Suminė darbo laiko apskaita problemoms lopyti?

Kalėjimų departamento direktorius ketina įteisinti suminę darbo laiko apskaitą departamentui pavaldžiose įstaigose. Jau yra parengtas įsakymo projektas ir darbuotojų, kuriems tokią apskaitą būtų galima taikyti, sąrašas. Tai reiškia, kad darbuotojai privalės dirbti septynias dienas per savaitę pagal „slenkantį“ grafiką,  o už dirbtas dienas savaitgaliais ir švenčių dienomis jiems nebus mokamas didesnis atlygis.  

Dirbantieji probacijos tarnyboje spėlioja, jog sumine darbo laiko apskaita norima pridengti kitą problemą, jog Kalėjimų departamentas galimai nepasirengė nuteistųjų  intensyviai priežiūrai – stebėjimui elektronine įranga.

Kalėjimų departamento vadovo įsakymo projekte numatyta, jog tokią darbo laiko apskaitą pavaldžių įstaigų vadovai darbuotojams galės taikyti esant poreikiui ir būtinybei, informavus ir apie tai pasitarus su profesine sąjunga.

Profesinės sąjungos jau dabar žeria tokios tvarkos minusus, jų pastebi ir įvardina Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigoje dirbantys pareigūnai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, įteisinus suminę darbo laiko apskaitą tam tikriems pareigūnams – jaunesniems specialistams, specialistams ir vyriausiems specialistams, siekiama užpildyti pareigūnų trūkumą, skiriant papildomas funkcijas ir darbus, nepriklausomai, kokią sritį kuruoja ir taip spręsti darbo organizavimo problemas, kurių tik daugėja.

„Tai primityviausias ir papildomų lėšų nereikalaujantis darbo organizavimo būdas, kurį mes laikome negera ir ydinga praktika. Toks darbo organizavimas bus iššūkis pirmiausia ugdymo įstaigas lankančius vaikus auginantiems pareigūnams, nes  švietimo įstaigų darbo laikas yra geriausiu atveju nuo 7 iki 18 val., o dabar kai dėl karantino rekomenduojama švietimą, taip pat ir ikimokyklinį, vykdyti nuotoliniu būdu, sunku įsivaizduoti, kaip darbuotojams teks derinti darbo pagal suminę apskaitą ir šeimos, vaikų interesus.  Ir tai ne vienintelė problema, kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui probacijos tarnyboje, toks darbo organizavimas sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė V.Jagminas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, galimai, daugėjant susirgimų Covid-19, ieškoma būdų kitaip organizuoti darbą bei valdyti darbuotojų srautus, spręsti jų trūkumą, tačiau negalvojama apie darbuotojus, bloginamos jų darbo sąlygos.

„Jeigu siekiama gerinti darbo organizavimą, sprendimai turėtų būti iš tikrųjų efektyvinantys veiklą, o ne apsunkinantys ją, juolab priimami ne formaliai“, – savo nuomonę išsakė V.Jagminas.

 Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje Sonata Damidavičienė teigia, jog Probacijos tarnyba – unikali institucija, kurios darbo specifika kitokia nei pataisos namuose, todėl sunkiai įsivaizduoja realų suminės darbo laiko apskaitos taikymą.

„Neįsivaizduoju, kaip su esamais resursais, nes kai kuriuose padaliniuose dirba vos po vieną pareigūną ar du,  būtų galima užtikrinti darbą ištisą parą. Probacijos pareigūnai turi beprotiškai daug kabinetinio darbo, kuris yra privalomas: nuosprendžių įregistravimas, darbas su prižiūrimaisiais, t.y. bendravimas, programų vedimas, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atsakymai į paklausimus, dalyvavimas įvairiose komisijose, darbas pataisos namuose, kreipimaisi į teismą  ir t.t., tokio, kuriam būtinas  kompiuteris ir stacionari darbo vieta arba buvimas įprastomis darbo valandomis tam tikroje vietoje. Jau dabar sunku viską suspėti ir suderinti, o be to ką paminėjau, būtina  dirbti ir teritorijose su žmonėmis, lankantis prižiūrimųjų gyvenamosiose, nemokamų darbų atlikimo vietose,  siekiant įsitikinti, kad prižiūrimieji tinkamai vykdo jiems paskirtas  pareigas“, – kalbėjo S.Damidavičienė.

