Apie uniformas ir statute užprogramuotas problemas

Neseniai pareigas eiti pradėjęs naujasis Kalėjimų departamento  direktorius Virginijus Kulikauskas į susitikimą gegužės 27 d. pasikvietė stipriausių, pataisos įstaigose veikiančių, profesinių sąjungų pirmininkus. Aptartos bendradarbiavimo kryptys bei pataisos pareigūnams svarbūs klausimai.

Vienas iš klausimų, kurį kėlė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) vadovai – tarnybinės uniformos. Primename, kad pataisos įstaigų pareigūnai tarnybinės uniformos naujų komplektų negauna jau antri metai.

Kalėjimų departamento direktorius, iškėlus šią problemą, pasakė, jog jam žinoma, kad profesinės sąjungos yra prieš naujo modelio uniformą, kuri siūloma.

Pasak LRĮTIPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, profesinės sąjungos nepritaria siūlomai uniformai, ne todėl, kad ji nepatinka, ar kad vilkintų procesą, o dėl svarios priežasties – uniforma yra nekokybiška, neskirta vilkėti 12 ar 24 val. dirbantiems pareigūnams, vasarą su ja pareigūnai kaista, žiemą, net esant nedideliam šalčiui – šąla.

„Mes siekiame, kad pataisos įstaigų pareigūnams būtų pasiūta kokybiška uniforma: pradedant kepure, baigiant batais. Be to, mes norime, kad uniforma būtų vienoda visiems pataisos sistemoje dirbantiems, nežiūrint rango, kurį nurodytų tik skiriamieji ženklai, o ne kitoks uniformos modelis, kaip yra dabar“, – sakė K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko,  gerai, kad profsąjungų argumentus dėl uniformos išgirdo Teisingumo  ministras, nurodęs  Kalėjimų departamentui, sprendžiant šią problemą, bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis.

Kalėjimų departamento direktorius, išklausęs profesinės sąjungos argumentus, pažadėjo, kad bus sudaryta darbo grupė „Dėl tarnybinės uniformos“, į kurią bus pakviesti ir LRITĮPS, ir VAITĮPS atstovai.

Pasak K.Pauliuko, toks naujojo Kalėjimų departamento vadovo sprendimas džiugina.

VAITĮPS ir LRITĮPS atstovai iškėlė klausimą dėl iš Kalėjimų departamento Mokymo centro pareigūnams atsiųstų kompetencijos testų, kuriuos pareigūnai privalo išspręsti ir išlaikyti iki kitų metų birželio mėnesio. Bėda ta, kad net skyrių viršininkai nėra supažindinti su tvarka, kaip tai turėtų vykti, kaip surengti mokymus, kad darbuotojai teisingai prisijungtų ir suprastų  testų sprendimo principą.

Pasak LRITĮPS atstovės Jurgitos Mansevičienės, pareigūnai kelia klausimą, kaip bus sudaroma galimybė spręsti, ar tai bus atliekama darbo metu, ar bus surengti mokymai ir pan., kas bus jei pareigūnas neišlaikys kompetencijos testo, ar tai turės įtakos jo užimamoms pareigoms.

„Kalėjimų departamento Mokymo centras organizuoja mokymus, tačiau tik dalis jų yra skirta jaunesniesiems specialistams. Šiandien pareigūnams kur kas aktualesnės yra temos – saugumas tarnyboje, konvojavimo ypatumai, elgesys kritinėse situacijose konflikto su nuteistaisiais metu. Profesinės sąjungos nėra prieš naujoves, bet taikant jas reikia numatyti tikslus. Negali taip būti, kad pareigūnus elektroniniu paštu pasiekia žinia, prisijungti prie Mokymo centro nuotolinio mokymo sistemos, tačiau nieko nepaaiškinama, ką veikti prisijungus“, – sakė J.Mansevičienė.

Pasak K.Pauliuko, profesinės sąjungos pasiūlė pasinaudoti Mokymo centru ir surengti mokymus.

KD direktorius pažadėjo pasidomėti šia problema.

LRITĮPS ir VAITĮPS pirmininkai iškėlė ir dar vieną – pareigūnų tarnybos amžiaus pratęsimo – problemą, kuri, užprogramuota naujajame statute.

„KD direktoriaus buvo paprašyta kuo skubiau, kartu su Teisingumo ministru pateikti Seimui Statuto pataisą, kuri leistų pratęsti jaunesniosios grandies pareigūnų, kuriems sukanka 55 metai, tarnybos laiką trejiems metams. Statute, kuris įsigaliojo š.m. sausio 1 d., numatyta, kad jaunesniosios grandies pareigūnai gali tarnauti iki 55 metų, o po to privalo palikti tarnybą. Tai reiškia, kad jau nuo šių metų rudens pataisos įstaigų sistemą, kurioje ir taip trūksta pareigūnų, paliks patyrę profesionalai. Tokių pareigūnų sistemoje yra kone 50 procentų. Pataisos įstaigose ir taip trūksta žmonių, o jaunimas dirbti nedėkingą, menkai apmokamą darbą nesiveržia“, – problemą įvardino  K.Pauliukas.

Susitikime kalbėta ir apie socialinį dialogą bei jo vystymo perspektyvas.

 

 

LTPF pradeda derybas su Kalėjimų departamentu dėl kolektyvinės sutarties

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai susitikime sutarė pradėti derybas dėl bausmių vykdymo šakos kolektyvinės sutarties.

Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, pagrindinis profesinių sąjungų tikslas – kolektyvinėje sutartyje nustatyti priemones, gerinančias bausmių vykdymo sistemos darbuotojų darbo sąlygas ir numatyti tam tikras garantijas profesinių sąjungų nariams.

