Duotas startas neeiliniams vertinimams policijoje

Vakar, rugsėjo 16 d., Policijos departamente vyko Policijos tarybos posėdis. Policijos taryba pritarė Policijos vadovybės sprendimui, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Nuspręsta, jog jau visai netrukus vyksiančių neeilinių vertinimų metu bus įvertinti 1590 darbuotojų. Tai sudaro beveik 17 proc. visų užimtų pareigybių policijos sistemoje.

Vertinamų darbuotojų limitas policijos įstaigoms bus paskirstytas proporcingai užimtų pareigybių skaičiui ir tolygiai pagal darbuotojų grupes (statutinių pareigūnų, karjeros tarnautojų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis). Kurie darbuotojai bus pakviesti į neeilinius vertinimus, nuspręs įstaigų vadovai.

Primename, kad neeilinių  vertinimų metu  bus vertinami geriausius veiklos rezultatus pasiekusieji darbuotojai. Jeigu neeilinių vertinimų metu jie  bus įvertinti „gerai“ arba „labai gerai“, jų pareiginės algos koeficientas didės, tačiau ne daugiau nei 0,5 procentinio punkto.

 Vertinamų karjeros tarnautojų sąrašai iki š.m. rugsėjo 22 d., statutinių pareigūnų bei darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis – iki š.m. spalio 1 d. turi būti pateikti Policijos departamento Personalo administravimo valdybai.

Vertinimo procedūros karjeros tarnautojams turi būti atliktos iki š.m. rugsėjo 30 d.; statutinių pareigūnų – iki š.m. spalio 31 d.

Teigiami pokyčiai laukia ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis. Nuspręsta pakeisti Lietuvos policijos generalinio komisaro įsakymą (2017-07-26 Nr. 5-V-664) dėl Darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo nustatymo policijos įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo, apraše numatant galimybę atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms nustatyti didesnius pareiginės algos koeficientus nei nustatyta darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų sąrašuose.

Ketinama taip pat patikslinti policijos įstaigų socialinių klausimų (priemokų) komisijų reglamentus ir nustatyti komisijoms teisę siūlyti įstaigos vadovui priimti individualius sprendimus dėl didesnių pareiginės algos koeficientų nustatymo atskiroms darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybėms.

Atskirų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis pareigybių pareiginės algos koeficiento padidinimo procedūrą privalu atlikti iki š.m. spalio 31 d.

Dėl neeilinių vertinimų, skaičiuojama, jog išlaidos š.m. 2020 m. IV ketvirtyje išaugs 0,56 mln. Eur, o 2021 m. – 2,4 mln. Eur.

Detaliau apie tai, kaip, kiek ir kokių  darbuotojų (pagal įstaigas) bus pakviesta į neeiliniu vertinimus rasite čia.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė: „Pirmą kartą per pastaruosius ketverius metus, turėtų įvykti neeiliniai metiniai vertinimai laikantis įstatymų. Pagal susitarimą su Policijos vadovybe, neeiliniai metiniai vertinimai pagal nustatytas kvotas, bus atliekami geriausius rezultatus pasiekusiems pareigūnams be jokių dirbtinių „pritempinėjimų“ iki kažkieno sugalvotos ribos. Žinoma, vis viena bus nepatenkintų, pasipiktinusių pareigūnų, bet to  išvengti neįmanoma.

Šioje situacijoje geriausiai atsiskleis, kaip nuo padalinio iki įstaigos vadovo sugebama komunikuoti ir diskutuoti su darbuotojais, kaip vertinama veikla, atsižvelgiant į konkrečius pamatuojamus rezultatus.

Policijos departamento vadovybė, užtikrino, kad šiems vertinimams ir jų objektyvumui bus skirtas maksimalus dėmesys bei kontrolė. Profesinė sąjunga taip pat aktyviai reaguos į pareigūnų skundus, pastabas ir stengsis, kaip jau minėjau , kad pagrindinis kriterijus būtų ne lojalumas, „myliu-nemyliu“, o pasiekti rezultatai“. 

Kauno policijos vadovu tapo Mindaugas Baršys

Vakar Policijos departamente vyko atrankos komisijos posėdis, kuriame spręsta, kuris iš dviejų pretendentų – Elanas Jablonskas ar Mindaugas Baršys – užims Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas.

Elanas Jablonskas

Primename, kad E.Jablonskas, Policijos departamento Imuniteto valdybos viršininkas, Kauno apskrities policijos komisariatui laikinai vadovavo nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio.  Antrasis kandidatas M.Baršys – nuo 2017 m. birželio vadovauja Marijampolės apskrities vyriausiajam komisariatui.

