55-ių sulaukę jaunesniosios grandies pareigūnai galės prašyti, jog tarnyba būtų pratęsta

Birželio 26 d. Seime buvo priimtas „Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo  73straipsniu įstatymas“.

Nuo šiol rašytiniu pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė pirminės ir vidurinės grandies pareigūnams galės būti pratęsta šio statuto 73¹ straipsnyje numatyta tvarka, t.y. „pareigūnas, tol, kol jam sukaks šio statuto 73 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas amžius, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvieną kartą pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.“

Primename, kad apie minėtą problemą ir gresiantį pareigūnų deficitą LRITĮPS ir VAITĮPS prabilo beveik prieš metus.  Profsąjungos įspėjo teisingumo ministrą ir Kalėjimų departamento vadovą, jog dėl Vidaus tarnybos statute nustatyto tarnybos trukmės ribojimo jaunesniosios grandies pareigūnams, jau netrukus sistemą vienas po kito turės palikti ilgamečiai pareigūnai, o darbuotojų deficitas trukdys tinkamai organizuoti darbą pataisos įstaigose ir ragino imtis iniciatyvos ir teikti įstatymo pataisas.

Pagal iki šiol galiojusį Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį, nustatantį pareigūnų vidaus tarnybos trukmę, pirminės grandies pareigūnas galėjo tarnauti iki kol jam sukaks 55 metai, vidurinės grandies – kol sukaks 60 metų, aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies –  iki 65 metų.

Tuomet LRITĮPS  K.Pauliukas sakė, jog nesuskubus inicijuoti Statuto pataisos ir neprailginus tarnybos jaunesniosios grandies pareigūnams dar trejiems metams (iki sukaks 58 m.), bausmių vykdymo sistemą pakirs darbuotojų krizė, paliekančių sistemą bus gerokai daugiau, nei į ją ateinančių, o skaudžiausiai ji smogs Pravieniškių pataisos namams ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui.

Tai, kad darbuotojų krizė gali paveikti ne tik bausmių vykdymo, priešgaisrinės apsaugos sistemą, bet ir policiją,  praėjusių metų liepą kalbėjo ir VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas. Plačiau skaitykite čia.

Priimtos pataisos aktualios ne tik bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, bet ir  ugniagesiams, pasieniečiams, viešojo saugumo pareigūnams, policininkams.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pareigūnai, kuriems netrukus turėjo sukakti 55 metai ir pagal iki šiol galiojusias teisės normas privalėjo palikti tarnybą, džiaugiasi priimtomis pataisomis, nes jos atvėrė kelią, atlikus medicininę sveikatos patikrą bei išlaikius fizinius normatyvus, prasitęsti tarnybą.

„Daugelis 55 metų pareigūnų dar gali, ir nori tarnauti. Labai gaila, kad keičiantis įstatymams ši nuostata buvo išbraukta ir daug patyrusių, tvirtų ir norinčių tarnauti pareigūnų paliko sistemą, prarasti puikūs, profesionalūs darbuotojai“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot K.Pauliuko, dvi Profsąjungų centro profesinės sąjungos – LRITĮPS  ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) pastebėjusios, jog dėl spragos įstatyminėje  bazėje, bausmių vykdymo sistemoje gali kilti rimta problema dėl masiškai tarnybą paliekančių pareigūnų, dar prieš metus kreipėsi į teisingumo ministrą, Seimo narius.

„Teko įrodinėti tiek ministrui, tiek Seimo nariams atskirai ir komitetų posėdžiuose, jog būtinos įstatymo pataisos, galinčios padėti spręsti problemą“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, nuo momento, kai iškėlėme problemą  praėjo beveik metai, kol galiausiai, mus išgirdę ir, įvertinę problemos mąstą, ją spręsti ėmėsi Seimo nariai.