„Kolektyvinės derybos yra logiška iki šiol vykusio bendradarbiavimo tąsa. Žinoma, būta net ir labai aštrių kampų, ginčų bei nesutarimų, tačiau į profesinių sąjungų nuomonę Kalėjimų departamentas visada įsiklausydavo. Galime pasirašyti tūkstančius sutarčių, tačiau tam, kad jos būtų įgyvendintos, pirmiausia reikia pagarbos ir pasitikėjimo partneriais, sėdinčiais kitoje stalo pusėje. Svarbu sutarti, kad turime vieną bendrą tikslą – pagerinti sąlygas sistemoje dirbantiems pareigūnams”, – teigė L Soščekienė.

Derybose su Kalėjimų departamentu dėl kolektyvinės sutarties, profesinėms sąjungoms LTPF atstovauja pagal Darbo kodekse esančius kriterijus. DK nustato, kad dėl kolektyvinių sutarčių gali derėtis tik tos profesinės sąjungos ir jas vienijančios organizacijos, kurios turi bent penkias visoje šalyje veikiančias tos srities profesines sąjungas.

LTPF vienija daugiau kaip tūkstantį pataisos pareigūnų, dirbančių visoje šalyje įvairiose įkalinimo įstaigose ir Lietuvos probacijos tarnyboje.

Bausmių vykdymo sistemoje veikiančios profesinės sąjungos yra vienos aktyviausių, nuolat teikia įvairius pasiūlymus dėl pareigūnų darbo sąlygų gerinimo, atlyginimų didinimo, dalyvauja teisėkūros procese. Parengtas bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties projektas artimiausiu metu bus pristatytas kitai derybų šaliai.

Kontaktinis asmuo:

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė

Tel.: +37067017688

El. paštas: pirmininkas@ltpf.lt

 

LTPF informacija

 

 

Rimantas Liepa: profesinėse sąjungose svarbiausia demokratija

Prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) prisijungė dar viena organizacija – Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir taip sustiprino pasienio pareigūnų atstovavimą. Jos pirmininkas Rimantas Liepa, pasienyje dirbantis dar nuo 1991-ųjų, neabejoja, kad pasienio pareigūno profesija itin įdomi ir vertinga. Dėl to pasieniečiams būtina užtikrinti geras sąlygas, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo darbą ir paversti ją patrauklia karjerą besirenkantiems jaunuoliams. Čia profesinės sąjungos gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas, dirbantis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir vadovaujantis vienai iš pamainų, bei svarbiausia – profsąjungietis iš pašaukimo pasakoja mums apie prisijungimo prie LTPF kelią, prioritetinius veiklos tikslus bei atskleidžia požiūrį į lyderystę. Smagaus skaitymo!

***

Kaipgi patekote į LTPF? Anksčiau priklausėte kitai organizacijai.

Buvau ir būsiu profsąjungietis iš pašaukimo. Man ši veikla itin įdomi. Pasienio profsąjungų judėjime esu nuo jo ištakų Lietuvoje – prisidėjau prie Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos kūrimo (LPPPS) Iš pradžių priklausėme Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui – NPPSS.  LPPPS buvau vicepirmininku ir tarybos nariu ir daug metų, mano akimis,  viskas veikė neblogai. Deja, prieš kelerius metus situacija pasikeitė. Tiek man, tiek kitiems nariams vis dažniau kildavo klausimų dėl organizacinės veiklos, finansų skaidrumo. Pirmiausia atsirado klaustukų dėl LPPPS, kuriai irgi pirmininkavo Vladimir Banel, lėšų, bet tada su  LPPPS tarybos narių palaikymu pavyko tai suvaldyti. Vėliau išaiškėjo, kad visame NPPSS lėšos naudojamos neaišku kam ir jų nuolat trūksta. Kadangi profsąjungos į NPPSS sąskaitą sunešdavo apie 60-70% savo biudžeto, surenkamo iš nario mokesčio, tai sukėlė didelį nepasitenkinimą. Kai ėmėmė reikalauti tiesių atsakymų – NPPSS atsirado trintis su vadovu. Prieš išeidamas iš Susivienijimo, pirmininkui Banel oficialiai pateikiau klausimus dėl nerimą keliančių dalykų, bet atsakymų į juos nesulaukiau.

Geri lyderiai, gebantys derėtis, spręsti problemas, sudaro didelę dalį profesinės sąjungos sėkmės. Vis dėlto, jei jie užsižaidžia savo sėkme, lyderystė organizacijoje tampa diktatūra. Blogai, kai žmogus ima jaustis nepakeičiamu, pačiu protingiausiu, kai sugalvoja, kad jo sprendimai neginčytini. Būtent taip dabar ir yra NPPSS. Dar blogiau, kai profsąjunginę veiklą nustelbia noras politikuoti. Pavyzdžiui, Banel profsąjungos vardu ėmė deklaruoti paramą atskiriems politikams. Vienu metu jis  net tapo ministro Lino Kukuraičio patarėju, nors LPPPS tarybos leidimo nebuvo gavęs. Be to, ėmė kištis į kitų profesinių sąjungų vidaus valdymą ir neteisėtai priėmė sprendimą įteisinti tiesioginę narystę NPPSS.

Netikiu nepakeičiamais lyderiais ir manau, kad tai nėra gerai organizacijai, ypač tokiai – kaip profesinės sąjungos. Dėl to savo įstatuose nustatėme, kad profesinei sąjungai gali būti vadovaujama tik vieną penkerių metų kadenciją iš eilės. Taip sveikiau organizacijai – tuomet atstovaujamai bendruomenei suteikiama galimybė palyginti vadovų darbą ir patiems daryti išvadas, kurio darbas atneša daugiau naudos. Profesinės sąjungos – ne verslo organizacijos, čia žmonių nuomonė, jų pasirinkimas ir rūpestis jų gerove – svarbiausi dalykai.

