Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga rudenį narius pakvies į mokymus

Rugpjūčio 29 d. vyko Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos posėdis. Jame dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa, pavaduotojai Žygimantas Kalpokas ir Jolita Večkienė, tarybos nariai Jovita Žymantienė ir Marius Bojarūnas.

Posėdyje pristatyta profesinės sąjungos finansinė ataskaita, narių skaičius. Nuspręsta jau spalio mėnesį profesinės sąjungos nariams surengti dviejų dienų mokymus bei konferenciją. Jų metu ketinama narius supažindinti su Nacionaline kolektyvine ir  VSAT šakos kolektyvine sutartimis.

Detalesnė mokymų programa šiuo metu yra ruošiama. Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir profesinės sąjungos nariams ji bus pateikta rugsėjo mėnesį.

Pažymėtina, kad mokymai ir konferencija bus surengti vadovaujantis VSAT šakos kolektyvinės sutarties VII sk. 64 str., o tai reiškia, jog juose dalyvavusiems profesinės sąjungos nariams už šias dvi dienas bus mokamas nustatytas darbo užmokestis. VSAT šakos kolektyvinė sutartis čia.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl profesinės sąjungos narystės bei lengvatų įvairioms paslaugoms nariams teikimo plėtimo strategijos, pasidalinta atsakomybių sritimis ir darbais.

Taryba dėkoja nariams už suteiktą paramą ir pasitikėjimą, siekiant įgyvendinti Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tikslus.

Ginčų komisija sutiko, jog patrulis nubaustas nepagrįstai

 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė sako, jog labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai stiprina pasitikėjimą ne tik savimi, bet ir pačia institucija.

 

Neseniai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisija  panaikino Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ji buvo skirta, neva, pareigūnui padarius tarnybinį nusižengimą, pažeidus Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimus: „Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas“.

Tarnybinio patikrinimo procedūra vyriausiojo patrulio atžvilgiu buvo pradėta, nes jis nepranešė budėtojui apie sustabdytą automobilį, jo stabdymo, tikrinimo priežastį ir nesurašė tarnybinio pranešimo bei nepateikė jo Kauno AVPK Patrulių rinktinės pamainos pareigūnui.

Tačiau, dar teikdamas paaiškinimą, pareigūnas paminėjo, jog visa tai buvo padaryta, budėtojui apie sustabdytą automobilį pranešta, o jo žodžius galima nesunkiai patikrinti, nes tarnybiniame automobilyje, kuriuo vykdė tarnybą, įrengtos vaizdo ir garso fiksavimo priemonės, kurias peržiūrėjus, tai ir matytųsi.

Vis dėlto tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareigūnas  padarė tarnybinį nusižengimą. Ja remiantis vyriausiajam patruliui, atsakingam už pamainą, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Minėtas vyriausiasis patrulis yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys, todėl Kauno AVPK Tarnybinių ginčų komisijai prašymą, dėl ginčo nagrinėjimo komisijoje, rengė ir posėdyje atstovavo Profesinių sąjungų centro teisininkė, kuri palaikė vyriausiojo patrulio poziciją, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, o jo atžvilgiu atliktas tyrimas neobjektyvus, ignoruojantis svarbias aplinkybes.

Situaciją išnagrinėjusi Ginčų komisija, kuriai pirmininkavo, Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Roma Katinienė, vienbalsiai nusprendė jog pareigūnas teisus, visos abejonės traktuotinos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai,  todėl priėmė sprendimą nuobaudą panaikinti.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės R.Katinienės, Ginčų komisija, kaip tarnybinių ginčų sprendimo įrankis, yra alternatyva ilgiems bylinėjimosi procesams.

„Labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai sustiprina jo pasitikėjimą tiek savimi, tiek pačia institucija. Kitas labai svarbus aspektas, ieškant konsensuso ginčų komisijoje, yra socialinis dialogas. Kai vienbalsiai priimamas sprendimas, galima drąsiai teigti, kad tiek viena, tiek kita pusė išmoko nedemonstruoti savo „įtakų ir galios“, klausytis argumentų ir, kad iš tiesų svarbiausias yra policijos pareigūnas“, – sakė LPPS pirmininkė.

Keliaukime!

Kviečiame keliauti. Šį kartą mūsų maršrutas drieksis į Albaniją.

Aplankysime BELGRADĄ – SKOPJE – OCHRIDĄ – BERATĄ – LOGAROS NAC. PARKĄ – HIMARĄ–BUTRINTĄ – KSAMILĮ – GIROKASTERĮ –TIRANĄ – KRUJĄ – ŠKODERĮ – ULČINĮ – STARYJ BAR – LOVČENO NAC. PARKĄ – KOTORĄ –DUBROVNIKĄ – MOSTARĄ – SARAJEVĄ.