Šiandien, pasak LRITĮPS pirmininko, reikia padėkoti visiems, prisidėjusiems rengiant ir priimant šį projektą: vidaus reikalų ministrei, kuri išgirdo profsąjungų siūlymus ir argumentus, kodėl tokia pataisa būtina, ir pakeitusiai išankstinę neigiamą nuomonę; taip pat Seimo nariams, supratusiems problemos mąstą; Seimo teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkei Agnei Širinskienei, kuri pritarė, jog pataisa reikalinga ir kurios vadovaujamas  komitetas šį klausimą išsamiai išnagrinėjo, išgirdo profsąjungos argumentus ir kardinaliai skirtingų nuomonių kontekste, priimė pareigūnams  palankų sprendimą; Seimo nariui Juozui Bernatoniui, kuris šią pataisą užregistravo, pristatė Seimui bei laikėsi pozicijos, kad teisė tęsti tarnybą pareigūnams turi būti suteikta; teisingumo ministrui, su kuriuo buvo daug diskutuojama, aštriai ginčijamasi, tačiau palaikiusio ir kritiniu momentu, kai viltys sulaukti teigiamo sprendimo buvo beveik prarastos, aktyviai gynusio projektą ir jo būtinybę pareigūnams; buvusiai  profesinės sąjungos Kauno padalinio Probacijos tarnybos atstovei, dabar – Jurbarko tarybos narei Ingai Molevaitei bei Profsąjungų centro teisininkei Aistei  Kuolaitei.

Pasak LRITĮPS pirmininko, teko kalbėti labai garsiai, kad  būtų išgirsta, jog problema realiai egzistuoja, o Seimo nariai imtųsi ją spręsti.

„Tai buvo savotiškas iššūkis“, – sakė K.Pauliukas.

„Profsąjungų centras pasirengęs naujiems  iššūkiams – sieksime Konstituciniame teisme įrodyti, jog priimti sprendimai, kai buvo pratęstas būtinas ištarnauti  pareigūnų tarnybos laikas nuo 20 iki 25 metų valstybinei pensijai gauti, pažeidė teisėtus pareigūnų lūkesčius. Šiam procesui pritaria visos Profsąjungų centro profesinės sąjungos ir jų pirmininkai – Vitalijus Jagminas, Roma Katinienė ir Rimantas Liepa –pasirengę įdėti dar daugiau jėgų ir darbo, kad tai būtų įrodyta“, – sakė K.Pauliukas.

Į tarnybą jaunieji pasieniečiai ateis jau būdami profsąjungos nariais

Vakar Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai apsilankė Pasieniečių mokykloje, kur susitiko su, už dviejų savaičių mokslus baigsiančiais ir pasieniečių gretas papildysiančiais, kursantais.

Susitikime pasikalbėta apie profesinės sąjungos veiklą ir bendrystę, kuri sieja profesinės sąjungos gretose esančius narius.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, džiugina tai, kad net 44 jauni, veržlūs ir aktyvūs kursantai prisijungė prie profsąjungos veiklos.

„Jauni žmonės organizacijai neabejotinai atneš gerų veržlių idėjų, neleis organizacijai užmigti, o mes, savo ruožtu, įsipareigojame padėti savo naujiems kolegoms darbe, dalindamiesi patirtimi, patarimais, o prireikus ir gindami jų teises ir teisėtus interesus“, – sakė R.Liepa.

Pasak šios pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, toks pasitikėjimas organizacija ne tik puikiai nuteikia, bet ir įpareigoja.

„Esame tikri, kad nenuvilsime nei vieno mūsų profesinės sąjungos nario“, – sako Ž.Kalpokas.

Socialinis dialogas mezgasi ir Regitroje

Karantino pabaiga įmonėje Regitra sutapo su jos vadovybės, profesinės sąjungos atstovų ir darbo tarybos atstovų susitikimu. Susitikimo metu pasidalinta informacija apie situaciją įmonėje, nuotaikas ir veiklos organizavimo ypatumus.

Pasak šiame susitikime dalyvavusio Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, nors susitikimo pradžioje jautėsi įtampa, netrukus jos neliko, o pirmasis tokio tipo susitikimas buvo naudingas visiems dalyvavusiems, gausus pasisakymų ir nuomonių apsikeitimų.

