Teismai: „Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių”

Kauno apygardos teismas (toliau – ir apeliacinės instancijos teismas) š.m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, pagal Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (toliau – pirmosios instancijos teismas) 2019 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, jog  Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių darbo sąlygų, todėl jiems turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis, panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo konstatuota, kad Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių darbo sąlygų, o tai lemia pareigą darbdaviui mokėti padidintą darbo užmokestį, kurios Alytaus pataisos namai nevykdė. Todėl darbuotojams priteistas įsiskolinimas už trejus metus, atsiradęs dėl darbdavio pareigos, priemoką apskaičiuoti ir išmokėti, nevykdymo.

Darbo ginčą, dėl nemokamo padidinto darbo užmokesčio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dar 2018 m. gegužės – birželio  mėn., kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), inicijavo dvidešimt Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Darbo ginčų komisijai jų prašymus patenkinus iš dalies, t.y. konstatavus, jog darbuotojai dirba aplinkoje, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir nurodžius išieškoti iš įstaigos 10 proc. pareiginės algos dydžio išmokas už 3 mėn. laikotarpį bei įpareigojus darbdavį priemokas nustatyti ateityje, į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo kreipėsi Alytaus pataisos namai. Į teismą su ieškiniu, kad išmokos būtų priteistos už ilgesnį (3 metų) laikotarpį, kreipėsi ir keturios iš dvidešimties sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų (Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narės).

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog darbuotojai dirba darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių, ir visiems atsakovams priteisė įsiskolinimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, dirbant pavojingomis sąlygomis, už 3 metų laikotarpį. Taip pat teismas įpareigojo Alytaus pataisos namus, per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti darbuotojams priemokos, už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbdavys nevykdė pareigos mokėti padidintą darbo užmokestį. Tačiau Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantys, kad tokia pareiga egzistuoja, nes darbuotojai, su kuriais kilo ginčas, nepatenka į asmenų, dirbančių esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kategoriją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė medicinos darbuotojų darbo pobūdį, t.y. aplinkybes, kad dirbdami sveikatos priežiūros tarnyboje jie susiduria su pacientais, sergančiais ŽIV, hepatitu, tuberkulioze, sifiliu ir pan., t.y. ligomis įtrauktomis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d.įsakymu Nr.278 patvirtintą Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių  ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą, taip pat susiduria su agresyviai besielgiančiais, psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, todėl jų darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sąrašo 3.13-3.14 punktų reikalavimus. Taip pat pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų darbo su nuteistaisiais specifiką, aptarė visų darbuotojų bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, kurie leido spręsti, jog beveik pusė jų vykdydami darbo funkcijas yra patyrę nuteistųjų fizinį smurtą, visi kasdieninėje veikloje patiria psichologinį smurtą. Įvertinęs slaugytojų teiktus paaiškinimus jau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbuotojai susiduria ne tik su smurto ar užsikrėtimo pavojingomis ligomis grėsme, bet ir yra patyrę realių pasekmių.

Alytaus pataisos namams nei vienoje ginčą nagrinėjusioje institucijoje nepavyko įrodyti, jog darbe naudojamos priemonės pašalina grėsmes, dėl kurių medicinos darbuotojų funkcijos vertinamos kaip pavojingos.

Teismas įvertino į bylą surinktų įrodymų, susijusių su Alytaus pataisos namų siūlomomis rizikos mažinimo priemonėmis, visumą ir  konstatavo, kad nurodytos priemonės rizikos nepašalina. Vykdydami darbo funkcijas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai lieka vieni su nuteistaisiais, todėl kabinetuose esantys pagalbos iškvietimo mygtukai ar darbuotojams išduodami pulteliai negali užtikrinti momentinės darbuotojo apsaugos nuo staigaus agresyvumo protrūkio. Nors darbuotojams išduodamos medicininės priemonės (pvz., specialios pirštinės) sumažina užsikrėtimo pavojingomis ligomis riziką, jos eliminuoti negalima tiek dėl didelio grėsmių šaltinių skaičiaus, tiek dėl gydomų asmenų agresyvumo bei polinkio nusikalsti. Teismas kartu akcentavo, jog priemonių, kurios darbuotojus saugotų nuo psichologinio smurto ar padėtų įveikti tokio smurto pasekmes, taikymo fakto Alytaus pataisos namai iš viso neįrodinėjo.

