Pasieniečių profsąjungos: valstybės sienų valdymo strategija „skyles“ sienoje paliks dešimtmečiams

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Seimo narius, prezidentą bei premjerą ragindami peržiūrėti Nacionalinę Integruoto sienų valdymo 2020-2024 m. strategiją. Pareigūnus stebina, kad šiame dokumente iš viso nenumatytas sienų stebėjimo sistemos plėtimas pasienyje su Baltarusija. Tik su Rusija. LTPF narės, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos vadovai teigia, kad modernizavus sienų stebėjimą už 55 milijonus eurų, būtų išspręstos ir šalies saugumo, ir kontrabandos grėsmės problemos. Taip pat – ir pareigūnų trūkumo.

VSAT duomenimis, šiuo metu sistemų pagalba stebima tik 37 proc. sienos su Baltarusija (beveik 255km.) bei 82 proc. sienos su Rusija (226 km.). Planuojama, kad šių metų pabaigoje vaizdo sistemomis iš viso bus stebima beveik 632 km valstybės sienos. Tai yra – apie 60 proc.

„Vadinasi daugiau kaip 40 proc. mūsų valstybės sienos, nuo pažeidėjų ir toliau bus saugoma patruliuojant fiziškai. O tai labai didelės spragos. Ir galimybės kontrabandininkams. Ypač – su Baltarusija. Fiziškai mūsų pareigūnai neturi galimybių stebėti tokių ruožų. Matome duomenis, kad pernai ir šiemet didėja kontrabandinių cigarečių kiekiai. Investicijos į sienų stebėjimo sistemą labai padėtų sumažinti šiuos kiekius. Geriausias pavyzdys – Pagėgiai. Ten įdiegus stebėjimo sistemas, sienos pažeidimų sumažėjo 10 kartų. Tai ne tik finansinių šalies problemų sprendimas, bet ir socialinių. Pastebime, kad Pagėgiuose nepilnamečiai jau nebeįtraukiami į nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda“,- Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Antanas Montvydas, VSAT vado pavaduotojas: „Mes pajėgūs  per metus įsisavinti 20 mln.eurų, tai jeigu tokios lėšos būtų skirtos, mes per 3 metus tuos likusius 63 proc. sienos ruožus , kurie neuždengti sistemomis, kuriems trūksta 55 mln.eurų, sutvarkytumėm“.

Vadovaujantis minėta strategija, beveik 50 km ilgio ruožo su Rusija modernizavimui skirti beveik dveji metai. Tęsiant modernizaciją tokiais tempais, apie 400 km ilgio sienos su Baltarusijos Respublika ruožo modernizavimas truktų apie 16 metų. Tačiau priemonių plane iš vis neužsimenama apie stebėjimo sistemų diegimą ties siena su Baltarusijos Respublika. Preliminari lėšų suma, kurios reikėtų vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti pasienyje su Baltarusijos Respublika siekia beveik 55 mln. eurų.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sako, jog profesinei sąjungai labai svarbus pareigūnų atlyginimas, kuris yra ir viena iš motyvacinių priemonių, bet valstybės saugumas yra svarbiau.

„Mes pasigedome tiek diskusijų, tiek ir sprendimų šiuo klausimu, todėl nusprendėme inicijuoti kreipimąsi į Prezidentą, visas politines partijas, Vyriausybę, visuomenę, nes manome, kad šiandien mūsų valstybės saugumas yra didžiausias prioritetas“, – sako R.Liepa.

Investicijos į sienų stebėjimo sistemas yra ir atsiperkančios – skaičiuojama, kad kasmet dėl kontrabandinių cigarečių valstybės biudžetas netenka apie 60 mln. eurų. Aišku, ne visas šis kiekis patenka nešant per sienas, tačiau tas pats Pagėgių pavyzdys parodo, kad stebėjimo sistemos labai apsunkina darbą nusikaltėliams.

Stebėjimo sistemų įrengimas spręstų ne tik kontrabandos ir nelegalų problemas, bet ir pareigūnų trūkumą. Pasieniečiai teigia, kad įrengus vaizdo stebėjimo sistemas tam tikruose valstybės sienos ruožuose, pastebėta, jog pažeidėjai traukia į tas vietas, kur tokios sistemos nėra. Anot pasieniečių, sienų stebėjimas sistemos pagalba ir patruliuojant fiziškai yra nepalyginami dalykai. Efektyvumas yra milžiniškas ir reagavimas yra žymiai geresnis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas visame pasienyje padėtų spręsti ir dabar esantį pareigūnų trūkumą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.  2020 m. sausio 1 d. VSAT buvo neužpildyta 314 pareigūnų etatų, iš viso  nesukomplektuotos 364 pareigybės.

„Tai dideli skaičiai, negalvokime naiviai, kad galime juos greitai užpildyti. O sistemų diegimai padėtų spręsti pareigūnų trūkumą gana efektyviai“,- pabrėžia L. Soščekienė.

VRM ministrė Rita Tamošunienė: „Kasmet ministerija teikia prašymą lėšoms, vaizdo stebėjimo sistemoms pasienyje įrengti, ruošiami investiciniai projektai. Palaipsniui bus pereita nuo fizinės valstybės sienos apsaugos į stebėjimą kameromis ir pasitelkus šiuolaikines technologijas“.

Daugiau apie šią problemą LNK žinių (2020 m. birželio 14 d.) reportaže. Žiūrėkite vaizdo įrašą nuo 15:54 min. iki 20:02 min.