Anot Probacijos tarnyboje dirbančios pareigūnės, pareigūnai numano, kad šis „farsas“ reikalingas pridengti kitai problemai – galimą elektroninės įrangos trūkumą, kurios, panašu,  neįsigyta papildomai.

Pasak pareigūnės, po 2020 m. liepos 1 d. teisės aktų įsigaliojusių pakeitimų, kuriems pasirengti Kalėjimų departamentas turėjo  dvejus metus, tiesiog „pasipylė“  lygtinai paleidžiamieji ar  teismo nuteistieji, kuriems atidėtas laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas, paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūra- stebėjimą elektronine įranga.

„Įrangos praktiškai nėra, todėl siekiama priversti pareigūnus „taisyti padėtį“, įvedant suminę darbo apskaitą, neva, užtikrinant įstaigos funkcijų vykdymą 24 valandas per parą. Tačiau tai tik akių dūmimas ir galimai administracijos bandymas įrodyti, kad viskas vyksta kaip numatyta ir jokių grėsmių nauji teisės aktų pakeitimai neatneš, net jei nustatytoms funkcijoms užtikrinti nėra priemonių ir žmogiškųjų resursų. Nesuprantu siūlymo įvesti suminę darbo apskaitą naudos, kai pareigūnai ir dabar turi pakankamai didelį darbo krūvį, privalo užtikrinti įstaigos funkcijas „darbo valandomis ir nedarbo“. Įstaigoje būtini pokyčiai, tačiau į dirbančiųjų siūlymus ir argumentus neatsižvelgiama. Administracija, po teisės aktų pakeitimo, pareigūnams leido dirbti viršvalandžius, tačiau viršvalandinį darbą sutinka dirbti tik dalis pareigūnų“, – kalbėjo S. Damidavičienė.

LRITĮPS skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje dar buvusiam tarnybos vadovui teikė pasiūlymus dėl mobilių grupių ir automobilių, kurie padėtų užtikrinti efektyvų šios tarnybos darbą visą parą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pasak S. Damidaviečienės, ir su laikinąja institucijos vadove ji kalbėjusi ir siūliusi, jog racionalu būtų, jei Probacijos tarnyba turėtų panašias į policijos mobiliąsias grupes, kurios judėtų tam tikroje teritorijoje (apskrityje) ir vykdytų tiesioginę priežiūrą bei kontrolę, kai pareigūnai, kuriems priskirta konkrečių nuteistųjų priežiūra, ilsisi. Intensyvesnė kontrolė, S.Damidavičienės nuomone, didintų priežiūros efektyvumą, kol Probacijos tarnyba nėra tinkamai aprūpinta elektroninio stebėjimo įranga.

 „Apie tokius pokyčius vertėtų mąstyti,  t.y.  užtikrinti techninį įstaigos aprūpinimą elektronine stebėjimo  įranga  ir įsteigti mobiliąsias darbo grupes, kurios pareigūnų darbo apskaita galėtų būti ir suminė.  Esamoje situacijoje  suminė darbo apskaita netikslinga, ji mūsų tarnyboje  būtų tik formali“, – sakė S. Damidavičienė.

Anot VAITĮPS  pirmininko, jei įsakymas bus pasirašytas ir nuspręsta leisti taikyti  suminę darbo laiko apskaitą Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams, tai reikš, jog pamainomis pareigūnai galės dirbti iki 48 val. (t.y. didės dirbtų per savaitę valandų skaičius), įskaitant ir savaitgalius.

