COVID -19 sergantis asmuo lankėsi Regitra padalinyje

Apie tai, kad asmuo, kuriam nustatytas COVID -19 lankėsi viename iš Regitra padalinių Vilniuje, Juozapavičiaus g., Regitra Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė sužinojo iš žiniasklaidos.

Nedelsiant imtasi veiksmų: oficialiai buvo kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – NVSC), elektroniniais laiškais informuoti darbuotojai.

NVSC paaiškino, „papildomų priemonių imtis nėra būtinybės. Jeigu būtų nustatyta, kad asmens apsilankymo metu kiltų didelė rizika dirbusiems tą dieną VĮ Regitra, būtų kreipiamasi į VĮ Regitra šiuo klausimu. Turimais duomenimis, asmenį aptarnavę specialistai buvo su apsauginėmis kaukėmis, paslaugas teikė už stiklo. Be to, pats asmuo buvo su apsaugine kauke. Rekomenduojame toliau kreipti dėmesį į darbuotojų apsaugą (apsauginių kaukų dėvėjimas), įprastą aplinkos valymą (ypač atkreipiant dėmesį į dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas).“

Nors NVSC grėsmės Regitra darbuotojams, kadangi jie dirbo už stiklinės pertvaros, o asmuo, kuriam nustatytas COVID – 19 taip pat dėvėjo apsauginę kaukę, neįžvelgė, norime priminti ir paraginti labai preciziškai laikytis asmens higienos, saugoti save ir kitus, o pajutus nors menkiausius simptomus – kreiptis į medikus.

Beje, Regitra profesinės sąjungos atstovai patikslino, jog apsauginių kaukių, kaip minima NVSC paaiškinime, tuo metu, kai įstaigoje lankėsi COVID -19 užsikrėtęs asmuo, specialistai nedėvėjo, nes tuo metu tokio reikalavimo nebuvo.  

Kaip pasinaudoti galimybe pratęsti tarnybą (teisininkų konsultacija)

Informuojame, kad 2020-06-26 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3176, kuris įsigaliojo 2020-07-09. Šiuo pakeitimu įtvirtinta galimybė pratęsti pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos trukmę.

Taigi, Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio 2 dalis numato, kad pirminės grandies pareigūno vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsta vieniems metams, tačiau ne ilgiau, negu jam sukaks 60 metų. Pirminės grandies pareigūnas, norintis, kad jo tarnyba būtų pratęsta, turi pateikti rašytinį prašymą pratęsti tarnybą. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki tarnybos trukmės pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės grandies pareigūnai, kuriems po šio pakeitimo įsigaliojimo, t. y. po 2020-07-09, iki jų tarnybos trukmės pabaigos liko mažiau kaip 4 mėnesiai, rašytinį prašymą pratęsti tarnybą turi pateikti per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo, t. y. nuo 2020-07-09, bet ne vėliau kaip iki tarnybos trukmės pabaigos.

Sprendimą dėl pirminės grandies pareigūno tarnybos pratęsimo priima jį į pareigas paskyręs asmuo.

SVARBU! Pirminės grandies pareigūno tarnyba gali būti pratęsta, jeigu yra visos šios sąlygos:

  1. pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai;
  2. pareigūno sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą);
  3. pareigūnas atitinka nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus;
  4. nėra galimybių kitais būdais užtikrinti įstaigai nustatytų funkcijų atlikimą.

Akcentuotina, kad prieš priimant sprendimą dėl tarnybos trukmės pratęsimo, pirminės grandies pareigūnai bus siunčiami į CMEK tinkamumui vidaus tarnybai nustatyti, o CMEK – atliks ekspertizę ir pateiks ekspertinį sprendimą (ekspertizės uždaviniu bus nurodomas Aprašo 4.2 punkte nustatytas ekspertizės uždavinys (įvertinti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai), o ekspertizės pagrindu bus nurodyta Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio 2 dalis).

