Tarnyboje COVID-19 užsikrėsti rizikuojantys pareigūnai neturi jausti finansinių nuostolių

Vykdydami savo pareigas pareigūnai neturi galimybės pasirinkti su kuo kontaktuoti, o su kuo – ne, tad visiškai natūralu, kad būtent jie dažniau rizikuoja užsikrėsti  ir COVID -19. Kilus įtarimams, jog pareigūnas galėjo bendrauti su įtariamai užsikrėtusiu ar sergančiu asmeniu, privaloma saviizoliacija.

Kaip kompensuojami dėl tarnybos kylantys finansiniai praradimai, kokias teises turi nuo tarnybos nušalinamas ar saviizoliuotis privalantis, ar laukiantis COVID-19 tyrimo rezultatų pareigūnas,  susirūpino Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LTPF), kuri, vos prasidėjus karantinui Lietuvoje, dar šių metų balandžio pradžioje kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.

COVID-19 susirgimų daugėjant primename, kokias teises turi pareigūnai ir kaip situaciją turėtų spręsti įstaigos.

Pasak VRM viceministro Česlovo Mulmos, Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) ir kituose teisės aktuose yra numatyta pakankamai teisinių galimybių lanksčiai spręsti dėl pareigūnų teisinės padėties ir apmokėjimo būtinos saviizoliacijos laikotarpiu, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus.

Įvertinusi galiojančius teisės aktus, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją, Vidaus reikalų ministerija rekomendavo visoms įstaigoms vadovautis toliau nurodytomis teisinėmis galimybėmis:

  • VTS 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pareigūnui suteikti iki 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų.
  • VTS 49 straipsnyje nustatytos kasmetinės atostogos, kurios gali būti suteikiamos pareigūnui sutikus.
  •  Prireikus taikyti saviizoliaciją, gali būti taikomas nuotolinis darbas (jei tai įmanoma, atsižvelgus į pareigūno atliekamų funkcijų pobūdį).
  • Vadovaujantis VTS 46 straipsniu, gali būti koreguojamas pareigūno darbo (pamainų) grafikas ir saviizoliacijos laikotarpiu nustatomas poilsio laikas. Ši galimybė ypač rekomenduotina tais atvejais, kai pareigūnui negali būti taikomas nuotolinis darbas, pareigūnas dirba pamainomis ir saviizoliacijos laikotarpis yra santykinai neilgas (pavyzdžiui, kelios dienos, kol laukiama tyrimo dėl COVID-19 rezultato).
  •  Prireikus taikyti saviizoliaciją, pareigūnas taip pat gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam, vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V- 238/A1-170, būtų išduodamas 14 kalendorinių dienų elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, nurodant priežastį „Epideminė situacija“ ir atitinkamą ligos kodą, jei pareigūnas buvo užsienio šalyje arba turėjo sąlytį su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba darbdavys jam nepaskelbė prastovos. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui mokama ligos išmoka teisės aktų nustatyta tvarka.
  • VTS 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė kompensuoti pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumą, jei tam yra pagrindas (vadovaujantis LR Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“).

Vidaus reikalų viceministras akcentavo, jog priimant sprendimus dėl pareigūnų, kurie turėjo kontaktą su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, vykdydami tarnybines pareigas, būtina užtikrinti tokių priemonių taikymą, dėl kurių šie pareigūnai neturėtų finansinių praradimų arba jie būtų minimalūs.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, VTS 45 straipsnyje nustatytas pareigūnų nušalinimas nuo pareigų galėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių nebūtų galimybės taikyti pirmiau nurodytų priemonių ir kai pareigūno kontaktas su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareigūnui privaloma kompensuoti, kai rizikuoja sveikata ne tarnybos metu

Po to, kai viešoje erdvėje pasirodė informacija apie dar vieną ne tarnybos metu sužalotą policijos pareigūną, kuris ėmėsi  neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui, Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinį komisarą Renatą Požėlą ir pasiūlė priimti teisės aktą, kuriuo būtų reglamentuojamas socialinių garantijų taikymas pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, o į šakos kolektyvinę sutartį įtraukti nuostatas, kad pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo ne tarnybos metu vykdydami tarnybines pareigas, būtų taikomos visos socialinės garantijos.

