Nauja ginčų komisijos sudėtis – geresnės socialinio dialogo galimybės Šiauliuose

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas dvejų metų laikotarpiui sudarė tarnybinių ginčų komisiją, kurioje ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, kitų profesinių sąjungų ir šio komisariato atstovai.

Nustatyta, jog profesinių sąjungų atstovai, jiems nedalyvaujant Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių, galės skirti dalyvauti kitą tos pačios profesinės sąjungos atstovą.

Panašu, kad praėjusių metų gruodį  Šiaulių apskrities VPK vykęs šio komisariato vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, duoda  vaisių.

Primename, jog minėtame susitikime dalyvavusi R.Katinienė, akcentuodama procesų skaidrumą ir socialinio dialogo svarbą, kaip tik ir siūlė Šiaulių apskrities policijos vadovui įtraukti profesinių sąjungų atstovus į pasitarimus, komisijas.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak LPPS pirmininkės, tarnybinių ginčų komisijos vaidmuo labai svarbus, siekiant ginčą spręsti susitarimo keliu.

„Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas dėl tarnybinių ginčų komisijos svarus žingsnis, kuris leidžia manyti, jog bendradarbiavimas ir dialogas tarp šio komisariato vadovybės ir profesinės sąjungos atsinaujina ir įgauna šiltesnių spalvų“, – sakė R.Katinienė.

Šiaulių apsk. VPK viršininko įsakymas dėl tarnybinių ginčų komisijos čia.

Profsąjunga ragina Kalėjimų departamentą spręsti problemą nelaukiant teismų

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) paragino Kalėjimų departamentą skirti lėšų kompensacijoms už ne vienerius metus Vilniaus pataisos namuose neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams.

Tokį raginimą, anot VAITĮPS pirmininko, inspiravo tai, jog  dėl kompensacijų už laiku nesuteiktą uniformą, praradę kantrybę pareigūnai,  ketina kreiptis į teismą. Preliminariais, negalutiniais paskaičiavimais kompensacijoms pareigūnams už laiku neišduotas tarnybines uniformas reikėtų apie 100 tūkst. eurų.

Susidėvėjusi uniforma

Pasak VAĮTIPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, panašu, kad Kalėjimų departamentas „užmiršo“ šią problemą, nes lėšų, kompensacijoms už nesuteiktą uniformą, problemai spręsti ne teisminiu keliu, Vilniaus pataisos namams neskyrė. 

Pasak V. Jagmino, taikiai spręsti šią problemą turėtų būti suinteresuotas būtent Kalėjimų departamentas, nes toks sprendimas „kainuoja“ pigiau.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kompensacijos už neišduotas tarnybines uniformas yra vienareikšmiškai priteisiamos, tačiau, anot V.Jagmino, ilgais teismo procesais nėra suinteresuoti nei pareigūnai, nei darbdavys – Vilniaus pataisos namai.

„Kaip šioje situacijoje elgsis Kalėjimų departamentas, atskleis jo požiūrį į darbuotoją bei socialinį dialogą.  Viliamės, kad departamento vadovybė pagaliau imsis šią problemą spręsti“,- sakė V.Jagminas.

Profesinė sąjunga raštu paragino Kalėjimų departamentą imtis priemonių neišduotų tarnybinių uniformų kompensavimo Vilniaus pataisos namų pareigūnams problemai spręsti ne teismo keliu, apskaičiuoti tokiam kompensavimui būtinų lėšų poreikį ir skirti papildomas lėšas Vilniaus pataisos namams kompensacijoms išmokėti pareigūnams už laiku neišduotas tarnybines uniformas.

Problemos nesprendžiant, kompensacijų negavę pareigūnai kreipsis į teismą.

Jeigu bus pasirinktas teisminis kelias, teismai pareigūnams ne tik priteis negautų uniformų kompensavimo sumas, bet ir už vėlavimą jas suteikti bei bylinėjimosi išlaidas.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, nors nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Statutas, kuriame centrinių įstaigų vadovams nurodyta parengti kompensavimo tvarkas, tačiau iki šiol, praėjus daugiau nei metams, tai nepadaryta.

