Pataisos pareigūnai uniformas taiso, siuva patys ir mina teismų slenkstį

Pataisos įstaigų pareigūnai naujų uniformų komplektų tarnybai negauna jau antri metai. Pasikeitus Kalėjimų departamento direktoriui, naujo uniformos modelio klausimo sprendimas pagaliau pajudėjo. Profsąjungos tikisi, jog dar šiais metais bus galutinai susitarta dėl naujos uniformos. Tačiau kol jos bus pradėtos siūti, dar praeis nemažai laiko.

Neapsikęsdami apdriskusių ir nuskalbtų uniformų, kai kurie pareigūnai siuva jas patys, kiti laukia kol įstaigų vadovybė atsitokės ir pasirūpins pareigūnų apranga, treti – mina teismų slenkstį, nes aprūpinti pareigūnus uniforma privalo jų darbdavys.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, pataisos įstaigų pareigūnai tarnybinės uniformos naujų komplektų negauna jau antri metai.  Problema kilo tuomet, kai profesinės sąjungos nepritarė pasiūlytam nekokybiškam uniformos modeliui, kurį pasiūlė ankstesnė Kalėjimų departamento vadovybė. Tuomet, anot LRITĮPS pirmininko, šis klausimas ir įstrigo.

„Profesinės sąjungos  nepritarė naujam modeliui, nes pasiūlyta uniforma nekokybiška, neskirta vilkėti 12 ar 24 val. dirbantiems pareigūnams, vasarą su ja kaistama, o žiemą, net esant nedideliam šalčiui – šąlama“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak K.Pauliuko, profesinės sąjungos siekia, kad pataisos įstaigų pareigūnams būtų pasiūta kokybiška uniforma: pradedant kepure, baigiant batais.Neseniai vykusiame darbo grupės posėdyje, anot profesinės sąjungos pirmininko, buvo „pralaužti ledai“.

„Kalėjimų departamento direktorius girdi profsąjungų siūlymus, kalbasi ir tai džiugina. Kitas susitikimas vyks liepos 4 dieną. Vyksta konstruktyvus darbas, kuris, tikime, duos teigiamą rezultatą ir dar šiais metais bus patvirtinta tiek nauja uniforma, tiek jos dalys. Vėliau tarsimės dėl audinio, kad pareigūnams netektų vasarą kaisti, žiemą šalti. Kol kas Kalėjimų departamento direktoriaus pozicija sutampa su profsąjungų, jog pareigūnų sveikata svarbesnė“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Ir nors atrodytų viskas juda pirmyn, lieka klausimas, o ką gi daryti pareigūnui šiandien?

„Kodėl įkalinimo įstaigos neperka uniformų, kurios yra patvirtintos, o Teisingumo ministro įsakymas nėra atšauktas? Juolab, kad kai kurios įstaigos, pavyzdžiui, Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius uniforma pareigūnus aprūpina. Lėšos uniformoms skiriamos atskira eilute, tad kodėl ši problema nesprendžiama? Kodėl už aprūpinimą atsakingas Kalėjimų departamento skyrius neparagina įstaigų įsigyti uniformų? Ar tam nėra lėšų? O gal kažkas yra davęs atskirą nurodymą uniformų nepirkti?“ – kalbėjo K.Pauliukas.

Uniformomis neaprūpinami ir probacijos tarnybos pareigūnai. Pasak Lietuvos probacijos tarnybos Kauno regiono skyriaus, Vilkaviškio tarnyboje dirbančios profesinės sąjungos atstovės Sonatos Damidavičienės, paskutinis uniformų pirkimas vyko 2018 m. gruodį, tačiau pareigūnai negavo visų reikiamų dalių ir tai virto problema.

„Didelė problema, kad uniformos pritaikytos tik darbui kabinete, o probacijos pareigūnas dirba ir teritorijoje. Problema turi būti išspręsta taip, kad aprūpinimas uniforma nestrigtų, o probacijos pareigūnai turėtų ne tik reprezentacinę aprangą “, – sakė LRITĮPS atstovė probacijos tarnyboje.