LTPF teisininkų parengta informacija

Resocializacijos skyriuose dirbantys pareigūnai išstatutinti nebus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, tiek tarp pataisos namuose dirbančių pareigūnų nuvilnijo kalbos apie galimą Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnų išstatutinimą. Nerimą pareigūnų bendruomenėje paskatino Teisingumo ministerijos raštas, pataisos įstaigoms atsiųstas š.m. liepos pradžioje, kuriame buvo kalbama apie išstatutinimą ir planų, šiems pokyčiams įgyvendinti, parengimą. Būtent minėtas raštas, kuriame painiai išdėstyti ketinimai, sukėlė sumaištį, nes profesinių sąjungų susitikimo-konsultacijos Teisingumo ministerijoje metu buvo patikinta, jog šiuo metu RS skyriuose dirbantys pareigūnai nebus išstatutinami.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, susitikimo su teisingumo viceministru Ernestu Jurkoniu ir kitais  šios ministerijos tarnautojais, Kalėjimų departamento atstovais metu, kuriame dalyvavo profesinės sąjungos atstovai ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas, buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais dėl RS išstatutinimo galimybių, siekiama įvertinti grėsmes bei galimas problemas.

Anot LRITĮPS atstovės, dirbančios Alytaus pataisos namuose Resocializacijos skyriuje Jurgitos Mansevičienės, susitikimas Teisingumo ministerijoje buvo diskusijos formos,  aptarta Resocializacijos darbo veikla, planai ir ketinimai išstatutinti.

„Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija laikėsi pozicijos palaipsniui Resocializacijos skyrių padaryti nestatutinį, priimant žmones tik turinčius atitinkamą išsilavinimą (socialinio darbo arba psichologinį), o į laisvas Resocializacijos skyriaus darbo vietas jau dabar palaipsniui priiminėti  darbuotojus pagal darbo sutartį ar pasirinkus kitą formą“, – sakė J.Mansevičienė.

Minėtoje diskusijoje, pasak LRITĮPS atstovės, buvo iškeltas klausimas, ar naujai ateinantys darbuotojai bus priimami pagal darbo sutartį, ar priimami kaip valstybės tarnautojai, akcentuota ir tai, jog labai svarbu, kad RS skyriuose dirbtų reikiamą išsilavinimą turintys žmonės, kad resocializacijos procesas vyktų sklandžiai.

J.Mansevičienės nuomone, daug spragų palikta pačiame statute, kuriame nustatyta, jog RS specialistais gali dirbti asmenys, turintys vidurinį su profesija išsilavinimą, nepelnytai žemiau nuleista kartelė nemotyvuoja ateiti dirbti turinčius aukštesnį išsilavinimą, kaip ir menkas atlygis už jį, be to darbą sunkina ir besikeičiantys teisės aktai.

Diskusijos metu profesinių sąjungų atstovai priminė, jog jokia kolegija ar universitetas neruošia socialinių darbuotojų – specialistų dirbti pataisos namuose, todėl jeigu jau ketinama išstatutinti, tai daryti reiktų palaipsniui, sukūrus planą bei įvertinus, o kas gi ateis dirbti į šiuos skyrius išstatutinus pareigybes.

Anot LRITĮPS atstovės, apie skubą, kad procesas turėtų prasidėti, akcentavo teisingumo viceministras, o Kalėjimų departamento direktorius laikėsi pozicijos, jog negalima daryti skubotų sprendimų be strateginio plano ir tinkamo pasiruošimo.

Po šio profesinių sąjungų, Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų susitikimo, liepos pradžioje visos pataisos įstaigos gavo raštą, kuriame buvo susitikimo protokolas bei nurodymas iki š.m. liepos 10 d. pateikti savo pasiūlymus dėl RS darbo produktyvumo ir jo gerinimo.

Apie tai, kad neketinama išstatutinti dirbančių pareigūnų, susitikime su Marijampolės pataisos namuose dirbančiais pareigūnais liepos 15 d. kalbėjo ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šį ministro susitikimą su darbuotojais iniciavo LRITĮPS, išgirdusi, jog nerimą pasėjusi žinia neduoda pareigūnams ramybės ir trikdo jų darbą.  