Nors pretendentų atranka į Kauno apskrities VPK viršininko pareigas pasibaigė š.m. liepos 10 d., atrankos komisijos posėdis nusikėlė į rudenį. Spėjama, jog taip atsitiko dėl Generalinio komisaro atostogų, kurios buvo suplanuotos rugpjūtį, bei, galimai, užtrukusio kandidatų patikrinimo, dėl atitikimo keliamiems reikalavimams, procedūros.

Mindaugas Baršys

Atranką laimėjo 38 metų, teisės magistras, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas M.Baršys.

„Pastarieji metai Kauno apskrities pareigūnams, švelniai tariant, buvo įdomūs. Staigus vadovybės pasikeitimas, lydimas sensacingų pranešimų viešoje erdvėje, tarnybinių patikrinimų ir net ikiteisminių tyrimų, dalies vadovų pasikeitimai, taip pat besitęsiančios reformos, optimizavimai, laikinai paskirtas vadovas, stabilumo ir darbo atmosferos nepagerino. Tačiau su laikinai į pareigas paskirtu vadovu profesinei sąjungai pavyko užmegzti gerą socialinį dialogą, pasiekti, jog, atsižvelgiant į socialinių partnerių motyvuotus pasiūlymus, sprendimai būtų priimami greitai bei  objektyviai.

Iš atranką laimėjusio ir į pareigas paskirto vadovo tikimės darbų tęstinumo ir bendradarbiavimo“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Konsensusas nesurastas, aktualus klausimas – neišspręstas

Vakar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje  vyko Valdymo komiteto posėdis, kuriame, be kitų darbinių klausimų, buvo svarstyti ir pareigūnams aktualūs – dėl mobiliųjų telefonų bei sportui skirtų valandų. Susitarimo pasiekti nepavyko, socialinių partnerių pasiūlymai nebuvo išgirsti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, svarstant klausimą dėl mobiliųjų telefonų naudojimo, į profsąjungos teiktus pasiūlymus, diferencijuoti ribojimus, visiškai neatsižvelgta, o tarnybos pateiktos išimtys, kurias norima įteisinti VSAT vado įsakymu, problemos neišsprendžia.

Racionalių bei vertingų įžvalgų šiuo klausimu pateikė ir komisijos pirmininkas pulkininkas Vidas Mačaitis, į problemą pažvelgęs plačiau, tačiau ir tai nepadėjo rasti konsensuso, tad šio aktualaus pareigūnams klausimo svarstymas dar kartą atidėtas.

Kitas aktualus klausimas, svarstytas Valdymo komiteto posėdyje – dėl sportui skirtų dviejų valandų per savaitę.

Svarstant šį klausimą nemaloniai nustebino kitos profesinės sąjungos pirmininko J.Amelino siūlymas, uždrausti pareigūnams sportuoti namuose, leisti sportuoti tik viešose ar specializuotose vietose, motyvuojant, jog taip atsakingi asmenys lengviau galėtų kontroliuoti pareigūnus.

Šiam nelogiškam, niekuo nepagrįstam pasiūlymui Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga nepritarė. Tokios pat nuomonės – nepritarti – laikėsi ir LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė bei dauguma komisijos narių.  Kadangi pasiūlymus atmestas, liko galioti senoji tvarka.

„Ir vėl itin pareigūnams aktualus klausimas liko kyboti ore. Apmaudu tai, kad racionalių pasiūlymų, kuriuos esame pateikę dėl mobiliųjų telefonų naudojimo diferencijavimo, VSAT vadovybė net nebando analizuoti. Dialogas – būdas susikalbėti, ieškoti ir rasti pareigūnams palankiausius sprendimus. Kol kas tai, kas dabar vyksta – dialogu nepavadinčiau“, – po posėdžio sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Kodėl nuteistieji negydomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje?

Profesinė sąjunga sulaukė pareigūnų nusiskundimų dėl situacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareigūnų nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė tai, jog nuteistuosius tenka vežioti pirmyn – atgal į Kauno klinikas esant nesudėtingiems susirgimams, bet vos tik jie to paprašo. Stebina ir tai, kodėl neteikiama skubi pagalba, o visais atvejais pasitelkiama skubioji medicinos pagalba.