„Matydamas įsakymo projektą nustebau, o kur Kalėjimų departamento, Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovai? Labiausiai suminė darbo laiko apskaita reikalinga būtent Kalėjimų departamento vadovybei, kad ji dažniau apsilankytų įstaigose, pamatytų tikrą situaciją, o ne šnekėtų „iš viršaus“ ir blogintų pareigūnų sąlygas. Mes sakėme, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymui nepritarsime“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, įsakymo projektas palieka daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kodėl vieniems pareigūnams ketinama leisti taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o pavyzdžiui, Resocializacijos skyrių pareigūnams, ne. Ir tų klausimų ne tik dėl Probacijos tarnybos yra.

„Šiandien bausmių vykdymo sistemoje ir taip bloga situacija, ir dėl didelio koronavirusu sergančiųjų tarp nuteistųjų, ir dėl dirbančių žmonių mažėjimo sistemoje. Nereikia „presinguoti“ pareigūnų , kurie dar dirba, juolab, kad eilę metų egzistuojanti problema –  naujų žmonių sistemoje trūkumas – nesprendžiama. Mano manymu sistemoje apstu problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar, o ne leisti nurodymus, kurie neįgyvendinami, ir iš esmės neprisidedantys prie darbo organizavimo gerinimo. Tad nuoširdžiai siūlau šį įsakymo projektą pakoreguoti ir jį prisitaikyti Kalėjimų departamento vadovybei bei Kriminalinės žvalgybos valdybai, kuri pastaruoju metu, drįstu manyti, buksuoja su prevenciniu darbu ir nusikalstamų veikų užkardymu“, – savo nuomonę išdėstė K.Pauliukas. 

Suminės darbo laiko apskaitos, kaip ydingos, problemą pareigūnai ir juos atstovaujančios profesinės sąjungos kėlė jau ir anksčiau, tokią tvarką pradėjus taikyti kitose statutinėse įstaigose.

Už nuopelnus teisingumui apdovanotas profesinės sąjungos pirmininkas

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas susitiko su darbą baigiančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi.

Susitikime, pasak VAITĮPS pirmininko, buvo apžvelgti prabėgę metai, pasiekimai ir pokyčiai bausmių vykdymo sistemos įstaigose.

„Per dvejus veiklos metus teisingumo ministras E.Jankevičius skyrė dėmesį socialinio dialogo plėtojimui ir kartu darė pokyčius. Negalime nepaminėti jo indėlio siekiant, kad būtų didinamas darbo užmokestis, pareigūnų motyvacijai didinti,  pastangų kelti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų profesijos prestižo“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Teisingumo ministras susitikime padėkojo VAITĮPS pirmininkui Vitalijui Jagminui už socialinio dialogo vystymą ir apdovanojo jį LR Teisingumo ministerijos  II laipsnio Garbės ženklu  „Už nuopelnus teisingumui“.

Roma Katinienė: „Policijos šakos sutartis – ne deklaruojama, o tikra partnerystė“

Gruodžio 7 d., pasirašyta Policijos šakos kolektyvinė sutartis, kuri įsigaliojo iškart po sutarties pasirašymo. Ji galios ketverius metus.

Ši sutartis, kadangi ją pasirašė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, galioja Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariams.

Pasak LPPS pirmininkės, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarta dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų vykdant sisteminius pokyčius, valdymo komitetų įsteigimo, konsultacijų su profesine sąjunga dėl biudžeto ir numatomo asignavimo poreikio darbo užmokesčiui, dėl profesinės sąjungos iniciatyvos teikti siūlymus dėl psichologinio mikroklimato tyrimo ir kt.

Primename, kad policija buvo vienintelė teisėsaugos įstaiga, kuri pirmoji  pasiekė, kad  2014-07-18 būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, tačiau išlaikyti tiek socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis, tiek pratęsti sutartį nepavyko.

Anot LPPS pirmininkės, pasirašydama šią sutartį Lietuvos policijos vadovybė pademonstravo drąsą, nes šakos kolektyvinė sutartis tokia, kokia galios ateinančius ketverius metus yra  įrankis stiprinti organizacijoje veikiančias profesines sąjungas. Policijos vadovybė, pasak Romos Katinienės, parodė brandą ir aiškią poziciją, jog profesinė sąjunga yra socialinis partneris ir kuo ji stipresnė, tuo geriau,  tai ne deklaruojama, bet tikra socialinė partnerystė.