Anot Marijampolės pataisos namuose RS skyriuje dirbančios Redos Lenkauskės, Teisingumo ministras užtikrino, jog šiuo metu dirbančių RS specialistų išstatutinti nesiruošiama, tačiau gali būti, kad vykstant natūraliai darbuotojų kaitai, vietoj išėjusių pareigūnų priimami nauji darbuotojai bus įdarbinami pagal kitokią darbo formą, pavyzdžiui, kaip laisvai samdomi ar kt.

Pasak R.Lenkauskės, ministras teigė, jog kažkada galimai RS skyriuje dirbs ne tik statutiniai, bet laisvai samdomi darbuotojai, o ši darbo grupė bus mišri, tačiau kada taip bus, jis neįvardino.

Teisingumo ministras taip pat patikino, jog išstatutinimo vizija yra, tačiau nėra nei numatytų pareigybių, nei tai, kaip turėtų vykti procesas, nei terminų, kada tai turėtų įvykti bei dar kartą užtikrino, jog išstatutinimas vyks tik kaitos būdu, išeinančiuosius galbūt jau keis nebe pareigūnai, o darbuotojai.

Paklaustas apie Teisingumo ministerijos raštą, teisingumo ministras atsakė, jog jis buvo painiai išdėstytas ir dėl to neteisingai suprastas.

„Teisingumo ministerija jautriai reagavo į kylantį darbuotojų nepasitenkinimą, įsiklausė į profsąjungų nuomonę ir pastabas. Dar kartą įsitikinome, jog profsąjungų ir Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas paspartina problemų sprendimą“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Dilema: kokiais atvejais reaguoti į įvykį vienam saugu?

Į  Lietuvos policijos profesinę sąjungą (toliau – ir LPPS) pastaruoju metu kreipiasi nemažai pareigūnų, kurie nuogąstauja dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų. Tokius nuogąstavimus paskatino tai, jog vis dažniau pareigūnai įtraukiami į reagavimo pajėgas patruliuoti po vieną, nors aprašas numato, jog tai leidžiama tik išimtinais atvejais.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, pastaraisiais metais, išaugus  pasipriešinimo policijos pareigūnams  skaičiui, ir labai skaudžių atvejų, kai atlikdami tarnybines pareigas keli pareigūnai žuvo, keistai atrodo tiek tiesioginių, tiek apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovų požiūris bei pozicija, leisti pareigūnams reaguoti į įvykius po vieną.

Anot profesinės sąjungos teisininko, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-05-28 įsakymu Nr. 5-V-420), kurio 8 punkte yra nustatyta: „Tarnybai PPV vienas policijos pareigūnas gali būti skiriamas tik šviesiuoju paros metu ir išimtiniais atvejais, kai tarnyba organizuojama taip, kad, esant būtinybei, policijos pareigūnui bus suteikta skubi kitų policijos pajėgų pagalba, o pareigūnui formuojamos užduotys privalo būti nesusijusios su padidėjusiu pavojumi (galima grėsmė pareigūno sveikatai ir gyvybei). Jeigu kartu su policijos pareigūnu dirba kitos nestatutinės institucijos darbuotojas, kursantas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos studentas ar policijos rėmėjas, šio PPV tarnyba organizuojama vadovaujantis šiame punkte nurodytais reikalavimais“. 

Pasak LPPS teisininko, šiame apraše reglamentacija nėra aiški, nes nėra apibrėžta, kokie tie išimtiniai atvejai, nėra aišku, kaip bus užtikrinama skubi kitų policijos pajėgų pagalba, kaip greitai kitos pajėgos turi sureaguoti į pagalbą.

„Nors išimtinais atvejais teisės aktai nedraudžia leisti pareigūnams reaguoti po vieną, tokio reagavimo reglamentavimas nėra aiškus. Tai sudaro sąlygas interpretuoti ir priimti sprendimus, kurie gali būti žalingi pareigūnams, turėti neigiamos įtakos saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms, kelti įtampas. Atsižvelgdami į teisininkų išsakytus nuogąstavimus dėl neaiškaus reglamentavimo, artimiausiu metu ketiname aptarti šios problemos sprendimą su policijos vadovybe“, – sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

Prašome visų savo narių, jeigu ir jūs susiduriate su šia problema, netylėkite ir kreipkitės į Lietuvos policijos profesinę sąjungą.