Pavyzdžiui, jau trečią kartą per dvi savaites pats save sužalojęs nuteistasis skubios pagalbos automobiliu, lydimas paareigūnų, taip buvo vežiojamas ne vieną kartą, nes suteikus paslaugą Kauno klinikose, susiuvus žaizdą ir gydytojui rekomendavus toliau gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuteistasis, parvežtas į minėtą įstaigą, atsisakė šios paslaugų raštu, ir buvo grąžintas atgal į pataisos namus, kur atlieka bausmę.

„Kiek tai kainuoja?“- klausia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS).

Pareigūnai klausia, kokia Laisvės atėmimo vietų ligoninės misija ir ar ši įstaiga yra pataisos namų ligoninė, kurioje suteikiama reikiama medicininė pagalba bei gydymas nuteistiesiems, ar eilinė viešoji įstaiga?

Pareigūnams nesupranta, kodėl nuteistieji gali atsisakyti gydymo specializuotoje ligoninėje, kuri turi licenciją, o joje dirba kvalifikuoti medikai bei kas trukdo paslaugas teikti vietoje?

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, klausimų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės profesinė sąjunga yra kėlusi ir anksčiau, taip pat ir dėl paslaugų nuteistiesiems suteikimo vietoje.

Anot profsąjungos pirmininko, dar prieš kelis metus, nuteistųjų neveždavo į kitas gydymo įstaigas, paslaugas Kaune suteikdavo Pravieniškių ligoninė, o Vilniuje – ten esanti specializuota, nuteistiesiems skirta, ligoninė.

„Po reorganizacijos, kai iš dviejų įstaigų liko viena – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – netrukus ir prasidėjo netvarka. Mes tikėjomės, kad reorganizuojant, sujungiant ligonines, visas nuteistųjų gydymas bei paslaugų jiems teikimas vietoje vyks dar sklandžiau. Ypač džiaugėmės, jog tai kamerinio tipo įstaiga. Deja, personalas, medikai, įranga, sąlygos gydytis ir gydyti yra, tačiau nuteistieji veržiasi kitur ir tai vyksta ne susirgus retomis, sunkiomis ar specifinio gydymo reikalaujančiomis ligomis “, – stebėjosi K.Pauliukas.

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai labai norėtų išgirsti Teisingumo ministro poziciją šiuo klausimu bei atsakymą ar tokia Laisvės atėmimo vietų ligoninė reikalinga?

Regitra darbuotojų atstovai: darbo krūvio apskaičiavimo metodikoje netikslumai

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Regitra generalinį direktorių, atkreipdama jo dėmesį ir siūlydama peržiūrėti filialo darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodiką (toliau – DKAM).

„Darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodika, sudaryta 2018 metais. Per du metus įvyko gana daug pasikeitimų, pavyzdžiui pasikeitė neapskaitomų ir apskaitomų darbų sąrašai bei jų atlikimo laikas ir kt. Tuo tarpu metodikoje paminėti tik keli pavyzdiniai darbai, kitų, priskirtų K1 koeficientui – neįmanoma identifikuoti. Kyla pagrįstų abejonių, jog papildomi darbai, atsiradę po 2018 metų, tiesiog minėtos metodikos yra neapskaitomi“, – sakė profsąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

VĮ „Regitra“ profesinės sąjungos nuomone, DKAM metodika privalo būti aiški, skaidri, o darbuotojų atlyginimai skaičiuojami objektyviai.

Profesinė sąjunga paragino VĮ „Regitra“ vadovybę inicijuoti metodikos pakeitimus, kurie leistų aiškiai, skaidriai, tiksliai apskaičiuoti atliktus darbus bei jų trukmę, sudaryti darbo grupę, įtraukiant į jos darbą ir profesinės sąjungos atstovus.

Neeilinių metinių vertinimų tikslas – paskatinti darbuotojus

Vakar profesinių sąjungų, taip pat ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, atstovams Policijos departamente buvo pristatytas Lietuvos policijos vadovybės sprendimas, atlikti neeilinius vertinimus ir paskatinti geriausius rezultatus pasiekusius pareigūnus, karjeros valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartį.

Policijos departamento vadovybė atsižvelgė į LPPS siūlymus, kad būtų laikomasi teisės aktų, kuriama motyvacinė sistema ir atsižvelgiant į finansines galimybes, atliekami neeiliniai pareigūnų vertinimai.