Regitra vadovybė pristatė bendrą situaciją įmonėje, klientų aptarnavimo srautus prieš karantiną, jo metu ir jam pasibaigus, finansinę įmonės padėtį.

Aptarta „Qmatic“ (klientų srautų valdymo sistema), klientų aptarnavimas, išankstinė jų registracija. Kalbėta apie šios sistemos privalumus bei naudą klientui, darbuotojui.

Susitikime paliesta ir Infocentro darbuotojų situacija: dideli darbo krūviai, darbo laiko apskaičiavimo metodika bei mikroklimatas.

Anot Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, apie, galimai, egzistuojančią įtampą ir prastą mikroklimatą, paskatino kalbėtis padažnėję darbuotojų nuogąstavimai, skundai dėl didelio darbo krūvio ir iš klientų patiriamo psichologinio spaudimo.

    Viena iš problemų, kuri buvo aptarta susitikimo metu – egzaminą laikančiųjų priėmimo srauto ribojimas. Pasak E.Plokščio, ji aktuali egzaminuojantiems darbuotojams. Jie skundžiasi, kad krūviai didžiuliai, o egzaminuoti per dieną daugiau nei 7 klientus būtų labai sunku. Konkretaus sprendimo šiuo klausimu,  susitikimo metu rasti nepavyko, tačiau buvo išklausytos visų nuomonės ir pozicijos.

„Šis klausimas paliktas kitam kartui, tačiau profesinė sąjunga viliasi, jog bus susitarta ir nustatyta, kad didžiausias, norinčiųjų laikyti egaminą per dieną, skaičius vienam egzaminatoriui neturėtų viršyti  7 klientų“, – kalbėjo E.Plokštys.

Susitikime aptartas ir remontas, vykstantis Regitra Mažeikių grupės padalinyje, jo trukmė, darbuotojų darbo sąlygos.

 „Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas, kuriame  įmonės vadovybė, profsąjungos ir darbo tarybos atstovai išsamiai ir nuoširdžiai pasikalbėjo apie egzistuojančias problemas  ir bendradarbiavimo perspektyvas“, – po susitikimo sakė Regitra darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas.

Klaipėdoje dviejų pareigūnų vertinimai iš „patenkinamai“ pakeisti į „gerai“

Birželio 16 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos  (toliau – ir LPPS)pirmininkė  Roma Katinienė dalyvavo Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykusiame pareigūnų metinio vertinimo komisijos posėdyje, komisijos narės teisėmis.

Šiame posėdyje buvo vertinami 9 pareigūnai, iš kurių 4 LPPS nariai.

Profesinės sąjungos pirmininkė pasidžiaugė, jog dviejų pareigūnų – LPPS nario ir Klaipėdos apskrities policijos pareigūno – vertinimai iš įvertinimų „patenkinamai“, komisijos posėdžio metu, atkreipus dėmesį į realius darbo rezultatus ir atmetus papildomus reikalavimus, nesusijusius  su tiesiogiai atliekamu darbu, buvo pakeisti į „gerai“.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, norisi atkreipti pareigūnų dėmesį, jog ne visada reikia aklai sutikti su vertinimo rezultatais.

„Labai norisi priminti pareigūnams, jog keliamos metinės užduotys yra susitarimas, todėl ir visi klausimai, susiję su šiuo susitarimu, turi būti aptariami, o ne priimami kaip duotybė. Esant nesusikalbėjimui, nuomonių skirtumams – nesutikimas su įvertinimu ir dalyvavimas vertinimo  komisijoje – tai kelias į savo interesų gynimą“, – sakė profsąjungos pirmininkė.

Klaipėdos apskrityje nagrinėtos darbo organizavimo problemos

Birželio 16 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, šios profsąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininkė Julita Razmantienė ir Klaipėdos skyriaus vicepirmininkas Žydrūnas Kazbaraitis susitiko su Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Klaipėdos apsk. VPK) vadovybe.

