Kviečiame į kelionę „Keturios sostinės“

 Paskutinę spalio savaitę, spalio 26-29 dienomis, kviečiame į 4 dienų  kelionę Vilnius-Kaunas-Varšuva-Bratislava-Viena-Praha-Brno-Kaunas-Vilnius.

Dėmesio liko vos 6 vietos. Registracija iki spalio 21 d.

1 diena. Anksti ryte išvykstame iš Vilniaus. Ekskursija po Lenkijos sostinės Varšuvos senamiestį: Karalių rūmai, Šv. Jono katedra, Rotušės aikštė, Barbakanas, Prezidentūra. Kelionė per Lenkiją ir Čekiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

2 diena. Pusryčiai viešbutyje. Ekskursija po Slovakijos sostinę Bratislavą: aplankome pagrindinę miesto aikštę su įspūdinga riterio Rolando skulptūra, apžiūrime šv. Martyno katedrą, kurioje buvo karūnuoti 11 Vengrijos karalių. Vykstame į Vieną – prabangią buvusios Austro-Vengrijos imperijos sostinę. Imperijos didybė atsispindi įvairiuose pastatuose senamiestyje, kurį aplankome apžvalginės ekskursijos metu pėsčiomis: Marijos Teresės aikštė, Hofburgas – didingas Habsburgų dinastijos rūmų kompleksas, Maro kolona – paminklas 75 tūkstančiams maro aukų, šv. Stepono katedra – tikras gotikos šedevras, tapęs miesto simboliu, garsioji Vienos opera, paminklas Mocartui – viena pagrindinių kompozitoriaus pagerbimo vietų, parlamentas – klasicizmo stiliaus pastatas, primenantis senovinę antikinę šventovę bei rotušė – miesto valdžios rezidencija. Vakare išvykstame iš Vienos. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

3 diena. Pusryčiai viešbutyje. Ryte trumpa ekskursija po Brno senamiestį. Apie pietus atvykimas į Prahą. Vykstame į Prahos miesto centrą. Prahos senamiestyje gausu gražių pastelinės spalvos romaninio bei gotiško stiliaus pastatų. Ekskursija po Prahos senamiestį: Parako bokštas, pradėtas statyti Vladislovo Jogailaičio, senoji muitinės gatvė, Rotušės aikštė su garsiuoju astronominiu laikrodžiu, Karlo gatvė, vedanti link įvairiausiomis skulpturomis išpuošto žymiojo Karlo tilto, Valenšteino rūmai ir sodai, gražiausia miesto barokinė Šv. Mikalojaus bažnyčia, Auksinė gatvelė, Šv. Jurgio bazilika, Šv.Vito katedra, karališkieji rūmai,  Loretos ir Hradčany aikštės, Strahovo vienuolynas. Po ekskursijos – laisvas laikas, kurio metu galėsite aplankyti sostinės užeigas,kurioje galėsite paskanauti čekiškų patiekalų ir visame pasaulyje garsaus čekiško alaus. Nakvynė viešbutyje Čekijoje.

4 diena. Pusryčiai viešbutyje. Kelionė per Čekiją ir Lenkiją. Vidurnaktį atvykstame į Lietuvą.

Objektų lankymo eiliškumas gali keistis. Tikslus išvykimo iš Lietuvos laikas ir vieta bus pranešta vėliau.

Kelionės kaina: profesinės sąjungos nariams ir jų šeimų nariams – 135 EUR.

Registracija vyksta iki spalio 16 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau.

* yra galimybė sustoti Kaune.

KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • 3 nakvynės viešbučiuose su pusryčiais;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;
  • kelionės dokumentų sutvarkymas (būtina turėti ne mažiau kaip 3 mėn. galiojantį pasą ar tapatybės kortelę).

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Pastaba: nesusirinkus reikiamam keliautojų skaičiui (50) kelionė gali būti atšaukta.

 

VAITĮPS informacija

 

 

A.Jančauskas: „Žmogiškumo eiliniam pareigūnui trūkumas – didžiulė policijos yda“

Lietuvos policijos profesinės sąjungos Tauragės skyriaus pirmininkas Andrius Jančauskas policijoje dirba jau beveik 6 metus. Lygiai tiek pat laiko jis priklauso ir Lietuvos policijos profesinei sąjungai (toliau – ir LPPS).

Tarnybą pradėjęs nuo apylinkės inspektoriaus, jau po pusės metų pradėjo  dirbti Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus tyrėju, o po kriminalinės policijos reformos – šio skyriaus vyresniuoju tyrėju.

