LPPS tarybos posėdyje karščiausios diskusijos dėl policijos biudžeto ir „Programos 1000“

Kėdainiuose posėdžiavusi Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) taryba nusprendė, jog LPPS privalo siekti, jog būtų įvertinta nuotolinio mokymo programos „Bendrieji veiklos pagrindai“ kokybė, aktyviai dalyvauti Seimo Rudens sesijoje svarstant Policijos biudžeto klausimą.

Praėjusią savaitę Kėdainiuose įvyko LPPS tarybos posėdis, kuriame dalyvavo ir naujai įsteigtų Kauno bei Tauragės skyriaus nariai. Posėdžio nepraleido ir Kėdainių policijos komisariate dirbantys šios profesinės sąjungos nariai.

Išplėstiniame tarybos posėdyje buvo svarstomi „Programos 1000“ įgyvendinimo, Policijos biudžeto, pareigūnams organizuojamų privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą ir kt. aktualūs klausimai. Posėdžio metu identifikuoti opiausi klausimai  ir sudarytas „problemų policijoje bankas“.

Su LPPS nariais susitiko ir Kėdainių policijos komisariato viršininkas A.Vaina, kuris pasidalino savo patirtimi apie motyvacinės aplinkos kūrimą jo vadovaujamame padalinyje.

Daugiausia karščiausių diskusijų sulaukė „Programos 1000“ tolimesnis įgyvendinimas ir Policijos biudžeto klausimai.

LPPS taryba nutarė rugpjūčio mėn. vyksiančio tarybos posėdžio metu priimti sprendimą dėl tolimesnių  LPPS veiksmų, įsitraukimo ir dalyvavimo svarstant Policijos biudžeto klausimus Seimo rudens sesijoje.

Svarstant darbotvarkėje numatytus klausimus ir diskusijose iškeltas problemas, paaiškėjo, jog šiuo metu vienas aktualiausių klausimų – policijos pareigūnams 2019 metais organizuojami privalomi mokymai pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“. Įvardintos ir pagrindinės, su šiais mokymais susijusios, problemos: neprofesionalus mokymo medžiagos parengimas, abejotinas tikslingumas, mokymuisi neskiriamas tarnybos laikas, testavimo forma, pasekmės prieštaraujančios teisės aktams, nenumatyta apskundimo tvarka ir pan.

LPPS nariai dalijosi savo neigiama patirtimi apie testo laikymo organizavimą, klaidingus ir teisės aktams prieštaraujančius atsakymus, kurie buvo fiksuojami kaip teisingi.

Taryba nusprendė, kad  siekiant pakeisti esamą situaciją, LPPS privalo siekti, jog būtų įvertinta šių mokymų kokybė.

Tarybos posėdyje taip pat aptartos  Nacionalinio susitarimo 2019 m. ir 2020 m. įgyvendinimo problemos, kurios yra tik policijos sistemoje, vykstantys teisminiai ginčai, tarnybinių ginčų komisijose nagrinėtos problemos, saugos ir sveikatos klausimai.

Diskusijos apie profesinių sąjungų veiklą ir bendradarbiavimą su darbdaviu, motyvacinės sistemos kūrimą, saugias ir sveikas darbo sąlygas persikėlė į neformalią aplinką – ekskursiją po vieną didžiausių įmonių AB „Lifosa“.

„Po šiais metais kovo mėn. įvykusio LPPS suvažiavimo ir vėliau įvykusių bei tebevykstančių skyrių steigimo, labai svarbu į sprendimų priėmimą įtraukti kuo daugiau LPPS narių. Tokio formato susitikimai, kuriuose dalyvauja ne tik tarybos, skyrių nariai, bet ir paprasti nariai, leidžia mūsų bendruomenei geriau komunikuoti tiek tarpusavyje, tiek su policijos pareigūnais, nesančiais profesinės sąjungos nariais“, – po posėdžio Kėdainiuose sakė LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

 

 

Dešimtmečio pasiekimas – darbo metu galės sportuoti visi Alytaus PN pareigūnai

Liepos 26 d.  vyko profesinių sąjungų atstovų ir Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) vadovų susitikimas, kuriame pasiektas svarbus susitarimas: nuo rugsėjo mėnesio visi pareigūnai, turės teisę sportuoti nustatytu metu, o šis laikas bus įskaitytas į darbo laiką.

Alytaus PN vadovas ne tik apžvelgė pirmąjį šių metų pusmetį,bet ir prisiminė apie ką kalbėjosi su profesinės sąjungos atstovais š.m.kovą, kokias problemos buvo keltos ir kurias jų pavyko išspręsti.

Tualetai postuose yra, kabinetų darbuotojams  nėra

Alytaus PN direktorius pasidžiaugė, kad viena problemų, kurią kėlė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS) pagaliau išspręsta – postuose įrengti personalui skirti tualetai. Iki šiol Alytaus pataisos namų pareigūnai turėjo naudotis bendrais tualetais su nuteistaisiais.