Dar daugiau nuolaidų LTPF nariams

Primename, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos organizacijų nariai gali naudotis nuolaidomis, kurias siūlo federacijos partneriai.

Nuorodoje rasite nuolaidas, skirtas LTPF nariams. Jomis gali naudotis visi Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariai.

Geri pasiūlymai čia. 

Profsąjungai suteikus pagalbą, tarnybinė nuobauda nariui panaikinta

Prieš savaitę vykusiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apsk. VPK) tarnybinių ginčų komisijos posėdyje, priimtas sprendimas panaikinti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariui, kuri jam buvo paskirta š.m.vasarį.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas reaguojant į Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK registruotą pilietės skundą, kuriame dėstomas nepasitenkinimas policijos darbu.

Pareigūno nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo klaidingai įvertinta teisinė situacija dėl nusikalstamos veikos požymių joje buvimo, ir formuluojami nepagrįsti kaltinimai netinkamai vykdžius funkcijas ir teisės aktų reikalavimus. Todėl jis ir kreipėsi į tarnybinų ginčų komisija, kuri, išnagrinėjusi situaciją, tarnybinę nuobaudą pareigūnui panaikino.

Pareigūnui apsiginti padėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkai ir tarnybinių ginčų komisijoje dalyvaujantys du LPPS atstovai, tarybos narė A.Greblikaitė ir pirmininkė  R.Katinienė.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė:

 „ Kauno AVPK išskirtinai yra beveik vienintelė policijos įstaiga šalyje, kurioje kilę nesutarimai su darbdaviu, dažniausiai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, yra sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje. Pozityviai nuteikia tai, kad kreipimasis į ginčų komisiją nėra vien formalumas, o daugeliu atveju pavyksta pasiekti susitarimą pareigūno naudai. Vienas pagrindinių argumentų, kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją yra kompromiso paieška ir siekimas susitarti, konflikto, įtampos tarp įstaigos ir pareigūno neeskalavimas. Ne paslaptis, kad nemažai policijos vadovų, į pareigūnų skundą  teismui, teisėtai pasinaudojant suteikta teise ginti savo interesus, reaguoja jautriai ir asmeniškai. Pačiam pareigūnui dalyvavimas teisme taip pat sukelia nemažai įtampos, streso. Tuo tarpu tarnybinių ginčų komisijoje atmosfera kitokia, nes pareigūno interesams gali atstovauti tiek atstovas, tiek 50 proc.  komisijos sudarantys, įstaigoje veikiančių, profesinių sąjungų  deleguoti atstovai. Kauno AVPK daugeliu atvejų pasiekti palankų sprendimą padeda geras socialinis dialogas, bendras noras ginčus spręsti susitarimų būdu, nes kad ir kaip gaila, dėl kai kurių profesinių sąjungų neatsakingumo, profesinės sąjungos neturi balso teisės persvaros. Tenka pripažinti, kad kai kurios Kauno AVPK veikiančios profesinės sąjungos, pavyzdžiui, profesinė sąjunga ‚Sandrauga“, delegavusios narį į tarnybinių ginčų komisiją nėra mūsų partnerės, siekiant apginti pareigūną, nes  jų deleguotas atstovas į tarnybinių ginčų komisijos posėdžiuose tiesiog nedalyvauja! Džiaugiuosi, kad neturint balso persvaros, pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų, tai sustiprina pareigūno motyvaciją ir pasitikėjimą įstaiga.

Piniginės kompensacijos pareigūnams ar teismo procesai – kokį kelią rinksis Kalėjimų departamentas?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė ne kartą kėlė buvusios Vilniaus pataisos namų vadovybės veiklos, atrankų skaidrumo, nesprendžiamą tarnybinės uniformos klausimą. Naujiems vadovams, pirmtakų paliktas įsisenėjusias problemas tenka spręsti dabar, tačiau daugeliui jų reikia pinigų. Norint kompensuoti pareigūnams už nesuteiktą tarnybinę uniformą reikia apie 100 tūkst. eurų, kurie padėtų išvengti teisminio bylinėjimosi. Vilniaus pataisos namų vadovai suka galvą, kaip gauti pinigų. Tuo tarpu Kalėjimų departamentas, nors problemą ir žino, tačiau, profesinės sąjungos nuomone, jos spręsti neskuba. Ar padės Teisingumo ministerija, pažadėjusi tarpininkauti, sprendžiant šią problemą, netrukus paaiškės. Tačiau profesinė sąjunga teigia, jei atsakymo dėl kompensavimo nesulauks, ragins narius kreiptis į teismą.