Visai neseniai, liepos 26 d. Šiauliuose sulaikomas neblaivus vairuotojas sulaužė policijos pareigūnui ranką. Pareigūnas įvykio metu buvo neuniformuotas ir ne tarnyboje. Dėl šio įvykio šiuo metu vyksta tarnybinis patikrinimas. Daugiau apie įvykį skaitykite čia.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, siūlyti Generaliniam komisarui reglamentuoti socialinių garantijų taikymą pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, nuspręsta, kai paaiškėjo, kad nesant teisinio reglamentavimo, tokiose situacijoje paliekama erdvė interpretacijoms.

Anot LPPS pirmininkės, kaip bus vertinama situacija paliekama tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui ir įstaigos vadovui.

Lietuvos policijos profesinei sąjungai, pasak R.Katinienės, svarbu, kad būtų suformuota tinkama praktika dėl teisingo kompensavimo bei ji reglamentuota teisės aktuose ar susitarimuose su profesine sąjunga.

LPPS pirmininkė teigia, jog Policijos įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šią pareigą kiekvienas policijos pareigūnas privalo vykdyti ir ne tarnybos metu.

Anot LPPS pirmininkės, Vidaus tarnybos statutas numato kompensacijų mokėjimą pareigūnams, kurie susižalojo ar buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

„Įstatymas neapibrėžė, kad kompensacijos yra mokamos tik tokiu atveju, kai pareigūnas susižaloja tarnybos metu, taigi, logiška, jog ir ne tarnybos metu vykdant Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą, kompensacija privalo būti mokama, jeigu būtų nustatyta, kad pareigūnas veikė padidinto pavojaus sąlygomis“, -sakė profsąjungos pirmininkė.

Profesinės sąjungos nuomone, jei Policijos departamentas teisės akto pagalba aiškiai apibrėžtų taisykles, kaip būtų taikomas Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis pareigūnui susižalojus ne tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, pavyktų išvengti galimų tarnybinių ginčų dėl skirtingo apskričių policijos įstaigų panašių atvejų traktavimo.

LPPS pirmininkė akcentavo, jog itin svarbu užtikrinti, kad nenustačius padidėjusio pavojaus, kiekvienas atvejis būtų pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu ir pareigūnui būtų mokama didesnė ligos išmoka.

„Kiekvienas pareigūnas turi žinoti, kad rizikuodamas savo sveikata ne tarnybos metu sulauks visų jam priklausančių socialinių garantijų“, – sakė R.Katinienė.

Kodėl nebemokama priemoka už pavojingas darbo sąlygas?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga sulaukė daug paklausimų iš savo narių, kodėl nuo š.m. birželio 17 d. nebemokama priemoka už pavojingas darbo sąlygas, nors Lietuvoje nėra atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad teritorinės policijos įstaigos priemokas už pavojingas darbo sąlygas pareigūnams mokėjo remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-05-18 įsakymo Nr. 20-TA-238 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių taikymo, organizuojant darbą policijos įstaigose karantino švelninimo sąlygomis, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, kuriame įtvirtintas nurodymas policijos įstaigų vadovams karantino laikotarpiu nuo 2020-05-01 skirti nustatyto dydžio priemokas pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į realias atitinkamų funkcijų vykdymo apimtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-06-10 nutarimu Nr. 579 nuo š.m. birželio 17 d. karantinas Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas, todėl teritorinės policijos įstaigos nutraukė priemokų mokėjimą už pavojingas darbo sąlygas.

Profesinė sąjunga atidžiai stebi epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir dar padidėjus nustatytų ligos atvejų per dieną skaičiui, kreipsis į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kad vėl būtų mokamos priemokos už pavojingas darbo sąlygas.

Teismas ginčą išsprendė „Regitra“ darbuotojo naudai

Penkiolika metų VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančiam specialistui, po asmens skundo, darbdavys pritaikė griežtas drausminio poveikio priemones, kurias š.m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje panaikino.

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, apie profsąjungos nariui priimtą palankų teismo sprendimą sakė, jog džiaugiasi, kad drausminio poveikio priemonės specialistui panaikintos bei akcentavo, jog ginčą buvo galima išspręsti dar Ginčų komisijoje, kuri taip pat nagrinėjo minėtą atvejį, taip išvengiant neigiamų pasekmių: ilgo bylinėjimosi ir papildomų išlaidų, kurias patyrė abi pusės.

Primename, jog „Regitra“ specialistas drausminio  poveikio priemonių susilaukė po to, kai praėjusių metų liepos  25 d., po vieno asmens, siekiančio gauti vairuotojo pažymėjimą, egzaminavimo, įmonė gavo egzaminuojamojo apeliacinį skundą, kuriame egzaminuotojas kaltintas nemandagiu elgesiu, kuris, neva, lėmė, klaidas egzamino metu.