Anot LPPS Tauragės skyriaus pirmininko, prieš keletą metų jis pats buvo susidūręs su problema tarnyboje, dėl kurios kreipėsi į tiesioginį vadovą, o po to ir į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Tauragės AVPK) viršininką. Ir, pasak pašnekovo, nors abu vadovai sutiko, kad problema yra, net sakė, jog pasidomės, tačiau grįžtamojo ryšio nesulaukė.

„Visada stengiuosi savo problemas spręsti pats, bet kai pamačiau, kad organizacinės problemos įdomios tik man pačiam, nieko kito nebeliko kaip pirmą kartą kreiptis į Lietuvos policijos profesinę sąjungą. Buvau maloniai nustebęs, kad mano problema jiems išties įdomi, o situacija analizuojama ir nedelsiant reaguojama! Užteko kreipimosi į Tauragės AVPK ir problema buvo pajudinta iš „mirties taško“ bei  išspręsta. Manau, kad kiekvienam pareigūnui svarbu jausti, kad jie ne vieni, kad už jų nugaros stovi profesinė sąjunga, kuri pasiruošusi išklausyti, pakonsultuoti ir padėti“, – sakė A.Jančauskas.

Panašios situacijos kaip mano, kai pareigūnai nesulaukia deramo vadovybės dėmesio, o problemos nesprendžiamos, priverčia atsigręžti į profesinę sąjungą, nes čia sulauki ir gauni tai, ko nėra kitur. Anot A.Jančausko, pasitikėjimas profsąjunga nuolat auga, pareigūnai pastebi jos aktyvią veiklą kovojant dėl pareigūnų gerovės ir viešai keliant aštrius  bei aktualius klausimus.

„Pareigūnai tiki, kad susibūrus į bendruomenę, kurios pagrindinis tikslas – paprasto pareigūno interesai, galima pasiekti svarių rezultatų. Kuo daugiau narių profesinė sąjunga jungia, tuo jos balsas svaresnis“, – teigia A.Jančauskas.

Paklaustas apie problemas policijos sistemoje, LPPS Tauragės skyriaus pirmininkas sako, jog daugiausia problemų kyla dėl plano tūkstantis ir pasirinktų priemonių jam  įgyvendinti.

„Vadovybės arogancija ir nusistatymas prieš profsąjungų veiklą, net, galimai, trukdymas, pagarbos ir žmogiškumo trūkumas paprastiems pareigūnams, tai labai opios policijos problemos šiandien. Keista, bet pastaruoju metu sudėtinga rasti bendrą kalbą su Policijos departamento vadovybe, tai situaciją sistemoje dar labiau blogina“, – sakė A.Jančauskas.

Pasieniečiai Pasvalyje dalyvavo Bekelės maratone „4×4 perimetras“

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys Nerijus Liutkauskas su komanda dalyvavo Bekelės maratono  „4×4 perimetras“ lenktynėse. Profesinės sąjungos remiama sportininko komanda šį kartą užėmė ketvirtą vietą. 
2019 m. rugsėjo 20-21 d. Pasvalio apylinkėse vyko Bekelės maratono „4×4 perimetras“ lenktynės (Lietuvos bekelės lenktynių (rally raid) čempionato IV etapas). Šiose lenktynėse dalyvavo VSAT komanda „Pasienis.lt“. Komanda lenktyniavo Mitsubishi Pajero automobiliu, o ją atstovavo Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Liutkauskas (vairuotojas) ir du šturmanai – tai Varėnos PR Tribonių PU jaunesnysis specialistas Erik Vilkanec ir Artūras Šimkonis.

Oficiali informacija apie renginį galima tinklalapyje 4x4perimetras.lt ir facebuko paskyroje 4×4 perimetras.
Lenktynėse buvo dalyvaujama gausiausioje „Tourism“ klasėje (17 dalyvių, dar buvo „Sport“, motociklų ir keturračių klasės). Automobiliui buvo suteiktas Nr. 312.