O kodėl LTPF? Jos pirmininkę Loretą Soščekienę pažinojau seniai kaip organizacijos partnerės, taip pat atstovaujančios pareigūnų interesams, pirmininkę. Dažnokai tekdavo susitikti dėl bendrų reikalų, mačiau LTPF priklausančių organizacijų veiklą ir rezultatus. Juolab, kad nuo NPPSS nutarė atsiskirti ir prie LTPF prisijungti policijos ir ikiteisminių tyrimų įstaigų pareigūnų profesinės sąjungos. Irgi taip apsisprendėme. LTPF aišku, kiek ir už ką mokama bei kokias paslaugas gauni. Taip pat tie mokesčiai adekvatūs ir neprasilenkia su sveiku protu kaip NPPSS.

Maža organizacija neturi didelės įtakos ir vienai sudėtingiau atstovauti pareigūnams – geriau suvienyti jėgas, reikšti vieningą požiūrį ir atstovauti dideliam narių skaičiui. Tada ir galimybės visai kitos.

Ko tikitės iš LTPF?

Norime supratimo ir palaikymo – ypač pradžioje. Naujoji organizacija registruota tik kovą ir kol kas jungiame virš trijų dešimčių narių (nors neseniai V. Banel melagingai žiniasklaidoje pateikė, kad mūsų vos 13). Dėl to, iškilus sudėtingai problemai, tikimės pagalbos, konsultacijos.

Kokia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos struktūra?

Pirmininkas turi du pavaduotojus ir veikia taryba. Pastarąją sudaro 7 nariai (pirmininkas ir pavaduotojai jai priklauso). Pavaduotojas Žygimantas Kalpokas turėtų būti atsakingas už vidinę ir išorinę organizacijos komunikaciją, o Jolita Večkienė dirbs su organizavimu, narių pritraukimu.

Kaip stengsitės pritraukti žmonių?

Manyčiau, kad stojimas į profesinę sąjungą pirmiausia turėtų būti paties žmogaus apsisprendimas, suprantant, kokią naudą teikia profsąjungos. Vis tik, taip, turime planų, kurių nesugebėjome įgyvendinti ankstesnėje organizacijoje. Pavyzdžiui, sumažinome profesinės sąjungos nario mokestį. Dažniausiai mokamas 1 proc. nuo atlyginimo neatskaičiavus mokesčių, bet mes renkame 1 proc. nuo to, ką pareigūnas gauna „į rankas“. Taip realus mokestis sumažėja 25-30 proc.

Paskaičiavome, kad bent kitus penkerius metus neplanuojame mokamų pareigybių, t. y. visa komanda dirbs visuomeniniais pagrindais. Kol neišsipildė svajonės, kad mūsų profsąjunga vienys šimtus ar net tūkstančius žmonių, galime sau tai leisti. Bet kuriuo atveju mokamas atlyginimas laisvo laiko neprideda: jei turi tris laisvas valandas, tai jas ir turėsi, nesvarbu, ar moka, ar ne.

Bet didesnis nario mokestis leistų organizacijai samdytis daugiau specialistų.

Tiesa. Jei taps sudėtinga aprėpti, galvosime ir tarsimės su mūsų bendruomene. Noriu iškart pabrėžti, kad mūsų profesinėje sąjungoje sprendimai niekada nebus priimami vienašališkai. Bet kuriuo atveju, kuo bus daugiau pareigūnų, net sumažinus nario mokestį, pajamų bus daugiau. Be to, juk esame didesnės organizacijos dalis, tad kartais galime prašyti pagalbos iš LTPF specialistų. Galbūt vertėtų apmąstyti modelį, kad ne patiems samdyti savo organizacijai, tarkime, teisininką, bet prisidėti išlaikant LTPF specialistą.

Palyginus su kitų pareigūnų situacija, pasienyje tokių aštrių bėdų nėra. Kokia čia paslaptis?

Sakyčiau, kad naujas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas su profesinėmis sąjungomis elgiasi normaliai ir nekyla tokių konfliktinių situacijų, kurios supriešintų abi puses. Taip, ginčytinų klausimų yra, bet jie išsprendžiami (deja, anksčiau pats LPPPS su V. Banel ne visada atstovaudavo tinkamai). Tai rodo pakankamą tiek vadovo, tiek profesinių sąjungų gebėjimą derėtis ir rasti kompromisą. Juk ir vieni, ir kiti turėtų siekti, kad pasienio pareigūnas būtų saugus ir gyventų oriai. Juk darbas sudėtingas ir be galo svarbus: pasienio pareigūnai atsakingi  už valstybės pamatą – valstybės sienas, taip pat – Europos Sąjungos išorines sienas. Norime, kad į sienos apsaugos pareigūnus žiūrėtų kaip į žmones, ant kurių pečių uždėta didžiulė našta ir kurių darbas svarbus kiekvienam.

Į kokių problemų sprendimą ketinate labiausiai koncentruotis?

Atlyginimas visada yra svarbus – juk tai apsprendžia, kaip gyvename. Nepakankamas finansavimas – viena iš priežasčių, kodėl jaučiamas nuolatinis pareigūnų trūkumas VSAT. Taip, materialinė bazė gerėja, technologijos kompensuoja dalį trūkstamų žmonių, bet šito nepakanka. Yra sričių, kur be žmogaus – niekaip. Kai pareigūnų trūksta – atsiranda didelio krūvio problemos. Taip pat po atliktos valstybės sienos apsaugos pertvarkos jau pamatėme klaidų, kurias reikia analizuoti ir taisyti. Mūsų pareiga skatinti VSAT nelaukti ir negaištant imtis iškilusių problemų sprendimo. Labai svarbu, kad šiuose procesuose pasienio pareigūnų balsas būtų girdimas.