Šio skundo pagrindu praėjusių metų spalio 2 d. „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“ specialistui taikytos drausminio poveikio priemonės. Nuspręsta nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; specialistas įpareigotas per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Taip pat specialistas įspėtas, jog vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pažeidimas darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, panaikino valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“, priteisė specialistui neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį – per 2000 eurų bei per 200 Eur delspinigių. Prašymą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė.

Bylinėjimosi išlaidas – per 1000 Eur, kurias patyrė specialistas, priteista apmokėti VĮ „Regitra“. Įmonė turės sumokėti ir žyminį mokestį valstybės naudai.

Ir tai ne visos „Regitra“ išlaidos. Šiam procesui buvo pasamdytas advokatas, tad lieka tik spėlioti ar už šias paslaugas apmokėjo draudimas,  ar teko atverti įmonės piniginę.

Apmaudu tai, kad darbuotojas, kuris išdrįso „mesti pirštinę“ ir bylinėtis su „Regitra“, panašu, gali sulaukti pasekmių. Visai netrukus dar vienas ginčas, susijęs su tuo pačiu darbuotoju ir vėl bus nagrinėjamas Ginčų komisijoje. Ar šįsyk Ginčų komisija spręs jį iš esmės, netrukus sužinosime. Bet kokiu atveju, profesinė sąjunga pasirengusi ginti savo narį teisme.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos.

Tauragėje viltys socialinį dialogą kurti iš naujo

Praėjusią savaitę Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė buvo susitikusi su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato  LPPS atstovais – tarybos nariu Tadu Mažučiu ir skyriaus pirmininku Andriumi Jančausku.

Susitikime aptarti Tauragės LPPS nariams aktualūs klausimai ir jau keletą metų nutrūkusio bendradarbiavimo su šios apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe atkūrimo galimybės. 

Po šio susitikimo kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė užsiminė, jog ketina artimiausiu metu susitikti ir su profsąjungos nariais, ir su šios apskrities policijos vadovybe.

„Ne paslaptis, kad jau keli metai socialinis dialogas, kuris anksčiau buvos pakankamai geras, tarp Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės ir profesinės sąjungos ne tik nutrūko, bet santykiai, švelniai tariant, buvo įtempti. Tačiau profesinė sąjunga, atsižvelgdama į vadovų iniciatyvą bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti problemas, artimiausiu metu planuoja susitikimą tiek su savo nariais, tiek su Tauragės apskrities policijos vadovybe. Juose bus ieškoma tinkamiausių sprendimų geresniam socialiniam dialogui“, – kalbėjo R.Katinienė.

Pareigūnai mokėsi derėtis su darbdaviu

Rugpjūčio 7 dieną Klaipėdoje vyko apskritojo stalo diskusija – mokymai „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame dalyvavo Klaipėdos apskrities pareigūnai.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, apskritojo stalo diskusijoje daug dėmesio skirta Šakos kolektyvinės sutarties projektui ir šiuo metu vykstančioms deryboms.

Diskusijos–mokymų dalyviams buvo pristatyti svarbiausi profsąjungos siūlymai. Vienas jų – konsultuotis ir tartis su profesinėmis sąjungomis dėl biudžeto ir numatomų asignavimų poreikio darbo užmokesčiui bei teikti informaciją apie finansinę padėtį. Taip pat siūloma, jog sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti, suderinus su profesine sąjunga. Siekiama, kad Šakos sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog privaloma informuoti profesinę sąjungą apie rengiamus teisės aktus, susijusius su darbuotojų darbo, profesinių, ekonominių, socialinių ir garantijų keitimais ir kt.

Siekiama, kad sutartyje būtų numatyta papildomomis atostogomis ir išmokomis skatinti 10,15, 20, 25,30 metų įstaigoje išdirbusius pareigūnus; numatyti ne mažesnį kaip 15 proc.priedą už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Profsąjunga siekia, jog pareigūnams nebūtų taikoma materialinė atsakomybė, jei jų veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat – jog tarnybiniai automobiliai, su kuriais patruliuojama, būtų drausti KASKO draudimu ir daug kitų, pareigūnams naudingų pasiūlymų.

Diskusijoje dalyvavusieji Klaipėdos AVPK LPPS nariai pritarė LPPS derybinei pozicijai, kad sutartyje privalo būti atskiras socialinių paslaugų paketas profesinės sąjungos nariams, sutarta dėl prioritetinių sutarties punktų ir sąlygų.