Sprendimas dėl neeilinių vertinimų ateinantį trečiadienį dar turi būti patvirtintas Policijos taryboje.
Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, buvo atsižvelgta tiek į profesinės sąjungos, tiek į Policijos įstaigų vadovų siūlymus Policijos taryboje, 2,4 mln. eurų tolygiai paskirstyti visoms policijos įstaigoms, proporcingai, atsižvelgiant į užimtas pareigybes.
Pagal esamas finansines galimybes, neeilinius metinius vertinimus planuojama atlikti 1600 policijos darbuotojų, pakeliant pareiginės algos koeficientą 0,5. Darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį ir pasiekusiems geriausius rezultatus taip pat bus keliamas pareiginės algos koeficientas.
Neeiliniai vertinimai, laikantis numatytų reikalavimų dėl terminų ir tvarkos, karjeros valstybės tarnautojams turės būti atlikti iki spalio 1 d., statutinių pareigūnų, kurių yra gerokai daugiau, neeiliniai vertinimai gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

Ar didės atlyginimai pataisos įstaigų pareigūnams?

Trečiadienį vykusiame susitikime su Teisingumo ministru Elvinu Jankevičium, kuriame dalyvavo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas buvo aptartas „Programos 1000“ įgyvendinimas.

Primename, kad Teisingumo ministras dar š.m. kovą portalui lrt.lt sakė, jog „šiemet bus įvykdytas pažadas iki 1 tūkst. eurų „į rankas“ pakelti algas mažiausiai uždirbantiems pareigūnams. Šiems finansiniams pokyčiams nereikės papildomo finansavimo iš valstybės biudžeto“.

Ministras tuomet kalbėjo, kad „planuojama, kad nuo birželio 1 d. atlyginimai bus didinami Kauno sujungtos įstaigos darbuotojams, nuo liepos 1 d. – Lietuvos probacijos tarnybos, nuo spalio 1 d. – Pravieniškių, Vilniaus ir Marijampolės- Kybartų pataisos namų pareigūnams, o nuo kitų metų sausio 1d. – Alytaus, Panevėžio ir Šiaulių pataisos įstaigų bei Laisvės atėmimo vietų ligoninės pareigūnams“.

Susitikime LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas ministro pasiteiravo, ar viešojoje erdvėje nuskambėję pažadai dėl „Programos 1000“ įgyvendinimo nebus priešrinkiminis šou. Į tai Teisingumo ministras atsakė, jog tai ne rinkimų ar reklamos triukas, juolab, kad su Kalėjimų departamentu dar gerokai anksčiau buvo aptarti visi, su minėto siekio įgyvendinimu susiję, finansiniai klausimai, tad kliūčių įgyvendinti programą neturi būti.

E.Jankevičius sakė, jog tiki, kad tiek Kalėjimų departamentas, tiek įstaigos be atidėliojimų įgyvendins tai, kas numatyta.

Anot K.Pauliuko, abiejų profesinių sąjungų pozicija, jog „Programa 1000“ turi būti įgyvendinta per neeilinius vertinimus, ir išreiškė viltį, jog šie vertinimai rugsėjo mėnesį vyktų visose įstaigose, kuriose, remiantis Teisingumo ministro žodžiais, atlyginimai pareigūnams turėtų kilti nuo š.m. spalio 1 d.

Profsąjungų pirmininkai akcentavo, jog būtina laikytis teisingumo ir proporcingumo principo.

Kitas susitikime aptartas klausimas – nuteistojo pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės.

LRITĮPS pirmininkas susitikime sakė, jog neeilinis įvykis, kai pabėgama ne iš laisvos zonos, o kamerinio tipo įstaigos, turi būti išsamiai išanalizuotas, o tik po to ieškoma kaltų, ypač, atsakomybės neperkeliant ant eilinių pareigūnų, nes panašu, kad įstaigoje apstu problemų, kurias nuteistojo pabėgimas ir atvėrė.

Pasak K.Pauliuko, renovacijos, senų saugos sistemų atnaujinimo ir kt problemos, apie kurias kalba profesinės sąjungos, iš tiesų egzistuoja.

„Negalime sakyti, kad įstaigoms neskiriama pinigų. Mano žiniomis, šiais metais ministerija iš tam tikrų fondų skyrė lėšų būtent pataisos įstaigų renovacijos, statybos, modernizacijos darbams ir būtiniems atnaujinimams, tačiau įstaigoms reikėjo atlikti namų darbus ir pasirengti detaliuosius planus, tačiau, panašu, kad ne visos tai padarė. Akivaizdu, kad būtinybė atnaujinti įstaigų infrastruktūrą ir pastatus būtina, tik kodėl tai rūpi ne visų įstaigų vadovams?“, – sakė K. Pauliukas.