Kelionės data 2019 m. spalio 5 d. – spalio 16 d. Kelionės kaina profsąjungos nariams ir jų šeimos nariams – 395 Eur.

1 DIENA. Spalio 5 d.

Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje arba Slovakijoje.

2 DIENA. Spalio 6 d.

Pusryčiai. Kelionė per Slovakiją, Vengriją, Serbiją. Atvykstame į Belgradą. Ekskursija Serbijos sostinėje, kuri turtinga ir turkiška, ir šiuolaikine architektūra: Rotušė, Parlamento rūmai, didžiausia Serbijoje stačiatikių šventovė Šv. Savos cerkvė, Respublikos aikštė su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, kunigaikščiui Michailui skirtos skulptūros, Kalemegdano parkas, didinga Belgrado tvirtovė, garsusis karaliaus Aleksandro bulvaras – ilgiausia mieste pėsčiųjų alėja. Kelionė per Serbiją. Nakvynė viešbutyje Serbijoje.

3 DIENA. Spalio 7 d.

Pusryčiai. Kelionė per Serbiją, Makedoniją. Atvykstame į Makedonijos sostinę Skopjė – Motinos Teresės gimtąjį miestą. Miesto senąją ir naująją dalis jungia akmeninis tiltas per didžiausią Makedonijos upę Vardarą. Trumpa apžvalginė ekskursija po miestą: Mustafa Pasha mečetė, miesto simbolis – Bizantijos laikų tvirtovė, senasis turkų laikais statytas miesto kvartalas, miesto centras su Makedonijos praeitį įamžinančiais paminklais.

Vykstame į vieną iš gražiausių Makedonijos miestą Ochridą, saugomą UNESCO ir daug metų žinomą kaip slavų Jeruzalė. Pasakojama, jog viduramžiais miestas turėjęs net 365 cerkves – kiekvienai metų dienai po vieną. Šiandien miestą puošia išlikę I a. romėnų amfiteatro liekanos, ankstyvųjų krikščionių Šv. Erazmo bažnyčia, Šv. Panteleimono vienuolynas – seniausias slavų pasaulyje, Šv. Sofijos cerkvė ir  Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė*. Nuo Ochrido ežero pakrantės atsiveria pasakiškas vaizdas į ežero platybes. Beje, jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra pats giliausias ir seniausias Balkanų ežeras. Esant galimybei galėsite leistis į smagų pasiplaukiojimą laiveliu* ir mėgautis iš vandens karalijos į miestą atsiveriančiais vaizdais. Kelionė per Makedoniją, Albaniją. Nakvynė viešbutyje.

4 DIENA. Spalio 8 d.

Pusryčiai. Vykstame į Beratą – vieną gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Dėl dideliais langais įstiklintų fasadų miestas dar vadinamas „tūkstančio langų miestu“. Lankome Berato tvirtovę*, kurioje išlikę XIII a. bažnyčių liekanų.

Tęsiame kelionę vaizdinga ir įspūdinga Jonijos jūros pakrante.  Vykstame per Logaros nacionalinalinį parką, kuriame saugomi miškai, auga juodosios ir Bosnijos pušys, Bulgarijos eglės. Čia gyvena palšieji grifai, kilnieji ereliai, akmeninės kurapkos, danieliai. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos peizažai. Kilsime kvapą gniaužiančia Llogaros kalnų perėja, esančia daugiau nei 1000m aukštyje virš jūros lygio. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos vaizdai į Jonijos jūrą ir žalumoje skendinčią Korfu salą. Pakeliui sustosime Himaroje – laukinių paplūdimių ir vaizdingos gamtos kurorte. Toliau judame link Ksamilio, nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

5 DIENA. Spalio 9 d.

Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą antikinį Butrinto archeologinį parką. Antikinis graikų Butrinto miestas VI a. prieš Kristų buvo įkurtas kaip Korfu salos kolonija. Butrinte viešpatavo graikai, vėliau – romėnai, XIV a. Butrintą kontroliavo venecijiečiai, o galiausiai ir turkai-osmanai. Kiekviena tauta čia paliko savo architektūrinį pėdsaką. Pamatysime antikinį graikų teatrą, iki šių dienų išlikusias V-VI a. pr. Kr. akropolio kolonas ir jį supančios sienos fragmentus, graikų medicinos ir gydymo dievo Asklepijo šventyklą, romėnų pirtis ir kitų pastatų liekanas. XX a. atidarytas Butrinto muziejus*, kuriame eksponuojami graikų-romėnų laikotarpio archeologų radiniai, atrasti italų archeologų.