Rugsėjo 20 d. 18 val. vyko dokumentacijos tvarkymas bei automobilių patikros, GPS informacijos registratorių bei GPS sekimo įrenginių montavimas automobiliuose (pirmasis skirtas visai informacijai fiksuoti, t.y. vieta, greitis ir pan., o antrasis prietaisas skirtas gyvai matyti automobilio buvimą Lietuvos žemėlapyje, jo greitį – visa tai gyvai buvo transliuojama internetu). 21.00 val. susirinkimo (brifingo) metu buvo pasirinkta 7 startinė pozicija rytojaus lenktynių pirmam orientaciniam ruožui bei aptarus lenktynininkams rūpimus klausimus, vyko pasiruošimas rytdienos lenktynėms (kuro pylimas, reikiamų daiktų, įrankių, maisto, vandens ir pan. sudėjimas ir pritvirtinimas, kelio knygos studijavimas, planšetinių kompiuterių, kompiuterių bei telefonų programų instaliavimas ir nustatymas ir kt.).

7.18 val. VSAT komanda iš Balsių malūno kiemo startavo bekelės lenktynių IV etapo pirmame 250 km ilgio orientaciniame ruože (OR1). Ekipažai judėjo Pasvalio apylinkių keliais bei išraizgę apylinkių keliukus turėjo pasiekti finišą, kuris sutapo su starto vieta. Lenktynės vyko tokiu formatu – reikėjo lenktyniauti pagal kelio knygą, kurioje buvo nurodyta už kokio atstumo ir į kur reiks pasukti, kelio dangos ypatumai, pavojingos vietos, greičio ribojimai ir dar daugybė informacijos, kurios laikymąsi fiksuodavo automobilyje įtaisytas GPS informacijos rinkiklis. Lenktyniauti (laikantis arba kelių eismo taisyklėse numatyto max greičio plius 8 km/h tolerancija, arba kelio knygoje nurodyto ribojamo maksimalaus greičio plius 8 km/h tolerancija, kuris per gyvenamųjų namų kiemus kartais būdavo ribojamas net iki 20 km/h) reikėjo tiek asfaltuotais keliais (kurių buvo labai nedaug), tiek žvyrkeliais, tiek miško keliais ar keliukais, tiek laukais ir vos matomais laukų keliukais, kur mažos duobelės, duobės, klastingi posūkiai, kanalai, skardžiai, žvėrys ir pan. laukė netikėtose vietose ir tikrino ekipažų budrumą. Prieš tai savaitę, o ir lenktynių metu, lijęs lietus Pasvalio molynus padarė labai slidžius, klastingu, automobilį valdyti tapo labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Dėl slidžios dangos automobilis ne vieną kartą apsisuko trasoje, pasiekti maksimalų leidžiamą greitį dažnai buvo neįmanoma. Buvo ir klastingų brastų, kurios keliems konkurentams užbaigė arba pristabdė lenktynes. Finišą komanda pasiekė po 4 val.14 min. Finiše greitai paaiškėjo, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis ekipažo susitelkimas ir nusiteikimas lenktynėms davė teigiamų rezultatų. Demonstruotas tempas buvo įspūdingas ir tai buvo pirmas rezultatas pagal greitį. Tačiau neramino padarytos kelios klaidelės greičio ribojimo atkarpose, kurios galėjo būti įvertintos baudos minutėmis, o tai koreguotų užimtą vietą. (užbėgant įvykiams – baudos paskaičiuotos ir pritaikytos buvo tik pusantros val. prieš apdovanojimus).

Kadangi pirmame OR1 pasieniečiai buvo pirmi, todėl antrame 160 km. orientaciniame ruože (OR2) startavo pirmi ir visiems „darė kelią“ (kitiems buvo lengviau, nes galėjo orientuotis ne tik elektroniniame žemėlapyje ieškodami tinkamo posūkio ar keliuko, o ir sekti bei orientuotis pirmojo ekipažo paliktomis vėžėmis posūkiuose). Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ruožų buvo tas, kad pirmame važiavome pagal organizatorių duotą kelio knygą (legendą), o antrame turėjome orientuotis tik elektroniniame žemėlapyje esančiais organizatorių pažymėtais taškais (organizatorių duoti taškai (koordinatės) yra suvedami į turimus elektroninius žemėlapius ir pro tuos virtualius taškus reikia pravažiuoti ne didesniu nei 10 m. atstumu). Sekėsi neblogai, baigus lyti ir pradžiūvus keliams tempas buvo maksimalus ir pravažiavus 200 taškų, po 2 val. 4 min. ir 51 sek. Buvo pasiektas finišas. Finiše paaiškėjo, kad pirmieji 4 sportininkai pasiekė labai panašų rezultatą, pirmąjį nuo ketvirtojo skyrė 1 minutė!! Pasieniečiai buvo treti.
Tada prasidėjo ilgas ir neramus laukimas, nes susumavus rezultatus VSAT atstovai buvo pirmi, tačiau kaip rodo patirtis, džiaugtis rezultatu, kol jie negalutiniai, labai negalima. Gaila, bet nerimas nebuvo be pagrindo, visiems ekipažams pritaikius baudas už greičio viršijimus ar nepravažiuotus taškus, rezultatai buvo pakoreguoti. Pasieniečiai pirmame ruože gavo 15 min., o antrame – 3 min. baudų ir skaudžiai nukrito į 4 vietą galutinėje etapo įskaitoje.