„Liūdna, kad taip ir liko neišspręsta kita  ne ką mažiau svarbi problema – nepasirūpinta, kad „Pusiaukelės namų“ specialistai pagaliau dirbtų ne viename, o atskiruose kabinetuose, būtų aprūpinti  darbui būtinais kompiuteriais. Profesinė sąjunga supranta, jog turint tokį finansavimą,koks yra numatytas Alytaus PN šiems metams, sudėtinga pagerinti sąlygas ir išspręsti „brangiai“ kainuojančias problemas. Todėl nusprendė kreiptis į Kalėjimų departamentą ir paprašyti skirti finansavimą „Pusiaukelės namų“ specialistų kabinetams Alytaus PN įrengti bei aprūpinti būtinomis darbo priemonėmis. Tai būtina, kad šie specialistai galėtų kokybiškai teikti socialines paslaugas nuteistiesiems“, – sakė LRITĮPS atstovė Alytaus PN Jurgita Mansevičienė.

Sportuoti galės visi

Pasak LRITĮPS atstovės, džiugina, kad nors ir prireikė dešimties metų, pagaliau, panašu, išsispręs pareigūnų sportavimo darbo metu problema. Primename, kad iki šiol ne visi pareigūnai galėjo pasinaudoti tokia galimybe, nors pareigūnų fizinis pasirengimas ir yra būtina sąlyga tarnauti tokioje specifinėje tarnyboje, o kartą metuose pareigūnai turi išlaikyti sporto normatyvus.

Alytaus PN vadovas patikino, jog nuo š.m. rugsėjo, visiems pareigūnams, nepriklausomai nuo laipsnio ir pareigų, bus sudarytos  vienodos sąlygos sportuoti, o šis laikas įskaitomas į darbo laiką.

Suabejota pamainos budėtojo kompetencija

Susitikime profesinė sąjunga kėlė vieno pamainos budėtojo kompetencijos klausimą. Šiuo vadovu profesinė sąjunga suabejojo po to, kai balandžio mėnesį vykusių vertinimų metu vieną trečdalį savo pavaldinių jis, dėl nesuprantamų priežasčių, įvertino „patenkinamai“. Kiek vėliau vertinimo komisija pareigūnus įvertino „gerai“.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, vertinimo procedūrai ypač svarbus skaidrumas ir nešališkumas, tačiau situacija, kai trečdalis pamainos pareigūnų tiesioginio jų vadovo „nuvertinami“, nėra normali. Todėl profesinė sąjunga iškėlė šio vadovo kompetencijos, jo vadybinių, bendravimo gebėjimų klausimą.

Anot J.Mansevičienės, asmeniškumai, nepagarba darbuotojams, kažkokių galių ar svarbumo demonstravimas nederamas valstybės tarnyboje.

„Tikėjausi, kad Alytaus pataisos namuose, pasitraukus ankstesniam vadovui, kartu su jo išėjimu pasikeis ir visų lygių vadovų požiūris į pareigūną. Stebina, kad atėjus naujam vadovui, kuris keičia požiūrį į pareigūną kardinaliai, dar atsiranda vienasmenius sprendimus priimančių žemesnės grandies viršininkų. Nenormalu, kad pareigūnai dirba sukandę dantis, tai ne komandinis darbas. Jeigu pamainos budėtojas nesugeba organizuoti darbo, kyla klausimas dėl jo tinkamumo šioms pareigoms. Profesinė sąjunga tikisi, jog Alytaus PN vadovybė imsis visų priemonių užkirsti kelią vienvaldžiam valdymui ir, įvertinusi bei išanalizavusi situaciją, priims geriausią sprendimą. Labai akylai stebėsime, kad pareigūnams nebūtų daromas spaudimas, kaip kad buvo įprasta daugelį metų“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Vienas už tris dirbti negali

Profesinė sąjunga kėlė ir darbo organizavimo, kai nesukomplektuojamos pamainos, problemą, kai vienam pareigūnui tenka dirbti už du ar net tris. Problemų kyla, nes taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbo grafikas sudaromas taip, kad nesusidarytų viršvalandžiai, tačiau tuomet nukenčia pamaina, ji nesukomplektuojama, todėl vienam pareigūnui reikia prisiimti kelių kolegų darbo krūvį ir atsakomybę. Profesinės sąjungos žiniomis, viršvalandžiai gali būti suplanuojami iš anksto, todėl paprašė pataisos namų vadovybės spręsti šią problemą taip, kad pamainoje dirbtų tiek pareigūnų, kiek privalo jų būti.

 

 

Roma Katinienė: “Stebina prasta mokymų kokybė ir numatytos neteisėtos sankcijos, testų neišlaikiusiems, pareigūnams”

Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Policijos departamentą dėl policijos pareigūnams 2019 metais organizuojamų privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“ (toliau – ir Mokymai).