Nustačius, kad darbuotojas dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, įstatymas nustato darbdaviui imperatyvią pareigą tokiam darbuotojui mokėti padidinto tarifo darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad minėtos prievolės neįforminimas nurodyta tvarka nepaneigia imperatyvios darbdavio pareigos.

Kauno apygardos teismas, nustatęs, jog sąlygos mokėti padidintą darbo užmokesčio dalį už darbą, kai esama nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, egzistuoja, priteisė iš Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams įsiskolinimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už 3 metus su delspinigiais.

Trumpas interviu su teisininku, šiame procese atstovavusiu profesinės sąjungos narius.

Kokia ginčo esmė?

Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai manė, kad jie dirba pavojingomis  sąlygomis ir todėl, teisės aktų nustatyta tvarka, jiems turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis. Alytaus pataisos namai neigė, kad minėti darbuotojai dirba pavojingomis sąlygomis ir  už tai padidinto darbo užmokesčio nemokėjo. Po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kai darbuotojams vis tik buvo priteistos tam tikro dydžio išmokos, Alytaus pataisos namai visose teisminėse instancijose dar tvirtino ir tai, jog niekas negali nustatyti mokėtinos darbo užmokesčio dalies už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kaip tik darbdavys darbo sutartyse ar kolektyvinėse sutartyse.

 Kiek sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų šioje byloje teko ginti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai (toliau – LRITĮPS)?

Pradžioje – pirmosios instancijos teisme – LRITĮPS atstovavo tik keturias slaugytojas. Tačiau Kauno apygardos teisme, nagrinėjant apeliacinį skundą, LRITĮPS atstovavo jau dešimčiai sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų.

Kas pasiekta? Koks bylos rezultatas?

Pasiekta būtent tai, ko Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai ir norėjo kreipdamiesi į Darbo ginčų komisiją bei inicijuodami darbo ginčą. Visos instancijos pripažino, kad sąlygos, kuriomis jie dirba, t. y. teikia sveikatos priežiūros – gydymo ir slaugos – paslaugas, yra pavojingos, reiškia, egzistuoja veiksniai, neigiamai veikiantys darbuotojų saugumą ir sveikatą. Konstatavus tokių sąlygų buvimą yra pripažinta, jog darbdavys privalo nustatyti darbuotojams priemokos dydį, už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Nustatyta, jog ši prievolė turi būti įvykdyta per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi yra konstatuota, jog  Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai visada dirbo ir toliau dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, bet jiems nebuvo mokamas padidintas darbo užmokestis, kaip tai numatė galioję teisės aktai, teismas iš įstaigos priteisė nesumokėtos darbo užmokesčio dalies įsiskolinimą už 3 metus.

Ar esate patenkinti teismo sprendimu?

Kiek teko kalbėti su Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojais, Kauno apygardos teismo sprendimu jie patenkinti. Svarbiausia, kad teismai konstatavo, jog  jų darbo sąlygos yra pavojingos, ir, kad dėl to jiems turi būti nustatytas ir mokamas padidintas darbo užmokestis, ko iki šiol nebuvo.

Ar šis sprendimas atveria kelią ir kitiems, panašiomis sąlygomis dirbantiems, darbuotojams kreiptis į teismus?

Darbuotojai, kurie mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, visuomet turi galimybę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ir tokiu būdu ginti savo teises. 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis nėra tam prielaida. Tačiau šis sprendimas galbūt galėtų motyvuoti ir kitus panašiomis sąlygomis dirbančius darbuotojus būti aktyvesniais ir drąsesniais kovojant už tai, kas jiems priklauso pagal įstatymus.

Kaip pakomentuotumėte visą procesą ir pasiektą rezultatą?

Mano vertinimu, ginčo nagrinėjimo procesas iki šio momento, nes dar egzistuoja kasacinio skundo padavimo galimybė, užtruko kiek ilgiau nei mes visi tikėjomės, tačiau Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai buvo kantrūs, aktyvūs ir net, sakyčiau, drąsūs, gindami savo pažeidžiamą teisę, todėl norimas rezultatas pasiektas, ir jis yra puikus. Dabar svarbiausia, jog būtų vykdomas teismo sprendimas, o darbdavys savo darbuotojų atžvilgiu ateityje elgtųsi teisėtai ir garbingai mokėdamas jiems darbo užmokesčio dalį, kuri privalo būti nustatyta ir mokama, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų.