Už pareigų atlikimą gali tekti susimokėti

Kauno tarnybinių ginčų komisija vadovaujama Kauno rajono policijos komisariato viršininko A.Chramino, liepos 21 d. priėmė sprendimą atleisti pareigūną nuo žalos – 300 Eur – atlyginimo įstaigai. Šiame tarnybinių ginčų komisijos posėdyje dalyvavo ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininkė Roma Katinienė bei tarybos narė Agnė Greblikaitė.

Minėtu atveju, reikalavimas atlyginti žalą valstybei pareigūną „pasivijo“  nuo įvykio praėjus daugiau nei ketveriems metams, kai dėl galimai chuliganiško elgesio 2015 m. spalio 10 d. į Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Centro policijos komisariato budėtojų dalį buvo pristatyti du asmenys tapatybei, girtumui nustatyti bei surašyti administracinio teisės pažeidimo  potokolą. Budėtojų dalyje vienas pažeidėjų ėmė elgtis agresyviai, nepaisė pareigūnų įspėjimo, todėl buvo uždarytas į laikino sulaikymo patalpą. Būtent dėl šio fakto, praėjus net keliems metams po įvykio, teismui pripažinus sulaikymą neteisėtu, iš Kauno apsk. VPK priteistas 600 Eur ieškinys, kuris regresu nukreiptas į sprendimą priėmusius pareigūnus, vieno kurių prašymą – atleisti nuo žalos atlyginimo – liepos 21 d. ir svarstė Kauno tarnybinių ginčų komisija.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu panašių ieškinių, nukreiptų prieš pareigūnus, už priimtus sprendimus administracinėse ar baudžiamosiose bylose, daugėja.

„Nuo 2018 metų vidurio, policijos istaigos yra įsigijusios draudimus, todėl panašias žalas padengia draudimo kompanija. Tačiau iki 2018 m. vidurio tokio draudimo įstaigos neturėjo. Pastaruoju metu pastebima tendencija, jog pareigūnus žalos „pasiveja“ už penkerių ir daugiau metų senumo įvykius ir sprendimus. Tuo metu draudimų dar neturėjusios įstaigos reikalauja žalų atlyginimo iš pareigūnų, o tai nesuteikia daugiau motyvacijos darbe, dar blogiau, gali įtakoti sprendimų priėmimą“, – sakė R.Katinienė.

Pasak LPPS pirmininkės, profesinė sąjunga artimiausiu metu planuoja pateikti užklausą apie situaciją dėl žalos iš policijos įstaigų nukreipimo, kiek buvo išsireikalauta žalos atlyginimų iš pareigūnų, kokie sprendimai priimti bei įvertinti situaciją dėl teisės aktų tobulinimo ir bendros praktikos formavimo visose policijos įstaigose, kad policijos pareigūnai nebijotų priimti sprendimų, dėl pareigų atlikimo nepatirtų nuostolių, o jų interesams būtų tinkamai atstovaujama.

Policijos pareigūnų nemotyvuoja algos koeficientų nustatymo tvarka

Liepos 9 d Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė ir  tarybos narė Agnė Greblikaitė susitiko su Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Visagino policijos komisariato pareigūnais ir darbuotojais.

Susitikimas Visagino policijos komisariate.

Susitikime profesinės sąjungos atstovės papasakojo apie organizacijos veiklą, Nacionalinę kolektyvinę sutartį bei gaunamas naudas, t.y. papildomas garantijas nariams.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė pristatė  Šakos kolektyvinės sutarties projektą, kuriame taip pat numatyta nemažai papildomų socialinių garantijų, išskirtinai profesinės sąjungos nariams.

Su pareigūnais diskutuota apie jų saugumą tarnyboje, motyvacinę sistemą, aptarti metiniai vertinimai.

Pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, ko gero nieko nenustebinsime, kad didžiausią pareigūnų nepasitenkinimą sukelia ir darbe „demotyvuoja“ nevienodi pareigūnų, dirbančių veiklos ir reagavimo skyriuose, pareiginės algos koeficientai, metinių vertinimų atlikimo tvarka, taip pat neseniai paskelbtas Policijos departamento nurodymas dėl atostogų planavimo metams.