Teisingumo ministras užtikrino, kad pabėgimas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės bus atsakingai išnagrinėtas, įvertinant kaip suplanuotas pabėgimas apskritai galėjo būti realizuotas, taip pat tai, ar įstaiga pasinaudojo lėšomis renovacijai bei atnaujinimams,ką veikė bei kodėl planuojamo nusikaltimo neužkardė Kriminalinė žvalgyba bei kt. Pasak ministro, tik tada bus priimti sprendimai, paaiškės ar dėl minėto įvykio kas nors turės prisiimti atsakomybę.

Mobingas ar principingumas?

Ar VĮ „Regitra“ vyksta mobingas, kilo klausimas „Regitra“ darbuotojų profesinei sąjungai, kai per trumpą laiką tas pats šio filialo darbuotojas (egzaminatorius instruktorius) dėl jam primetamų pažeidimų ne tik turėjo savo teisumą įrodinėti teisme, bet vėliau, jau dėl visiškai kitų epizodų, aiškintis ir „Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijai“ .

Gera žinia, jog š.m. rugpjūčio 17 d. komisija nusprendė darbdaviui siūlyti atleisti darbuotoją nuo drausminės atsakomybės. Bloga žinia, jei tai ne pagrįsti priekaištai, o mobingas, jis gali tęstis ir tęstis, o problema gilėti.

Minėtas darbuotojas įmonėje dirba jau per 15 metų ir jokių priekaištų nei iš darbdavių, nei iš kolegų nebuvo sulaukęs. Tačiau jau metai, kai minėtam darbuotojui pastabų negailima, jis tarsi po padidinamuoju stiklu, o per keletą mėnesių jo atžvilgiu vis vyksta kokių nors pranešimų tyrimai, kurie yra nemalonūs, atima laiko, ir ne pigiai kainuoja. Ar tai mobingas?

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina, jog mobingas (ang. mobbing) – puolimas, pasireiškiantis tarp bendradarbių, dažniausiai tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų, varginantis, ujantis, įžeidus, užgaulus tam tikro  vieno asmens socialinis išskyrimas.

Tarnybinį pranešimą apie minėto darbuotojo pažeidimus, surašė to paties filialo vyresnysis specialistas, kuris darbdaviui pranešė, kad š.m. gegužės 21 ir 22 dienomis vykusio egzamino metu instruktorius nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nesilaikė nustatytos egzaminavimo ir klientų aptarnavimo tvarkos: nukrypo nuo maršruto egzamino metu; netinkamai vairavo (t.y. viena ranka laikė vairą); ne iš karto suskambus mobiliajam telefonui atmetė skambutį; netinkamai informavimo apie filmavimą; netinkamai  dėvėjo asmenines apsaugos priemones.

Tai, jog komisija nagrinėdama šį atvejį ne tik vadovavosi minėto darbuotojo raštišku paaiškinimu, išklausė jo bei jį atstovaujančio advokato komisijos posėdyje, ir nutarė siūlyti atleisti nuo drausminės atsakomybės, panašu, jog darbuotojui ir šį kartą pavyko įrodyti, jog jei ir padarė smulkių pažeidimų, jie nebuvo tyčiniai, iš to niekam nekilo žalos.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, VĮ „Regitra“ vadovybei vertėtų atkreipti dėmesį į situaciją ir išsiaiškinti ar vykstantys procesai tėra principingumas, ar visgi mobingas.

„Jei įmonėje vyksta mobingas, jam būtina kuo skubiau užkirsti kelią, netoleruoti ir atsakingai imtis veiksmų“, – sakė E.Plokštys.

Susirūpino pareigūnais: susirgusiems dėl tarnybinių pareigų, mokės kompensacijas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas š.m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.4-292 nustatė tvarką, pagal kurią būtų galima, nustačius, jog pareigūnas laikinai nedarbingas tapo dėl jo tarnybinių pareigų, priimti sprendimus dėl jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo. Tai pareigūnams aktualus vado įsakymas, ypač šiuo metu, kai didėja rizika tarnyboje užsikrėsti  COVID-19. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnybos) vadas įsakymu sudarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūno laikinojo nedarbingumo ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kurioje: tarnybos teisės skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas); tarnybos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas / teisininkas; pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, tiesioginis vadovas;  tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus vedėjas.

Tarnybos vadas taip pat patvirtino ir minėtos komisijos darbo reglamentą bei įgaliojo tarnybos vado pavaduotoją, gavus pareigūno prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją, pavesti komisijai atlikti tyrimus, pratęsti jų terminą, tvirtinti komisijos išvadas ir priimti sprendimus dėl pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo.