Ačiū už pokalbį.

 

Roma Katinienė: „Kariauti nesirengiame, bet profsąjungos teisės buvo pažeistos“

Š.m. rugsėjo 20 d. vykusioje pareigūnų atrankos į laisvas pareigas komisijoje, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK),  Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) Klaipėdos skyriaus atstovui dalyvauti nebuvo leista. Toks akibrokštas įvyko, kai vienas iš šio komisariato teisininkų, neteisingai  interpretavo ir vadovavosi nebeaktualios redakcijos Darbo kodekso 179 str. 2 d. nuostatomis.

Vidaus tarnybos statuto 28 str. 3d. numato, kad atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos komisija. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.

Minėtu atveju, Klaipėdos AVPK nesudarius galimybės profesinės sąjungos atstovui dalyvauti komisijos darbe, buvo pažeistos profesinių sąjungų veiklos bei jų narių garantijos.

Apie tai, kad Klaipėdos AVPK yra įsteigtas LPPS Klaipėdos skyrius, jo vadovybė buvo informuota raštu rugsėjo 11 d.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, su Klaipėdos AVPK vadovybe visada vyko glaudus bendradarbiavimas, o iškilus kokiai nors problemai buvo siekiama surasti patį geriausią sprendimą ne įstaigos ar profesinės sąjungos, bet pareigūno naudai.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė

„Įstaigos vadovų požiūris, siekiant socialinio dialogo ir ieškant individualių sprendimų, policijos sistemoje, vertinant visas įstaigas, buvo išskirtinis, beveik visada pagrįstas argumentais ir kompromisu. Tačiau akivaizdu, kad vadovų požiūrio nepakanka, labai svarbų vaidmenį vaidina ir jų komanda, dėl kurios profesionalumo šį kartą stipriai suabejočiau“, – sakė R.Katinienė.

Pasak R.Katinienės, LPPS nepriimtinas požiūris – laukti kol įstaiga padarys procedūrinius pažeidimus, suklys, o tada kreiptis į teismą bei pasiekti laimėjimą.

„Atrankos procedūroje dalyviais yra ne tik komisijos nariai, joje dalyvauja ir pareigūnai, kurie ruošiasi, patiria stresą. Atranką, apskundus vien dėl procedūrinio pažeidimo, kad nebuvo įtrauktas profesinių sąjungų atstovas, o tai, pagal galiojančius teisės aktus, privalėjo padaryti, nukentėtų, tikėtina, sąžiningai atranką laimėjęs pareigūnas, nes būtų stabdomas jo paskyrimas į pareigas, o atranka skelbiama iš naujo. Tikriausiai, kaip jau yra susiklosčiusi praktika, tų pareigūnų ar darbuotojų, kurie tyčia ar dėl nekompetencijos nepaiso teisės aktų, atsakomybės klausimas nė nebūtų sprendžiamas. Mums daug svarbiau yra užtikrinti teisės aktų laikymąsi, objektyvumą, nešališkumą, motyvaciją, tinkamai atstovauti ir ginti savo narių interesus įstaigoje, dialogo, o ne konflikto keliu“, – sakė LPPS pirmininkė.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga  Klaipėdos AVPK vadovui adresuotame rašte prašė užtikrinti, kaip tai numato įstatymai, teisę Profesinei sąjungai deleguoti atstovus bei dalyvauti komisijų veikloje, atstovaujant narių interesus.

 

Susitikime su Kauno AVPK – apie mokymus darbo metu, pareigūnų vertinimus ir teisminius ginčus

Rugsėjo pradžioje vykusiame Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų susitikime aptartos svarbiausios problemos, išsakytos pastabos ir pasiūlymai.

Susitikime  Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) tarybos narė Agnė Greblikaitė pristatė įsteigtą  LPPS Kauno skyrių, supažindino su jo sudėtimi, atliekamomis funkcijomis ir tikslais.

Pasak A.Greblikaitės, LPPS Kaunos skyriaus tikslas –  atrankų komisijose ir vertinimuose atstovauti policijos pareigūnams, profesinės sąjungos nariams, kad nebūtų pažeidžiamos jų teisės. Kauno skyrius, kurio kuratorė ir yra A.Greblikaitė, tikisi, jog aktyviai ir betarpiškai bendradarbiaujant su Kauno AVPK, kylančias problemas pavyks spręsti greičiau.