Matau bėdą, kad dalis svarbių sprendimų vis dar priimami kabinetuose ir neatsižvelgiama į praktikų, kitaip tariant, su konkrečiomis situacijomis ir problemomis kasdien susiduriančių pareigūnų nuomone. Imkime kad ir paprastus dalykus: pasienio patikros punktus, žaliąją juostą, schemas – su tuo pasienio pareigūnai susiduria kasdien, tad klauskite jų, kaip pagerinti situaciją. Nėra taip, kad kažkas veiks puikiai vien dėl to, kad kažkur kitur pasiteisino. Kiekvienai valstybei reikia būtent jai pritaikytų sprendimų.

Užsiminėte apie neseniai įgyvendintą pertvarką ir jau spėjusias iškilti problemas. Vienas iš pareigūnų kartojamų minusų – dalies aukštų pareigybių naikinimas, kas daliai sumažino motyvaciją tobulėti, nes sumažėjo galimybių kilti karjeros laiptais. Kaip vertinate situaciją?

Nuo 1991 m. patyriau kokias penkias reorganizacijas. Sakiau, susiklijuosiu visus atleidimo lapelius į vieną vietą ir pasikabinsiu kaip paveikslą (dažniausiai per pertvarkas gaudavai atleidimo lapelį ir tada vėl priimdavo į darbą).

Ši, kaip ir visos kitos pertvarkos, turi privalumų ir trūkumų. Sakyčiau, vis tik pliusai nusveria minusus. Pavyzdžiui, pasienyje kartodavome tarsi anekdotą, kad „transporto viršininkas vaikščioja kaip pulkininkas leitenantas“. Sutikite nelogiška, kai žmogus neturi nieko bendro su sienos apsauga, bet vis tiek turi gana aukštą karinį laipsnį. Manau, tai likę dar nuo sovietinių laikų: jei tai – karinis dalinys, visi yra karininkai. Nesvarbu, ar su laipsniu, ar be, daug darbų galima vienodai gerai dirbti.

Sutinku, drastiškas žingsnis: panaikinta daug karinių etatų – daug kas tapo civiliais, vis dėlto, mano nuomone, valdininkų buvo per daug. Gal kai kam toks pokytis skausmingas, gal perspektyvūs žmonės turėjo lūkesčių pakilti karjeros laiptais, bet šį klausimą judinti reikėjo. Tokiai drastiškai pertvarkai įgyvendinti reikėjo ryžto – juk ant popieriaus pasekmės gali atrodyti vienaip, o paaiškėja, kad realybė visai kitokia… Jau dabar matome, kad yra padaryta klaidų – kalbėsimės su vadovybe, bandysime gerinti situaciją. Jei iš pradžių neatkreips dėmesio, belsimės dar kartą. Ir dar kartą. Kiek reikės. Anksčiau ar vėliau mūsų balsą išgirs.

Dėkui už pokalbį ir linkime sėkmės darbuose.

LTPF informacija

Atostogų vėjai kviečia keliauti!

Atkeliavusi vasara ir gaivūs jos vėjai kviečia keliauti! Tik profesinės sąjungos nariams ir jų artimiesiems puiki  kelionė  RUNDALĖS RŪMAI – RYGA – STOKHOLMAS – RYGA, už labai patrauklią kainą.

Kelionės maršrutas: Vilnius – Ryga – Stokholmas – Ryga – Vilnius. 

Kelionės datos: 2019 m. birželio 29 d. – liepos 1 d.

Kelionės kaina – 53 eur.

Kelionės kaina: Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir jų šeimų nariams – 53 Eur.

Registracija vyksta el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę, kuri pateikta aprašymo pabaigoje, ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com

KELIONĖS PROGRAMA:

1 DIENA. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Keliaujame per Latviją. Vykstame į Bauską, lankome Rundalės rūmus. Rundalės rūmų ansamblis yra žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas Latvijoje, pilyje galima pamatyti 43 restauruotus kambarius, dvi paradines sales, taip pat didelį baroko stiliaus sodą. Toliau keliaujame į Rygą. Apžvalginė ekskursija po Rygos senamiestį: Rygos pilis ir gynybiniai įtvirtinimai, “Trijų brolių” namai, Domo katedra, Švedų vartai, Mažosios ir Didžiosios Gildijos pastatai, Šv. Petro bažnyčia, Laisvės paminklas, namas “su katinu”, Livu aikštė, Šv. Petro bažnyčia. Laisvas laikas. Vakare išplaukimas iš Rygos į Stokholmą kruiziniu keltu. Kelte bus įvairios pramogos: vakarinė “šou” programa, diskotekos, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, naktiniai klubai, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

2 DIENA. Ryte atvykstame į Stokholmą. Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas “Šiaurės Venecija”. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Apžvalginė ekskursija po Švedijos sostinę: Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijos įteikimo, vyksta laureatų banketai, elegantiškoji Karalienės gatvė; Šv. Dvasios salelė su Švedijos parlamento rūmais; Stokholmo senamiestis (Gamla Stanas), išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių; Stokholmo simbolis – didingieji Karalių rūmai (Kungliga slottet), didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai; Didžioji katedra, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Riterių bažnyčia – viena iš geriausiai Šiaurės Europoje išlikusių pranciškonų bažnyčių, kurioje nuo XIIIa. laidojami šalies monarchai. Esant galimybei, aplankomas populiariausias Skandinavijoje karališkojo laivo “Vaza” muziejus, kuriame eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas 17 amžiaus karališkas karo laivas. Vakare išplaukimas iš Stokholmo į Rygą kruiziniu keltu. Vėl galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis kelte: vakarinė “šou” programa, diskotekos, naktiniai klubai, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

3 DIENA. Ryte atplaukiame į Rygą. Kelionė per Latviją. Po pietų link vakaro grįžtame į Vilnių.

M/S Romantika – patogus, šiuolaikiškas kruizinis laivas, kuris kursuoja maršrutu Ryga-Stokholmas-Ryga. M/S Romantika gali sutalpinti 2500 keleivių, keleivius apgyvendina patogiose kajutėse, kurių yra daugiau nei 700. Laive taip pat rasite įvairias šokių sales, restoranus, barus ir parduotuves, vaikų žaidimų kambarį, sauną ir konferencijų salę. M/S Romantika suteikia nuostabias keliavimo galimybes Baltijos jūra!