Pasak LRITĮPS atstovės Alytaus pataisos namuose  Jurgitos Mansevičienės, šios įstaigos pareigūnai uniformos dalis paskutinį kartą gavo 2016 m. rudenį. Pareigūnų uniformos apgailėtinos būklės, todėl kai kurie neapsikentę pradėjo pirkti ir siūti ją patys.

„2019 -ieji jau įpusėję , kad bus perkamos uniformos, kol kas jokios informacijos neturime. Uniforma pataisos įstaigos pareigūnui turėtų būti kaip vizitinė kortelė. O dabar graudu žiūrėti į apšiurusius pareigūnus. Apskritai, pareigūnams turėtų rūpėti, kaip atlikti darbą, o ne galvoti kur gauti uniformą“, – sakė Jurgita Mansevičienė.

Panašu, kad aprūpinimas uniforma įstrigęs dėl žinybinių problemų. Kažkas su kažkuo nesusikalba arba susikalbėti nenori. Kas iš to laimi?

Pataisos įstaigų medikų streikas atvėrė įsisenėjusias opas

Kol birželio 20 d. pataisos įstaigose dvi valandas vyko įspėjamasis medicinos darbuotojų streikas, jų kolegos, pataisos įstaigų pareigūnai įsitempę laukė šio streiko pabaigos. Ne todėl, kad nepritartų ar nepalaikytų medikų, norinčių, kad būtų stabdoma pradėta sveikatos priežiūros skyrių pataisos įstaigose pertvarka ir kovojančių dėl didesnių atlyginimų, jie baiminosi galimų neramumų. Laimė, viskas praėjo be incidentų.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, nors ir buvo žinoma, kad vyks įspėjamasis streikas, tądien dirbantieji pareigūnai nesulaukė papildomų pajėgų, kurios būtinos, esant tokiai situacijai.

„O kas būtų, jeigu nuteistieji, naudodamiesi situacija, būtų sukėlę neramumus ir jų metu nukentėtų pareigūnai, kas prisiimtų atsakomybę?“ – klausė LRITĮPS pirmininkas.

Šį klausimą LRITĮPS pirmininkui tądien daug kartų uždavė iš skirtingų Lietuvos regionų skambinusieji eiliniai pataisos įstaigų pareigūnai.

„Gerai, kad dvi valandas nuteistieji iškentėjo be medicinos paslaugų, o jeigu būtų kilę neramumai, juk puikiai visi žinome, jog pareigūnų pataisos įstaigose trūksta. Mes palaikome kolegas medikus. Visgi neturi būti pamirštas dirbančiųjų saugumas“, – situaciją komentavo LRITĮPS atstovė Alytaus pataisos namuose Jurgita Mansevičienė.

„Mes palaikome ir suprantame medicinos darbuotojus, kurie gina savo teises. Tai, kad pataisos įstaigose gali nebelikti budinčių medikų vertiname labai blogai. Pataisos įstaigose medikai ir budintis medicinos personalas – būtinybė. Kiekviena reforma turi savo teigiamą ir neigiamą puses, ir ne visada ją įgyvendinus sulaukiama laukto efekto. Todėl manome, kad šiuo atveju, problemas užprogramuoja medicinos darbuotojų pataisos įstaigose statusas. Jie, priešingai nei kiti medicinos darbuotojai, priklauso ne Sveikatos apsaugos, o Teisingumo ministerijai“, – sako K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, dar praėjusiais metais dalyvaujant Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto diskusijoje, teko išsakyti savo nuomonę, kad pataisos įstaigų medicinos darbuotojai turėtų priklausyti SAM, o dėl jų darbo reglamentavimo, paslaugų teikimo turėtų susitarti dvi ministerijos. Tačiau neaišku kodėl iki šiol problema kybo ore?