Vilniaus pataisos namai

Šie ir kiti klausimai ir buvo aptarti praėjusį ketvirtadienį, Vilniaus pataisos namuose vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo šių pataisos namų direktorius Viktoras Davidenko, pavaduotojas Romas Ostanavičius ir patarėja (žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais) Milda Mečkovskienė, Teisingumo viceministras Ernestas  Jurkonis,  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, tarybos narė Ilona Jankunienė.

Vilniaus pataisos namų direktorius pristatė biudžetą, kalbėjo apie lėšų poreikį metų pradžioje bei papildomą poreikį, kilusį dėl kasmetinių vertinimų, nes jų metu net 56 statutiniams pareigūnams buvo padidintas koeficientas. Nors Vilniaus pataisos namai prašė papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, Kalėjimų departamentas į tai neatsižvelgė.

Susitikime dalyvavęs Teisingumo viceministras pažadėjo tarpininkauti sprendžiant šią problemą,  kad lėšos, kurių trūksta darbo užmokesčiui, Vilniaus pataisos namams būtų skirtos.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, tai, kad vertinimų metu net 56 pareigūnai, už jų gerai atliekamą darbą, buvo  įvertinti, akivaizdūs teigiami pokyčiai, kurių vadovaujant ankstesniam vadovui nebuvo.

Kitas aptartas, pareigūnams itin aktualus,  uniformų klausimas, nes buvusių Vilniaus pataisos namų pareigūnams jos nebuvo laiku išduodamos, todėl dabar pareigūnai siekia gauti už tai kompensaciją.  Kompensacijoms už nesuteiktą uniformą pareigūnams reikia apie 100 tūkst. eurų.

Dėl šios problemos, anot V.Jagmino, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipsis į Kalėjimų departamentą, prašydama ir ragindama skirti lėšų uniformoms kompensuoti ne teismo tvarka.

Susitikime kalbėta apie darbo organizavimo ypatumus, pasiruošimą papildomai  į pusiaukelės namus priimti daugiau nuteistųjų, net iki 100 asmenų bei kitus pokyčius, susijusius su įsigaliosiančiais LR Bausmių vykdymo kodekso pakeitimais.

Neaplenkta ir tardymo izoliatoriaus-kalėjimo statybų eiga. Profesinės sąjungos atstovai domėjosi, kada  šios statybos bus baigtos.

Anot Vilniaus pataisos namų vadovo, tardymo izoliatoriaus–kalėjimo statybų projekto metu ne viskas buvo numatyta ir apgalvota. Paaiškėjus, jog yra tam tikrų trūkumų, norint juos pašalinti ir pradėtoms statyboms užbaigti papildomai reikia 1,5 mln. eurų.

Perveskite profsąjungai 0,6 proc. paramą ir gyvybės draudimo metinę įmoką Jums kompensuosime

Lietuvos policijos profesinė sąjunga  padovanos  PZU Gyvybės draudimą kiekvienam nariui, kuris, deklaruodamas pajamas, skirs 0,6 proc. paramą šiai profesinei sąjungai

Rounded Rectangle: PZU gyvybės draudimas suteikia plačią draudimo apsaugą, o pinigai mokami ne tik nelaimės, bet ir  tėvų ar sutuoktinio tėvų mirties atvejais bei susirgus kritine liga.

 Jeigu pamiršote 0,6 proc. paramą skirti Lietuvos policijos profesinei sąjungai, dar galite tai padaryti, užpildydami formą FRO512 versija 04.  Formos pildymo pavyzdys čia.

Išsamus gidas čia.

Vadovaudamiesi pavyzdžiu ir gidu, formą užpildysite be vargo.