Susitikime daug diskutuota apie planuojamas reformas, apskričių sujungimus ir apskritai  tendenciją jungti, stambinti padalinius, taip pat – kas gali laukti teritorinių policijos komisariatų ateityje bei jų perspektyvą.

„Labai džiugina tai, kad pareigūnai aktyviai įsijungė į diskusiją, noriai pasidalijo savo džiaugsmais ir problemomis, tai suteikė progą pažvelgti į viską iš dirbančiųjų pusės giliau“, – po susitikimo sakė LPPS tarybos narė A. Greblikaitė.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga dėkinga Visagino policijos komisariato viršininkui Gintarui Mažintui  už draugišką ir šiltą priėmimą bei diskusiją.

Pasieniečių mokyklos absolventai pasirengę tarnauti Tėvynei

Šiandien , liepos 17 d. Pasieniečių mokykloje  35-osios laidos kursantams buvo įteikti profesinio mokymo diplomai, jaunieji pasieniečiai davė priesaiką Tėvynei.

Ši laida ypatinga tuo, jog mokslus baigė Valstybės sienos apsaugos tarnybai minint  veiklos 100-metį. Pasieniečių mokyklą šiemet baigė 58 absolventai, iš kurių net 47 – dar prieš baigiant mokslus tapo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariais.

Sveikindamas kolegas Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sakė:  „Ši absolventų laida išskirtinė ne tik todėl, kad mokyklą baigė Valstybės sienos apsaugos tarnybos šimtmečio sandūroje, bet ir tuo, kad per šimtą metų pirmą kartą tiek kursantų, dabar jau pareigūnų, įstojo į profesinę sąjungą, 90 proc.! Mes tik galime pasidžiaugti Jūsų sąmoningumu. Jūs saugokit Tėvynę, valstybės sieną, mes ginsime jus. Mes su jumis visada“.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas taip pat padėkojo mokyklos viršininkui ir vadovybei už tai, kad durys į šią mokymo įstaigą profsąjungai visada draugiškai atvertos, o socialinis dialogas vyksta sklandžiai.

Absolventus tapusius pasieniečiais puikia muzika ir nuotaika sveikino VRM reprezentacinis pučiamųjų orkestras bei gausybė sveikintojų, o pasieniečiais tapusiems absolventams Pasieniečių mokyklos viršininkas linkėjo ištvermės, drąsos ir visokeriopos sėkmės, kuri tikime lydės mūsų jaunuosius kolegas.

Kas pažabos Kalėjimų departamento savivalę?

Vykstant ikiteisminiam tyrimui dėl Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS)  skyriaus steigimo, šios profsąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, stebėdamas vykstančius procesus ir Kalėjimų departamento pareigūnų desperaciją bei veiksmus, sako: „Nepatiko, jog darbuotojų atstovų skyrius veiks vienoje iš bausmių vykdymo sistemos įstaigų, galimai siekiant užčiaupti nepatogią profsąjungą, Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba pradėjo ikiteisminį tyrimą, negana to, dabar nurodė patiems susirinkti įkalčius ir kaltumo įrodymus, panašu, kad galiausiai teks patiems save ir nuteisti“.

dav

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, gavusi Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos  Koordinavimo ir analizės skyriaus viršininko (toliau – KD KŽ skyriaus viršininkas) Rimo Grebnicko raštą dėl informacijos pateikimo, nustebo ne tik dėl prašomos pateikti informacijos teisėtumo, bet ir rolių ikiteisminiame tyrime supainiojimo.

Į profesinę sąjungą besikreipęs KD KŽ skyriaus viršininkas paprašė pateikti informaciją apie šios profesinės sąjungos narių skaičiaus pasikeitimus kiekvieną dieną Vilniaus pataisos namų skyriuje, t.y. informacijos, kurios sisteminimas ir kaupimas nėra numatytas jokiuose teisės aktuose.