Susitikime aptarta, vieno padalinio pareigūnų ir prokuratūros  nesusikalbėjimo, problema, kai prokuroras, vadovaudamas atliekamiems tyrimams, darbe sukelia įtampas, taip trukdydamas produktyviam darbui. Profsąjungos atstovai ir Klaipėdos apskrities policijos vadovai aptarė problemą bei galimą jos sprendimo planą. 

Susitikime kalbėta ir apie kitą opų klausimą – III skilčiai priklausančių pareigūnų įtraukimą į reagavimą.

Profesinės sąjungos atstovai akcentavo, jog įprastai III skilčiai priskiriami pareigūnai yra taip vadinami „kabinetiniai“ darbuotojai, kurie neturi visų specialių priemonių, tame tarpe ir liemenių. Šiai skilčiai priskiriami pareigūnai neturi tinkamo fizinio pasirengimo bei reikiamų įgūdžių naudojantis šaunamuoju ginklu bei spec. priemonėmis. Profesinės sąjungos atstovai teigė, jog minėtų darbuotojų pasirengimas negali būti ir nėra tolygus II ar I skilčiai priskiriamų  pareigūnų, todėl eilę metų buvo laikomasi praktikos, numatyti kitokį darbo organizavimą. Viskas pasikeitė įvykdžius Policijos reformą, kai neliko padalinių atskirties pagal darbo specifikas.

Profsąjungos atstovai pasiūlė, kad III skilčiai priklausantys pareigūnai nebūtų įtraukiami į reagavimą, o  pasitelkiami atlikti kitas užduotis (pvz.: atlikti tyrimų veiksmus), tuo tarpu reaguoti į įvykius vyktų pareigūnai, tinkamai aprūpinti spec. priemonėmis, taip pat įgijusieji reikiamą fizinį bei taktinį  pasirengimą. Klaipėdos apsk. VPK vadovybė pažadėjo apsvarstyti Klaipėdos skyriaus profesinės sąjungos atstovų siūlymus ir paieškoti abiems pusėms priimtino sprendimo.

Susitikime aptartas ir darbo apmokėjimo, tiriant rezonansines bylas, dirbant viršvalandžius ar išeiginių metu, klausimas. Prieita vieningos nuomonės, jog pareigūnams už darbą turi būti sąžiningai ir tinkamai apmokama.

Kauno policijoje vykstantis eksperimentas atvėrė pareigūnų krūvių suvienodinimo problemą

Š.m. birželio 10 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, Kauno skyriaus pirmininkė Lilė Žukaitė, Kauno skyriaus tarybos narė Rasa Orentienė bei kiti LPPS nariai  aptarė vykdomą Kauno m. Centro policijos komisariato ir Kauno m. Panemunės policijos komisariato sujungimo eksperimentą bei pastebėtas problemas.

Primename, kad minėtas eksperimentas vyksta nuo praėjusių metų balandžio 15 d. iki š.m. birželio 30 d. Jo tikslas – tinkamai pasirengti dviejų komisariatų veiklai vieno policijos komisariato principu. Eksperimento metu siekiama optimizuoti valdymą ir veiklos administravimą, suvienodinti veiklos organizavimo praktiką, darbo krūvius tas pačias funkcijas vykdantiems Centro PK ir Panemunės PK pareigūnams, didinti ekipažų teritorijoje skaičių, užtikrinti operatyvesnį reagavimą į įvykius ir kt.

Anot LPPS Kauno skyriaus pirmininkės Lilės Žukaitės, analizuojant ir stebint vykstantį eksperimentą, pastebėta, jog liko neišspręstas, krūvių pareigūnams sulyginimo, klausimas.

Birželio 22 d. planuojamas šio eksperimento pristatymas – aptarimas, kuriame dalyvaus ir LPPS pirmininkė R.Katinienė bei šios profsąjungos Kauno skyriaus pirmininkė L.Žukaitė. Susitikimo – pristatymo metu Lietuvos policijos  profesinės sąjungos atstovai su Kauno AVPK vadovybe aptars kylančias problemas, pasidalins pastebėjimais, teiks pasiūlymus.