Profesinė sąjunga turi pastabų ne tik dėl šių Mokymų turinio, organizavimo įstaigose tvarkos, bet ir numatytos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros pareigūnams, neišlaikiusiems testų per pakartotinį testavimą, teisėtumo.

Mokymo medžiaga kaip netvarkingas juodraštis    

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, tiek pareigūnams, tiek profesinei sąjungai kliūva neprofesionalumas parengtoje Mokymų medžiagoje.

„Mokomosios medžiagos parengimas tai ne tik aktualios informacijos išdėstymas. Ji privalo būti rengiama metodiškai, aiškiai suvokiant, kokiai asmenų grupei ji skirta, kokias kompetencijas ir kvalifikaciją turi besimokantieji. Pateikiama informacija turi būtų suprantama, o kartu suteikianti naujų žinių bei galimybių kelti turimą kvalifikaciją. Tuo tarpu policijos pareigūnams skirta Mokymų medžiaga  dėstoma vizualiai nepatraukliai, „į akis krenta“ netvarkingi tekstai, gramatinės klaidos. Panašu į juodraštį, bet ne į mokymo priemonę“, – pastebi R.Katinienė.

Profesinės sąjungos nuomone, bet kurių mokymų turinys turi būti aktualus besimokantiesiems.

„Kyla daug klausimų, pavyzdžiui, kas parinko ir nustatė Mokymų temų, potemių aktualumą,  poreikį policijos pareigūnų kvalifikacijai kelti? Tai, kad temos daugiau teorinio, o ne praktinio pobūdžio, neišsklaido įspūdžio, jog nesiekiama apčiuopiamos praktinės naudos. Atrodo, kad departamentas tiesiog įgyvendina užsibrėžtą tikslą suorganizuoti visuotinius mokymus pareigūnams“, – sakė LPPS pirmininkė.

Neužtikrinama galimybė mokytis tarnybos metu

Nors nustatyta, jog mokymams nuotoliniu būdu turi būti skirtas laikas tarnybos metu, profesinės sąjungos žiniomis, daug kur komisariatuose jis neskiriamas, nes, priešingu atveju, nebūtų kam vykdyti funkcijų. Todėl pareigūnai priversti Mokymams (susipažinti su medžiaga, atlikti užduotis) naudoti laisvą nuo tarnybos laiką.

„Tokią praktiką būtina keisti, o iš vadovų, kad šie sudarytų sąlygas pareigūnų kvalifikacijos kėlimui tik tarnybos metu“, – tvirtą poziciją išdėstė LPPS pirmininkė.

Neišlaikiusiems testų pakartotinai – neeiliniai vertinimai

Pasak R.Katinienės, stebina ir įsakyme dėl Mokymų, nustatyta jų laikymo procedūra, kuri, savo forma primena mokinių ar studentų egzaminavimą švietimo įstaigose.

Profesinė sąjunga stebisi ir tuo, kad įsakymo, reglamentuojančio Mokymus 3.4 papunktyje yra nurodoma įstaigos vadovams „užtikrinti, kad pareigūnams, kurie neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, būtų iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros“.

Profesinės sąjungos teisininkai išaiškino, jog pagrindai, kada gali būti atliekamas neeilinis pareigūno tarnybinės veiklos vertinimas, yra baigtiniu sąrašu pateikti Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 34 straipsnio 20 dalyje. Neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas gali būti inicijuojamas tik esant abejonių dėl pareigūno gebėjimų atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba kitais dviem atvejais, kai yra aiškiai išreikšta valia – tiesioginio vadovo rašytinis motyvuotas pasiūlymas kelti pareigūną pareigose ar didinti jo pareiginę algą arba paties pareigūno prašymas nustatyti jam didesnį pareiginės algos koeficientą. Jokie kiti pagrindai neeiliniam tarnybinės veiklos vertinimui Statute nėra numatyti. Tai reiškia, tokių pagrindų ar atvejų negali nustatyti jokie žemesnę juridinę galią turintys teisės aktai, tarp jų ir Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymai.

Mokymai – neparodo  pareigūno gebėjimų atlikti funkcijas

Taigi, jei pareigūnas neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, nereiškia, jos jis nesugeba atlikti pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų, o tik tai, kad pareigūnas nebaigė sėkmingai Mokymų.

„Pareigūno gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas apskritai negali būti vertinamas pagal testo Mokymuose išlaikymą arba neišlaikymą. Gebėjimas atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas vertinamas tik per praktinės kasdienės veiklos realizavimą, jos kokybę. Pareigūno gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas lemia ir rodo daugelis objektyvių veiksnių, o ne formaliai sugalvoti, standartizuoti, nežinia pagal kokią metodiką parengti,  Mokymų testų rezultatai“, – sakė R.Katinienė.