Susitikime dalyvavusi LPPS pirmininkė Roma Katinienė, kalbant apie neeilinius pareigūnų vertinimus, akcentavo, jog labai svarbu užtikrinti profesinės sąjungos narių teises, kad dėl įvairių pažeidimų, nekiltų teisminių ginčų.

Profesinės sąjungos atstovai kėlė ir privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą problemas.

Anot LPPS Kauno skyriaus pirmininkės L.Žukaitė, norėtųsi, jog mokymai būtų parengti kokybiškai, be klaidų, o svarbiausia – turėtų išliekamąją vertę. Kauno skyriaus pirmininkė priminė Policijos departamento nurodymą, jog vadovai turi sudaryti sąlygas pareigūnams  2 valandas per savaitę tobulinti kvalifikaciją ir mokytis bei paprašė, kad jo būtų laikomasi.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė

„Vadovai privalo užtikrinti mokymuisi skirtą laiką. Tačiau kai trūksta žmogiškųjų išteklių darbo funkcijoms atlikti, nelieka galimybių skirti laiko ir mokymams. Norint mokytis nuosekliai, pareigūnams tenka skirti savo asmeninį laiką, o taip būti neturėtų“, – sakė R.Katinienė.

Nors už lango vėsa, LPPS pirmininkė priminė, kad jau dabar reikia galvoti apie ateinančius metus ir vyksiantį fizinių normatyvų laikymą pavasario-vasaros laikotarpiu. Kadangi už saugias ir sveikas darbo sąlygas yra atsakingas darbdavys, R.Katinienė pasiūlė reglamente numatyti, kad nesant tarnybinės būtinybės, pareigūnams būtų galima atidėti fizinių normatyvų laikymą didelių karščių metu.

Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D.Pliavga į šį pasiūlymą reagavo sakydamas, jog tam tikromis dienomis sprendimai atidėti normatyvų laikymą jau buvo priimti ir šiais metais.

Susitikime dalyvavęs Kauno AVPK viršininko pavaduotojas Evaldas Lašinskas pristatė neeilinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką.

Anot E.Lašinsko, priimtas sprendimas, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas atsižvelgiant į tarnybinės veiklos rezultatus: pareigūnų, kurių pareiginės algos dydis yra mažesnis nei remtinas, koeficientas didinamas iki remtino, intervale nuo 0,5 iki 1,5, kitų pareigūnų, turinčių remtiną koeficientą, pareiginės algos koeficientas didinamas iki 0,5. Tačiau,anot E.Lašinsko, pareigūnų tarnybinis vertinimas nėra privalomas. Ar pareigūnas bus vertinamas ar ne, anot E.Lašinsko, spręs vadovas, tačiau akcentavo, jog labai svarbu ir reikia vertinti bei motyvuoti labai gerai dirbančius pareigūnus, kurie vykdė užduotis, pasiekė iškeltus tikslus.

Profesinių sąjungų ir Kauno AVPK susitikime nutarta, jog vadovai užtikrins pareigūnų mokymąsi darbo metu, o Kauno policijos intraneto puslapyje, kaip pasiūlė LPPS pirmininkė, bus publikuojama ir aktuali profesinių sąjungų paskelbta informacija.

Kaune pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Šiandien Kaune Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS) ir Nepriklausoma savarankiška Įkalinimo įstaigų pareigūnų ir darbuotojų profesinė sąjunga  pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, šis susitarimas atveria naujas galimybes dalintis patirtimi ir sėkmingai ginti savo narių interesus tarptautiniame lygmenyje.

Lietuvoje vieši Lenkijos profesinių sąjungų atstovai

Š.m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų atstovai Lenkijos profesinių sąjungų kvietimu viešėjo Varšuvoje, dabar su atsakomuoju vizitu Lietuvoje lankosi Lenkijoje veikiančių bausmių vykdymo sistemos profesinių sąjungų atstovai.

Per dvi vizito dienas svečiai aplankys Pravieniškių pataisos namus-atvirą koloniją, susitiks su Kalėjimų departamento vadovybe, pabuvos Lukiškių kalėjime –tardymo izoliatoriuje, dalyvaus konferencijoje bei pamatys keletą kultūrinių – istorinių objektų.