„Aš manau, kad ir patys medikai norėtų priklausyti vienai struktūrai, kurioje būtų vieningas apmokėjimas už darbą, nes dabar jie skundžiasi, kad jų atlyginimai gerokai mažesni nei kitų SAM pavaldžių įstaigų medicinos darbuotojų, turėtų atitinkamą statusą ir kt. Principinį sprendimą turėtų priimti Vyriausybė ir, žinoma, būtina tvirta Ministro Pirmininko pozicija šiuo klausimu, kad daug metų nesprendžiama problema, pagaliau išsispręstų. Sveikatos apsaugos ministerija galėtų teikti medicinos paslaugas Teisingumo ministerijai pavaldžioms pataisos įstaigoms, pati nustatydama tvarką, etatus, sudarydama grafikus ir kita. Nereikėtų jokių reformų daryti. Dabar Teisingumo ministerijos žinioje esantys medicinos darbuotojai pereitų kitos ministerijos žinion.  Taip išsispręstų daug problemų, kurios kyla ir piktina darbuotojus“, – kalbėjo K.Pauliukas.

LRITĮPS pirmininkas įsitikinęs, kad SAM ministerijai perėmus medicinos personalą ir teikiant paslaugą pataisos įstaigoms, racionaliau būtų išnaudojama jau esama Pravieniškių ligoninė ir lėšos, daugiau paslaugų būtų teikiama vietoje, o nuteistųjų transportavimas į kitas gydymo įstaigas būtų pasirenkamas tik esant sudėtingiems atvejams, nes dabar ligoninė, LRITĮPS pirmininko nuomone, pilnai neišnaudojama, dažniausiai pasirenkamas nuteistojo konvojavimas  į Kauno klinikas.

Pataisos įstaigose dirbantys pareigūnai su baime laukia įspėjamojo streiko tęsinio, jei medikai jį sugalvos jį tęsti ar atnaujinti, nes puikiai žino, koks nenuspėjamas ir lengvai išprovokuojamas yra jų kontingentas – nuteistieji, bei supranta galimų neramumų mastą ir pasekmes. Todėl labai laukia medikų iškeltų problemų sprendimų, ne vienadienių, kompleksiškų, kuriuos įgali priimti Vyriausybė, Ministras Pirmininkas ir geranoriškas dviejų ministerijų bendradarbiavimas bei susitarimai.

 

Bendradarbiavimas prasideda nuo mažų žingsnelių

Birželio 14-16 dienomis vyko šventė Alytaus miesto dienos. Šios šventės metu tradiciškai organizuojama eisena, kurioje  dalyvauja Alytuje veikiančios įstaigos ir įmonės, tokiu būdu prisistatydamos.

Alytaus miesto dienų šventėje dalyvavo ir Alytaus pataisos namų darbuotojų kolektyvo atstovai, šioje įstaigoje dirbantys Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) nariai.

Pasak LRITĮPS atstovės Alytaus pataisos namuose Jurgitos Mansevičienės, tradicija susiburti eisenoje labai graži.

„Maloniai nustebino, kad šiais metais Alytaus pataisos namų vadovybė pakvietė ir profesinės sąjungos narius dalyvauti eisenoje bei visiems kartu pristatyti ne tik mūsų įstaigą, bet ir pataisos įstaigų pareigūno profesiją. Nors pataisos namų vadovas dirba  dar tik  pusmetį, jaučiamas noras suburti kolektyvą, megzti socialinį dialogą, štai, kad ir tokiu būdu – pakviečiant dalyvauti šventėje. Bendradarbiavimas prasideda nuo mažų žingsnelių“,- sakė J.Mansevičienė.

Pasak profesinės sąjungos atstovės Alytaus pataisos  namuose, keičiasi ir darbuotojų požiūris.

„Per dešimtmetį nuo reikalavimų , pereita prie diskusijų ir noro prisidėti, padėti, veikti kartu. Tokios tendencijos labai džiugina“, – kalbėjo J.Mansevičienė.

Alytaus pataisos namų kolektyvą šventinėje eisenoje atstovavo administracija, jaunesniosios bei viduriniosios grandies pareigūnai, medicinos darbuotojai.

 

Vadovams – kursai Jungtinėje Karalystėje, pareigūnams –„tarnybos metu“

Kol Generalinis komisaras krimto anglų kalbos kursus karo akademijoje, o teritorinių policijos komisariatų vadovams ieškoma anglų kalbos kursų Jungtinėje Karalystėje, eiliniams pareigūnams lieka tik mokymasis  nuotoliniu būdu tarnyboje, o iš tiesų – asmeninio laiko sąskaita.