Profesinės sąjungos nuomone, mokymai pagal nuotolinio mokymo programą „Bendrieji veiklos pagrindai“, kaip ir bet kurie kiti policijos pareigūnams organizuojami mokymai, turi būti laikomi priemone pareigūnams kelti kvalifikaciją, kurios įtaka individualiai kiekvieno pareigūno gebėjimams turėtų būti vertinama kasmetinio tarnybinės veiklos vertinimo metu, kai yra vertinama pareigūno kvalifikacija pagal vertinimo kriterijų „Gebėjimai tobulėti“.

Siūlo naikinti neteisėtą įsakymo punktą

Anot Profesinės sąjungos, Generalinio komisaro Įsakymo 3.4 papunktyje formuluojamas nurodymas įstaigos vadovams užtikrinti, kad pareigūnams, kurie neišlaikė testų per pakartotinį testavimą, būtų iki 2019 m. gruodžio 31 d. atliktos neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros yra neteisėtas ir neturėtų būti įgyvendinamas. Išaiškėjus tokiems atvejams, kad pareigūnui, vien neišlaikius Mokymų testo per pakartotinį testavimą, būtų pradedama neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūra, tokio vertinimo rezultatai galėtų būti skundžiami tarnybinius ginčus nagrinėjančiai institucijai dėl pačios neeilinio tarnybinės veiklos vertinimo procedūros neteisėtumo.

Profesinė sąjunga Policijos departamento paprašė panaikinti 2019 m. vasario 28 d. Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymo „Dėl privalomų mokymų policijos pareigūnams nustatymo“ 3.4 papunktį kaip prieštaraujantį  Statuto 34 straipsnio 20 dalyje nustatytiems pagrindams ir neatitinkantį bendro tarnybinės veiklos vertinimo turinio.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga taip pat paprašė suteikti informaciją apie šių Mokymų iniciatorius, rengėjus, atsakingus už mokomosios medžiagos turinį, pateikimo kokybę ir kt.  bei užtikrinti, jog visiems pareigūnams būtų sudaromos realios sąlygos pagal mokymų tvarkaraštį darbo metu dalyvauti nuotoliniuose mokymuose, mokymuisi skiriant ne mažiau kaip 2 val. per savaitę.

 Pareigūno vertinimą nulėmė nepagrįsta prokuroro nuomonė

Nepagrįsta įsižeidusio prokuroro nuomonė buvo  lemiama vertinant Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo  veiklą. Pareigūnui ne tik teko pasitikrinti sveikatą, kad įrodytų, jog jo psichologinė ir emocinė sveikata yra stabili, bet ir beveik dvejus metus minti teismų slenksčius.

Byla baigta. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko nepakeistą Kauno apygardos administracinio teismo 2017 m. lapkričio 20 d. sprendimą, kuris panaikino 2017 m. balandžio 10 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą ir įpareigojo Alytaus AVPK iš naujo atlikti veiklos skyriaus tyrėjo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus.

Pažeistas profsąjungos nario teises gynė profsąjunga

„Tik aktyvus tiek pareigūno, tiek profesinės sąjungos veikimas, teisininko profesionalumas padėjo pasiekti rezultatų ir laimėti bylą. Bylos laimėjimas Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme mums dar nereiškia visiškos pergalės. Dabar svarbu atkurti pažeistas teises ir kompensuoti pareigūnui praradimus, nes už 2016 metus, Alytaus AVPK metinių vertinimų komisijai palikus jo veiklos vertinimą tik gerai, pareigūnui nebuvo pakeltas koeficientas, t.y. nepadidėjo jo darbo užmokestis, o po minėto posėdžio praėjo jau daugiau kaip dveji metai“, – po teismo paskelbto sprendimo sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Kreipėsi į teismą, nes buvo įvertintas subjektyviai

Primename, kad  Alytaus AVPK Druskininkų policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjas prieš dvejus metus kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Alytaus AVPK pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijos sprendimą ir įpareigoti iš naujo atlikti jo tarnybinės veiklos vertinimą už 2016 metus. Į teismą jis kreipėsi dėl, jo manymu, neteisingo tarnybinės veiklos vertinimo, kai komisija priėmė sprendimą pareigūno veiklą įvertini „gerai“.

Anot pareigūno, tik „gerai“, jis buvo įvertintas nesant  jokių rimtų priežasčių, o vertinimo komisijos sprendimą lėmė išankstinės nuomonės.

„Nebuvau įvertintas dėl vienintelės aplinkybės – susikirtus mano ir Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Antano Baranausko nuomonėms dėl procesinių veiksmų ikiteisminio tyrimo byloje“, – sakė teismą laimėjęs pareigūnas.

Ši istorija prasidėjo prieš veiklos vertinimo procedūrą, kai veiklos skyriaus tyrėjo ir prokuroro nuomonės dėl procesinių veiksmų ikiteisminiame tyrime išsiskyrė. Pajutęs, jog nenuolaidžiavimas prokurorui, geruoju nesibaigs ir gali virsti pareigūno kaltinimu dėl ikiteisminio tyrimo vilkinimo, Druskininkų veiklos skyriaus tyrėjas dar 2017 m. vasario 2 d. raštu apie tai informavo  policijos komisariato viršininką, o po kelių dienų ir vyriausiojo prokuroro pavaduotoją, tačiau tai sukėlė prokuroro Antano Baranausko įsiūtį.