Anot VAITĮPS pirmininko, tokio reikalavimo įvykdyti negalėtume net labiausiai norėdami, nes  duomenų sisteminimas yra per didelė administracinė našta, todėl atrodo, kad KD Kriminalinė žvalgyba, duodama tokius reikalavimus, būtent to ir siekia – apsunkinti mūsų veiklą, o tai leidžia daryti prielaidą, jog esame persekiojami už profsąjunginę veiklą.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, įpareigodama pateikti susistemintus duomenis apie profsąjungos narius, ikiteisminio tyrimo įstaiga ir prokuroras perkelia įrodinėjimo naštą asociacijai, kurios galimai neteisėtą veiklą tiria, paprasčiau kalbant, anot rašto iniciatoriaus, profsąjunga turi pati surinkti savo menamos kaltės įrodymus. Dar daugiau, to nepadarius grasinama sankcijomis!

„Tai prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui. Esame gavę Generalinės prokuratūros išaiškinimą dėl Baudžiamojo proceso kodekso 97 straipsnio taikymo, kurį, beje, Generalinės prokuratūros prokuroras persiuntė susipažinti ir ikiteisminį tyrimą kontroliuojančiam Vilniaus apygardos prokurorui Giedriui Tarasevičiui, kuriame akcentuojama, jog duomenų teikimas yra laisvos valios apsisprendimas ir neįpareigoja teikti duomenų privalomai. Gavus dar vieną eilinį Kriminalinės žvalgybos raštą susidaro įspūdis, jog ikiteisminį tyrimą organizuoja ne prokuratūra, o Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdyba. Tai ganėtinai stebina, todėl profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinę prokurorą Evaldą Pašilį, prašydama reaguoti į šią situaciją“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Dar prieš pusmetį, protesto akcijos metu, Kalėjimų departamento atstovui VAITĮPS pirmininkas įteikė Konstituciją ir priminė, kad tai dokumentas, kuriuo vadovautis mūsų šalyje privalu visiems.

Pasak V.Jagmino, vertindamas vykstančius veiksmus ir skaitydamas Kalėjimų deapartamento raštus, panašu, jog Konstitucija neperskaityta liko dūlėti stalčiuje.

„Keista ir tai, kodėl už tyrimą atsakingas prokuroras užmerkė akis ir nemato ar nenori matyti jį atliekančių Kalėjimų departamento pareigūnų savivaldžiavimo?“ – stebisi profsąjungos pirmininkas.

Primename, kad prieš pusmetį KD KŽ pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą ir atliko teisėjo nesankcionuotą kratą VAITĮPS būstinėje, tačiau iki šiol profesinė sąjunga neturi statuso šiame tyrime, o pats tyrimas pakibęs ore.

„Visa tai, kas vyksta – yra galios demonstravimas, siekimas „teisėtomis priemonėmis“ užtildyti profesinę sąjungą, taip duodant signalą kitoms profsąjungoms, kad kritikuoti negalima, o išdrįsiančių kalbėti laukia panašus likimas. Todėl ir reikalavimas suskaičiuoti, suregistruoti bei susisteminti narius bei šią informaciją pateikti KD KŽ  yra ne kas kita kaip kišimasis į vidinę  profsąjungos veiklą, o tai draudžia įstatymas. Manome, kad tai yra sąskaitų suvedinėjimas už nuolatinę kritiką Kalėjimų departamentui, už viešoje erdvėje keliamas problemas bei tai, kad jos nesprendžiamos arba sprendžiamos pavėluotai ir labai ilgai“, – teigė V.Jagminas.

Tai ne pirmas kartas Lietuvoje, kai profesinių sąjungų ar jų lyderių atžvilgiu pradedami ikiteisminiai tyrimai, kurie garsiai prasidėję, tyliai baigiasi formuluote -„nutraukti ikiteisminį tyrimą“, tuo tarpu, tokie tyrimai pavojingi tuo, jog sutrukdo ir sudrumsčia profsąjungų veiklą, meta šešėlį reputacijai ir jos lyderiams.