„Vykdant pokyčius labai svarbu, kad bendravimas, dialogas, apsikeitimas nuomonėmis su profesinių sąjungų, darbuotojų atstovais vyktų vos juos pradėjus, nuo jų pradžios. Jei išmoksime bendrauti ne dėl formalumo, o iš tikrųjų girdėsime vieni kitus, bus atsižvelgiama į  pastabas, siūlymus, pareigūnai labiau pasitikės vykdomais pokyčiais“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė R.Katinienė.

R.Katinienė: „Pareigūnai turi koncentruotis tik į darbą, tai sudėtinga, kai darbe prasta atmosfera“

 Birželio 15 d. Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė lankėsi Telšiuose, kur Generalinis komisaras pristatė naujus Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir Mažeikių rajono policijos komisariato vadovus.

Primename, kad minėtų komisariatų vadovai buvo pakeisti po skaudžių įvykių  Mažeikių rajone, kai tarnybos metu vienas pareigūnas buvo nušautas, o su žuvusiuoju poroje dirbusi pareigūnė – sužalota.

Naujų vadovų pristatymo – susitikimo su komisariatų darbuotojais metu, LPPS pirmininkė R. Katinienė atkreipė dėmesį, kad Telšių apskritis jau kurį laiką buvo pastebima dėl prastos bendravimo kultūros ir blogo mikroklimato.

Profesinės sąjungos pirmininkė akcentavo, kad labai svarbu, jog pareigūnai tarnybos metu bei vykdami į užduotis, iškvietimus jaustųsi saugūs, užtikrinti ir galvotų apie atliekamą darbą, o ne apie galimas problemas, kylančias dėl netinkamo darbo organizavimo ir pan.

Šio susitikimo metu profesinių sąjungų vadovės susitiko ir su Generaliniu komisaru aptarė problemas, pateikė savo poziciją, kaip jas būtų galima spręsti.

Siužetas ir interviu su R.Katiniene čia. 

Po beveik metus trukusių derybų pasirašoma Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinė sutartis

Šiandien Kalėjimų departamente ketinama pasirašyti Bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinę sutartį.

Primename, kad derybos tarp Kalėjimų departamento ir profesinių sąjungų dėl bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties buvo pradėtos praėjusių metų liepos 9 d.  Derybose dalyvavo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai.

Pirmoji šakos kolektyvinė sutartis bausmių vykdymo sistemoje buvo pasirašyta 2014 m. liepos 23 d. , ji galiojo iki 2017 m. gruodžio 31 d. Sutartyje buvo numatyta įsteigti kolegialius organus – Darbuotojų valdymo ir Derybų komitetus. Sutartis apibrėžė ir socialinių bei ekonominių darbuotojų teisių ir garantijų užtikrinimą, darbo organizavimą, darbuotojų skatinimo, drausminių nuobaudų skyrimo, atostogų ir kitus pareigūnams svarbius klausimus.

Seimo komitete svarstomas, pataisos įstaigų pareigūnams aktualus, įstatymo projektas

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje bus svarstomas Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo  73straipsniu įstatymo projektas. Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Juozas Bernatonis.  Seimo narys išgirdo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nuogąstavimus ir prašymus, skubiai reaguoti į susidariusią situaciją.

Primename, kad įstatymo projekto rengimą paskatino sudėtinga padėtis pataisos įstaigų sistemoje, kuri susidarė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir susijusio su pataisos pareigūnų skaičiaus mažėjimui.

J.Bernatonio parengtame aiškinamajame rašte rašoma: „nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas nustato, jog vidaus reikalų sistemai priskiriami ne tik vidaus reikalų ministrui pavaldžių įstaigų pareigūnai, tačiau ir  teisingumo bei finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai. Tokiu būdu Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose tarnybą vykdančių pataisos pareigūnų statusą nuo 2019 m. sausio 1 d. nustato Vidaus tarnybos statutas. Šio įstatymo 73 straipsnis reglamentuoja pareigūnų vidaus tarnybos trukmę. Yra nustatyta, jog „pareigūnai gali tarnauti: pirminės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 55 metai; vidurinės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 60 metų; aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 65 metai“.