Po ginčo su prokuroru – tarnybiniai patikrinimai

Netrukus,  2017 m. vasario 14 d., tyrėjui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas dėl neįvykdytų prokuroro nurodymų ikiteisminio tyrimo byloje.

Nors tarnybinio patikrinimo išvadoje ir buvo konstatuota, jog pareigūno veiksmuose nebuvo nustatyta tarnybinio nusižengimo sudėtis, nepaisant to, joje daugiausia dėmesio buvo skiriama pareigūno asmenybės, veiksmų analizei, fizinės ir psichinės sveikatos būklės įvertinimui. Akcentuotas pareigūno principingumas, impulsyvumas, polinkis pervertinti savo galimybes.

Suabejota prokuroro kompetencija

Dėl Alytaus prokuratūros prokurorų veiksmų, keliančių abejonių dėl prokurorų profesinės etikos nuostatų ir principo paisymo, LPPS kreipėsi į Generalinę prokuratūrą.

Profesinės sąjungos atstovai kėlė prokuroro kompetencijos klausimą bei tai, kad siekiama dangstyti prokuroro neveikimą, nesinaudojimą ar nemokėjimą naudotis Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (IBPS), tokiu būdu vilkinant ikiteisminį tyrimą, o prokuroro nurodymai atlikti tam tikrus veiksmus, anot profsąjungos atstovų,  gali būti vertinami kaip siekis pridengti paties prokuroro ne kompetenciją ir procesinių veiksmų neatlikimą profesinės sąjungos nario sąskaita.

Generalinė prokuratūra pripažino, kad  prokuroras A.Baranauskas neteisingai suprato Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reikalavimus, kas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno žinios yra pakankamos ir nekeliančios abejonių, o prokuroro išsakyta nuomonė yra tik bandymas pridengti savo paties ne kompetenciją.

Vertinimo procedūra buvo neobjektyvi ir šališka

Profesinė sąjunga dėl pareigūnui atlikto tarnybinio patikrinimo kreipėsi ir į Policijos departamentą.

Policijos departamento Imuniteto valdybos tarnybinio patikrinimo išvadoje taip pat konstatavo, jog vertinant pareigūno veiksmus dėl BPK normų taikymo, buvo padarytas neteisingas ir klaidingas pastarojo veiksmų įvertinimas, nepagrįstai konstatuota, jog pareigūnas padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat, jog Druskininkų policijos komisariato viršininko išsakyti teiginiai dėl pareigūno  netinkamos psichologinės – emocinės būklės yra asmeninė nuomonė, kuri yra visiškai priešinga atlikto tyrimo metu nustatytoms aplinkybėms.

Tačiau visos šios išvados buvo padarytos jau po veiklos vertinimo procedūros.

„Skandalas“ , kai veiklos skyriaus tyrėjas išdrįso ginti savo nuomonę, nepaisant prokuroro įgeidžių, dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, turėjo įtakos po šių įvykių sekusiai veiklos vertinimo procedūrai, kurioje komisija staiga suabejojo  iki tol „labai gerai“ vertinto veiklos skyriaus tyrėjo kvalifikacija ir kompetencija.

Teismas nusprendė, jog Alytaus AVPK tarnybinės veiklos vertinimo komisija buvo subjektyvi ir nesugebėjo tinkamai, visapusiškai nagrinėti pareigūno veiklos bei objektyviai jį įvertinti, todėl ji privalės pareigūno veiklą  įvertinti iš naujo, ir, tikimės, šį kartą –  objektyviai.

 

Pareigūnai dėl nesumokėtos kompensacijos turi kreiptis į įstaigų vadovus

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad pareigūnams, kurie į tarnybą ir iš jos vyko automobiliais su dyzeliniu kuru, kompensacijos už kelionės išlaidas mažinimas 35 procentais buvo nepagrįstas. Daugiau apie tai skaitykite čia.

Informuojame, kad po vykusių susitikimų su Vidaus reikalų ministerija bei policijos  įstaigų vadovais, sutarta dėl tolimesnio šios problemos  sprendimo.

Sutarta sulaukti konkrečios bylos, kuri šiuo metu sprendžiama pirmos instancijos teisme, baigties ir pagal jos išvadą formuoti tolimesnę problemos sprendimo praktiką. Kol šio sprendimo laukiame, įstaigos įpareigotos tiksliai įvertinti kompensuojamų žalų dydžius.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, praėjusį penktadienį visiems nariams išsiųsti prašymų pavyzdžiai, kad norintys atgauti nesumokėtą kompensaciją už važiavimo išlaidas, juos užpildę galėtų pateikti įstaigoms, kuriose dirba, o šios tiksliai įvertintų kompensuojamų sumų dydžius.