Anot R.Katinienės, Šakos kolektyvinė sutartis be socialinių paslaugų paketo profsąjungos nariams  būtų tik formali ir profesinei sąjungai nereikalinga.

„Teikdami pasiūlymus Šakos sutarčiai siekiame, kad ji būtų efektyvus instrumentas reguliuoti darbo bei su juo susijusiems santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio“, – sakė LPPS pirmininkė.

Pareigūnas buvo užpultas nuteistųjų, prokuratūra nusikalstamos veikos neįžvelgė

Baigiantis 2019 –iesiems, Pravieniškų pataisos namuose –atvirojoje kolonijoje įvyko incidentas, kai darbo metu, vykdydamas savo funkcijas, buvo užpultas pareigūnas. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas po šio įvykio, nutrauktas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei nusprendus, jog įtariamųjų veiksmai, nors ir negali būti pateisinami, nesudaro baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 286 str. sudėties.

Tyrimas nutrauktas, o pareigūną užpuolusiems nuteistiesiems, kaip bausmė, bus pritaikytos  Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos vadovybės skirtos drausminės atsakomybės priemonės.

Primename, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val. Pravieniškių Pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 1-ame sektoriuje, 2 būrio 1 aukšto koridoriuje nuteistieji, siekdami, kad Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas nesučiuptų su neteisėtai permestu paketu bėgančio nuteistojo, panaudojo jėgą, pribėgę iš nugaros sugriebė pareigūną už pečių, laikė prispaudę, o galiausiai bloškė ant žemės. Užpultas pareigūnas iš užpuolikų gniaužtų išsilaisvino pats, nors po smūgio ant žemės ir pajuto stiprų skausmą juosmens srityje, pranešė apie užpuolimą kolegoms ir po incidento praėjus kelioms valandoms buvo išleistas į Kauno klinikas.

Nors,  laimei, pareigūnas nepatyrė sunkesnių sužalojimų ar lūžių, visgi po incidento atsiradusius stiprius nugaros skausmus jam teko malšinti gydytojų paskirtais vaistais, gydyti pasitelkiant fizioterapiją ir reabilitaciją.

Prokurorės priimtą nutarimą nukentėjęs pareigūnas apskundė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Skundžiamame nutarime konstatuota, jog ikiteisminiame tyrime nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis dėl įtariamųjų fizinį poveikį darančių veiksmų patyrė skausmą, o su tokiu teiginiu nukentėjęs pareigūnas nesutinka.  

Apskųsdamas nutarimą aukštesniam prokurorui, pareigūnas tikisi  įrodyti, kad nors tiesioginių smūgių nebuvo, visgi fizinį skausmą ir smurtą dėl nuteistųjų veiksmų jis patyrė.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, keista, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

„Puikiai suprantame, jog vienareikšmės teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose nėra, visgi, mano nuomone, tai, kad taip pasielgę nuteistieji nesulaukia teisinių pasekmių, augina nebaudžiamumo jausmą. Ar turėtume suprasti , jog jeigu nebuvo smūgio, nebūta ir smurto? Kita vertus, kaip tikėtis, jog į bausmių vykdymo sistemą ateis dirbti jauni žmonės, kai atliekant pareigas ir susidūrus su smurtu, užpuolimu, kas tikėtina, dirbant tokį darbą, nei teisėtvarkos institucijos, nei įstatymai jų neapgins. Nenormalu, kad nuteistieji priešinasi ar smurtauja prieš pareigūnus, įstatymai, mano manymu, turėtų būti tokie, jog net nekiltų noras taip pasielgti. Nors įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis, matomi nuteistųjų ir pareigūno veiksmai, ikiteisminio tyrimo institucija sako, kad nusikalstamos veikos nėra. Man ir profesinės sąjungos bendruomenei tai neatrodo normalu“- sakė Kęstutis Pauliukas.

Darbo grupė aiškinsis, ką turėtų veikti Resocializacijos skyrius

Prieš savaitę Teisingumo ministerijoje vykusiame profesinių sąjungų ir ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų susitikime buvo pristatyta išsami Kalėjimų departamento ataskaita, kurios anksčiau buvo pasigedusios profesinės sąjungos. Didžiausias dėmesys susitikime skirtas Resocializacijos skyrių darbui ir čia dirbančių pareigūnų teisėtiems lūkesčiams, aptartas jų  išsilavinimo klausimas.