Klaipėdoje veiklą pradėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos skyrius

Rugsėjo 10 d. buvo įsteigtas dar vienas Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) -Klaipėdos – skyrius. Tai jau trečiasis šios profesinės sąjungos skyrius.

LPPS Klaipėdos skyrius veiks Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

LPPS Klaipėdos skyriaus pirmininke steigiamajame susirinkime išrinkta Julita Razmantienė, jos pavaduotojais – Žydrūnas Kazbaraitis ir Simona Zabitė.

LPPS Klaipėdos skyriaus taryboje dirbs Marius Krajinas, Rolandas Jonušas ir Povilas Bočkus.

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, tokia profesinės sąjungos plėtra leis dar aktyviau veikti bei atstovauti darbuotojų interesams.

„Profesinėje sąjungoje yra daug labai aktyvių žmonių, auga nauji lyderiai. Šie aktyvūs žmonės, veikiantys profesinės sąjungos skyriuose dar greičiau ir tiksliau reaguos į problemas, padės ieškoti jų sprendimo būdų, o prireikus, derėsis su darbdaviu dėl palankesnių sąlygų pareigūnams užtikrinimo“, –  sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

 

Nuteistųjų pabėgimų daugės, jei Vyriausybė nesuras lėšų pataisos namų infrastruktūrai

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas, po įvykio, kai vakar (rugsėjo 8 d.) iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pabėgo nuteistasis, sakė, jog pareigūnas padarė viską ir net daugiau, kad sustabdytų bėglį. Deja, pasikeitus teisinei bazei, pataisos įstaigų pareigūnai neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo nuteistojo pabėgimo atveju.

„Profesinė sąjunga jau anksčiau buvo įspėjusi, jog uždraudus naudoti tarnybinį ginklą tokiais atvejais, pabėgimų daugės, ypač po to, kai nors vieną jų pavyks realizuoti. Ir štai mes jau matome pasekmes. Todėl kažin ar prasmingos šnekos, jog ketinama peržiūrėti apsaugos postų išdėstymą, nes bėdos slypi visai ne čia. Atkreipiame  dėmesį, kad visos įkalinimo įstaigos yra senos, ne išimtis ir  Pravieniškių pataisos namų Pirmasis sektorius“, – sakė K.Pauliukas.

Nors Kalėjimų departamento pranešime spaudai minima, jog ketinama įvertinti inžinerinių įrenginių kokybę bei veiksmingumą, anot LRITĮPS pirmininko, išspręsti problemas nepakanka vien departamento ir net Teisingumo ministro valios.

„Norint užtikrinti tinkamą apsaugą, pirmiausia reikalingos didžiulės investicijos. Būtina pakeisti tvoras, visą susidėvėjusį inžinerinį tinklą, apšvietimą. Įstaigos vadovas vienas, su turimomis lėšomis šių problemų neišspręs, nors ir labai stengiasi. Būtinas Vyriausybės dėmesys šiai problemai ir didelės lėšos. Siūlome peržiūrėti ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, pareigūnai, kurie ėmėsi priemonių nuteistąjį sulaikyti turi sulaukti ne tarnybinio patikrinimo, o paskatinimo, tuo tarpu nuteistasis – griežtos bausmės.

Mokymų centre diskutuota ir apie testų laikymą, ir apie mokymus jaunesniesiems specialistams

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir atstovė Alytaus pataisos namuose Jurgita Mansevičienė praėjusios savaitės pabaigoje apsilankė Kalėjimų departamento Mokymo centre.

Susitikime kalbėta apie studijuojančių jaunų pareigūnų kuravimą įstaigose ir tai, jog tokia veikla turėtų būti priskiriama specialią, tinkamiausio kolegos, atranką praėjusiems pareigūnams bei problemas dėl nuotolinių mokymų  ir testo laikymo.

Anot profesinės sąjungos atstovų, kursantai turėtų būti priskiriami budinčiai pamainai, o juos kuruoti paskirtas vienas iš pamainoje dirbančių pareigūnų. Tai leistų daug efektyviau ir naudingiau jaunam pareigūnui mokytis ir susipažinti su darbo specifika.