SVARBU! Prašymus reikėtų pateikti kuo skubiau, kadangi 3 metų senaties terminas skaičiuojamas nuo laikotarpio pradžios.

Pareigūnų išbandymas: fiziniai normatyvai per kaitrą, stebint medikui be licencijos

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) pasiekė informacija, jog š.m. birželio 3 ir 5 dienomis fizinio pasirengimo normatyvų neišlaikė apie 30 proc. Alytaus pataisos namų pareigūnų. Apie tai pareigūnai sužinojo praėjusią savaitę.

Priežasčių, kodėl pareigūnų įvertinimai tokie prasti, gali būti ne viena.

Birželio 3 ir 5 dienomis Alytuje termometro stulpelis perkopė  33 laipsnius karščio, o normatyvų laikymas vyko po pietų, kai saulė pačiame aukščiausiame taške, jos „piko“ metu, stebint ne medicinos slaugytojai, kaip tai būdavo įprasta, o Sveikatos priežiūros skyriaus vedėjui, kuris nė neturi medicinos licencijos ir  į kurio pareigas įeina nuteistųjų,o ne pareigūnų, sveikatos priežiūra.

Tačiau dėl prastų fizinių normatyvų rezultatų kalti ne vien karščiai. Paaiškėjo, kad sportuoti darbo metu gali ne visi šios pataisos įstaigos darbuotojai. Šią problemą jau keleri metai, susitikimų su Alytaus pataisos namų vadovybe metu, kelia profesinės sąjungos atstovai, prašydami sudaryti vienodas galimybes visiems pareigūnams sportuoti. Tačiau šie prašymai liko neišgirsti.

Šiais metais vykę fizinio pasirengimo normatyvai parodė, jog visiems pareigūnams, nepriklausomai nuo jų laipsnio, sportuoti būtina. Tuo pasirūpinti privalėtų vadovybė, sudarydama galimybes ir skatindama sportuoti.

Kaip papasakojo LRITĮPS atstovė Alytaus pataisos namuose Jurgita Mansevičienė, Alytaus pataisos pareigūnams, išskyrus jaunesniąją grandį, dirbantiems pirmadienį-penktadienį, t.y. ne pamaininį darbą, leidžiama sportuoti pirmadieniais nuo 15 iki 17 val., o treniruotė įskaitoma į darbo laiką. Paprašius leisti tuo metu sportuoti ir jaunesniosios grandies pareigūnams, profesinių sąjungų atstovė išgirdo, jog žemesniosios grandies pareigūnai sportuoti nori vien tik tam, kad susidarytų viršvalandžiai. Ankstesnė pataisos namų vadovybė nesileido į diskusijas dėl galimybių sportuoti jaunesniesiems specialistams.Tuo tarpu dabartinis pataisos namų vadovas sutiko su profesinės sąjungos atstovais, kad tai, jog dalis pareigūnų negali sportuoti darbo metu, yra problema ir pažadėjo ją aptarti liepos 26 d.

Normatyvų neišlaikiusieji pareigūnai turės galimybę laikyti juos pakartotinai, praėjus ne mažiau nei vienam mėnesiui ir ne daugiau nei trims mėnesiams po pirmojo bandymo. Pagal Vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtinto  „Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų fizinio pasirengimo reikalavimai ir atitikties šiems reikalavimams tikrinimo tvarkos“ aprašo 38 punktą, jei tikrinant pakartotinai pareigūno fizinis pasirengimas neatitinka fizinio pasirengimo reikalavimų, jiems Statute nustatytais atvejais rengiamas neeilinis tarnybinės veiklos vertinimas.

Pareigūnų deficitas bausmių vykdymo sistemoje neišvengiamas

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, kad dėl Vidaus tarnybos statute (toliau – Statutas) nustatyto tarnybos trukmės ribojimo jaunesniosios grandies pareigūnams, jau netrukus sistemą vienas po kito turės palikti ilgamečiai pareigūnai, o darbuotojų deficitas trukdys tinkamai organizuoti darbą pataisos įstaigose.

Pagal Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį, nustatantį pareigūnų vidaus tarnybos trukmę, pirminės grandies pareigūnas gali tarnauti iki kol jam sukaks 55 metai, vidurinės grandies – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies –  iki 65 metų.

Jaunesniosios grandies pareigūnų, kuriems jau netrukus sukaks 55 metai, sistemoje, anot profesinės sąjungos pirmininko, labai daug.

„Nesuskubus inicijuoti Statuto pataisos ir neprailginus tarnybos jaunesniosios grandies pareigūnams dar trejiems metams (iki sukaks 58 m.), bausmių vykdymo sistemą pakirs darbuotojų krizė. Paliekančių sistemą bus gerokai daugiau, nei į ją ateinančių. Skaudžiausiai ji smogs Pravieniškių pataisos namams ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui“, – sakė K.Pauliukas.