Aplankome (jeigu nenakvojame) Ksamilį – nuostabų smėlėtą užutėkį su 4 salelėmis. Ksamilis dažnai vadinamas rojaus kampeliu ir prilyginamas Maldyvams, dėl turkio spalvos vandens ir balto smėlio paplūdimių. Žalumos apsuptame kurorte užburia nuostabūs jūros peizažai ir jaukūs paplūdimiai poilsiui. Čia įsikūrę jūros gėrybių restoranėliai, kuriuose galėsite paragauti ką tik pagamintų patiekalų.

Po pietų vykstame į vynų degustaciją, vakarop esant norui dalyvaujame Albaniškoje vakaronėje arba poilsis prie jūros. Nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

6 DIENA. Spalio 10 d.

Pusryčiai. Vykstame į Girokasterį. *Girokasteris – tai miestas-muziejus, išsaugojęs vieną gražiausių ir turtingiausių architektūrų, tai buvusio diktatoriaus Envero Hodžos gimtinė. Miestas įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą. Visas Girokasterio senamiestis sudarytas iš akmenų: akmenimis grįstos gatvės, iš akmeninių blokų statyti namai ir akmenimis dengti jų stogai. Lankysime ant kalvos pastatytą įspūdingą XIIIa. akmeninę tvirtovę, kurioje įsikūręs ginklų *muziejus. Paklaidžiosite po Osmanų laikus menantį senamiestį su turkų laikų mečetėmis, pirtimis, užeigomis ir rytietišku turgumi. Nakvynė viešbutyje Durese.

7 DIENA. Spalio 11 d.

Pusryčiai. Išvykimas į Albanijos sostinę Tiraną – pažintis su Tiranos centru: Skandebergo aikštė ir jos prieigos, paslaptingojo E.Hodžos laikotarpio statiniai, kontrastuojantys moderniems priemiesčiams. Kruja – miestas kalnuose, menantis legendinio albanų karžygio Skandebergo pasipriešinimo osmanams kovas. Autentiška miestelio aplinka, viduramžių tvirtovė, etnografinis muziejus, turkų laikų prekybinė gatvė, kurioje gausiausias albaniškų suvenyrų pasirinkimas ir svetingi vietos gyventojai.  Kelionė į Škoderį – vieną seniausių Europos miestų, įsikūrusį prie didžiausio Albanijoje Škoderio (Skadaro) ežero. Apžiūrėsite legendinę Rozafos tvirtovę ir puikią apylinkių panoramą. Nakvynė Ulčinyje Juodkalnijoje.

8 DIENA. Spalio 12 d.

Pusryčiai. Vykstame į Ulčinį. Ekskursija po Ulčinio senamiestį – buvusį garsų piratų miestą. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria puiki miesto panorama, promenada su vietinėmis kavinėmis. Ulčinio senamiestis – tai tvirtovė su buvusiu kalėjimu, kuriame buvo uždarytas „Don Kichoto“ autorius rašytojas Servantesas. Ulčinio kurorte prie Adrijos jūros rasite ilgiausią ir geriausią ne tik Juodkalnijoje, bet ir Kroatijoje, daugiau nei šimto metrų pločio, smulkaus smėlio paplūdimį, kuris tęsiasi net 12 km. Smėlyje gausu įvairių mineralų, turinčių gydomųjų savybių. Aplinkui unikali gamta: skaidri jūra, didingi kalnai, nesibaigiantys paplūdimiai ir gilią senovę menantys miestai. Vykstame į Stari Barą – tai mažas miestelis ant stačios uolos. Miestas statėsi tolokai nuo jūros, kad jį nuo gausių užpuolikų antpuolių saugotų ant aukšto kalno įkurta tvirtovė. Stary Bar dar vadinamas Juodkalnijos Pompėja, yra išsaugojęs šimtus pastatų, menančių visą krašto istoriją: venecijietiškas miesto sienas, XIVa. stačiatikių cerkves, turkišką pirtį, akveduką. Nakvynė Juodkalnijoje.

9 DIENA. Spalio 13 d.

Pusryčiai. Vykstame į Lovčeno nacionalinį parką*, lankomės antroje pagal aukštį Juodkalnijos viršukalnėje įrengtame Petaro II Petrovičiaus-Njegošo mauzoliejuje. Njegošas buvo kunigaikštis, filosofas ir poetas, kurį labai mylėjo vietiniai gyventojai. Lankysimės senajame Njegošų kaime, čia galėsite įsigyti tradicinio kalniečių vytinto kumpio Pršut. Laisvas laikas pietums užeigoje, kur galėsite paragauti tradicinių patiekalų. Aplankome Kotorą – nedidelį pakrantės miestą, apjuostą ilga gynybine siena. Pažintis su senamiesčiu, apsuptu galinga tvirtovės siena: Šv. Luko bažnyčia, Kunigaikščių rūmai, Katedra ir katedros aikštė, Šv. Trifonijaus soboras, pastatytas XIIa., Napoleono teatras, laikrodžio bokštas. Miestas įsikūręs įspūdingoje Kotoro įlankoje, įsiterpusioje tarp dviejų didžiulių kalnų masyvų ir besididžiuojančią plačiausiu Pietų Europos fiordu. Nakvynė Juodkalnijoje.