Jeigu jau skyrėte 0,6 proc. nuo GPM Lietuvos policijos profesinei sąjungai, dėl PZU gyvybės draudimo sutarties sudarymo kreipkitės į Lietuvos policijos profesinės sąjungos administratorę

Raimonda Bakutytė, tel. 860330376,

el.p. profesinesajunga.lpps@gmail.com

Ji suteiks detalesnę informaciją apie šį draudimą ir padės sutvarkyti formalumus.

Už gyvybės draudimą sumokėtą visą vienerių metų draudimo įmoką – 18,60 Eur – Jums kompensuos Lietuvos policijos profesinė sąjunga.

Išsaugokite arba atsispausdinkite deklaracijos išrašą, kuris patvirtintų, jog, deklaruodami pajamas,  0,6 proc. nuo gyventojų pajamų mokesčio paramą skyrėte Lietuvos policijos profesinei sąjungai.

MUMS  SVARBU,  KAD RŪPINDAMIESI  KITŲ  SAUGUMU, BŪTUMĖTE  APSAUGOTI  IR  JŪS!

rsz_lpps_logosufonu-01_2.jpg

Kuri pataisos įstaiga taps atvirąja kolonija?

Vakar vyko  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS)  inicijuotas jau antrasis susitikimas su Teisingumo ministru.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, konstruktyviuose susitikimuose aptartos aktualiausios problemos, viena tokių – dėl planų Pravieniškių pataisos namų 1 sektorių pertvarkyti  į atvirąją koloniją.

LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas

Kalbos, jog Kalėjimų departamentas ketina nuo š.m.liepos 1 d. Pravieniškių pataisos namų 1 sektorių pertvarkyti į atvirąją koloniją, profsąjungą pasiekė dar balandžio pradžioje ir dėl šio klausimo buvo pradėta diskusija tiesiogiai su Teisingumo ministru.

Susitikime su Teisingumo ministru šis klausimas tapo vienu svarbiausių.

Pasak LRITĮPS pirmininko, ieškoti vietos atvirai kolonijai Kalėjimų departamentą, galimai, paskatino  praėjusių metų birželį priimtas LR Bausmių vykdymo kodekso pakeitimas.

Susitikime diskutuota apie vietas, kuriose galėtų atsirasti tokio tipo pataisos įstaiga. Be jau minėtų Pravieniškių pataisos namų, kalbėta ir apie Panevėžio, Kybartų, Kauno nepilnamečių pataisos namus bei Pravieniškių pataisos namų „A“ zoną, kuri dar nėra pritaikyta bei buvusius pataisos namus Sniego gatvėje, Vilniuje. Profsąjungos siūlė atvirąją koloniją įsteigti  buvusiuose pareigūnų pataisos namuose Sniego g., Vilniuje.

Pirmojo susitikimo metu balandžio 26 d., gavę informaciją apie numatomus pokyčius dėl atvirosios kolonijos, profesinių sąjungų pirmininkai paprašė laiko gautai informacijai įvertinti, apsvarstyti, pasitarti su bendruomene, įvertinti grėsmes, tad paprašė su ministru susitikti dar kartą po savaitės.

 Galiausiai antrojo susitikimo metu, išgirdęs profesinių sąjungų argumentus, Teisingumo ministras pasakė, jog Pravieniškių pataisos namų 1-asis sektorius nebus pertvarkomas į atvirąją koloniją, o Kalėjimų departamento pozicijos jis nepalaikys ir dėl per didelės nuteistųjų koncentracijos vienoje vietoje, ir dėl labai didelių investicijų.

Ministrui primintas neišspręstas klausimas dėl naujos Pravieniškių  pataisos namų – atviros kolonijos struktūros. LRITĮPS pirmininkas teigė, jog šis klausimas nepajudintas iki šiol, o pataisos namų darbas dėl to trikdomas.

Teisingumo ministras E.Jankevičiaus pažadėjo, jog dar kartą užklaus Kalėjimų departamento,  kodėl šis klausimas nejuda iš mirties taško.