Krizė palies ne tik bausmių vykdymo, bet ir priešgaisrinės apsaugos sistemą, kurioje taip pat daug 55 – erių netrukus sulauksiančių jaunesniosios grandies pareigūnų.

Pasak LRITĮPS pirmininko, apie šią problemą profesinė sąjunga kalbėjosi tiek su Teisingumo ministru, tiek ir su Kalėjimų departamento direktoriumi.

„Teisingumo ministro pozicija, kurią girdėjome susitikimų metu, mūsų siūlymui, pratęsti tarnybos trukmę jaunesniosios grandies pareigūnams dar trejiems metams, nebuvo priešiška. Tačiau kol kas nežinome ar Teisingumo ir Vidaus reikalų ministrai kreipsis į Seimą dėl įstatymo 73 punkto pakeitimo“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, bausmių vykdymo sistemoje ir taip trūksta pareigūnų, o ateiti dirbti į sistemą, kurioje nepatrauklios darbo sąlygos ir menki atlyginimai norinčių vis mažiau ir mažiau, tad problemą būtina spręsti nedelsiant.

„Jeigu nebus imtasi ryžtingų žingsnių, bausmių vykdymo sistema susidurs su jaunesniosios grandies pareigūnų deficitu, o tai reiškia, kad įstaigose vargu ar bus galima užtikrinti tinkamą tarnybą“, – apie gresiančią krizę kalbėjo VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, profesinės sąjungos teisininkai rengia minėto teisės akto projektą, kurį pateiks Teisingumo ministerijai bei Kalėjimų departamentui, prašydama tarpininkauti ir teikti jį Seimui skubos tvarka.

 

 

 

 

 

 

Roma Katinienė: pareigūnai pasiskiepyti nuo erkinio encefalito pakviesti erkių sezonui įsibėgėjus

Pareigūnai, dirbantys ne vien kabinete, patruliuojantys, tiriantys nusikaltimus, gesinantys gaisrus, saugantys pasienio ruožą, patenka į erkių platinamų ligų užsikrėtimo rizikos grupę, tad skiepai jiems – būtinybė.

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu – vienas didžiausių Europoje. Šia liga kasmet suserga 15 iš 100 tūkst. žmonių. Todėl efektyviausia priemonė, padedanti apsisaugoti nuo erkinio encefalito, yra skiepai.

Žinia, kad Santaros klinikose Intensyvios terapijos skyriuje gydomas erkiniu encefalitu susirgęs ugniagesys, atskleidė, jog pareigūnų skiepijimo klausimas arba neišspręstas, arba yra kažkokių kliūčių, trukdančių, jog visas vyktų sklandžiai ir būtų išvengta panašių situacijų. Ir nors kalbama, jog minėtu atveju ugniagesys skiepų atsisakė, akivaizdu, kad net jeigu ir būtų pasiskiepijęs kartu su kolegomis prieš mėnesį, nuo pavojingos ligos nebūtų apsaugotas, nes apsauga nuo erkinio encefalito  po pirmojo skiepo nesusidaro. Imunitetui įgyti reikalingos dvi dozės, todėl skiepytis patariama žiemą arba ankstyvą pavasarį, tarp pirmojo ir antrojo skiepo darant 3 mėnesių pertrauką. Imunitetas vieneriems metams įgyjamas po pirmųjų dviejų dozių.

Nesklandumų dėl skiepų yra ne tik priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavaldžiose, bet ir policijos įstaigose.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos  (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, policijos įstaigose metai iš metų buvo sudarinėjami sąrašai dėl skiepų nuo erkinio encefalito, tačiau pareigūnai nebuvo skiepijami.

Pagaliau šių metų balandžio 4 d. Policijos departamento Policijos resursų valdymo grupės posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl policijos pareigūnų skiepijimo nuo erkinio encefalito, tačiau, anot R.Katinienės, tik praėjus daugiau kaip mėnesiui generalinio komisaro pavaduotojo E.Šilerio pasirašytas raštas „Dėl pareigūnų skiepijimo 2019 metais“, pasiekė pavaldžias policijos įstaigas. Įsakymus dėl pareigūnų skiepijimo tvarkos jos parengė tik gegužės pabaigoje.

„Toks „operatyvumas“, žinant, kad apsauga įgyjama tik po dviejų skiepų, tarp kurių privalomas intervalas mažiausiai 1 mėn, aiškiai demonstruoja Policijos vadovų abejingumą pareigūnų saugos ir sveikatos klausimais. Skiepų klausimas, jei imti atskaitos tašku 2019-uosius metus, turėjo būti išspręstas sausio-vasario mėn., nes dabar sprendimai pavėluoti, ir  jau turime erkiniu encefalitu užsikrėtusių pareigūnų“, – situaciją komentavo LPPS pirmininkė R.Katinienė.