10 DIENA. Spalio 14 d.

Pusryčiai. Anksti ryte išvykstame link Dubrovniko. Keliamės keltu per siauriausią Kotoro įlankos vietą. Kalnų serpantinais ir nepaprasto grožio Adrijos jūros pakrante vykstame į Dubrovniką. Pamatysime legendinį miestą – tvirtovę, kuris savo grožiu stebina daug mačiusius turistus iš viso pasaulio. Tai pats įspūdingiausias ne tik Dalmatijos, bet ir visos Kroatijos miestas, žinomas pasaulyje senovinis uostas, garsus turtinga istorine praeitimi. Ekskursijos metu aplankysime UNESCO saugomą senamiestį, apjuostą įspūdinga gynybine siena*, nuo kurios atsiveria žavinga miesto panorama, praeisime Placos gatve, pamatysime Onufrijaus šaltinį, Rolando koloną, gynybines sienas ir fortus, bažnyčias ir miesto aikštes. Išvykstame į Bosniją ir Hercegoviną.

Trumpa pažintis su vienu gražiausių Bosnijos miestų Mostaru. UNESCO saugomas Mostaras – tai miestas kalnų apsuptyje, kuriame persipynę rytų ir vakarų kultūros. Nuo XV a. minimas miestas išsaugojo daug vertybių: galima bus pasigrožėti senomis mečetėmis, minaretais, senuoju akmeniniu arkiniu tiltu. Kelionė per Bosniją ir Hercegoviną. Nakvynė viešbutyje.

11 DIENA. Spalio 15 d.

Pusryčiai. Kelionė į Sarajevą. Pažintis su Bosnijos ir Hercegovinos sostine Sarajevu. Ekskursija Sarajeve autobusu ir pėsčiomis: senojo miesto osmaniško, austriško ir bosniško gyvenimo palikimas: senoji Rotušė (Nacionalinė biblioteka), Baščaršija prekyvietė, senoji sinagoga, karavansarajai, mečetės, stačiatikių cerkvės ir katalikų bažnyčios, buvusios rotušės ir nacionalinės bibliotekos griuvėsiai, Miljackos upės tiltai. Nakvynė viešbutyje.

12 DIENA. Spalio 16 d.

Pusryčiai. Kelionė per Lenkiją. Vėlai vakare atvykstame į Lietuvą.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • 11 nakvynių viešbučiuose arba svečių namuose su pusryčiais;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus ir pramogas (tiems kas norės lankyti);
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

MOKAMI OBJEKTAI IR KITA INFORMACIJA

Plaukimas laiveliu Ochrido ežere: apie 5 Eur;

Samuelio tvirtovė Ochride: apie 2 Eur;

Beračio tvirtovė: apie 2 Eur;

Girokasterio muziejai: apie 2 Eur;

Butrinto muziejai: apie 5 Eur;

Stari Baro tvirtovė: apie 2 Eur;

Krujos etnografinis muziejus: apie 3 Eur (esant galimybei);

Laisvo laiko metu galėsite užlipti ant Kotoro gynybinės sienos (apie 10 Eur);

Dubrovniko gynybinė siena: suaugusiam apie 200 HRK; vaikams ir jaunimui 5 – 18 metų apie 100 HRK; pasikėlimas keltuvu apie 200 HRK, vaikams nuo 4 iki 12 metų apie 80 HRK;

Albaniškas vakaras: iki 30 Eur (preliminari kaina, kuri bus patikslinta kelionės metu);

Vietinių gidų paslaugos: apie 25 Eur;

Išvyka mažų gabaritų transportu į Lovčeno nacionalinį parką: apie 20 eur (į Lovčeno nacionalinį parką vykstama kalnų serpantinais ir autobusas negali vykti dėl savo gabaritų).

Nurodytos objektų kainos yra preliminarios ir gali kažkiek keistis.

Vykstant į kelionę būtina turėti PASĄ, galiojantį ne trumpiau kaip 6 mėnesius po kelionės pabaigos dienos.

Rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą.

Registracija vyksta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau. Spalio 5 d. anksti ryte apie 4 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – spalio 16 d. vidurnaktį apie 24.00 val.