Generalinis komisaras šių metų pradžioje išleido įsakymą, kuriame nustatė, jog policijos pareigūnai privalo baigti mokymus pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“ ir išlaikyti žinių patikrinimo testą.  Mokslui tarnybos metu skiriama ne mažiau nei 2 val. per savaitę.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, profesinės sąjungos pasisako už pareigūnų kvalifikacijos kėlimą, galimybių tobulėti sudarymą, tačiau mokymai, pavadinti „Bendrosios kompetencijos pagrindai“ yra ydingi savaime, kadangi tarsi preziumuojama, kad didelį darbo stažą turintys pareigūnai neturi bendrosios kompetencijos, jiems trūksta kvalifikacijos pagrindų.

Kitas ydingas dalykas, anot VAITĮPS pirmininko, kad absoliučiai tų pačių dalykų turi mokytis visiškai skirtingas funkcijas atliekantys pareigūnai, kaip pavyzdžiui kriminalinės policijos specializuotų padalinių, bendruomenės, areštinės ir konvojaus, kelių, mobilaus būrio pareigūnai.

„Stebina, kad tokių subtilių dalykų, kaip įvykio vietos apžiūra, pėdsakų paėmimas, mokomasi prie kompiuterio! O žinant kokie darbo krūviai, sunku patikėti, jog pareigūnas tarnybos metu galės mokytis netrukdomas“, – sakė V.Jagminas.

Profesinės sąjungos, kaip didelę grėsmę įvardina ir tai, jog neišlaikius testo, pareigūnams bus atliekama neeilinė atestacija.

„Paradoksas, tačiau neeilinė atestacija galės būti taikoma ir savo užduotis viršijantiems, pavyzdingai pareigas atliekantiems pareigūnams. Stebint dabartines tendencijas akivaizdu, kad tai dar viena PD spaudimo forma savo nuomonę išsakyti nebijantiems, tinkamų darbo sąlygų bei apmokėjimo už jį reikalaujantiems pareigūnams“ , – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

LRITĮPS pirmininkas nesupranta, kaip Policijos departamentas gali ieškoti kalbos kursų užsienyje vadovams, kai nėra pinigų pareigūnams už dirbtus viršvalandžius, trūksta lėšų darbo užmokesčiui, o visų tarnybinių susirinkimų metu vadovai kalba apie būtinybę taupyti.

Pasak V.Jagmino, pareigūnų bendruomenė nori žinoti, kodėl pasirinktas būtent nuotolinis būdas, kai yra specialios mokymo įstaigos pareigūnų kvalifikacijai kelti, bei kiek nuotoliniai mokymai policijos bendruomenei kainavo?

„Policijos vadovybė deklaruoja kad trūksta pinigų apmokėti viršvalandžius dirbantiems pareigūnams, todėl kyla klausimas, kiek kainuoja tokių mokymų organizavimas, kokie priedai buvo išmokėti „lektoriams“, kurių, mūsų žiniomis, dauguma aukštas pareigas PD užimantys vadovai. Kyla pagrįsta abejonė dėl lėšų panaudojimo“, – teigė K.Pauliukas.

Profesinės sąjungos teigia, jog situacija dviprasmiška ir etikos požiūriu, kai Generalinis komisaras darbo metu mokosi anglų kalbos, padalinių vadovams ieškoma kursų užsienyje, eiliniams pareigūnams lieka nuotoliniai mokymai.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga: pirmiausia aplankysime kolegas, norime juos girdėti