M/S Romantika didingas kruizinis laivas siūlo kiekvienam svečiui patirti poilsinę, pramoginę kelionę. Nuobodu nebus ir mažiesiems keliautojams. Kiekvieną akimirką, kurią praleisite laive suteiks nepamirštamas emocijas ir vėl kvies keliauti ne vieną kartą! Taip pat siūloma pramoginė programa laive. Pramogos visą naktį su gyva muzika, šokiais, karaoke, diskoteka ir didžiuoju šou vakare – Jūs negalite to praleisti!

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • plaukimas kruiziniu laivu Ryga-Stokholmas-Ryga, šou programos laive;
  • 2 nakvynės B klasės keturvietėse kelto kajutėse su dušu ir WC;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus (tiems kas norės lankyti):
  • Rundalės rūmai: suaugusiems – 10 Eur, studentams – 7 Eur, mokiniams – 3,5 Eur (+1 eur gidas);
  • Vaza muziejus: suaugusiems – 150 SEK (apie 15 eurų), vaikams iki 18 metų – nemokamai.
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Pastaba: objektų lankymo eiliškumas gali keistis.

Birželio 29 d. ryte 6 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – liepos 1 d. po pietų. Išvykimas numatomas ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų didesnių miestų: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus (pastaba: išvykimas iš Klaipėdos ir Alytaus galimas, jeigu susirenka pilnas autobusas). Žmonių paėmimas pakeliui kituose miesteliuose ar vietovėse galimas tik autobuso judėjimo trasoje, t.y. nenukrypstant nuo kelionės maršruto.

Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com

Kajutės tipas

(vienvietė,

dvivietė,

trivietė,

keturvietė)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas

Miestas, kuriame gyvenate Pageidau-jamas

išvykimo miestas

 

 

 

 

 

Neapibrėžti vertinimo kriterijai leidžia „nuskalpuoti“ net ir aukštus pareigūnus

Policijos departamento vadovybė kalbėdama viešai mėgsta akcentuoti socialinį dialogą tarp Policijos generalinio komisaro ir jam pavaldžių pareigūnų.  Gyrimasis socialiniu dialogu atrodo keistai, kai paaiškėja, jog Generalinis komisaras Linas Pernavas net kelis aukšto rango policijos vadovus vertinimų procedūros metu įvertino tik patenkinamai.

Kodėl  aukšto rango vadovai, su kuriais, spėjame, vyko metinis pokalbis, buvo aptariamas darbo organizavimas, kryptys, siekiai ir lūkesčiai, staiga tapo nekompetentingi? Gal dialogo nė nebuvo?

Susiklosčiusios situacijos nesupranta nei pareigūnai, nei profesinių sąjungų vadovai, kurie teigia, kad patenkinamus įvertinimus gavusieji, atrodė, jog ir dirba gerai, ir su savo pareigomis bei užduotimis susitvarko, ir rezultatai jų geri.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, galimai, taip įvertinti tie vadovai, kurių nuomonė apie vykstančią policijos reformą, galėjo būti kitokia nei Policijos generalinio komisaro.

„Tokia situacija, kai vertinimams yra metamas neskaidrumo, neobjektyvumo šešėlis, yra bloga. Vertinimai turėtų būti objektyvūs, atsižvelgiant į pasiektus rezultatus, vertinant darbo organizavimą ir kitus, metinio pokalbio metu aptartus siekius ir uždavinius. Net jeigu ir iš tiesų minėtu atveju nuomonės tam tikrais politiniais klausimais galėjo nesutapti, dėl to pareigūnai negali būti nuvertinami, nesvarbu ar jie užima aukščiausius postus ar yra žemesnio rango darbuotojai“, – sakė VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Situacija, kai vienu metu keli aukšti pareigūnai įvertinami tik patenkinamai, nepaaiškinant motyvų, neatskleidžiant tikrų faktų „kodėl“ ir „už ką“, iš esmės bloga, nes pasak VAITĮPS pirmininko, formuojama žinia pareigūnams, kad nuvertinti galima bet kurį, neaiškiais motyvais.

Anot profesinės sąjungos pirmininko, jei aukštas pareigas policijos sistemoje užimantys vadovai įvertinami tik patenkinamai, ar tai nėra ir paties Generalinio komisaro kompetencijos, vadovavimo, darbo organizavimo spragos?

Kol kas šia tema jokių viešų Generalinio komisaro pasisakymų ir paaiškinimų negirdėti, o reikėtų, nes vienu metu patenkinamai įvertinti keli vadovai – rimtas signalas, kad kažkas aukščiausiame policijos vadovybės sluoksnyje yra negerai ir ten tikrai, panašu, trūksta dialogo. Tuo tarpu patenkinamai įvertinti pareigūnai bus arba įpareigoti tobulinti kvalifikaciją; arba jiems bus nustatytas 0,5 mažesnis pareiginės algos koeficientas pagal šio statuto priede šiai pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientų intervalą, tačiau ne mažesnį negu tai pareigybei nustatytas mažiausias pareiginės algos koeficientas, ir įpareigoti tobulinti kvalifikaciją.

 

Lenkijos pataisos įstaigose viešėję pareigūnai: turime ko pasimokyti

Jau rašėme apie tai, kad Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) atstovų delegacija gegužės 7-8 dienomis viešėjo Varšuvoje, kur lankėsi Grochovo pataisos įstaigoje, Popovo penitencinės tarnybos mokymo centre, dalyvavo diskusijoje apie pataisos įstaigas bei profesines sąjungas.

Vizito metu buvo pasirašytas bendradarbiavimo susitarimas tarp profesinių sąjungų.