Registruojantis prašome užpildyti lentelę:

Kambario tipas

DBL/Twin

(DBL-viena dvigulė lova, Twin- dvi atskiros lovos)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas, kurį naudosite kelionėje

Pageidau-jamas

išvykimo miestas

(Vilnius, Kaunas arba pakeliui)

Profsąjungos, kurios narys esate, pavadinimas
             
           
           
           

 

VRM išaiškino, kad viršvalandžiai turi būti fiksuojami, o už juos sumokama

Pastaruoju metu padaugėjo pareigūnų skundų dėl laiko apskaitos bei apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius policijos įstaigose. Policijos pareigūnai skundžiasi, kad jiems neapmokama už dirbamas valandas, o dažnai ir nefiksuojama, kai pamaina trunka ilgiau nei nustatyta, jie verčiami imti papildomas poilsio dienas ne savo noru, negali pasirinkti poilsio dienos laiko, o kai kuriose įstaigose problema tampa net ir suteikti poilsio dienas, nes trūksta pareigūnų.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kurį šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą.

Profesinių sąjungų centras neseniai gavo Vidaus reikalų ministerijos (toliau-VRM) išaiškinimą dėl viršvalandžių ir apmokėjimo už juos.

VRM išaiškino, jog „viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus pareigūno darbo grafike nustatytą pamainos laiką, iš karto darbo laiko žiniaraštyje, turi būti žymimi kaip viršvalandžiai ir apmokami kaip viršvalandžiai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, pakoregavus grafiką ir nustačius mažiau darbo valandų, per apskaitinį laikotarpį viršvalandžiai nebesusidaro.

Viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus nustatytą apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą, nustatomi tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje faktinį dirbtą laiką palyginus su apskaitos laikotarpio darbo norma ir atitinkamai apmokami“.

Profesinių sąjungų centrui priklausančios profesinės sąjungos artimiausiu metu planuoja kreiptis į Policijos departamentą, kad jam  pavaldžios įstaigos, po VRM išaiškinimo, atliktų patikrinimus ir ištaisytų klaidas, padarytas interpretuojant šios normos taikymą, perskaičiuotų ir teisingai atlygintų pareigūnams už dirbtus viršvalandžius.

Jei artimiausiu metu, Policijos departamentas ignoruos profesinių sąjungų prašymą dėl darbo apskaitos peržiūrėjimo, profesinių sąjungų narius, susidūrusius su minėta problema, kviesime kreiptis į Profsąjungų centro teisininkes konsultacijai ir dokumentų, dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaitant viršvalandinio darbo, parengimo.

 

 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos įsteigtas Kauno skyrius nesėdės sudėjęs rankas

Lietuvos policijos profesinė sąjunga džiaugiasi įsteigtu skyriumi Kaune, kuris nuo veiklos pradžios ėmėsi aktyvios veiklos. Kas mėnesį posėdžiaujanti šio skyriaus taryba kelia problematiškus klausimus ir ieško atsakymų bei jų sprendimo būdų.

LPPS Kauno skyrius, kas tai?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) nusprendė ir š.m. balandžio 26 d. įsteigė Kauno skyrių. Šio skyriaus pirmininke išrinkta  Lilė Žukaitė, dirbanti  Centro policijos komisariate (toliau – PK). Jai talkina trys pavaduotojai: Gintaras Kerševičius  (Patrulių rinktinė), Modestas Mažeika (Žaliakalnio PK), Rūta Banionė (Kriminalinės policijos Specialiųjų užduočių valdyba). Kauno skyriaus taryboje – Rasa Orentienė (Centro PK), Rasa Flerienė (Kėdainių r. PK), Rokas Laukutis (Patrulių rinktinė). Skyriaus veikloje aktyviai dalyvauja ir Kauno apskrityje veikiantys LPPS Tarybos nariai: Agnė Greblikaitė, Aušra Mickevičienė ir Agnė Šidlauskienė.

Posėdyje – apie policijos skaudulius

Nors įsteigtas ne taip seniai, skyrius iš karto ėmėsi aktyvios veiklos. Pirmojo LPPS Kauno skyriaus posėdžio, vykusio birželiui įpusėjus, metu aptartas skyriaus darbo organizavimas, kalbėta apie pareigūnams aktualias problemas, darbo ginčų komisijos privalumus, pareigūnų sveikatos ir higienos problemas, kylančias dėl netinkamų sąlygų ir kt.

Buvo aptarti policijos sistemos skauduliai, iškelti klausimai, aktualūs ne tik Kauno apskričiai, bet ir visai policijos bendruomenei. Vienas tokių – nustatytų papildomų privalomų mokymų policijos pareigūnams problemos. Buvo nutarta kreiptis į Policijos departamentą dėl mokymų reglamentavimo teisėtumo, sąlygų mokytis sudarymo, perteklinių reikalavimų dėl mokymų laikotarpio organizavimo, jų tęstinumo,  reikalauti išaiškinimo, kas šio projekto rengėjai, iniciatoriai, koks numatytas jo finansavimas.

