Ar kartu su medikais paskiepyti ir žvalgybos pareigūnai?

 Bausmių vykdymo sistemos pareigūnus, dirbančius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje papiktino žinia, jog šią įstaigą kuruojantys Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai galimai buvo paskiepyti vakcina nuo COVID-19, nors tiesiogiai nei su sergančiais koronavirusine infekcija, nei su nuteistaisiai tiesiogiais nedirba ir didelės rizikos kontaktų neturi.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS)  pirmininko Kęstučio Pauliuko,  profesinė sąjunga siekdama išsklaidyti abejones, suteikti savo nariams visapusišką bei išsamią informaciją,nedelsdama kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama paaiškinti, kokiais prioritetais ir tvarka vadovaujantis yra skiepijami bausmių vykdymo sistemoje dirbantys pareigūnai ir medicinos personalas bei, ar, Laisvės atėmimo vietų ligoninei gavus pirmąsias vakcinas, kartu su didžiausią riziką patiriančiais pareigūnais ir medicinos darbuotojais buvo paskiepyti ir Kalėjimų departamentui pavaldūs Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kuruojantys Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Apie tai, jog pirmieji skiepai nuo COVID-19 atkeliavo ir į bausmių vykdymo sistemą, dar š.m. sausio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninė pranešė savo interneto svetainėje, informuodama, jog  per tris dienas „farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurta vakcina bus paskiepyta 200 stacionare dirbančių medicinos darbuotojų ir pareigūnai, budintys prie COVID-19 liga sergančių pacientų“. Minėtame straipsnyje direktorius pasidžiaugė, jog „vėliau kartu su kitais visuomenei svarbias funkcijas vykdančiai darbuotojais bus skiepijami ir kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys pareigūnai ir darbuotojai“.

Vakcina į LAVL buvo pristatyta iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, o skiepijimas vykdytas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą prioritetinę tvarką.

Anot K.Pauliuko, Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nėra nei medicinos darbuotojai, nei juo labiau tie pareigūnai, kurie budi prie COVID-19 sergančių pacientų, jie taip pat nėra LAVL darbuotojai.

„Nemanau, jog šie pareigūnai turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka. Labiausiai skiepų šiandien reikia visose bausmių vykdymo vietose dirbančiam medicinos personalui ir tiems pareigūnams, kurie kasdien tiesiogiai dirba su nuteistaisiais pamainose. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tikrai nėra pirmose gretose su didžiausią riziką patiriančiais darbuotojais“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinė sąjunga teigia, jog Kalėjimų departamentas turėtų užtikrinti, jog bandymams apeiti galiojančią skiepijimo tvarką, kai vakcina pirmiausia siekiama paskiepyti asmenis, labiausiai dėl darbo specifikos rizikuojančius užsikrėsti koronavirusu, būtų užkirstas kelias, o atvejai, kai ne eilės tvarka paskiepijami pareigūnai, jei tokie pasitvirtintų, būtų ištirti, o ją pažeidusieji atitinkamai nubausti.

Beje, Kalėjimų departamento svetainėje š.m. sausio 22 d. 18 val. buvo paskelbta informacija, jog iki minėtos dienos paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Šis skaičius pasak LRITĮPS pirmininko, nesutampa su LAVL direktoriaus informacija, jog bus paskiepyta 200 LAVL medicinos darbuotojų ir pareigūnų.

„Norėtųsi, jog abejonės būtų išsklaidytos, o skiepus gautų tie, kuriems labiausiai to reikia“,  – sakė K.Pauliukas.

Ar apklausa padės pagerinti darbuotojų sąlygas „Regitroje“?

Neseniai vykusiame VĮ „Regitra“ surengtame posėdyje, kuriame buvo aptariami rudenį Vidaus reikalų ministerijos atliktos darbuotojų apklausos rezultatai, įmonės vadovybė išdėstė savo poziciją ir situacijos vertinimą bei žingsnius, ką darys, kad darbuotojai įmonėje jaustųsi geriau. Apie tai netrukus laišku darbuotojus informavo pats įmonės vadovas.

Su VRM atliktos apklausos rezultatais įmonės vadovai bei darbuotojai buvo supažindinti dar praėjusių metų gruodį.

Profesinė sąjunga pasigedo išsamesnės analizės, gilesnio įvertinimo, o svarbiausia tikslų išsikėlimo bei plano, o kaip gi bus siekiame keisti situaciją į palankesnę darbuotojams.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, statistiką visada reikia vertinti kaip neblogą atspirties tašką siekiant išsiaiškinti rūpimus klausimus, identifikuoti problemas, tačiau tikrojo jų masto statistika neparodo, todėl verta atsispiriant nuo gautų duomenų, atlikti savo išsamesnę stebėseną ir analizę, ypač jeigu iš tiesų siekiama teigiamų pokyčių įmonėje.  

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys sakė, jog labai svarbu komunikuoti su darbuotojais dar iki problemos atsiradimo, taip išvengiant nepamatuotų kalbų ar spėlionių apie darbo sąlygų ar kitus pokyčius.

Pasak E.Plokščio, profesinė sąjunga stebės, kaip vadovybei sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus bei aktyviai komunikuos, siekdama, jog įmonėje darbuotojai jaustųsi gerai, o jų poreikiai ir problemos būtų sprendžiamos.

Vadovas teisus ne visada

Demokratija pasiekė ir statutinius pareigūnus. Jau praėjo metai kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau- VSAT) Vilniaus oro uosto pasienio užkardos iniciatyvūs ir progresyvūs pareigūnai, padedant Nacionalinei pasienio pareigūnų profesinei sąjungai neapsikentę, jau dabar buvusio, užkardos vado Audriaus Š. nekompetencijos ir negebėjimo palaikyti tinkamą mikroklimatą užkardoje, kreipėsi į tuometinę VSAT ir Vilniaus pasienio rinktinės vadovybę, prašydami įvertinti užkardos vado gebėjimus ir kompetenciją.

