsmė, kad policijos departamentas, visų statutinių  tarnybų kontekste, „paskęs“.

Kalbėdama apie planuojamas lėšas policijai, LPPS pirmininkė akcentavo, jog policijos pareigūnų darbo užmokestis nuo 2016 m. pabaigos kilo mažiausiai apie 25 proc. , kitų statutinių įstaigų pareigūnų  – virš 30 proc.

R.Katinienė prašė komiteto numatyti Policijos departamentui lėšų darbo užmokesčiui didinti ir Nacionaliniam susitarimui įgyvendinti.

„Noriu priminti, kad policijos pareigūnai atlieka daugiausia funkcijų, tai yra didžiausia teisėsaugos sistema, su visa pagarba kitoms statutinėms tarnyboms,  todėl prašome atkreipti dėmesį ir į aprūpinimą bei numatyti didesnę lėšų dalį iš biudžeto policijai“.

 

Seimo komitetai svarsto 2020 m. biudžeto projektą

Šiandien Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Seimo komitete Kęstutis Pauliukas sakė: „Kaip išsaugoti pareigūnus? Pareigūnai palieka sistemą. Jeigu nebus kam dirbti, nereikės ir pinigų. Tai, ko prašome bendrai su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija , yra maža sumelė. Jei žmogus negaus protingo atlygio jis sistemą paliks. Šiandien bausmių vykdymo sistema yra nepatraukli ir niekas į ją ateiti nenori. Tai aš prašau ir komiteto, ir finansų ministerijos į tai žiūrėti labai rimtai“, – Seimo teisės ir teisėtvarkos komitete sakė K.Pauliukas.

LRITĮPS pirmininko komentaras nuo 36 min.

Susitikime su NSGK pirmininku – apie policijos problemas

Vakar Seime Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė buvo susitikusi su Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – NSGK) pirmininku Dainiumi Gaižausku.

Kalbėta apie situaciją policijos sistemoje, egzistuojančias problemas. Daug dėmesio skirta socialinio dialogo policijoje problemai.

Diskutuota aktualia tema – papildomų lėšų poreikį Policijos departamentui .

Pasak R.Katinienės, NSGK pirmininkui buvo akcentuota, jog labai svarbu užtikrinti nuoseklų kasmetinį pareigūnų užmokesčio didėjimą ir programos „1000“ įgyvendinimą.

LPPS pirmininkė R.Katinienė ir NSGK vadovas D.Gaižauskas pasikeitė nuomonėmis dėl policijos, kaip asignavimų valdytojos,  statuso.

Česlavas Tula: kuo daugiau patirties bendrijoje, tuo daugiau gero galima sukurti

Siūlome paskaityti Lietuvoje viešėjusio Lenkijos Nepriklausomos kalėjimų pareigūnų ir kalėjimų darbuotojų profesinė sąjungos pirmininko interviu.

Dabartiniai geri Lenkijos ir Lietuvos santykiai padeda užmegzti ir stiprinti įvairių sričių bendradarbiavimą. Vienas tokių – penitencinių tarnybų pareigūnus jungiančių profsąjungų bendradarbiavimas. Neseniai Lietuvoje lankėsi Lenkijos Nepriklausomos kalėjimų pareigūnų ir kalėjimų darbuotojų profesinės sąjungos delegacija ir jos pirmininkas Česlavas Tula. Susitikimo su Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesine sąjunga tikslas buvo pasidalinti patirtimi ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį.

Lenkijos ir Lietuvos penitencinių tarnybų atstovų susitikimas, tai bendradarbiavimo atkūrimas.

„Anksčiau bendravome su profsąjungų atstovais iš Lietuvos, bet šie ryšiai nutrūko prieš šešerius metus. Nusprendėme prie to sugrįžti. Gegužės mėnesį pakvietėme pareigūnų profsąjungos atstovus iš Lietuvos atvykti pas mus, kad pasidalintumėme savo pasiekimais. Dabar mes atvykome su atsakomuoju vizitu.“, – sako Česlavas Tula, Nepriklausomos kalėjimų pareigūnų ir kalėjimų darbuotojų profesinės sąjungos (NSZZ FiPW) pirmininkas.