„Tai puiki galimybė iš arti susipažinti su kaimyninės šalies pataisos įstaigų veikla“, – vos prasidėjus vizitui telefonu sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinių sąjungų lyderių nuomonę apie kelionę pateiksime vėliau, o dabar, kol įspūdžiai neišblėsę, pasiteiravome vykusių profesinės sąjungos narių nuomonės.

Pasak Daivos Pauliukienės, buvo įdomu tai, jog matosi didžiulė Lenkijos pažanga socialinio dialogo srityje, kai profesinės sąjungos traktuojamos kaip lygiaverčiai partneriai, su kuriais siekiama bendro teigiamo rezultato. Pasak Daivos, progresyvu ir tai, jog pataisos įstaigų sistemos vadovybėje Lenkijoje nėra atsitiktinių žmonių iš kitų sričių, jie puikiai orientuojasi situacijoje, pažįsta sistemą ir išmano jos specifiką.

„Nors tiek Lenkijos kalėjimų sistemai, tiek mūsų – 100 metų, jaučiamas didžiulis skirtumas. Mes dar sėdime akmenį tašome, o jie į kosmosą skrenda. Mes atsiliekame visose srityse“, – savo nuomone pasidalijo LRITĮPS narė.

Ilona Lankelytė, akcentavo tai, jog krito į akis Lenkijos pataisos įstaigų vadovų ir žemesnio rango pareigūnų santykis, nustebino akivaizdi lygybė ir dalykiškas net draugiškas bendravimas.

Anot Ilonos, nustebino, jog pataisos įstaigose dirbantys pareigūnai nenaudoja darbe jokių specialiųjų priemonių, su savimi jie turi tik radijo stotelę, įrengta stebėjimo sistema supaprastina ir palengvina pareigūnų darbą, viskas, kas vyksta patalpose yra stebima monitoriuose.

Valdas Blažys, išskyrė šiltus santykius tarp vadovybės ir pareigūnų bei pagarbų aukštesnių Lenkijos pataisos įstaigų vadovų požiūrį į žemesnio rango pareigūnus. Tokio santykio, pareigūno nuomone,  labai trūksta Lietuvos pataisos įstaigose.

„ Nuteistųjų integravimas, jų darbo programos ir tai, kad dauguma nuteistųjų dirba ir nori dirbti, ypač nustebino“, – sakė Valdas.

Pasak Erikos Čiapienės, iš kelionės parsivežė tiek minčių ir įspūdžių, kad sunku viską ir išvardinti.

„Tai, kad dauguma galinčių dirbti nuteistųjų, noriai nevaromi dirba – stebina. Sukurta sistema, kuri skatina nuteistuosius dirbti, nes mokami visi mokesčiai, todėl jie gauna visas socialines garantijas, užsidirba pensiją o išėję į laisvę gali būti priimti dirbti toliau tą patį darbą, toje pat įmonėje“, – apie kaimynų pasiekimus kalbėjo Erika.

Pasak E.Čiapienės, nustebino ir tai, kad pataisos įstaigos pareigūnai sulaukę stažo pareigūno pensijai gauti gauna ir pensiją, ir atlyginimą, taip pat tai, kad nuo pareigūnų atlyginimo mokamas tik pajamų mokestis, visu kitu pasirūpina valstybė.

„Dėmesys pareigūnui valstybiniu lygmeniu iš tiesų jaučiasi, nors ir ten, nežiūrint mūsų akimis gerai sustyguotos sistemos, visgi pataisos pareigūnų trūksta“, – sakė E.Čiapienė.

Reda Lenkauskė sakė, jog Lenkijoje veikianti elektroninės stebėsenos sistema ir pačių lenkų sukurtos bei nudojamos apykojės yra tobulos, kaip ir sprendimas nuteistuosius įdarbinti, o ne kurti kažkokias neveikiančias programas.

„Lenkijoje pirmiausia rūpinamasi darbuotoju, jo darbo sąlygomis, kurios negali būti blogesnės nei nuteistojo. Pas mus, deja, yra atvirkščiai“, – kalbėjo Reda.

Violetai Lekeckienei didžiausią įspūdį paliko Popovo penitencinės tarnybos mokymo centras ir elektroninės stebėsenos sistema. Po kelionės ji sakė, kad labai naudinga pasižiūrėti kaip yra svetur ir palyginti su sąlygomis pas mus.

„Skirtumas didžiulis, progresas pataisos įstaigų sistemoje Lenkijoje milžiniškas“, – sakė ji.

Violetai pritarė ir Danutė Kazlauskienė, kurią, kaip ir daugumą išvykoje dalyvavusių stebino ir sužavėjo tiek bendravimas tarp pareigūnų ir vadovybės, tiek pažangios stebėsenos sistemos, darbo sąlygos, įranga. Nustebino ir nuteistųjų darbo vietos, kurios įrengtos šiuolaikiškai su modernia technika.

„Gal ir tai prisideda prie noro dirbti?“ – pasakojo pareigūnė.

Pasak Inos Širvinskienės, mums toli iki Lenkijos pataisos įstaigų lygio, o pasiekti tiek, kiek kaimynai, galėsime tik didelius darbus atlikę.

„Pas juos pirmoje vietoje pareigūnas, jis dirba valstybei, todėl yra atleistas nuo valstybinių mokesčių,tai motyvuoja. Sukurta pareigūnų skatinimo sistema, kuri leidžia juos skatinti kasmet, jie jaučia atlyginimo kilimą. Lyginant su mūsų, didesnės Lenkijos pareigūnų pensijos, kurios mokamos, net jeigu ir pareigūnas dirba“, – pasakojo Ina.

Ji akcentavo ir tai, kad uniforma yra viena visiems, tai yra tiek vadovai, tiek pareigūnai dėvi tą pačią uniformą, ir tik iš skiriamųjų ženklų gali atspėti kas yra kas. I.Širvinskienei patiko ir požiūris į profesines sąjungas, su kuriomis visada stengiamasi kalbėtis, dėmesys joms.