Policijos bendruomenė nori aiškių atsakymų dėl mokymų

Ir nors profesinės sąjungos teisininkai parengė paklausimą Policijos departamentui, gautas atsakymas netenkino policijos bendruomenės, kadangi neatsakyta į pareigūnams rūpimus klausimus.

Taip ir liko neatsakyta ar patikrinta testų kokybė, ar mokymai parengti remiantis kitų šalių ar institucijų praktika, kokia tvarka galima susipažinti su testo laikymo rezultatais, ar testo rezultatai turės teisines pasekmes ir kt.

Rugpjūčio 1 d. vykusiame LPPS Kauno skyriaus posėdyje vėl sugrįžta prie klausimo dėl Policijos rengiamų mokymų. Kauno skyriaus atstovai išreiškė pasipiktinimą Policijos departamento atmestinai parengtu atsakymu ir nusprendė, kad būtina parengti dar vieną paklausimą, reikalaujant, kad būtų pateikti konkretūs atsakymai.

Kaune – pareigūnų aprūpinimo ir mokymo problemos

Policijos departamento nurodymo „Dėl elektroninių dokumentų rengimo integruotoje baudžiamojo proceso informacinėje sistemoje (toliau – IBPS) ir administracinių nusižengimų registre (toliau – ANR)  įsigaliojimo data sutapo su LPPS Kauno skyriaus valdymo organų posėdžio data. Taigi „šviežia“ problema sukėlė daug diskusijų.

Posėdžiavusiems Kauno skyriaus atstovams pasirodė, jog Policijos departamentas eilinį kartą „nuleido“ nurodymus be išankstinio paruošimo. Abejonių sukėlė reikalavimas visiems, reaguojantiems į įvykius, pareigūnams, atvykus į įvykio vietą, pirminius būtinus proceso veiksmus atlikti, procesinius dokumentus rengti ir įvykio vietoje surinktus reikšmingus duomenis fiksuoti kompiuterizuotai IBPS. Žinant, jog dalis pareigūnų (pavyzdžiui, patruliai) anksčiau nėra atlikinėję ikiteisminio tyrimo veiksmų tiesiogiai IBPS sistemoje, kyla klausimas ar Policijos departamentui visai nerūpi ikiteisminio tyrimo kokybė? Juk dažniausiai nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo priklauso ir tolesnė eiga bei jo baigtis.

Posėdžiavusiems LPPS Kauno skyriaus atstovams nuostabą kelia ir reikalavimas iš karto pradėti atlikinėti visus veiksmus tiesiogiai sistemoje, nors pareigūnai, kurie tai turi daryti, iki šiol tik žinojo, kad tokia IBPS sistema yra, tačiau su ja nedirbo. Tad sklandžiam darbui užtikrinti būtini specializuoti mokymai.

Posėdyje aptartos ir dėl ANR sistemos kylančios problemos, kadangi joje nėra galimybės surašyti tarnybinį pranešimą.

Be šių, prisimintos ir techninės problemos vadinamosiose „darbo vietose ant ratų“. Tokiuose automobiliuose,  salone, dažniausiai prie priekinės panelės pritvirtinti spausdintuvai, kuriuose yra „ruloninis“ – pareigūnų „sviestiniu“ pramintas – popierius. Anot pareigūnų, ant tokio popieriaus atspausdintas tekstas neišsisaugos 10 metų, kaip akcentuojama Policijos departamento išleistame nurodyme.

Neįvertinta ir tai, jog įvykio vietoje ne visada yra galimybė pasikviesti jo dalyvius į automobilį. Pareigūnams tenka eiti ir į butą ar ligoninės palatą, kai įvykio dalyvis dėl sveikatos problemų, ligos ar neįgalumo negali ateiti į tarnybinį automobilį. Kaip tokiais atvejais, ar pareigūnui teks išsiardyti spausdintuvą ir neštis su savimi, svarstė posėdžio dalyviai.

Visi sutarė, jog duodami nurodymai turi būti pasverti, o dėl jų įgyvendinimo pareigūnams neturėtų kilti klausimų, šiuo atveju yra kitaip.

LPPS Kauno skyrius nusprendė kreiptis į Kauno apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą (toliau – Kauno AVPK) ir pasiūlyti surengti mokymus, anksčiau intensyviai su Integruota baudžiamojo proceso informacine sistema (toliau – IBPS) nedirbusiems, pareigūnams.

Kalbėta ir apie tai, kad būtina kreiptis į Kauno AVPK, dėl pareigūnų, dirbančių mobilioje darbo vietoje,  aprūpinimo būtinomis darbo priemonėmis užtikrinimo. Aptarti kiti aktualūs klausimai.