Profsąjungų atstovai  kėlė ir uniformų klausimą, teiravosi ministro, kokie trikdžiai neleidžia patvirtinti uniformos pavyzdžių. Paaiškėjo, jog Kalėjimų departamentas, nors klausimai dėl uniformos pavyzdžių  su profesinėmis sąjungomis aptarti (išskyrus ženklą), ir suderinti jau keli mėnesiai,  Teisingumo ministrui aprašas dar nepateiktas tvirtinti.

Diskusijose su ministru susitarta, jog uniformos pavyzdžių aprašas bus tvirtinamas nedelsiant.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius akcentavo, jog  per ilgai užsitęsęs uniformų įsigijimo klausimas turi būti kuo greičiau išspręstas, patvirtintas, kad darbo grupė, kurioje yra ir profsąjungų atstovai, galėtų tęsti  diskusiją dėl medžiagų, audinių kokybės ir greičiau rastų bendrą sutarimą.

Pasak VAITĮPS pirmininko V.Jagmino,  dėl tarnybinės uniformos kyla daug problemų, nes jos neišduodamos, o neturėdami ką dėvėti arba priversti nešioti nušiurusią uniformą pareigūnai vėl kreipiasi į teismus.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas

VAITĮPS pirmininkas ministrui sakė, jog profsąjungos pasigedo viešo ir išsamaus Kalėjimų departamento biudžeto pristatymo, apie kurį su ministru buvo kalbėta jau anksčiau.

„Pasigedome biudžeto pristatymo, iš kurio būtų aišku kiek lėšų skiriama atskiroms įstaigoms, kokiems poreikiams tenkinti pagal eilutes. Kaip ketinamos naudoti darbo užmokesčiui skirtos lėšos. Metai tuoj įpusės, o šios informacijos vis nėra“, – ministrui sakė VAITĮPS pirmininkas.

Teisingumo ministras E.Jankevičius sakė, jog šis klausimas bus perduotas Kalėjimų departamento  vadovybei, kad jis kuo skubiau būtų sprendžiamas.

Profsąjungų atstovai kėlė ir pasenusių techninių inžinerinių priemonių ir įrangos atnaujinimo klausimą.

Anot  K.Pauliuko, investicijų šioms priemonėms ir įrangai reikia visose pataisos įstaigose ir tai jautrus klausimas, nes neskyrus lėšų minėtai įrangai atnaujinti, gali kilti saugumo spragų klausimai.

Teisingumo ministras atsakė, jog situacija pasidomės išsamiau ir šį klausimą pabandys išspręsti kaip galima skubiau.

Susitikime profsąjungų atstovai domėjosi ar šiais metais bus užbaigta gyvenamojo pastato nuteistiesiems renovacija Alytaus pataisos namuose. Ministras teigė, jog deda visas pastangas, kad visos apimties pastato renovacija būtų užbaigta dar šiemet.

Abiejų profesinių sąjungų vadovai po susitikimo su Teisingumo ministru sakė, jog gauti atsakymai į rūpimus klausimus, ir pasidžiaugė, kad išgirdus argumentus, įsiklausoma į profsąjungų nuomonę, ieškoma bendrų sąlyčio taškų, o Teisingumo ministras laikosi duoto žodžio.

Ar įmanoma atlyginti skriaudą darbuotojai, kuri darbo neteko darbdaviui pažeidus procedūras?

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei pažeidus procedūras, Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausioji specialistė buvo atleista iš darbo ir priversta bylinėtis teisme. Šios istorijos nebūtų, jei darbdavys, naikindamas pareigybę, būtų pasiūlęs tarnautojai užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kaip tai nustato įstatymas. Padaryti pažeidimai lėmė, kad darbuotoja liko be darbo. Nors teismą ji laimėjo, į darbą sugrąžinta nebus, nes pareigų, kurias ėjo, jau nebėra.

Neseniai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) teisininkai laimėjo administracinę bylą, kurioje buvusi Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausioji specialistė prašė teismo panaikinti jos atleidimą ir grąžinti į valstybės tarnybą bei priteisti moralinės žalos atlyginimą. Byla, skundą tenkinant iš dalies, laimėta tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje teismo instancijoje. Įrodyti, kad VAITĮPS narės teisės buvo pažeistos, teisme pavyko tik profesinės sąjungos teisininkų dėka.