Pasak Kėdainių rajono policijos bendruomenės pareigūnės Aušros Mickevičienės, kliūva ne tik skiepų laiko parinkimas, bet ir pati tvarka. Pareigūnės nuomone, geresnė buvo anksčiau galiojusi tvarka, kai pareigūnai buvo skiepijami centralizuotai. Klausimų, anot jos, kyla ir dėl pareigūnų sąrašų, nes į juos įtraukti ne visi, kuriems šie skiepai reikalingi.

Kadangi šiemet su skiepais nuo erkinio encefalito smarkiai pavėluota, profesinė sąjunga viliasi, jog 2020-aisiais, sprendimai bus priimti laiku, kad pareigūnai imunitetą įgytų anksčiau nei prasideda erkių aktyvumo laikotarpis.

Pasak  Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė priminė, kad ne už kalnų ruduo, kai išauga susirgimų gripu skaičius, todėl paragino Policijos departamentą nedelsti ir pasirūpinti, kad su žmonėmis daugiausia kontaktuojantys pareigūnai turėtų galimybę pasiskiepyti ir nuo šios užkrečiamos ligos.

„Norėtųsi, kad situacija nebūtų kaip su skiepu nuo erkinio encefalito ir nesusigriebtų tik tuomet, kai sergamumas gripu išaugs“, – priminė R.Katinienė.

Policijos pareigūnai nuo š.m.kovo pabaigos, generalinio komisaro sprendimu, turi galimybę pasiskiepyti ir nuo tymų, jiems kompensuojama iki 30 eurų skiepų vakcinos kaina.

Erkinis encefalitas – ne sloga, todėl policijos departamentas turėtų pademonstruoti deramą dėmesį ir suinteresuotumą, kad pareigūnai pasiskiepytų laiku ir išvengtų pražūtingų šios ligos pasekmių. Primename, kad praėjusiais metais susirgęs erkinu encefalitu mirė ugniagesys Plungėje.

 

 

Prasidėjo derybos dėl bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties

Antradienį pradėtos derybos tarp Kalėjimų departamento ir profesinių sąjungų dėl bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties. Apie prasidėjusį procesą informavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas, kartu su keliais šios profesinės sąjungos atstovais dalyvaujantis derybose.

Primename, kad pirmoji šakos kolektyvinė sutartis bausmių vykdymo sistemoje buvo pasirašyta 2014 m. liepos 23 d. , ji galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Joje buvo numatyta įsteigti kolegialius organus – Darbuotojų valdymo ir Derybų komitetus. Sutartis apibrėžė ir socialinių bei ekonominių darbuotojų teisių ir garantijų užtikrinimą, darbo organizavimą, darbuotojų skatinimo, drausminių nuobaudų skyrimo, atostogų ir kitus pareigūnams svarbius klausimus.

Apie tai, kokių susitarimų sieks derybininkai dabar, parašysime vėliau.

Pasirašyta Nacionalinė kolektyvinė sutartis

Šiandien Vyriausybė ir penkiolika profesinių sąjungų pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį. Ja susitariama ateinančiais metais didinti darbo užmokestį viešojo sektoriaus darbuotojams. Nustatyta, jog algos bazinis dydis 2020 m. bus padidintas nuo 173 iki 176 eurų.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, pagaliau Nacionalinis susitarimas bus taikomas visiems profesinės sąjungos nariams: tiek statutiniams, tiek valstybės tarnautojams, tiek dirbantiems pagal darbo sutartį.

Nacionalinė kolektyvinė sutartis galios ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariams, kurie į profesinę sąjungą įstojo iki 2019m. liepos 10 d.

Nacionalinė kolektyvinė sutartis palies apie 286 tūkst. dirbančiųjų, tarp jų pareigūnus, pedagogus, ikimokyklinio ir priešmokyklinių ugdymo įstaigų auklėtojus, socialinius darbuotojus bei kitus valstybės ir savivaldybių tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis.

Sutarta pakelti žemiausius pareiginės algos koeficientus mažiausius darbo užmokesčius gaunantiems pareigūnams, žemiausių grandžių valstybės tarnautojams, ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogams, specialiesiems pedagogams, logopedams, psichologams ir kitiems pagalbos specialistams, taip pat auklėtojams koncertmeisteriams ir akompaniatoriams. Kartu didinami minimalūs koeficientai visoms kvalifikuotoms pareigybėms valstybės ir savivaldybių įstaigose. Tai palies apie 50 tūkst. viešojo sektoriaus darbuotojų.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariai įgis papildomas garantijas:

2 papildomas apmokamų kasmetinių atostogų dienas, kurios turi būti išnaudojamos per vienus metus;

10 darbo dienų trukmės mokymosi atostogas per metus, kurių metu mokamas visas vidutinis darbuotojo darbo užmokestis, arba 20 darbo dienų trukmės mokymosi atostogas per metus, kurių metu mokama bent pusė darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio. Šiuo atveju netaikomas Darbo kodekse numatytas reikalavimas suteikiant apmokamas atostogas mokymuisi turėti bent 5 metų darbo stažą toje darbovietėje.