 „2020 metų kolektyvinė sutartis stipriai skiriasi ne tik nuo 2014 metų sutarties, bet ir nuo kitų teisėsaugos institucijose pasirašytų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bausmių vykdymo sistemos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – kolektyvinių sutarčių. Sutartyje yra nemažai papildomų socialinių garantijų Policijoje dirbantiems darbuotojams, bet svarbiausiu ir pagrindiniu profesinių sąjungų pasiekimu laikau susitarimą dėl atskiro socialinių paslaugų paketo tik profesinės sąjungos nariams“, – po sutarties pasirašymo sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, džiugu, kad susitarta dėl papildomų garantijų būtent šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, skatinančių didesnį įsitraukimą ir dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje.

Kolektyvinėje sutartyje profesinės sąjungos susitarė dėl papildomų socialinių garantijų visiems Policijos sistemoje dirbantiems darbuotojams:

  • dėl darbuotojų išdirbusių 10,15, 20, 25, 30 metų skatinimo;
  • dėl ne mažesnės kaip 10 procentų pareiginės algos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, darbo krūvį viršijančią veiklą, kito darbuotojo funkcijų atlikimą, kito darbuotojo kuravimą;
  • dėl laiko skirto pamainai priimti ir perduoti, laiko įskaitymo į darbo laiką;
  • dėl mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems darbuotojams, galimybės atostogauti mokinių atostogų metu;
  • dėl darbuotojams, besimokinantiems pagal formaliojo švietimo programas ir nesudariusiems mokymo sutarčių mokėjimo minimalaus arba vidutinio darbo užmokesčio;
  • dėl 1 (vienos) poilsio dienos pirmąją mokslo metų dieną suteikimo darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki 14 metų ir neturinčiam teisės į  Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomos poilsio dienos:
  • dėl pareigūno kelionės į sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal laiko įskaitymo į darbo laiką (įtraukiant į darbo (pamainos) grafiką);
  • ir kt.

Taip pat susitarta dėl papildomų socialinių garantijų tik  Kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams :

  • dėl profesinės sąjungos teisės kreiptis į įstaigos vadovą, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo anksčiau termino;
  • dėl darbuotojo pirmenybės teisės, kuris ilgiau kaip 2 (dvejus) metus yra profesinės sąjungos narys,  be Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų pirmenybės teisių, būti paliktam dirbti;
  • dėl policijos pareigūno, kuris ne trumpiau kaip 2 (dvejus) metus yra profesinės sąjungos narys ir  kurio tarnybinė veikla 2 (du) kartus iš eilės kasmetinio vertinimo metu įvertinama gerai, skatinimo;
  • dėl darbuotojo, ilgiau kaip 2 (dvejus) metus esančio profesinės sąjungos nariu ir  turinčio daugiau kaip 10 (dešimties) metų darbo stažą policijoje, atleidžiamam iš darbo (pareigų, tarnybos) jo paties prašymu, 1 (vieno) mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo;
  • dėl pirmumo teisės pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, suteikimo darbuotojui, ilgiau kaip 2 (dvejus) metus esančiam profesinės sąjungos nariu;
  • dėl teisės profesinės sąjungos nariui kartą per kalendorinius metus jo paties prašymu ir su gydytojo siuntimu suteikti mokamų atostogų reabilitacijai ;
  • dėl 1 ( vienos) papildomos poilsio dienos suteikimo, profesinės sąjungos nariui, auginančiam vieną vaiką iki 8 metų amžiaus, per 3 (tris) mėnesius;
  • ir kt.

Šakos kolektyvinė sutartis galios iki 2024 metų gruodžio 7 d. (su galimybe pratęsti dar ketveriems metams), tik šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų, priklausančių Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, nariams.

Šakos sutartis čia.