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisingumo ministro valdymo srityje esančio Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinį statusą apibrėžė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas). Galiojęs įstatymas numatė, jog pataisos pareigūnas tarnybą vykdo iki 55 metų amžiaus, tačiau ji gali būti pratęsta tame pačiame įstatyme numatyta tvarka. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareigūnų vidaus tarnybos trukmės pratęsimo galimybė nėra numatyta.

Lietuvos pataisos įstaigų sistemoje situacija dėl jaunų žmonių pritraukimo ir priėmimo į tarnybą yra ypatingai sudėtinga: visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose šiuo metu trūksta pirminės grandies pareigūnų, o neretai matomas ir vidurinės grandies pareigūnų stygius.

Šiuo metu Kalėjimų departamento Mokymo centre yra rengiami vos 9 pataisos pareigūnai visos šalies lygiu. Toks skaičius tikrai negali patenkinti visų pataisos įstaigų poreikio turimiems laisviems etatams užimti. Tuo metu, esant minėtai situacijai dėl naujų darbuotojų stygiaus, dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto ir jame nustatytos vidaus tarnybos trukmės, pataisos įstaigų sistemą palieka ilgametę tarnybos patirtį turintys pareigūnai, sukakę įstatyme nustatyto amžiaus. Kaip pavyzdį galima paminėti, jog per visus 2019 metus dėl Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytos nuostatos, kad pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti kol jiems sukaks 55 matai, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija iš tarnybos atleido 10 pareigūnų. Per 2020 metus, yra paskaičiuota, jog tuo pačiu pagrindu Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija iš tarnybos atleis dar 20 pareigūnų. Ir tokia situacija, kuomet ne po 1 ar 2 pareigūnus yra atleidžiama dėl suėjusio tarnybos amžiaus, yra visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose.

Įvertinus praktinę situaciją dėl neužimtų etatų skaičiaus, suvokiant realią esamą situaciją ir matant perspektyvą, esama padėtis kelia susirūpinimą, kad gana greitu laiku tiesiog nebebus pakankamo skaičiaus profesionalių pareigūnų, galinčių užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jau ir šiandieną pataisos pareigūnai dėl nepakankamo jų skaičiaus yra priversti ne tik nuolatos dirbti viršvalandžius, padidintu darbo krūviu, bet ir susiduria su situacijomis, kuriose kyla grėsmę jų pačių saugumui. Kalėjimų departamento Mokymo centre besimokančiųjų skaičiai negali užpildyti visų laisvų etatų šalies mastu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareigūnų, atleidžiamų iš tarnybos dėl suėjusio vidaus tarnyboje amžiaus, nėra ištarnavę tokio metų skaičiaus, kad palikę tarnybą iš karto įgytų teisę į pilną pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Šią situaciją iki 2018 m. gruodžio 31 d. pataisos pareigūnai spręsdavo pasinaudodami tuo metu jų teisinį statusą reguliavusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto numatyta galimybe pratęsti tarnybos laiką. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tokios galimybės nebėra.

Manytina, kad būtina įvertinti aukščiau aptartas aplinkybes ir, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, inicijuoti Vidaus tarnybos statuto papildymą nuostatomis, galėsiančiomis pagerinti esamą situaciją pataisos įstaigose dėl pareigūnų trūkumo, kartu sudarant galimybę per tą laiką ieškoti efektyvesnių būdų padėčiai keisti“.

Siūloma Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje būtų numatyta: „Rašytiniu pareigūno prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vidaus tarnybos trukmė pirminės grandies ir vidurinės grandies pareigūnams gali būti pratęsta šio statuto 73¹ straipsnyje numatyta tvarka.“.

Kartu Vidaus tarnybos statutą siūloma papildyti 73¹ straipsniu:

„Vidaus tarnybos trukmės pratęsimas

Pareigūnas, tol, kol jam sukaks šio statuto 73 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas amžius, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvieną kartą pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.“