Pasak Č.Tulos, kuriama Europos penitencinių tarnybų profesinių sąjungų federacija, kurioje  trys Vokietijos federacinės žemės, čekai, slovakai, vengrai, dabar nori prisijungti rumunai, Lenkija.

„Pasiūliau ir  lietuviams, kad tam pasiruoštų, nes kuo daugiau patirties bendrijoje, tuo daugiau gero galima sukurti“, – pasakė Č. Tula.

Vizito metu Lenkijos delegacija aplankė Vilnių, Kauną, lenkų tautinės atminties vietas, bausmių vykdymo įstaigą ir kt.

Tačiau pagrindinis vizito tikslas buvo bendradarbiavimo sutarties pasirašymas. Gegužės mėn. abi šalys pasirašė ketinimų protokolą, kuriame deklaravo profesinių sąjungų bendradarbiavimą, keitimąsi patirtimi – ne tik profsąjungų, bet ir organizuojant tarpusavio vizitus bei praktiškai demonstruojant, kaip abiejose šalyse veikia socialinės reabilitacijos sistemos.

„Mes Lenkijoje turime tokią sistemą, kad neturime ko gėdytis. Važinėju po vadinamąją Senąją Europą ir lankau ten esančias įstaigas, matau, kad Lenkija yra aukštame lygyje, tai išgirdau ir iš kolegų Lietuvoje“, – pasakoja Č. Tula.

Profesinių sąjungų atstovai tikisi ir nori susitikti kiekvienais metais.

„Rengsime švietimo programas, pvz., nuteistųjų reabilitacijai, kokia sistema yra pas mus, kaip veikia kalinių užimtumas, kokie yra mokėjimai, atskaitymai ir, be abejo, teisės, pabrėžiu – ne privilegijos – ir čia palaikysime savo kolegas iš Lietuvos profsąjungos“- pareiškė NSZZ FiPW pirmininkas.

Lenkijos delegacija lankėsi Kauno kalėjime. Pirmininkas pripažino, kad jį pozityviai nustebino iki gyvos galvos bausmę atliekančių asmenų sulaikymo sistema, taip pat didelis įstaigos plotas.

„Ir jie tai apsaugo – neturi pabėgimų, neturi tokių įvykių. Tai gerai prižiūrima įstaiga, kurioje švaru, tvarkinga“, – sako Č. Tula.

Pirmininkas pabrėžia, kad Lenkijos profesinėms sąjungoms pavyko susitarti dėl tikrai gerų sąlygų penitencinių tarnybų darbuotojams.

„Kaip profesinė sąjunga, mes niekada nepamiršome apie kalėjimų pareigūnus ir darbuotojus, kai reikia pateikti sąlygas ar bet kokius reikalavimus valdantiesiems. Valstybė sukuria teisę, o mes ją įgyvendiname, kad įgyvendintume – turi būti sudarytos sąlygas: atlyginimas už darbą, socialinės garantijos, taip pat ir kaliniams, viskas turi būti daroma lygiagrečiai. Buvo laikotarpis, kai daug investuota į kalinius, o pareigūnai pamiršti“, – akcentavo Č. Tula.

Lenkijos delegacija pasiūlė Lietuvos atstovams keletą sprendimų dėl atlyginimų ir pensijų sistemos. Ji taip pat paragino įstoti į Europos penitencinių tarnybų profesinių sąjungų federacijos gretas.

„Pirmiausia 2 metus pretendentė organizacija stebima, tada federacija nusprendžia ar priimti, ar ne, bet paprastai priima, nes mes norime sustiprinti šią Europos Sąjungos federaciją“, – pabrėžia Č. Tula.