Dainora Puskunigienė išskyrė jai įdomiausius akcentus – tai nuteistųjų resocializaciją, iš kurios tikrai yra ko pasimokyti, sistemos vadovų profesionalumą ir įdiegtas naujoves, kurios labai palengvina darbą.

Lenkijoje pataisos įstaigose lankęsi LRITĮPS ir LRITĮPS nariai vieningi – Lenkijoje labai svarbios visuomenės normos ir visuomenės požiūris, matyt tai ir lemia, kad jų pažanga, nors bausmių vykdymo sistemos skaičiuoja tiek pat – šimtą  – metų, skiriasi kardinaliai, turime ko pasimokyti ir siekti.

Įkurta Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga

Įkurta Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga garantuoja, kad netaps politikų įrankiu jų tikslams įgyvendinti, bus skaidri ir savo narius girdinti bei ginanti profesinė sąjunga.

Š. m. kovo 24 d. buvo įsteigta, o balandžio 4 d. įregistruota nauja pasienio pareigūnus vienijanti – Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Ji  tapo ketvirtąja Profsąjungų centro, kuriame be naujos narės yra dar ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, šeimos nare.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga buvo įkurta kaip alternatyva Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantiems pareigūnams, kurių netenkino kaip jų interesus iki šiol atstovavo Lietuvos pasienio pareigūnų profesinė sąjunga (LPPPS) ir Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimas (NPPSS). Pažymėtina, kad tiek LPPPS, tiek NPPSS pirmininkas yra vienas ir tas pats asmuo – Vladimiras Banelis.

Dėl NPPSS galimai neskaidriai naudojamų lėšų iš LPPPS tarybos nutarė pasitraukti tarybos narys Žygimantas Kalpokas ir vicepirmininkas Rimantas Liepa. 2019 m. vasario mėn. jie organizavo Vilniaus oro uosto pasienio užkardos ir Užsieniečių registracijos centro LPPPS narių susirinkimus. Susirinkimų metu buvo nuspręsta prisijungti prie Profsąjungų centro ir įkurti naują pasieniečių profesinę sąjungą.

Pagrindinės Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos gimimo priežastys:

  • profesinė sąjunga neturi būti politikų įrankiu jų tikslams įgyvendinti;
  • profesinė sąjunga privalo ginti ir puoselėti demokratines vertybes, o ne apsimetinėti, kad tą daro;
  • profesinei sąjungai reikia mokėti išgirsti savo narius, kad tinkamai galėtų užtikrinti jų teises, socialines ir ekonomines sąlygas bei jų garantijas;
  • profesinės sąjungos veiklos ir finansinis skaidrumas būtinos ir esminės organizacijos vertybės;

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga per trumpą savo gyvavimo laiką jau spėjo įgyvendinti vieną pagrindinių sau iškeltų uždavinių, t.y. taiko apie 30 proc. mažesnį, vieno procento nuo nario priskaičiuoto atlyginimo po mokesčių išskaitymo („į rankas“), narystės mokestį, nemažindama profesinės sąjungos paslaugų kokybės savo nariams.

Tolimesni Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tikslai yra šie:

  • plėsti ir siūlyti įvairias patrauklias lengvatas profesinės sąjungos nariams ir jų šeimos nariams įvairioms paslaugoms gauti;
  • Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos poziciją jautriais ir ypač svarbiais pareigūnams klausimais formuoti tik po konsultacijų su pačia profesinės sąjungos bendruomene (nariais pasienio rinktinėse, užkardose, pasienio kontrolės punktuose, valdybose ir pan.);
  • didinti ir telkti profesinės sąjungos bendruomenę organizuojant savo narių poilsį;
  • esant galimybei teikti materialinę paramą savo nariams;
  • atkurti ir stiprinti pasitikėjimą profesinėmis sąjungomis, kad kuo daugiau  Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbančių pareigūnų norėtų būti šios bendruomenės dalimi.

Maloniai kviečiame visus dirbančius ar dirbusius Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prisijungti prie Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos.

Nelik tarnyboje vienas su savo kasdieninėmis problemomis ir prisijunk prie mūsų. Mes pasiruošę tinkamai atstovauti ir ginti tavo interesus.

 

Vyriausybė paskyrė Kalėjimų departamento vadovą

Gegužės 8 d. Vyriausybės posėdyje naujuoju Kalėjimų departamento vadovu paskirtas Virginijus Kulikauskas. Jis šias pareigas pradės eiti nuo šiandien, gegužės 10 d.
„Naujajam Kalėjimų departamento vadovui teks toliau vykdyti svarbias įkalinimo įstaigų reformas.  Įkalinimo įstaigos turi tapti moderniomis, gebančiomis ne tik izoliuoti nusikaltimą padariusį žmogų, bet ir padėti jam pasikeisti. Bausmių vykdymo sistemoje turi būti vykdomi skaidrūs viešieji pirkiai ir nesitaikstoma su kai kurių pareigūnų piktnaudžiavimo atvejais“, – sako teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.
Teisininko išsilavinimą įgijęs V. Kulikauskas turi daugiau kaip 20 metų  darbo teisėsaugos institucijose patirtį. Šiuo metu jis yra Šiaulių apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas, prieš tai dirbo Šiaulių apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroru.
Kalėjimų departamento vadovas skiriamas 5 metų kadencijai.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos informacija

Minimalūs standartai – maksimaliam policininkų saugumui

Gegužės 8-10 d. Sibiu mieste, Rumunijoje, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) atstovai Loreta Soščekienė, Roma Katinienė, Tadas Mažutis ir Evelina Surkova dalyvauja kasmetiniame Europos policijos sąjungos (EPU) susitikime. Jo pagrindinis tikslas – ieškoti būdų, kaip užtikrinti kuo geresnį teisėsaugos pareigūnų (o tuo pačiu ir bendruomenių) saugumą Europos šalyse. 