 

Tarnyboje padarytos avarijos tampa pareigūnų galvos skausmu

Į tarnybinių ginčų komisiją besikreipusių trijų Lietuvos policijos profesinės sąjungos narių prašymai, sumažinti žalos dydį, kuris atsirado tarnybos metu jiems patekus į autoįvykius, patenkinti. Tačiau Lietuvos policijos profesinė sąjunga (toliau – LPPS) mano, kad žalos išieškojimas iš pareigūnų neteisingas sprendimas. Pasak Romos Katinienės, visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas, privalomų drausti tarnybinių automobilių, sąrašas.

Brangų Kasko draudimą iškeitė į riziką, už kurią sumoka pareigūnas

Primename, kad nuo praėjusių metų balandžio mėnesio policija, net kelis kartus išaugus Kasko draudimo įmokų sumai, nusprendė, jog visus tarnybinius automobilius drausti Kasko draudimu neapsimoka. Nuo tada sprendimo teisė, kokius tarnybinius automobilius drausti, o kokių ne, palikta komisariatams.

Po tokio Policijos departamento sprendimo, tik 2018 m. rugpjūtį pasirašytas Generalinio komisaro įsakymas „Dėl tarnybinio transporto remonto organizavimo ir materialinės žalos atlyginimo aprašo patvirtinimo“, kuriuo įtvirtinta tvarka, pagal kurią iš žalą padariusio pareigūno galima reikalauti jos atlyginimo.  Tvarkoje numatyta, kad tais atvejais, kai tarnybinės rizikos ribos buvo viršytos nedaug, rekomenduotina nustatyti atlygintinos žalos dydį iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o kai įprasta tarnybinė rizika buvo daug viršyta, rekomenduotina taikyti įstatyme nustatytą maksimalų žalos atlyginimo dydį.

LPPS atstovų nuomone, nors ir gerokai pavėluotai patvirtintas aprašas, įnešė aiškumo dėl žalos dydžio, reikalaujamo atlyginti iš pareigūno, tačiau nepakeitė situacijos – ne tyčiniais veiksmais padarytą žalą, jei nukentėjo transporto priemonė, jis  privalo atlyginti.

Ar sumažinti žalą sprendžia ginčų komisija

Per nepilnus du mėnesius Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisijoje buvo nagrinėjami kelių pareigūnų prašymai sumažinti, reikalaujamą atlyginti žalą, kuri atsirado jiems patekus į auto įvykius ir apgadinus tarnybinį transportą.

Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisiją sudaro keturi vyriausiojo policijos komisariato ir keturi profesinės sąjungos deleguoti nariai, du iš jų – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariai.

Dėl žalos sumažinimo į tarnybinių ginčų komisiją pastaruoju metu kreipėsi net trys LPPS nariai. Kiekvieno pareigūno situacija ir prašomos atlyginti žalos sumos skirtingos.

Pareigūno pareiga skubėti į pagalbą kainavo per 2000 eurų

Daugiau nei prieš metus Kauno miesto Dainavos policijos komisariato pareigūnas, skubėdamas į A kategorijos įvykį, sankryžą kirto degant raudonam šviesoforo signalui bei susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu. Dėl eismo įvykio pareigūnui buvo pritaikyta administracinė atsakomybė, o praėjus beveik metams po įvykio, š.m. kovo 8 d., atsiųstas pranešimas, kad pareigūnas iki balandžio 1 d. privalo atlyginti 2161,9 Eur materialinę žalą Kauno AVPK už sugadintą tarnybinį automobilį. Prašoma atlyginti suma, kone triskart didesnė nei pareigūno gaunamas atlyginimas į rankas.

Kitais dviem atvejais, pareigūnai netyčiniais veiksmais padarė eismo įvykius ir nežymiai apgadino tarnybinius automobilius.  Iš vieno pareigūno paprašyta atlyginti 650 Eur žalą, kito – 346 Eur žalą.

Žala sumažinta 

Tarnybinių ginčų komisijoje pavyko pasiekti susitarimą, Dainavos policijos komisariato pareigūnui, kuris skubėjo į įvykį, žala nuo 2161,9 Eur sumažinta iki 700 Eur, atlyginti žalą pareigūnas turės per dvejus metus. Kitais atvejais, žala nuo 650 Eur sumažinta iki 2 pareiginės algos bazinių dydžių, o viena pareigūnė nuo žalos (346 Eur) atlyginimo atleista.

Teismų praktika neatsižvelgiant į tarnybos specifiką

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, įstaigos reikalaudamos iš pareigūnų atlyginti materialinę žalą, atsiradusią po eismo įvykių, vadovaujasi teismų praktika, jog aplinkybė, kad darbdavys neapdraudė jam nuosavybės teise priklausančios transporto priemonės Kasko draudimu, negali būti traktuojamas kaip netinkamas darbdavio pareigų atlikimas arba netinkamas prisiimtų įsipareigojimų užtikrinti sąlygas, kad žala neatsirastų, vykdymas, negali būti aplinkybe, eliminuojančia darbuotojo atsakomybę, bet tai gali būti laikoma aplinkybe, lemiančia atlygintinos žalos mažinimo galimybę.