Reglamente nustatyta, jog pareigūnas, kuris tapo laikinai nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba jo laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tapo laikinai

nedarbingu ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš

tarnybos), suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir

gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją (toliau – prašymas) turi pateikti tarnybos vado pavaduotojui per 3 darbo dienas nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Prie prašymo būtina pridėti dokumentus, galinčius patvirtinti laikinojo nedarbingumo ryšį su

tarnybinių pareigų atlikimu, arba jų kopijas. Jeigu tokių dokumentų nėra, pareigūnas prašyme

privalo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias laikinojo nedarbingumo ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareigūnų prašymai gali būti pateikiami tiek tiesiogiai, tiek paštu, tiek elektroniniu paštu.

Gavęs tarnybos vado pavaduotojo pavedimą atlikti tyrimą, komisijos pirmininkas prašymą nukreips pareigūno tiesioginiam vadovui, tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir

apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus (toliau – ESPAV ADS) vedėjui ir

tarnybos teisės skyriaus (toliau – TS) darbuotojui, kuris TS vedėjo nurodymu dalyvaus komisijos

tyrime, nagrinėjant prašymą.

Komisija, per 10 darbo dienų nuo pavedimo, privalo atlikti tyrimą bei pasirašytą tyrimo išvadą pateikti tarnybos vado pavaduotojui. Jeigu šio termino dėl objektyvių priežasčių nepakanka, tarnybos vado pavaduotojas gali jį pratęsti iki 20 darbo dienų.

Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas turi ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu, jis įgyja teisę į LR Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją. Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu, apie tai jis turi būti informuojamas per 3 darbo dienas nuo išvados patvirtinimo, nurodant priimto sprendimo priežastis, taip pat jo apskundimo tvarką.

Čia rasite įsakymą ir nustatytą tvarką.

VĮ „Regitros“ vadovybei blogos žinios iš darbo inspekcijos

Neseniai rašėme apie VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančio specialisto pergalę teisme prieš  darbdavį. Tas pats darbuotojas švenčia dar vieną laimėjimą, š.m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė jam palankų sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti VĮ „Regitra“ 2020 m. sausio 27 d. įsakymą „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“; išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį už 2020 m. liepos mėn. – per 300 Eur bei delspinigius.

Į Vilniaus darbo ginčų komisiją VĮ Regitra Panevėžio filialo darbuotojas kreipėsi, prašydamas įpareigoti darbdavį atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas jo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones:  nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; įspėjimą, kad jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; priteisti po įsakymo priėmimo nemokėtą papildomą darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pažeidimai, už kuriuos buvo taikytos drausminio poveikio priemonės, buvo užfiksuoti egzamino metu, kai praėjusių metų spalio 2 d. egzaminuodamas R.Š. egzamino metu nesilaikė nustatyto maršruto ir trukmės bei dėl etikos pažeidimų prieš egzaminą, t.y. vykusio neformalaus darbuotojo pokalbio su kitu egzaminuojamuoju D.L.

Anot darbuotojo, nustatyto maršruto nesilaikė, nes dar važiuodamas į darbą, pamatė, jog dėl kelio darbų uždaryta egzamino maršrute pažymėta sankryža, o su egzaminuojamuoju kalbėjosi tiesiog norėdamas jį nuraminti, kad atsipalaiduotų ir nestresuotų.

Pasak „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotoją komisijoje atstovavusio advokato V.Vėgelio, susidaro vaizdas, jog darbdavys nuolat ieško smulkmeniškų darbo veiklos pažeidimų, norėdamas nutraukti su asmeniu darbo santykius. Advokatas komisijai akcentavo, jog egzamino metu svarbiausia įvertinti egzaminuojamąjį, o jo atstovaujamas asmuo nėra sulaukęs priekaištų dėl šių savo funkcijų vykdymų.

Posėdyje dalyvavęs „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys stebėjosi susidariusia situacija.

 „Smulkių klaidelių darbe gali pasitaikyti visiems, todėl darbdavys turėtų įvertinti, kodėl jos kartojasi arba daromos, ar jos neatsiranda dėl tam tikrų darbo organizavimo ypatumų“, – sakė E.Plokštys.  

Išnagrinėjusi prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija jį tenkino iš dalies: įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminių priemonių taikymo panaikino, nusprendė išieškoti darbuotoju iš darbdavio neišmokėta papildomą darbo užmokesčio dalį už š.m. liepos  mėnesį, ir delspinigius.