LRITĮPS pirmininkas domėjosi ar rengiant testus atsižvelgta į tai, jog nuo š.m. liepos mėn. keitėsi kai kurie teisės aktai, nes nuotolinio mokymo programa sudaryta iki šių pakeitimų įsigaliojimo – gegužės mėnesį. K.Pauliukas sakė, jog pareigūnai turėtų žinoti, kokiais teisės aktais remtis sprendžiant testus ir žinoti, ar pasikeitus teisės aktams, jie buvo pakoreguoti.

LRITĮPS pirmininkas kalbėjo, jog testų neišlaikiusiems pareigūnams neturėtų būti taikomos sankcijos, kurios atimtų galimybę kelti koeficientą ar kitaip pablogintų pareigūno situaciją.

Mokymo centro atstovė teigė, jog jie pasirengęs padėti, kiek tik gali, tačiau testus pareigūnams laikyti reikės, o dėl pasekmių, akcentavo, jog reikėtų kalbėtis su Kalėjimų departamento vadovybe bei priminė, jog įstaigos privalo sudaryti galimybes pareigūnams mokytis ir ruoštis testo laikymui darbo metu.

Susitikime aptarta ir mokymų Resocializacijos skyriaus darbuotojams būtinybė, nes dėl didelės pareigūnų kaitos, į šį skyrių atėję nauji pareigūnai, neišklausę mokymų, negali atlikti kai kurių savo funkcijų.

Pasak J.Mansevičienės, vis dar nepatvirtinta individualaus plano sudarymo metodika, todėl pareigūnai ją rengia skirtingai, kaip išmano, o taip neturėtų būti.

Susitarta artimiausiu metu surengti Kalėjimų departamento, Mokymo centro ir Resocializacijos skyriaus darbuotojų bei vadovų susitikimą, kuriame būtų aptartos problemos, jų sprendimo galimybės ir kt.

Profesinės sąjungos atstovai Mokymų centro atstovams perdavė ir pareigūnų priekaištus, kad metai iš metų organizuojami mokymai tomis pačiomis temomis, pasigendama jaunesniesiems specialistams skirtų temų.

Mokymo centro atstovė teigė, jog mokymo planą rengia Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų  personalo skyriai, todėl šią problemą vertėtų aptarti su departamento vadovybe.

Aptartos Kalėjimų departamento Mokymo centro galimybės patiems organizuoti atrankas pretendentams, norintiems studijuoti ir tapti kursantais, juolab, kad šis centras turi ir kvalifikuotus darbuotojus, ir tinkamas sąlygas tai daryti.

Pasak LRITĮPS pirmininko, malonu, jog Mokymo centras linkęs bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, girdi problemas ir nori, kad jos būtų sprendžiamos.

Profesinė sąjunga tikisi, jog artimiausiu metu susitikus su Kalėjimų departamento vadovybe bus aptartos iškeltos problemos, gauti atsakymai į klausimus, prieita kompromisinių sprendimų.

 

 

Tarnyboje sužalota pareigūnė įrodė, jog dirbo padidinto pavojingumo sąlygomis

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) narė Rokiškio policijos komisariato pareigūnė Kristina Galvydienė, atstovaujama profesinės sąjungos teisininkų,  įrodė, kad jos sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, todėl policijos komisariatas turi jai išmokėti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarybos statuto (toliau – Statutas) 50 straipsnio 3 dalį. Teisingumą pasiekti, anot pareigūnės jai padėjo didžiulis vidinis noras įrodyti tiesą, profesinės sąjungos teisininkai bei kolegų palaikymas.

LRITĮPS narė buvo priversta kreiptis į teismą ir skųsti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Tarnybinio patikrinimo išvadą, po to, kai buvo konstatuota, jog pareigūnė sužalojimus patyrė vykdydama tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei nuspręsta kompensacijos, numatytos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje, nemokėti.