LPPS pirmininkės nuomone, šia teismų suformuota praktika vadovaujamasi visiškai neatsižvelgiant į tarnybos specifiką. R.Katinienės teigimu, netrukus policijos įstaigos ir jų vadovybė gali susidurti su pasekmėmis, kurios joms nelabai patiks, nes pareigūnai, dalyvaudami tarnybinių ginčų komisijoje, akcentavo, kad aplinkybė, jog automobiliai neapdrausti Kasko draudimu ir jiems nepriklausomai nuo dydžio tenkanti materialinės atsakomybės našta, yra stipriai jų tarnybą demotyvuojanti aplinkybė ne tik į įvykius patekusiems pareigūnams, bet ir su jais dirbantiems kolegoms.

Profsąjunga: būtų sąžininga, jei atsakomybę prisiimtų darbdavys

„Galima sutikti su Policijos vadovybės argumentu, kad Kasko draudimas kainuoja brangiau nei eismo įvykių metu, į kuriuos patenka policijos pareigūnai su tarnybiniais automobiliais, patiriami nuostoliai, tačiau tokiu atveju mūsų profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad atsakomybę dėl atsiradusios žalos, jeigu ji nėra padaroma tyčiniais pareigūno veiksmais, turi prisiimti darbdavys. Dabar rizikos ir atsakomybės dalis permetama pareigūnams“, – sakė R.Katinienė.

Profesinė sąjunga laikosi pozicijos, kad visi tarnybiniai automobiliai turėtų būti drausti Kasko draudimu arba sudarytas sąrašas tarnybinių automobilių, kurie privalo tokiu draudimu būti drausti. Kadangi pagrindinis Policijos departamento argumentas, nedrausti tarnybinių automobilių Kasko draudimu, išlieka, jog pigiau remontuoti juos pačioms įstaigoms, tokiu atveju atsakomybę  dėl atsiradusios žalos, jei tai padaryta netyčiniais pareigūno veiksmais, turėtų prisiimti darbdavys.

„Manau, nėra teisinga, kad žalos našta perkeliama įstaigoms. Kadangi sprendimai dėl Kasko buvo priimti Policijos departamento lygmeniu, jis vykdo centralizuotą prekių ir paslaugų pirkimą, pavyzdžiui, automobilių, todėl departamentas turėtų prisiimti ir riziką dėl žalos“, – mano R.Katinienė.

Piktina PD pateikiama klaidinanti statistika ir skaičiai

Pareigūnus piktina ir viešoje erdvėje Policijos departamento (toliau – PD) pateikiama, realybės neatitinkanti, visuomenę klaidinanti, informacija, apie iš policijos pareigūnų išskaičiuotus žalos dydžius.

2019 m. balandžio 6 d. portale 15min.lt skelbtame BNS pranešime „Atsisakius visuotinio „Kasko“ draudimo, už mašinų remontą turi mokėti komisariatai“, PD pateiktais duomenimis per laikotarpį nuo 2018-04-01 iki  2019-04-08 „jie (aut.pastabas – pareigūnai) turėjo atlyginti 2,5 tūkst. eurų siekiančią žalą už apgadintus automobilius“.

Šiais skaičiai profesinė sąjunga suabejojo, nes vien Kauno AVPK  iš pareigūnų, kurie kreipėsi į ginčų komisiją, buvo pareikalauta sumokėti virš 4300 Eur, žinoma atvejų, kai pareigūnai atlygino žalą ir nesikreipė dėl jos sumažinimo, o panašių įvykių buvo ne tik Kauno AVPK teritorijoje, bet ir kitose apskrityse.

Su tiesa prasilenkia ir PD atstovo Ramūno Matonio teiginiai, paskelbti aukščiau minėtame BNS pranešime, jog „pareigūnų padengti reikalaujama suma gali siekti apie 200-300 eurų“.

Anot LPPS pirmininkės,  visos iš Kauno AVPK pareigūnų reikalaujamos sumos žymiai didesnės, kai kurios net kelis kartus.

Policijos pareigūnas sėsdamas prie tarnybinio automobilio vairo, tarnyboje, kurioje bet kurią sekundę gali nutikti nenumatytų situacijų, neturėtų galvoti apie tai, kaip nenubraukti automobilio sparno, o susikaupti ir kuo skubiau padėti pagalbos besišaukiantiems žmonėms.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga artimiausiu metu sieks pakeisti, jos manymu, ydingą praktiką ir ieškos bendro sutarimo su Policijos departamentu dėl tarnybinių automobilių draudimo bei žalos atlyginimo.