Šią savaitę Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pirmininkas Rimantas Liepa, pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas ir tarybos narė Jovita Žymantienė kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininke Loreta Soščekiene susitiko su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Renatu Požėla.
Profesinė sąjunga ne tik išsamiau prisistatė kaip organizacija, bet ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, papasakojo apie savo tikslus.
VSAT vadas Renatas Požėla, pasidžiaugė susikūrusia pasieniečius atstovaujančia profesine sąjunga ir oficialiai sutiko, jog Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai galėtų vykti į VSAT padalinius, kuriuose plačiau save pristatytų. Susitikimus VSAT padaliniuose profesinė sąjunga suplanavusi surengti jau netrukus – liepos mėnesį.
Pasak šios profesinės sąjungos pirmininko R.Liepos, pirmiausia reikia aplankyti visus padalinius ne tik tam, kad prisistatytume, bet pirmiausia, mes norime girdėti, ką sako pareigūnai, su kokiomis problemomis susiduria, kokius sprendimus siūlo.
Taip pat buvo aptartos VSAT vykdomos reformos, tarnybos organizavimo problemos tam tikruose padaliniuose bei jų sprendimo būdai.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai VSAT vadui Renatui Požėlai pažadėjo palaikymą LR institucijose, siekiant gauti didesnį finansavimą VSAT, kad būtų didinami VSAT dirbančių pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų atlyginimai bei gerinamos darbo sąlygos.

Patvirtintas naujas bausmių vykdymo sistemos darbuotojų Etikos kodeksas

2019 m. birželio 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas naujas bausmių vykdymo sistemos darbuotojų etikos kodeksas. Naujasis Etikos kodeksas pakeičia beveik 15 metų galiojusias etikos taisykles.
„Etikos kodeksas – tai pamatinis dokumentas, numatantis ir apibrėžiantis ne tik visos pataisos sistemos bendruomenės tarpusavio santykius, bet ir kiekvieno jos nario kasdieninį tiek viešo, tiek ir ne viešo pobūdžio elgesį, tiesiogiai prisidedantį prie visuomenės požiūrio į sistemą formavimo. Tad kviečiu vadovautis jo nuostatomis ir bendrai kelti visuomenės pasitikėjimą bei mūsų sistemos prestižą,“ – Etikos kodekso svarbą pabrėžia Kalėjimų departamento direktorius.
Etikos kodekso rengėjai dėkoja įstaigų darbuotojams ir profesinių sąjungų atstovams, teikusiems pastabas, įžvalgas ir siūlymus.
Etikos kodeksą galite rasti čia.

Kalėjimų departamento informacija

Profsąjungų ir VSAT vado susitikime apie naujoves ir mažus atlyginimus

Vakar Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau –LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (toliau- NPPPS) pirmininkas Rimantas Liepa ir jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos surengtame susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) vadu Renatu Požėla.

Susitikime VSAT vadas informavo, kad rugpjūčio mėnesį bus atliekama pareigūnų vertinimo procedūra. Profesinės sąjungos, kalbėdamos apie vertinimo procedūrą, akcentavo jos skaidrumo ir realaus pareigūno darbo įvertinimo svarbą.

R.Požėla papasakojo ir apie ketinimus nuo š.m. spalio 1 d. Ignalinos atominės elektrinės apsaugos funkcijas, kurios yra nebūdingos valstybės sienos apsaugos tarnybai, perduoti Viešojo saugumo tarnybai. Kaip tik šiuo metu yra ieškoma teisinio būdo, kaip tai padaryti, kad pareigūnai tarnavę šioje specialiojoje rinktinėje galėtų pereiti į Viešojo saugumo rinktinę.

Kalbant apie valstybės sienos apsaugą, nepraleistas jos įrengimo darbų klausimas. Šio itin svarbaus objekto darbai vis dar ne užbaigti. Pasak VSAT vado, valstybės sienos įrengimo darbams reikia 55 mln.Eur. Tokia suma užtikrintų visišką darbų užbaigimą, saugos sistemų įrengimą, o mūsų valstybės sienoje nebeliktų spragų.

Susitikime akcentuotas ir pareigūnų darbo užmokesčio kėlimo klausimas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, nenormalu, kad VSAT vis dar yra pareigūnų, kurių koeficientas vos 4, o tai reiškia, jog jų atlygis į rankas tėra apie 550 Eur į rankas.

VSAT vadas užtikrino, kad imsis visų įmanomų priemonių, kad pareigūnų atlygis kiltų, taip pat užtikrino, jog pasidomės ir profesinių sąjungų iškelta pareigūnų karjeros tarnyboje problema, kai pareigūnai sutinka „pasižeminti“ tarnyboje, t.y. pereiti iš viduriniosios grandies į jaunesniąją, dėl didesnio atlygio, kai dirbama pamaininį darbą.