Lenktynių prizininkų apdovanojimai vyko Pasvalio mieste, miesto šventės proga pastatytoje scenoje.
Ekipažas dėkoja Lietuvos Respublikos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų grupei, kuri materialiai parėmė ekipažą bei visiems, kurie prisideda prie pasieniečių ekipažo dalyvavimo lenktynėse. Ačiū JUMS!

 

Įvyko pasienio profesinių sąjungų susitikimas

Praėjusią savaitę susitiko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančios pasienio pareigūnų profesinės sąjungos.

Susitikimo metu aptartos svarbiausios aktualijos. Tarp jų daugiausia dėmesio skirta finansavimo klausimams; per pasienio pareigūnų vertinimus kylančioms problemoms; saugių darbo sąlygų užtikrinimui bei darbo laiko apskaitai. Taip pat diskutuota dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo darbe.

„Paprastai sakant, kitąmet Valstybės sienos apsaugos tarnybai tinkamai veikti ir žadėtiems atlyginimams mokėti reikia papildomų lėšų iš biudžeto. Papildomas lėšų poreikis, lyginant su 2020 metams numatomais maksimaliais asignavimais, siekia apie 9,7mln. eurų“, – konstatuoja LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Šios papildomos lėšos reikalingos Nacionalinio Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos padaliniui steigti (numatytos 6 pareigybės), pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti bei motyvacijai, migracijos kontrolės funkcijoms vykdyti, pareigūnams skatinti už pasiekimus mažinant šešėlinę ekonomiką, aviacijos pajėgumams stiprinti. „O po 2020 m. biudžeto projekto pateikimo dar prisidėjo bene pusketvirto milijono eurų lėšų poreikis. Pirma, dėl Vidaus tarnybos statuto įstatymo nuostatų, kur siūloma VTS priede nurodytus pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus padidinti 0,5 (kalbama apie maždaug 1,3 tūkst. pareigūnų, nesiekiančių minimalaus koeficiento). Antra, dėl papildomų 76 pareigybių steigimo Rambyno ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktuose“, – paaiškina L.Soščekienė.

Be trūkstamo finansavimo nemažų problemų sukelia ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų vertinimai. Kadangi tai bene vienintelis būdas, kaip galima didinti atlyginimus statutiniams pareigūnams, čia būtinas sąžiningumas, aiškumas ir skaidrumas. Deja, pareigūnų vertinimuose dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai pastebi, kad dažnai taip nėra. Pasak jų, čia daug subjektyvumo, nes vadovams suteikiama itin daug laisvės interpretuoti vertinimo gaires, tebeveikia principas „patinka-nepatinka“.

Susitikime taip pat aptartas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui. LTPF atkreipia dėmesį, kad VSAT vado birželio 11 d. įsakyme yra nuostata, kad „išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į motyvuotą pareigūno prašymą, tiesioginių vadovų sprendimu pareigūnams gali būti leidžiama turėti asmenines ryšio priemones, neatitinkančias šio įsakymo 1.1.2 papunkčio (t. y. neturi interneto ryšio, foto / vaizdo kameros, GPS, „Bluetooth“ ir yra nurodytos tarnybiniame žiniaraštyje) reikalavimų. Vis dėlto, LTPF duomenimis, realybėje ji neveikia, nes tiesioginiai vadovai to neleidžia net pateikus motyvuotus prašymus. Tam tikrais atvejais tai pareigūnams, artimiesiems ar turtui gali atnešti didelės žalos. Dėl to LTPF savo kreipimesi į VSAT prašo nustatyti aiškius kriterijus, kada leidžiama naudotis asmeninėmis ryšio priemonėmis, bei nustatyti, kad tiesioginis vadovas, netenkinantis motyvuoto pareigūno prašymo, privalo pateikti pareigūnui raštišką motyvuotą sprendimą, nurodydamas dėl kokių priežasčių prašymas nepatenkintas.

Respublikinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos informacija

 

Elytė Kaminskienė: „Didžiausia problema – dialogo su policijos departamento vadovybe nebuvimas“

Elytė Kaminskienė

Elytė Kaminskienė yra viena iš Lietuvos policijos profesinės sąjungos steigėjų, į šią veiklą įsitraukusi nuo 2002 m. Dabar ji yra šios profesinės sąjungos tarybos narė ir Klaipėdos skyriaus kuratorė.

„Dalyvauti profesinės sąjungos veikloje pareigūnui labai pravartu. Ji atstovauja, gina savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, užtikrina darbo santykių procesų ir su tuo susijusių darbdavio sprendimų skaidrumą bei teisėtumą. Ir tai ne viskas. Lietuvos policijos profesinė sąjunga siekia ne tik tinkamai atstovauti savo narius, teikti konsultacijas, pagalbą, bet ir siekia suteikti papildomų žinių, tam organizuojami specialūs mokymai“, – sakė E.Kaminskienė.

Pasak E.Kaminskienės, Lietuvos policijos profesinė sąjunga per daug metų užsitarnavo stiprios, veiklios ir atsakingos organizacijos vardą. Ši organizacija, anot pašnekovės, nestovėjo vietoje, ir dabar yra įsteigusi jau net 3 skyrius – Kaune, Tauragėje ir Klaipėdoje.

„Taip skyriaus pirmininkas ir taryba bus, kaip mėgstama sakyti: „arčiau narių“, o problemas bus galima spręsti čia pat ir nedelsiant“, – sakė  E.Kaminskienė.

Tarybos narės nuomone, kiti profesinės sąjungos skyrių įsteigimo privalumai yra tai, jog įstaigoje veikiančio skyriaus Taryba gali atstovauti profesinės sąjungos narius dirbančius joje, dalyvauti atrankose, tarnybinių ginčų, tarnybinės veiklos vertinimo ir kitose komisijose, taip pat susirinkimuose, kuriuose sprendžiami nariams aktualūs klausimai, vesti derybas su darbdaviu ir kt.

Pasak E.Kaminskienės, didžiausia problema – dialogo su policijos departamento vadovybe nebuvimas. Tokia situacija, pareigūnės teigimu, stebina ir erzina, nes buvo labai daug pasiekta: vyko bendri mokymai, kolegialiai buvo siekiama spręsti tokias problemas kaip  biudžeto formavimas, skirstymas, skaidrių atrankų vykdymas ir daug kitų, visai policijos bendruomenei naudingų, darbų.

„Deja, šiuo metu stebimas bendradarbiavimo su Policijos departamentu sąstingis. Norisi tikėti, kad situacija keisis pasibaigus dabartinio policijos vadovo kadencijai“, – kalbėjo E.Kaminskienė.

 

 

 

 

Pasigedusi veiklos skaidrumo, pavargusi nuo NPPSS vadovo dviveidiškumo, profsąjunga paliko susivienijimą

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) nuo vakar  nutraukė bet kokį bendradarbiavimą ir išstojo iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS ). Profesinė sąjunga jau beveik metai savo veiklą tęsia be susivienijimo pagalbos, todėl, anot VAITĮPS pirmininko, nariai šio pasikeitimo nepajuto dabar, nepajus ir ateityje.

„NPPSS įstatuose nustatyta, jog susivienijimo nariai turi teisę dalyvauti valdyme, kelti reikalavimus, teikti prašymus ir pasiūlymus, tačiau metai iš metų ėmėme jausti, jog mūsų nenori girdėti ir nebesiklauso. Demokratiškus principus, mano nuomone, pakeitė vienasmeniai NPPSS vadovo V.Banel sprendimai ir sunkiai suvokiami, galimai,  politiniai žaidimai. Jautėme NPPSS pirmininko ir jo aplinkos žmonių spaudimą neįgyvendinti vienokių ar kitokių, tam tikrus politikus ar pareigūnus kritikuojančių, iniciatyvų, atsirado draudimų viešinti ypač svarbias, tačiau kai kurioms institucijoms nepalankias žinias apie jose esančias problemas. Tai prasilenkia su mūsų profesinės sąjungos tikslais ir misija“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai NPPSS vadovo  prašė pateikti veiklos ataskaitas, domėjosi V.Banel vykdoma veikla, tačiau vietoj dialogo ir informacijos pateikimo, priimtas sprendimas pašalinti LRITĮPS iš susivienijimo.