Lietuvos delegacija gavo kvietimą atvykti į Lenkiją kitų metų rugsėjį, kai  NSZZ FiPW švęs savo įkūrimo 30-metį.

„Mūsų sąjunga yra prieškario sąjungos paveldėtoja. Kalėjimų sargybos darbuotojų sąjunga veikė Antrojoje Lenkijos Respublikoje. Jos viekla buvo užbaigta po Antrojo pasaulinio karo. Mes perėmėme jų pasiekimus ir tęsiame šį darbą. Sąjunga buvo įkurta 1990 m., o kitais metais minėsime 30-metį. Pakviečiau juos (Lietuvos delegacija – redaktoriaus pastaba) dalyvauti. Per šį 30-metį pagerbsime aktyvistus medaliais: tai bus Šimtmečio kryžiai ir ordinai, nes mūsų kalėjimo tarnyba buvo įsteigta 1919 m.“- pabrėžia NSZZ FiPW pirmininkas.

NSZZ FiPW pirmininko Česlavo Tulos interviu lenkų k. skaitykite čia.

Video interviu lenkų k. žiūrėkite čia.

 

Info TV „Info diena“ : Pernavas antrąkart komisaru nebus

bty

Šiandien, spalio 21 d.,  Info TV  laidoje „Info diena“, 17.38 val. buvo transliuojamas interviu su Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininke Roma Katiniene.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nebus skiriamas antrąjai kadencijai. Pernavas penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2014 m. lapkritį. Vidaus reikalų ministrė sako, kad vadovų kaita yra sveikas požiūris.Ar tai yra netikėta? Ar to tikėjotės?

-Taip,žinoma tikėjomės, dirbome ta linkme.

-Jūs dirbote, kad Pernavas nebūtų skirtas antrai kadencijai?

-Taip, ko gero nenuostabu. Jeigu stebite policijos darbą, profesinių sąjungų darbą, mes aktyviai kritikavome tiek tą pačią reformą, tiek išsakėme aktyvią kritiką ir protestavome dėl socialinio dialogo nebuvimo, dėl nesiskaitymo su profesinėmis sąjungomis, su pareigūnų bendruomenės nuomone, atliekant įvairias reformas ir struktūrinius pertvarkymus. Drąsiai galime traktuoti, kad atėjus Generaliniam komisarui Linui Pernavui ir jo komandai, policijos sistema buvo sugriauta, buvo sukurta stipri „demotyvacinė“ sistema, trukdanti darbuotojams gerai dirbti, siekti rezultatų ir objektyviai gauti darbo užmokestį už pasiektus rezultatus. Iš tikrųjų džiaugiamės, kad yra priimti vieni ar kiti sprendimai, tiktai manome, kad sprendimai yra šiek tiek pavėluoti.

– Pone R.Katiniene, kokio kito Generalinio komisaro Jūs tikitės, nes Jūsų kolegė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė baiminasi, kad nereikėtų nuo vilko ant meškos, pagal tą posakį šokti su nauju vadovu.

– Mums personalijos,kaip profesinėms sąjungoms  galbūt nelabai yra svarbios. Vertiname tas asmenybes, su kuriomis yra tekę dirbti, turime patirties ir žinome jų požiūrį į socialinį dialogą, darbuotoją, nuveiktus darbus. Profesinėms sąjungoms yra labai svarbu, kad atėjęs naujas generalinis komisaras atneštų stabilumo policijos sistemai, policijoje dirbantys žmonės pasijaustų saugūs, galintys tikėtis objektyvių vertinimų ir darbo užmokesčio. Svarbu, kad būtų priimtas principinis sprendimas ir sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų nukreiptos vien pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Taip pat mes ko gero prašysime ir tikimės, kad bus atliktas pakankamai išsamus tiek veiklos,tiek finansinis auditas.