Darbuotojai be darbo neliks, tačiau nerimo ir chaoso daug

Neseniai vyko Kauno tardymo izoliatoriaus ir Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus – pataisos namų jungimo kylančioms problemoms aptarti skirtas susitikimas tarp pataisos namų vadovybės ir profsąjungos atstovų. Šiame susitikime Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) atstovavo jos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir šios profsąjungos Kauno nepilnamečių izoliatoriaus- pataisos namų skyriaus (toliau – LRITĮPS skyriaus) pirmininkas Darius Bagdonas.

Pagrindinis klausimas, kuris buvo aptariamas – pareigybių sąrašo aptarimas ir derinimas.

Primename, kad nuo š.m. rugpjūčio sujungus dvi bausmių vykdymo sistemos įstaigas: Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių – pataisos namus ir Kauno tardymo izoliatorių, liks veikti viena įstaiga – Kauno tardymo izoliatorius.

Pasak LRITĮPS skyriaus pirmininko D.Bagdono, susitikimo – derybų prireikė po to kai Kauno tardymo izoliatoriaus parengtas ir atsiųstas pareigybių sąrašas netenkino darbuotojų ir jų atstovų.

Aštriausiai diskutuota dėl Saugumo valdymo skyriaus pareigybių.

Džiugu tai, kad pasiekti darbuotojams palankūs susitarimai. Saugumo valdymo skyriaus korpuso apsaugos pareigūnų skaičius po diskusijų padidėjo nuo 5 iki 10, nes pavyko įrodyti, jog toks optimalus žmonių skaičius yra būtinas siekiant efektyvios tarnybos. Vadovybė įsiklausė ir į profsąjungos atstovų argumentus, jog korpuso vyresniojo pareigos reikalauja aukštesnės kvalifikacijos, įgūdžių ir patirties, todėl šis darbas neturėtų būti patikėtas jaunesniesiems secialistams.

Diskusijos nebuvo vienpusės, profsąjungos atstovai sutiko su vadovybės argumentais, kodėl naujoje įstaigoje, priešingai nei daugelyje kitų bausmių vykdymo sistemos įstaigų, turėtų būti tik vienas Saugumo skyrius. Pasak D.Bagdono, vadovybės argumentai, jog siekiama, jog būtų daugiau dirbančių ir mažiau vadovaujančių žmonių, o šio skyriaus darbas koordinuojamas ir planuojamas vieno vadovo, įtikino profsąjungas, tad minėtam siūlymui pritarta.

Profsąjungos atstovai, išgirdę vadovybės pažadą, jog dviems saugumo valdymo specialistams tikrai bus pasiūlytos kitos, tolygios pareigybės, sutiko, jog tokių pareigų naujoje įstaigoje nebeliktų

Tai, kad susitikimas, kuriame buvo deramasi itin svarbiais ir jautriais – pareigybių – klausimais, pavyko, anot Kęstučio Pauliuko, lėmė, jog vyko konstruktyvus dialogas, o abi pusės įsiklausė į argumentus.

„ Įstaigų jungimas, pokyčiai, reformos, visada skaudžiausiai paliečia darbuotojus, o nežinia dėl ateities, tampa įtampų priežastimi. Tikime, kad konstruktyvus dialogas ir pareigybių detalus aptarimas, padės išvengti nemalonių pasekmių, o visi darbuotojai įvykus pasikeitimams, jei to norės – galės toliau dirbti panašų arba tokį pat darbą, kokį dirbo iki įstaigų sujungimo“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.

Pasak D.Bagdono, po truputį įstaigoje įtampų, nežinios mažėja, o darbuotojams ateina apsisprendimo metas – dirbti toliau ar, pasinaudojus galimybe gauti išeitinę išmoką, palikti tarnybą.

Anot skyriaus pirmininko šioje pataisos įstaigoje, kadangi darbuotojų trūksta, įstaigų jungimosi metu pareigūnai nenukentės ir dėl pokyčių neturės palikti tarnybos. Tačiau pripažino, kad pasikeitimai – tikras išbandymas, kuris vienok vis viena neapsiėjo be nepamatuotų kalbų, baimių ir susierzinimo.  