Kalėjimų departamentas pasiguodė, jog kasmet dirbančių psichologų, kurie yra įgiję magistro laipsnį, mažėja. Pavyzdžiui, 2018 m. bausmių vykdymo sistemoje dirbo 59 psichologai, iš kurių net 52 psichologijos mokslo magistrai, o jau 2020 m. liepos mėnesį – 29 psichologai ir tik 17 įgiję magistro laipsnį.

Tai didžiulė problema, nes kai kurias funkcijas, pavyzdžiui, nuteistojo vertinimą pagal QYAS, gali atlikti tik psichologijos magistras. Susitikime akcentuota, jog būtina ieškoti priemonių ir būdų kaip reikiamos specialybės žmones pritraukti dirbti bausmių vykdymo sistemoje, ne tik viliojant atlyginimu, bet ir socialinėmis garantijomis.

Svarbu tai, kad susitarta, jog bus sudaryta darbo grupė iš Kalėjimų departamento specialistų, mokslininkų, visuomenininkų ir socialinių partnerių, kurios tikslas – išgryninti resocializacijos skyrių funkcijas.

Toks sprendimas labai sveikintinas, nes, anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovės Alytaus pataisos namuose Jurgitos Mansevičienės, resocializacijos skyriaus funkcijų išgryninimas lemtų tai, jog kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už tam tikrą paskirtą funkciją ir sritį.

Dar kartą akcentuota tai, jog resocializacijos darbuotojų darbas yra itin svarbus ir jį atlikti turi tik kompetentingi, turintys reikiamą išsilavinimą asmenys, kurie gebėtų atliekant resocializaciją, nuo pat patekimo į bausmės vietą iki išėjimo iš jos, objektyviai ir tiksliai įvertinti nuteistąjį, jo pasirengimą, atlikus tam tikrą bausmės dalį, persikelti į pusiaukelės namus, atvirą koloniją ar būti paleistam lygtinai ar kt.

Susitikime be Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko ir atstovų bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko ir atstovų dalyvavo Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja Raimonda Čižauskaitė.

„Tai, jog susirūpinta, kad įstaigose gali nelikti psichologų, turinčių magistro laipsnį, labai sveikintina. Apie darbuotojų bausmių vykdymo sistemoje nuolatinį mažėjimą, profesinės sąjungos kelia klausimą ne vienerius metus, akcentuodamos nepatrauklias darbo sąlygas, menką atlygį ir socialinių garantijų stygių. Tikime, jog darbo grupė išsamiai išnagrinės ir pateiks pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti veikli ir aktyvi resocializacijos skyriaus komanda, kokias funkcijas ji turėtų atlikti ir kokių tam reikėtų specialistų kompetencijų“, – po susitikimo sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

R.Katinienė: „Bandymas susidoroti su profsąjunga atvėrė, jog šalyje vis dar vyksta „prekyba“ teise“

„Prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, kuriam nėra jokio teisinio pagrindo, bandoma trukdyti profesinės sąjungos veiklai, pakenkti jos ir lyderių reputacijai“, – po šiandien Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėje sąjungoje (toliau – ir VAITĮPS) atlikto poėmio sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Primename, kad prieš pusmetį, praėjus keliems mėnesiams po VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose įsteigimo, dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba pradėjo ikiteisminį tyrimą nukreiptą prieš profesinę sąjungą, jo skyrių ir galimai profsąjungos narius.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, pusmetį besitęsiantis tyrimas yra ne kas kita kaip kišimasis į profesinės sąjungos veiklą ir siekis ją tokiu būdu susilpninti.

„Profesinei sąjungai ikiteisminio tyrimo tyrėjai nuolat siunčia prašymus teikti dokumentus, dažnai tuos pačius, kurie jau buvo pateikti, su grasinimais kas bus jei profsąjunga atsisakys juos pateikti ir nutylint, kokias gi teises procese turi profsąjunga bei galimybę neteisėtus veiksmus apskųsti, o į apklausas kviečiami nariai, susiduria net su grąsinimais netekti darbo, jei informacija bus teikiama ne taip, kaip reikia“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, veiksmai, kuriais Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba kišasi į profesinių sąjungų veiklą kelia didelį susirūpinimą.