-Kalbate tarsi žinotumėte konkretų žmogų, ar turite kažkokią kandidatūrą? Pasakykite, kas geriausiai tiktų, kelias pavardes?

– Sunku pasakyti, nes kol kas nėra paskelbta. Viešoje erdvėje buvo minima Kęstučio Lančinsko kandidatūra, Renato Požėlos, kuris vadovauja  Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Mums abi kandidatūros yra priimtinos. Abu šie žmonės išmanantys sistemą. Kiekvienas kandidatas turi vienokių ar kitokių stipresnių savybių,tačiau bent jau šie  įvardinti žmonės yra pakankamai stiprūs, profesionalūs. Aš manau,jie galėtų atnešti ramybę ir stabilizavimą, ko šiandien labai reikia pareigūnų bendruomenei.

bty

-Pakalbėkim apie policijos darbą apskritai. Linas Pernavas kita vertus yra vienas iš ne daugelio policijos komisarų, kuris išbuvo visą penkerių metų kadenciją,  o taip pat policijos pareigūnai tarp statutinių pareigūnų dabar uždirba daugiausiai. Ar tai yra jo nuopelnas ir kaip keitėsi policijos darbas, kaip Jūs galėtumėte įvertinti?

– Ko gero niekas nepaneigs, būčiau neobjektyvi jeigu pasakyčiau taip – policijos pareigūnų materialinis aprūpinimas nepakito arba nepagerėjo. Lino Pernavo vadovavimo laikotarpiu materialinis aprūpinimas pagerėjo, darbo užmokestis augo. Nors čia yra dvi medalio pusės, reikėtų aiškiai, teisybės dėlei pasakyti, materialinis aprūpinimas ir darbo užmokestis augo tų pačių pareigūnų sąskaita: buvo atleidžiami didesnę darbo patirtį ir stažą turintys pareigūnai, ta prasme jų sąskaita buvo taupoma ir darbo krūvio sąskaita buvo keliamas darbo užmokestis ir, kas galbūt labiausiai piktina pareigūnų bendruomenę, buvo perkamos prekės ir paslaugos. Planą tūkstantis buvo galima įgyvendinti ir šiai dienai, taip, jo nebus, o Generalinis komisaras ir jo komanda nesąžiningi kaltindami Vyriausybę, sakydami, kad ji neskiria daugiau pinigų. Jiems reikėtų prisiimti atsakomybę, kad  po kelis ir keliolika milijonų kasmet sutaupytų darbo užmokesčio lėšų buvo nukreipta ne pareigūnų darbo užmokesčio didinti, bet prekėms ir paslaugoms. Tai dabar kaltinti Vyriausybę, kai nesilaikei fiskalinės drausmės, o lėšos buvo naudojamos ne ten kur buvo susitarimai pagal kolektyvines sutartis, tiesiog nesąžininga. Ieškoma pigaus populizmo  ir politikuojama.

-Nusikalstamumo statistika?

-Nusikalstamumo statistikos 2019 metų ko gero nėra, bet lyginant 2017-2018 metus, matosi tendencija augti sunkioms ir labai sunkioms nusikalstamoms veikoms. Nereikia būti specialistu ir ekspertu, matosi  nepilnamečių nusikalstamumas. Dar kas yra labai svarbu , Generalinis komisaras daugiau „piarą“ (aut.past. – viešuosius ryšius) darė iš atskleistų sunkių nusikalstamų veikų, bet pamiršo savo atsakomybę  ir prievolę, kad viena iš policijos funkcijų yra užkardyti nusikalstamas veikas. Tai mano akimis žiūrint, jeigu tinkamai būtų atliekamas darbas, nepanaikinta kriminalinė žvalgyba teritoriniuose policijos komisariatuose, nepilnamečių inspektorių pareigybės, tuos procesus buvo galima suvaldyti, buvo galima išvengti skaudžių padarinių. Tačiau generalinis komisaras ir jo komanda neprisiima atsakomybės.