Europos policijos sąjunga jau kelerius metus įgyvendina projektą „Minimalūs standartai užtikrinti maksimalų saugumą“. Jo tikslas – padidinti minimalius standartus Europos policijos pareigūnams, pagerinant uniformų, įrangos, bei parengimo aprūpinimą.
Projekte koncentruojamasi į tris pagrindines gaires, kaip būtų galima užtikrinti aukštesnius saugumo standartus Europos policininkams: 1) atnaujinant teisinę sistemą, 2) gerinant techninį saugumą (uniformos bei įranga) ir 3) suteikiant aukštos kokybės pareigūnų apmokymą. Atlikta išsami analizė leido objektyviai palyginti įvairių valstybių situaciją, išskirti problemas bei parodė, kad policijos pareigūnų (patrulių) padėtis Europos policijos profesinės sąjungos valstybėse narėse stipriai skiriasi. Taip pat stebimi pokyčiai.

Lietuvos atstovai, pristatydami Lietuvos policijos pareigūnų situaciją, pabrėžė, kad pareigūnų aprūpinimas pakankamai neblogas, bet daugelis dabartinių bėdų susiveda į socialinio dialogo nebuvimą.

„Darbuotojų informavimas ir konsultavimas išlieka viena iš didžiausių problemų Lietuvos policijos sistemoje. Informavimo ir konsultavimo procedūros arba nevykdomos, arba darbuotojų atstovai tiesiog informuojami apie jau priimtus galutinius sprendimus“, – akcentavo LTPF pirmininkė L.Soščekienė.

Deja, pakeisti ar koreguoti policijos vadovų priimtų sprendimus darbuotojų atstovai praktiškai neturi galimybių. Yra nemažai pavyzdžių, kad nepaisoma 2002 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos Direktyvos 2002/14/EB dėl bendros darbuotojų informavimo ir konsultavimosi su jais sistemos sukūrimo Europos bendrijoje. Joje aiškiai nurodoma, kad informavimo ir konsultavimo procedūros turėtų būti pradėtos prieš priimant sprendimus, kad būtų surasti abiems šalims priimtini keliai.

Pasak LTPF atstovų, prasidėjus Lietuvos policijos reformai, LTPF daug kartų kreipėsi į Policijos departamento vadovybę, prašydama ir reikalaudama pateikti informaciją apie numatomą policijos reformą, bet tokios informacijos negavo. Neturint kitos išeities, kreiptasi į teismą ir paprašyta atšaukti policijos reformą – ji įgyvendinta nesilaikant Informavimo ir konsultavimo direktyvos nuostatų.

Pirmos instancijos teismas patenkino prašymą ir nurodė atšaukti policijos sistemos reformą. Vis tik Policijos departamentas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, jį apskundė aukštesnės instancijos teismui ir bylą laimėjo. Aukštesnės instancijos teismas nusprendė, kad informavimo ir konsultavimo procedūros policijos sistemoje yra nebūtinos. Nematant kito kelio, nes laiškai, pokalbiai, rekomendacijos, nedavė rezultato, nuspręsta kreiptis į Europos Teisingumo Teismą, kurio sprendimas bus labai svarbus socialinio dialogo, socialinės partnerystės vystymui, nes informavimo ir konsultavimo procedūros yra labai svarbios šiandieninėje Europoje.

Pažymėtina, kad Lietuvos policijos vadovybė taip pat ignoruoja susitarimus, pasirašytus tarp Lietuvos vyriausybės ir profesinių sąjungų. 2018 m. profesinės sąjungos pasirašė nacionalinę kolektyvinę sutartį, numatančią tam tikras socialines garantijas profesinių sąjungų nariams. Policijos vadovybė kategoriškai atsisakė taikyti šį susitarimą, motyvuodama tuo, kad tai yra diskriminacinė nuostata (nors tokius įsipareigojimus prisiėmė Vyriausybė ir kitos įstaigos ir šį susitarimą taiko be problemų). Taigi, LTPF nariai – policijos pareigūnai jau beveik pusmetį negali pasinaudoti šiomis garantijomis, nors jų kolegos, kurių tarnybą reglamentuoja tie patys įstatymai, t. y. ugniagesiai, pasieniečiai ir t.t., šias garantijas gauna. LTPF ne kartą kreipėsi į policijos vadovus, vidaus reikalų ministrą ir ministrą pirmininką, organizavo įvairias akcijas, susilaukė didelio žiniasklaidos susidomėjimo, deja, situacija vis dar netenkina nei profesinių sąjungų, nei policijos pareigūnų.

Europos policijos sąjungos narės išreiškė paramą Lietuvos teisėsaugos pareigūnų keliamiems tikslams. Šiuo metu rengiamas bendras veiksmų planas šioms problemoms spręsti.

 LTPF informacija

 

 

 

Europos policijos pareigūnų profesinių sąjungų atstovai susitiko Rumunijoje

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė, šios profesinės sąjungos narys Tadas Mažutis, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkėLoreta Soščekiene ir atstovė Evelina Surkova dalyvauja EPU (European Police union) konferencijoje Sibiu (Rumunijoje).

Kartu su kitų Europos šalių profesinių sąjungų atstovais aptariamas minimalus policijos pareigūno aprūpinimo standartas Europos Sąjungoje, profesinių sąjungų veikla.

Lietuvos delegacija pristatys situaciją Lietuvoje, pagrindines problemas dėl socialinio dialogo ignoravimo, pertvarkų metu nevykdomų informavimo ir konsultavimo procedūrų, Europos direktyvų nesilaikymo, trukdymo profesinių sąjungų veiklai, aktyvių profesinės sąjungos narių persekiojimo.

Profesinių sąjungų lyderiai tarsis su EPU dėl problemų Lietuvoje bei protestų prie ambasadų ir kitų priemonių.