Priminsime, jog dabar jau buvusi Vilniaus AVPK tarnautoja, dar 2019 m. vasario mėn., Lietuvoje vykdant migracijos valdymo sistemos reorganizaciją, apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose naikinant atitinkamus struktūrinius padalinius ir pareigybes, gavo įspėjimą dėl naikinamos, jos užimamos, pareigybės. Neramią žinią keitė kiek džiugesnė, tarnautoja po kelių dienų sulaukė Migracijos departamento pranešimo, kuriuo jai pasiūlyta užimti šio departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pasvarsčiusi ji su pasiūlymu sutiko, o Vilniaus AVPK viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo tarnautoja iš buvusių pareigų tarnybinio kaitumo būdu perkeliama į pareigas Migracijos departamente. Tačiau netrukus darbuotoja sužinojo su būsimu darbu susijusias, jai nepalankias, aplinkybes, kurios lėmė, kad pasiūlytų pareigų ji nusprendė atsisakyti.

Per keturių mėnesių laikotarpį nuo įspėjimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki pareigybės panaikinimo momento, tarnautojai nebuvo teikta jokia informacija apie Vilniaus AVPK esamas laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir nebuvo siūloma tokias pareigas užimti.  Ir nors tarnautoja pasinaudojo įstatyme numatyta tarnybinio kaitumo galimybe užimti pareigas kitoje įstaigoje, tai nereiškia, kad jai neturėjo būti užtikrinta įstatyme įtvirtinta garantija gauti pasiūlymą iš darbdavio užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje institucijoje, kurioje buvo naikinama jos pareigybė.

Tarnautoja nenuleido rankų  ir su  profsąjungos teisininkų pagalba pradėjo ginti savo teises. Manydama, jog iš darbo atleista neteisėtai, pažeidus procedūras, kreipėsi į teismą.

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai tarnautoja buvo gavusi įspėjimo lapelį, Vilniaus AVPK buvo laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos atleidžiamai tarnautojai užimti, arba bent jau apie jas turėjo būti suteikta visa informacija, tačiau darbdavys to nepadarė.

Teismas pripažino, kad tarnautoja iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos buvo atleista pažeidžiant procedūros reikalavimus, ir tuo pagrindu panaikino įsakymą, kuriuo ji buvo atleista. Tačiau į valstybės tarnybą moteris nebuvo grąžinta. Teismas nurodė, kad grąžinti neįmanoma, nes pareigybės, kurią ji užėmė, nebeliko.

Kadangi tarnautoja buvo atleista pažeidžiant teisės aktus, jai buvo priteista pravaikšta už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o kadangi į darbą ji negalėjo būti grąžinta,  priteista ir Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta kompensacija (atsižvelgiant į pareiškėjos darbo stažą Vilniaus AVPK  – 6 vidutiniai darbo užmokesčiai), nemenka, keturženklė suma.

Ir nors teisingumas nugalėjo, didžiausias lūkestis liko neišpildytas, nes į darbą, dėl panaikintos pareigybės, tarnautoja nesugrąžinta.

Slogią nuotaiką didina tai, jog teismą pralaimėjęs Vilniaus apskrities VPK šioje situacijoje vietoj to, kad sąžiningai atlygintų patirtą žalą, ieško būdų kaip išmokėti mažiau.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Vilniaus apskrities VPK požiūris į  darbuotoją kaip į daiktą stebina profesinę sąjungą.

„Išmoka išmokama iš Vilniaus apskrities VPK darbo užmokesčio fondo, o ne iš asmenų, priėmusių tokius sprendimus. Nuolat akcentuojama, kad pinigų, didinti darbo užmokestį, nėra, tačiau sprendimai dėl atleidimo priimami laisva ranka, mokamos išeitinės. Liūdna, kad  nebranginami turintys patirties ir savo nuomonę žmonės. Juos siekiama užtildyti ir atsikratyti. Kaip ir minėtu atveju, nors laisvų vietų apskrities komisariate buvo, jos kažkodėl nebuvo pasiūlytos“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.