Susitikime VSAT vadas sakė, jog nuo š.m.liepos 1 d. užkardose bus draudžiama naudotis mobiliaisiais išmaniaisiais telefonais, čia dirbantiesiems bus leidžiama naudotis tik mygtukiniais telefonais. Apie šį draudimą, taikytinas išimtis ir visą detalesnę informaciją VSAT vadas pažadėjo pateikti VSAT intranete.

Susitikime dalyvavę neseniai įkurtos NPPPS atstovai apie pareigūnų problemas, su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe išsamiau ketina kalbėtis kitą savaitę vyksiančiame susitikime su VSAT vadu.

 

Generalinis komisaras atitrūko nuo realybės

Šiandien portale 15min.lt pasirodė straipsnis „L.Pernavas didžiuojasi mažėjančiu nusikalstamumu, nors policijos skaičiai – toli nuo realybės“. Jame rašoma: „Pastarosiomis dienomis generalinis policijos komisaras Linas Pernavas aiškina, kad Lietuvoje nusikalstamumas mažėja. Tačiau tai toli nuo tiesos, nes jis remiasi tik registruoto nusikalstamumo skaičiais, kurie nerodo realios situacijos, o tik atskleidžia, kiek nusikalstamų veikų užregistruoja policija. Anot mokslininkų, šis skaičius rodo ne mažėjantį nusikalstamumą, bet prastėjantį policijos darbą arba mažėjantį gyventojų pasitikėjimą pareigūnais, o tuo metu nusikaltėliai nėra gaudomi ir persekiojami“.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos dėl vykdomų policijos reformų naudos, abejones ir argumentus išsakė vos tik pradėjus apie ją kalbėti. Paaiškėjo, kad profesinės sąjungos pastabos dėl grėsmių – buvo taiklios.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau -VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, neigiamos policijos reformos pasekmės – prastėjanti ikiteisminių tyrimų kokybė, dėl to nukenčia viešasis saugumas, kai kurie nusikaltimai visai netiriami, o tik formaliai užfiksuojami, daugiau dėmesio stengiamasi skirti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukiantiems nusikaltimams, o kiti kartais tiesiog paliekami likimo valiai.

Apie grėsmingas tendencijas byloja ir Generalinės prokuratūros Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenys, rodantys, jog padaugėjo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prokurorų panaikinti. 2016 metais tokios bylos sudarė 1,1 proc. visų bylų, kuriose buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2017m. sudarė jau 4,1 proc. visų bylų. (šaltinis – lzinios,2018m. kovo 5 d. )

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės Romos Katinienės, vienas reformos siekių buvo sumažinti pareigūnų. Jų daugiausia sumažinta rajonų policijos komisariatuose,  o ne apskričių centruose. Sumažinus pareigūnų, visuomenės saugumas nukentėjo, smarkiai išaugo pareigūnų krūvis, o panaikinus kriminalinės policijos padalinius, nukentėjo nusikaltimų prevencija.

„Kriminalinė policija rinkdavo informaciją apie nusikalsti linkusius asmenis, grupuotes, pavykdavo užkardyti kai kurias nusikalstamas veikas, o grupuotes išskaidyti.  Kai neliko šios svarbios grandies – atsirado sąlygos nusikalstamumui augti, grupuotėms formuotis ir tarpti“, – sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

Anot R.Katinienės, panaikinus apylinkių ir nepilnamečių reikalų inspektorius, nukentėjo prevencinis darbas, jo tiesiog neliko kam dirbti. Neužbėgant už akių nepilnamečių nusikaltimams, jų daugėja, o nusikalstamos veikos sunkėja.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, esant tokiai situacijai, labai keista girdėti Generalinio komisaro kalbas apie tai, kaip viskas policijoje gerėja, o visuomenės pasitikėjimas auga.

„Atrodo, kad Generalinis komisaras atitrūko nuo realybės. Reikėtų nusileisti ant žemės ir blaiviai įvertinti realią situaciją, analizuoti pasekmes ir rezultatus, o ne apsimesti, kad viskas gerai“, – sakė K.Pauliukas.