Šiuo metu įspėjimo dėl atleidimo lapelius turintys darbuotojai netrukus turėtų gauti pareigų pasiūlymą naujoje įstaigoje. Profsąjungos atstovai tikisi, jog procesas vyks sklandžiai.

Susitikime buvo paliestas ir atlyginimų klausimas.

Sovietiniai metodai nepriklausomoj valstybėj

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS), iš kurios būstinės kone prieš pusmetį Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos pareigūnai, inicijavę kratą, paėmė veiklos dokumentus, sulaukė pareigūnų skundų, jog minėtos  tarnybos pareigūnai, kviesdami juos į apklausas, grasina susidoroti ir naudoja psichologinį spaudimą:  „Arba atvyksti ir duodi tinkamus parodymus, arba mes pradėsim ikiteisminį tyrimą ir rasim būdą kaip tave išmesti iš tarnybos“.

dav

Kadangi profesinė sąjunga, kaip ir dalis jos narių, šiuo metu patiria Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos spaudimą, atskleisti pareigūnų, kurie buvo raginami duoti „reikiamus“ parodymus, tapatybių, kol kas negalime. Tačiau norime informuoti, jog su neteisėtu spaudimu susidūrusieji nedelsdami susisiekė su profesine sąjunga ir paprašė teisinės pagalbos, dėl prieš juos naudojamo psichologinio spaudimo.

Kaip profsąjungos atstovams papasakojo pareigūnai, jie pasijuto kaip nusikaltėliai, nors nusikaltimų ar nusikalstamų veikų nėra padarę.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, nesuprantama, kodėl pareigūnai, peržengdami ne tik padorumo, bet ir teisėtumo ribas, leidžia sau veikti tokiais metodais.

„Tai, kaip su kai kuriais profsąjungos nariais, jų pasakojimu, bendravo Kriminalinės žvalgybos pareigūnai – primena sovietmečiu KGB taikytus metodus, kurie ne tik pažeidžia bet kokias teisines normas, bet ir pamina žmogaus teises. Tiriant bet kokią veiklą, negalima nepaisyti įstatymų, juo labiau, versti žmogų duoti tokius parodymus, kokie yra reikalingi tyrėjams. Tai ne tik neteisėta, bet ir amoralu“, – sakė profsąjungos pirmininkas.

Anot VAITĮPS pirmininko, neseniai Kalėjimų departamento kriminalinė žvalgyba buvo reorganizuota, tačiau jo nuomone, akivaizdu, kad šioje tarnyboje ne viskas tvarkoje, o iš atvejų, apie kuriuos pasakoja pareigūnai, galima spėti, jog kai kurie pareigūnai šioje tarnyboje jaučiasi nekontroliuojami ir nebaudžiami.

Primename, kad prieš pusmetį, be teisėjo sankcijos, Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos ikiteisminio tyrimo tyrėjo sprendimu, buvo atlikta krata VAITĮPS būstinėje ir paimti veiklos dokumentai, tiriant šios profesinės sąjungos skyriaus įsteigimo Vilniaus pataisos namuose teisėtumą. Tačiau iki šiol audringai krata pradėtas tyrimas, neva, dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, iš mirties taško nepajudėjo ir aiškumo neatnešė.

Pasak V.Jagmino, profesinė sąjunga neturi jokio statuso šiame ikiteisminiame tyrime, o tai, kad tyrėjai neteisėtais metodais, gąsdinimais bando įbauginti ir priversti duoti neaišku kokius parodymus, rodo, kad kaip ir manyta iš pat pradžių, pradėtas ikiteisiminis tyrimas tėra bandymas įbauginti ir užčiaupti apie negeroves sistemoje nuolat kalbančią profsąjungą.

Anot V.Jagmino, profesinė sąjunga yra laisva ir nepriklausoma asociacija, ir niekas neturi teisės neteisėtai kištis ir varžyti jos veikimo laisvės, atstovauti nariams bei ginti jų teisėtus interesus.

Visgi vertinant įsisiūbavusią situaciją, pasak VAITĮPS pirmininko, belieka spėlioti, ką dar sumanys kriminalinės žvalgybos pareigūnai prieš profesinę sąjungą?