– Angelų sargų dieną, šioje studijoje, Generalinis komisaras Linas Pernavas sakė, džiaugiasi, kad policija iš baudžiamosios institucijos tapo patarėja, viešųjų paslaugų vykdytoja. Ar tai yra gerai, ar reikia gražinti tikrąjį policijos veidą?

– Reikėtų pasirinkti aukso vidurį. Neturėtų policija būti baubas kažkoks, taip ji turėtų būti visuomenėje priimama, taip jie yra ir patarėjai ir pagalbininkai, bet dabar stipriai juntama, kas demotyvuoja pačius pareigūnus, kai tave atvažiavus į kažkokį kaimą gali apstumdyti, tu nebegali naudoti priemonių. Aš manau, kad policijos pareigūnas turi būti policijos pareigūnu, kuris turi tinkamai atlikti savo funkcijas. Jis nėra paslaugos teikėjas, kad su kiekvienu girtuokliu tąsytųsi. Tai yra jėgos struktūra ir ji turėtų būti gerbiama, ne ta prasme, kad naudotų perteklinę jėgą, bet ji turėtų mokėti ir už save pastovėti, o ne taip, kaip šiuo metu yra, kad kiekvienas gali stumdyti, apspjauti policijos pareigūną ir jie dar turi aiškintis Imuniteto tarnybai. Tai nėra objektyvu.

  • Ačiū, kad atvykote į studiją.

 

Darbo laiko apskaitos pažeidimai policijoje tapo normalia praktika

bty

Pareigūnų skundų dėl laiko apskaitos bei apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius policijos įstaigose nemažėja. Policijos pareigūnai sako, kad jiems neapmokama už dirbamas valandas, o dažnai ir nefiksuojama, kai pamaina trunka ilgiau nei nustatyta, jie verčiami imti papildomas poilsio dienas ne savo noru, negali pasirinkti poilsio dienos laiko, o kai kuriose įstaigose problema tampa net ir suteikti poilsio dienas, nes trūksta pareigūnų.

Nors policijos vadovybė įtikinėjo, jog įvedus suminę darbo laiko apskaitą pareigūnams bus geriau, realybė kitokia – nebefiksuojami net budėjimai namuose, darbo organizavimas chaotiškas, o darbo laiko apskaitos pažeidimai tapo normalia praktika.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, pareigūnai dirbti viršvalandžius nori, bet teigia, jog daugelis jų norėtų už tai gauti atlygį, nes aukoja savo poilsį.

„Situacija šiandien yra tokia, kad daugiau uždirbtų, pareigūnai aukoja savo poilsį. Teisinimasis, jog trūksta lėšų apmokėti už dirbtus viršvalandžius pareigūnams, skamba graudžiai. Situacija, kai įstatymų laikymasis neužtikrinimas net policijoje, yra apgailėtina, todėl raginame policijos vadovybę ir vidaus reikalų ministeriją ištirti susidariusią padėtį bei imtis neatidėliotinų sprendimų“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nebefiksuojami ir pareigūnų budėjimai namuose, nors pagal galiojančius teisės aktus, privaloma tinkamai šį darbo laiką apskaityti ir už jį pareigūnui atlyginti.

Dar vasarą VAITĮPS kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 3 dalyje pateikto viršvalandžių apibrėžimo.

Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) akcentavo, jog viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus pareigūno darbo grafike nustatytą pamainos laiką, iš karto darbo laiko žiniaraštyje, turi būti žymimi kaip viršvalandžiai ir apmokami kaip viršvalandžiai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, pakoregavus grafiką ir nustačius mažiau darbo valandų, per apskaitinį laikotarpį viršvalandžiai nebesusidaro.