Priminsime, jog Rokiškio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji  tyrėja 2018 m. gegužės 12 d. specialiuoju automobiliu kartu su kolega patruliavo Rokiškio mieste ir Juodupės bei Obelių seniūnijoje. Nors vyriausiosios tyrėjos darbas susijęs su ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikimu, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir pareigūnų trūkumo papildomai tenka vykdyti ir patruliavimo funkcijas. Patruliuojant ekipažas gavo pranešimą, jog gauta informacija apie įtartinai, galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, kurį reikia sustabdyti ir patikrinti. Kadangi tokie pranešimai priskiriami „B“ kategorijos įvykiams, į juos sureaguoti pareigūnai privalo ne vėliau kaip per 20 minučių, tarnybinį automobilį vairavęs pareigūnės kolega, įjungęs švyturėlius ir specialiuosius garsinius signalus, didesniu nei leistina greičiu skubėjo surasti ir patikrinti galimai girtą automobilio vairuotoją.

Tarnybiniam automobiliui kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 23,150 km, sankryžoje, išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kad aplenktų ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį VW Golf, šis, nerodydamas posūkio, kirsdamas dvigubą ištisinę juostą, staiga pasuko į kairę ir atsitrenkė į skubantį policijos automobilį. Eismo įvykio metu policijos pareigūnei buvo diagnozuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir dešinės krūties sumušimas.

Po šio įvykio atlikusi tarnybinį patikrinimą konstatuota, jog pareigūnė sužalojimus patyrė vykdydama tarnybines pareigas, tačiau jų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai, todėl nuspręsta kompensacijos, numatytos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje, nemokėti.

Pareigūnė laikėsi savo pozicijos, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o kompensacija jai priklauso, nes leistino greičio viršijimas ir važiavimas priešpriešinio eismo juosta, yra faktoriai, lemiantys, kad jos sveikata buvo sutrikdyta būtent vykdant tarnybą padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ir sveikatai sąlygomis.

Panevėžio AVPK minėtą įvykį traktavo kaip nelaimingą atsitikimą, kurį lėmė neatsargus kito asmens, neturėjusio ketinimo sužaloti pareigūnę, elgesys, o į tokį įvykį, anot Panevėžio AVPK, galėjo patekti bet kuris asmuo.

Pirmosios instancijos teismas pareigūnės skundą praėjusių metų pabaigoje atmetė kaip nepagrįstą.

Profesinės sąjungos teisininkų atstovaujama pareigūnė apeliaciniu skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad situacija, kurios metu sutrikdyta pareigūnės sveikata, nėra įprasta atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio.

„Specialiosios transporto priemonės su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais vairavimas ir (arba) buvimas tokios transporto priemonės ekipažo nariu (net ir esant KET 186 punkte įtvirtintai pareigai tokių automobilių vairuotojams pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik įsitikinus, kad jiems duodamas kelias) susijęs su padidintu pavojumi ir rizika tokiomis išskirtinėmis sąlygomis eisme dalyvaujančios specialiosios transporto priemonės vairuotojo, ekipažo nario sveikatai ir gyvybei. Todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai dėl ypatingų tarnybos metu susidariusių aplinkybių (t.y. iškilusios būtinybės ne vėliau kaip per 20 min.sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį), policijos patrulių ekipažas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas teisėtai eisme dalyvavo įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, nelaikytina įprastu pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas nusprendė, jog pareigūnė, atlikdama tarnybines pareigas veikė padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, todėl Panevėžio AVPK nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareigūnės skundą tenkino, o skundžiamą išvadą panaikino.

Panevėžio AVPK turės spręsti kompensacijos pareigūnei išmokėjimo klausimą.

Anot teismą laimėjusios pareigūnės Kristinos Galvydienės, džiugu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paneigė Panevėžio apygardos teismo sprendimą.

„ Labai džiaugiuosi, nors, teismo procesas kainavo nervų, laiko sąnaudų, bet aš labai tikėjau, kad pavyks įrodyti tiesą. Buvo skaudu, kad Panevėžio apygardos teismas, priėmęs nepalankų man sprendimą, visiškai neatsižvelgė į mūsų argumentus bei tai, ko prašėme. Todėl gavusi Panevėžio apygardos teismo sprendimą supratau, kad kovosiu iki galo.Manau, kad pasiekti pergalę pavyko ir dėl mano vidinio įsitikinimo, įdėtų pastangų ir bendradarbiavimo su profesine sąjunga. Profesinės sąjungos teisininkai manęs nenuvylė. Jaučiau ne tik profesinės sąjungos, bet ir kolegų palaikymą. Todėl skatinčiau visus kolegas, nebijoti pakovoti už savo tiesą ir įsitikinimus“, – sakė K.Galvydienė.