„Pastaruosius kelis metus matome bandymus susidoroti su aktyviomis profesinėmis sąjungomis. Keistai atrodo tyrimai, kurie nesiremia jokiais pamatuotais argumentai ir įrodymais, o tėra siekis sužlugdyti profsąjungą, mesti šešėlį jos vadovams, sugriauti organizacijos ir jos pirmininkų reputaciją. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju yra tik didžiulis noras užtildyti žmones, kurie kelia sistemoje egzistuojančias problemas, nes pats tyrimas dėl skyriaus steigimo, niekaip nesusijęs su jokiu teisingumo vykdymu ir jis turi būti nutrauktas“, – sakė Roma Katinienė.

Pasak LPPS pirmininkės, nebestebina prokuratūros sprendimai, institucijos, kuri privalėtų užtikrinti teisėtumą bei jos delsimas priimti sprendimą, perduoti šį tyrimą nešališkai institucijai, kad pagaliau jis objektyviai ir nešališkai būtų įvertintas.

„Tačiau kaip galima tikėtis teisėtumo iš Generalinės prokuratūros, jeigu pati sėkmingai vykdo susidorojimą su profesinėmis sąjungomis, veikiančiomis jos viduje bei jos lyderiais“, – sakė R.Katinienė.

Anot Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės, šios tendencijos Lietuvoje nerimą keliančios, kaip ir šiuo atveju, kai prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, kuriam nėra jokio teisinio pagrindo, kuris aiškiai neteisėtas, bandoma trukdyti veiklai, demonstruojamos galios – procesinės prievartos priemonės – krata ir poėmis – atliekamos, kai prašomi dokumentai yra prieinami Registrų centre, tačiau šia galimybe nė nebuvo pasinaudota.

„Tokie procesai rodo, jog mūsų šalyje vis dar gyvi seni metodai, tokie kaip telefoninė teisė, naudojimasis pažintimis ir galiomis, tam kad sumenkintų ar ir sunaikintų neįtikusius oponentus. Pamirštama, jog net ir labai nepatogius klausimus keliančios profesinės sąjungos yra labai reikalingos darbdaviui, siekiant užtikrinti demokratiškus procesus įstaigoje, bet siekiant pažangių ir progresyvių pokyčių bei rezultatų“, – sakė R.Katinienė.

Su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos netiesioginiu spaudimu susiduria ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

„Yra įstaigų, su kurių vadovais vyksta normalus socialinis dialogas, bet pačiame Kalėjimų departamente situacija, švelniai tariant, nenormali. Po eilės straipsnių apie nepakankamai greitą Kriminalinės žvalgybos reakciją į įvykius, pažėrus kritikos, vietoj to, kad būtų sprendžiamos problemos, imtasi represinių priemonių prieš profsąjungą ir jos narius. Tai nėra socialinių partnerių dialogas, jokiu būdu. Net sudėtingiausiose situacijose partneriai kalbasi, deja pastaruoju metu diskusija Kalėjimų departamente nesimezga. O tai, kaip vyksta kova prieš VAITĮPS iš viso sunkiai suvokiama“, – sakė K.Pauliukas.

„Civiliniai santykiai kriminalizuojami. Kratos ir poėmio metu išimti dokumentai gali būti nuginčijami civiline tvarka, ir šita teisė yra suteikta prokurorams. Tačiau vietoj to pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuris jau tęsiasi beveik pusę metų ir dar jame nėra nustatyta nei nusikalstama veika, nei įtariamasis, o tuo metu profsąjungos nariai apklausti kaip liudytojai buvo  patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir bylos su kaltinamaisiais aktais perduodamos teismui. Tokiu būdu daromas spaudimas profesinės sąjungos nariams“, – komentavo advokatas Vitalijus Jaroščenka.

 „Absurdiška, kai skiriamos didžiulės lėšos ir laikas neteisėtiems tyrimams, kurių tikslas – ne išaiškinti nusikalstamą veiką ar veikas, o surasti bent menkiausią dingstį apjuodinti kritikuojančią  profesinę sąjungą. Ar ne per  brangu švaistyti valstybės lėšas ir pareigūnų laiką sukurptiems tyrimams?“ – klausė V.Jagminas.

Profsąjungų centrui priklausančių profesinių sąjungų:Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkai priėmė sprendimą kreiptis į Teisingumo ministrą ir Vyriausybės vadovą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems Kalėjimų departamento vadovybės ir prokuratūros veiksmams.

„Prekyba teise mūsų šalyje – draudžiama, tie, kurie sau leidžia neteisėtais, dirbtinais tyrimais suvedinėti sąskaitas – privalo atsakyti“, – po pirmininkų susirinkimo sakė R.Katinienė.