Šis VRM išaiškinimas buvo išsiųstas visoms įstaigoms, taip pat ir Policijos departamentui. Netrukus po šio išaiškinimo, profesinės sąjungos viešai paragino policijos departamentą ir jam pavaldžių įstaigų vadovus apmokėti pareigūnams už susidariusius viršvalandžius, tačiau, anot K.Pauliuko, jau ne kartą teko įsitikinti, jog tai, kas galioja kitoms įstaigoms – PD negalioja. Kodėl šių įtvirtintų normų policijoje nesilaikoma, profesinėms sąjungoms – mįslė.

Pasak VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, keista diskutuoti dėl viršvalandžių apmokėjimo, kai jie yra įtvirtinti teisės aktuose.

„Pareigūno rūpestis turėtų būti tik tinkamai užfiksuoti ir pranešti, kad teko dirbti viršvalandžius, o įstaigų vadovų pasirūpinti kad būtų už tai atlyginta taip, kaip pageidauja pareigūnas: arba skiriant atlygį, arba suteikiant poilsio dieną, pareigūno pasirinktu laiku“, – mano V.Jagminas.

 

 

Kviečiame į kelionę „Keturios sostinės“

 Paskutinę spalio savaitę, spalio 26-29 dienomis, kviečiame į 4 dienų  kelionę Vilnius-Kaunas-Varšuva-Bratislava-Viena-Praha-Brno-Kaunas-Vilnius.

Dėmesio liko vos 6 vietos. Registracija iki spalio 21 d.

1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus. Ekskursija po Lenkijos sostinės Varšuvos senamiestį: Karalių rūmai, Šv. Jono katedra, Rotušės aikštė, Barbakanas, Prezidentūra. Kelionė per Lenkiją ir Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

2 diena. Pusryčiai viešbutyje. Ekskursija po Slovakijos sostinę Bratislavą: aplankome pagrindinę miesto aikštę su įspūdinga riterio Rolando skulptūra, apžiūrime šv. Martyno katedrą, kurioje buvo karūnuoti 11 Vengrijos karalių. Vykstame į Vieną – prabangią buvusios Austro-Vengrijos imperijos sostinę. Imperijos didybė atsispindi įvairiuose pastatuose senamiestyje, kurį aplankome apžvalginės ekskursijos metu pėsčiomis: Marijos Teresės aikštė, Hofburgas – didingas Habsburgų dinastijos rūmų kompleksas, Maro kolona – paminklas 75 tūkstančiams maro aukų, šv. Stepono katedra – tikras gotikos šedevras, tapęs miesto simboliu, garsioji Vienos opera, paminklas Mocartui – viena pagrindinių kompozitoriaus pagerbimo vietų, parlamentas – klasicizmo stiliaus pastatas, primenantis senovinę antikinę šventovę bei rotušė – miesto valdžios rezidencija. Vakare išvykstame iš Vienos. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

3 diena. Pusryčiai viešbutyje. Ryte trumpa ekskursija po Brno senamiestį. Apie pietus atvykimas į Prahą. Vykstame į Prahos miesto centrą. Prahos senamiestyje gausu gražių pastelinės spalvos romaninio bei gotiško stiliaus pastatų. Ekskursija po Prahos senamiestį: Parako bokštas, pradėtas statyti Vladislovo Jogailaičio, senoji muitinės gatvė, Rotušės aikštė su garsiuoju astronominiu laikrodžiu, Karlo gatvė, vedanti link įvairiausiomis skulpturomis išpuošto žymiojo Karlo tilto, Valenšteino rūmai ir sodai, gražiausia miesto barokinė Šv. Mikalojaus bažnyčia, Auksinė gatvelė, Šv. Jurgio bazilika, Šv.Vito katedra, karališkieji rūmai,  Loretos ir Hradčany aikštės, Strahovo vienuolynas. Po ekskursijos – laisvas laikas, kurio metu galėsite aplankyti sostinės užeigas,kurioje galėsite paskanauti čekiškų patiekalų ir visame pasaulyje garsaus čekiško alaus. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

4 diena. Pusryčiai viešbutyje. Kelionė per Čekiją ir Lenkiją. Vidurnaktį atvykstame į Lietuvą.

