Profsąjungos vadovai aplankė įkaitės dramą išgyvenusią pareigūnę

Po įvykio Šiaulių tardymo izoliatoriuje, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir skyriaus pirmininkė šioje bausmių vykdymo įstaigoje Ligita Dilinskienė penktadienį aplankė pareigūnę, kuri incidento metu, sausio 28 d., nuteistojo buvo paimta įkaite.

„Norėjome įvertinti kaip pareigūnė jaučiasi, kokios pagalbos jai reikėtų, nuvežėme kuklią dovanėlę, kad nors šiek tiek praskaidrintumėme nuotaiką“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profsąjungos vadovo, po tokio neeilinio incidento, pareigūnė nusprendė tęsti tarnybą, tuo tarpu kita jos kolegė, kuriai tiesioginės grėsmės nebuvo, pasijuto psichologiškai sugniuždyta ir jau kitą dieną parašė prašymą išeiti iš darbo.

Šiuo metu pareigūnė  po patirtų išgyvenimų turi nedarbingumo lapelį ir bendrauja su psichologe. Tikimasi, kad pareigūnei bus suteikta reabilitacija.

Pasak LRITĮPS skyriaus Šiaulių tardymo izoliatoriuje pirmininkės L.Dilinskienės, iškart po įvykio, galimai dėl patirto streso, pareigūnė manė, jog galbūt apsieitų be reabilitacijos, jautėsi gerai, tačiau praėjus kelioms dienoms užsiminė, kad reabilitacija būtų į naudą.

L.Dilinskienė papasakojo, kad įvykis Šiaulių tardymo izoliatoriuje paveikė visą kolektyvą. Bendraujant su kolegomis ir kolegėmis, jaučiamos slogios nuotaikos, todėl mano, jog psichologo pagalba  šiuo metu būtų labai reikalinga visam kolektyvui.

Tiesa, pirmadienį, sausio 3 d., į Šiaulių tardymo izoliatorių atvykusi Kalėjimų departamento psichologų grupė bendravo su įvykio metu pamainoje dirbusiais darbuotojais.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, po šio įvykio pabendravus su pareigūnais, atsivėrė dar viena problema, kurią galima būtų išspręsti – pokalbių-konsultacijų su nepriklausomu psichologu poreikis. Anot profsąjungos pirmininko, pareigūnai įvardino, kad galimybė nuvykti ir bendrauti su nepriklausomu psichologu, kai jaučiama įtampa ar poreikis, būtų graži iniciatyva.

„Dirbdami sudėtingomis sąlygomis pareigūnai dažnai lieka vieni, apimti slogių nuotaikų ir išgyvenimų. Galimybė atsiverti ir savo problemas išsakyti psichologui, kuris nebūtų susijęs su tarnyba, viena išeičių, kurią užtikrinus, pareigūnai, dirbantys bausmių atėmimo vietose, jaustųsi tvirčiau, o jų emocinė sveikata būtų geresnė“, – kalbėjo K.Pauliukas.