„Matydama tokį dviveidiškumą mūsų profesinė sąjunga nusprendė palikti susivienijimą. Nebematome galimybės toliau tęsti veiklą  NPPSS sudėtyje“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, neapsikentus daugybės NPPSS valdymo organų pažeidimų, nesulaukus prašytos informacijos ir apie susidariusią situaciją pasitarus su profesinės sąjungos atstovais ir taryba.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, dėl šio sprendimo profesinės sąjungos nariai nenukentės, nes veikla NPPSS sustabdyta jau beveik metus. Visą šį laikotarpį profesinė sąjunga nesinaudojo susivienijimo teikiamomis paslaugomis. „Mūsų įsipareigojimai profesinės sąjungos nariams išlieka, kaip ir tikslas – sąžiningai atstovauti savo narius ir ginti jų teises. Kaip ir anksčiau teikiame teisines ir kitas paslaugas, atstovaujame savo nariams, dalyvaujame derybose, organizuojame laisvalaikį ir pan.“, – sakė V.Jagminas.

Primename, kad sustabdžius narystę susivienijime,  VAITĮPS  kartu su LRITĮPS ir Lietuvos policijos profesine sąjunga susibūrė į Profsąjungų centrą bei tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis. Neseniai prie Profsąjungų centro prisijungė ir pasieniečių profesinė sąjunga, kurios didelė dalis narių  prieš tai priklausė Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai.

Agnė Greblikaitė: „Mes tikime tuo, ką darome“

A.Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos narė esu jau beveik dešimt metų, į tarybą išrinkta antrą kartą.

Per visą narystės profesinėje sąjungoje laikotarpį nė karto ja nenusivyliau, nors buvo ir sudėtingų periodų. Negali netikėti ir nepasitikėti organizacija, kurioje matai, kad visa komanda dirba vieningai pareigūnui labui. Būdama tarybos nare esu komandos dalis, todėl galiu drąsiai sakyti, jog mes tikime tuo, ką darome, jaučiame narių pasitikėjimą – tai tampa galinga jėga skatinančia judėti į priekį. Siekiame, kad policijos pareigūnai darbe jaustųsi saugūs, o jų teisės nebūtų pažeidinėjamos.  Džiaugiamės, kai pavyksta susitarti, o darbdavys ir darbuotojas geriausią sprendimą suranda neišeidami iš įstaigos ribų, tokių atvejų paskutiniu metu pasitaiko dažniau.

Manau, kad Lietuvos policijos profesinę sąjungą žmonės renkasi, nes ji tinkamai atstovauja savo narius tiek įstaigose, tiek teismuose, dėl čia dirbančios kvalifikuotos komandos, ir dėl to, kad realiais darbais, o ne gražiomis kalbomis įrodo, jog pareigūnas – vertybė.

Labai smagu, kai bendraminčių daugėja, nes tik visi kartu galime nuveikti daug ir labai gerų dalykų.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdama šios profesinės sąjungos nare.

 

Agnė Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos Tarybos narė.

 

 

Esame pašalinti ir tuo džiaugiamės

Kęstutis Pauliukas sako, kad žinia, jog š.m. rugsėjo 30 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) taryba pašalino Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) iš susivienijimo gretų, visiškai nenustebino.

„Mes šio sprendimo laukėme“, – teigia LRITĮPS pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, dar praėjusių metų spalio mėnesį, išsiskyrus nuomonėms su NPPSS vadovu, lapkričio mėnesį įteikėme prašymą stabdyti narystę susivienijime. LRITĮPS  bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, nusprendė stabdyti dalyvavimą susivienijimo veikloje ir nebesinaudojo jo paslaugomis. Minėtos profesinės sąjungos tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis, o kartu su Lietuvos policijos profesine sąjunga taip pat susibūrė į Profesinių sąjungų centrą, kuris sėkmingai veikia.

Apie sėkmingą veiklą bei pasitikėjimą Profesinių sąjungų centru byloja ir tai, jog prie jo prisijungė iš NPPSS priklausančios Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atskilusi, senbuvių narių įkurta, nauja pasieniečių profesinė sąjunga.

„Negalime būti organizacijos, vadinančios save „nacionaline“,  dalimi, kai jos vadovas negali ir nenori bendrauti su organizacijų lyderiais ir atstovais. Manau, kad ši organizacija de facto seniai jau nebeturi „nacionalinio“ statuso, jis likęs tik pavadinime ir vadovo ambicijose“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, svarbiausia rūpintis ir užtikrinti bei ginti savo narių teises,  tai jo vadovaujama organizacija ir daro.