Objektų lankymo eiliškumas gali keistis. Tikslus išvykimo iš Lietuvos laikas ir vieta bus pranešta vėliau.

Kelionės kaina: profesinės sąjungos nariams ir jų šeimų nariams – 135 EUR.

Registracija vyksta iki spalio 16 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau.

* yra galimybė sustoti Kaune.

KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • 3 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;
  • kelionės dokumentų sutvarkymas (būtina turėti ne mažiau kaip 3 mėn. galiojantį pasą ar tapatybės kortelę).

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Pastaba: nesusirinkus reikiamam keliautojų skaičiui (50) kelionė gali būti atšaukta.

 

VAITĮPS informacija

 

 

A.Jančauskas: „Žmogiškumo eiliniam pareigūnui trūkumas – didžiulė policijos yda“

Lietuvos policijos profesinės sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkas Andrius Jančauskas policijoje dirba jau beveik 6 metus. Lygiai tiek pat laiko jis priklauso ir Lietuvos policijos profesinei sąjungai (toliau – ir LPPS).

Tarnybą pradėjęs nuo apylinkės inspektoriaus, jau po pusės metų pradėjo  dirbti Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėju, o po kriminalinės policijos reformos – šio skyriaus vyresniuoju tyrėju.

Anot LPPS Tauragės skyriaus pirmininko, prieš keletą metų jis pats buvo susidūręs su problema tarnyboje, dėl kurios kreipėsi į tiesioginį vadovą, o po to ir į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) viršininką. Ir, pasak pašnekovo, nors abu vadovai sutiko, kad problema yra, net sakė, jog pasidomės, tačiau grįžtamojo ryšio nesulaukė.

„Visada stengiuosi savo problemas spręsti pats, bet kai pamačiau, kad organizacinės problemos įdomios tik man pačiam, nieko kito nebeliko kaip pirmą kartą kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą. Buvau maloniai nustebęs, kad mano problema jiems išties įdomi, o situacija analizuojama ir nedelsiant reaguojama! Užteko kreipimosi į Tauragės AVPK ir problema buvo pajudinta iš „mirties taško“ bei  išspręsta. Manau, kad kiekvienam pareigūnui svarbu jausti, kad jie ne vieni, kad už jų nugaros stovi profesinė sąjunga, kuri pasiruošusi išklausyti, pakonsultuoti ir padėti“, – sakė A.Jančauskas.

Panašios situacijos kaip mano, kai pareigūnai nesulaukia deramo vadovybės dėmesio, o problemos nesprendžiamos, priverčia atsigręžti į profesinę sąjungą, nes čia sulauki ir gauni tai, ko nėra kitur. Anot A.Jančausko, pasitikėjimas profsąjunga nuolat auga, pareigūnai pastebi jos aktyvią veiklą kovojant dėl pareigūnų gerovės ir viešai keliant aštrius  bei aktualius klausimus.

„Pareigūnai tiki, kad susibūrus į bendruomenę, kurios pagrindinis tikslas – paprasto pareigūno interesai, galima pasiekti svarių rezultatų. Kuo daugiau narių profesinė sąjunga jungia, tuo jos balsas svaresnis“, – teigia A.Jančauskas.

Paklaustas apie problemas policijos sistemoje, LPPS Tauragės skyriaus pirmininkas sako, jog daugiausia problemų kyla dėl plano tūkstantis ir pasirinktų priemonių jam  įgyvendinti.

„Vadovybės arogancija ir nusistatymas prieš profsąjungų veiklą, net, galimai, trukdymas, pagarbos ir žmogiškumo trūkumas paprastiems pareigūnams, tai labai opios policijos problemos šiandien. Keista, bet pastaruoju metu sudėtinga rasti bendrą kalbą su Policijos departamento vadovybe, tai situaciją sistemoje dar labiau blogina“, – sakė A.Jančauskas.