Nesibaigiantis priešų ieškojimas, tikėjimas sąmokslo teorijomis, kai kurių pareigūnų persekiojimas pamažu peraugo į „paranoją“, kuri buvusį užkardos vadą galimai persekiojo ir dieną, ir naktį. Prasidėjęs kolektyvo skaldymas, skirstymas į mylimus ir nekenčiamus situaciją kasdien vis blogino.

Valdymo būdas „skaldyk ir valdyk“ nepasiteisino. Dalis kolektyvo, net ir tie, kurie neapsikentę buvo susiruošę išeiti iš užkardos, susivienijo, nusprendė daugiau netylėti ir imtis visų įmanomų teisinių veiksmų.

Rezultato ilgai laukti nereikėjo, 2020 m. sausio 20 d. buvo paskutinė Audriaus Š. kaip Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vado darbo diena. Bet net atsisveikinti ir išeiti oriai jis nesugebėjo. Net paskutinę jo tarnybos dieną buvo ir intrigų, ir pareigūnų įžeidinėjimų.

 „Manau tai, kas vyko, o galiausiai sulaukė ir atomazgos, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos kolektyve, yra tikrai brandžios pareigūnų bendruomenės ir jos pareigūnų drąsos kalbėti apie tai viešai, pavyzdys. Nes kolektyvo ir vadovo, kuris galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priešprieša, buvo pasiekusi aukščiausią įtampos laipsnį. Tikiuosi, kad ateityje net statutinėse organizacijose nebus taip, kad vadovas teisus,  o visi kiti neteisūs. Deja, reikia pripažinti, kad buvęs vadovas, vis dar jaučia norą, progai pasitaikius, „kaišioti pagalius į ratus“ Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje dirbantiems pareigūnams, nors iš pareigų pasitraukė dar prieš metus. Savo „kompetenciją“ dabar jis demonstruoja jau kitose pareigose. 

Tenka reziumuoti, jog dar ir dabar, dėl taikomo vadovavimo stiliaus, VSAT silpniausia grandimi išlieka užkardų vadai. Tikrai ne visi, bet dalis dar ir dabar jaučiasi „karaliukais“. Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pavyzdys turėtų būti perspėjimas visiems neliečiamiesiems, kad tokių vadovavimo metodų toleravimo laikai baigiasi, o požiūris keičiasi.

Dabartiniam Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadui norisi palinkėti, užgydyti paliktas žaizdas taip, kad net randų neliktų“, – situaciją pakomentavo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Profsąjungos stojo ginti Raitosios policijos

Pirmadienį dėl ketinimų atsisakyti Raitosios policijos būrio įvyko profesinių sąjungų atstovų nuotolinis susitikimas su Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojais Saulium Tamulevičium ir Arūnu Paulausku bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk.VPK) viršininko pavaduotojais Mindaugu Stravinsku ir Mindaugu Puskunigiu.

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas M.Puskunigis susitikime kalbėjo, jog atsisakyti Raitosios policijos būrio nuspręsta dėl brangaus žirgų išlaikymo. Pasak Vilniaus policijos viršininko pavaduotojo išlaikyti 7 policijos žirgus kainuoja apie 37 tūkst.Eur per metus. Kita priežastis, kurią įvardino M.Puskunigis – šio būrio pareigūnų darbo efektyvumas, t.y. per mažai surašoma administracinių teisės pažeidimų protokolų, per ilgas pasiruošimas darbui, per trumpas patruliavimo laikas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, Vilniaus apskrities VPK vadovybė linkusi nutylėti, kad buvo atsisakyta geresnėje Vilniaus vietoje – Belmonte – Raitojo būrio patalpų, iš kurių pareigūnai į patruliavimo vietą galėjo atjoti, o kai tekdavo transportuoti žirgus, užtrukdavo gerokai trumpiau, nei dabar, kai tenka atkakti iš atokiau esančios Riešės.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė priminė, jog dar 2018 metų rudenį, profesinė sąjunga kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą dėl Vilniaus apsk.VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio.

„Jau tuo metu Raitojo būrio perkėlimas iš Belmonto žirgyno į Riešę ir Vilniaus apskrities policijos vadovybės dėstomi argumentai, pateikiami duomenys bei skaičiavimai  buvo prieštaringi ir kėlė abejonių dėl projekto sąžiningumo. Ne paslaptis, kad Belmonto žirgynas buvo įkurtas prestižinėje Vilniaus miesto vietovėje, todėl tuo metu kilo pagrindas prielaidoms, jog po skuba iškelti Raitąjį būrį, gali slypėti kieno nors privatūs interesai, taip pat ir mintims, kad einama link šio unikalaus ir vienintelio Lietuvoje būrio sunaikinimo. Praėjo du metai ir scenarijus kartojasi. Vilniaus AVPK vadovybė vėl kalba apie  materialinių išteklių optimizavimą, o Policijos departamentui teikiami paskaičiavimai, apie Raitąjį būrį, yra priešingi kuopos, būrio ir pareigūnų pateiktiems skaičiams“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Profesinių sąjungų atstovai sutartinai tvirtina, kad nemaloniai nustebino, jog Raitojo būrio pertvarkymo imtasi apie tai neinformavus socialinių partnerių, nors yra pasirašyta Kolektyvinė šakos sutartis.

Anot LPPS pirmininkės, pateikti argumentai ir skaičiavimai neįtikino būtinybe atsisakyti Raitojo būrio.

„Tarnybiniai žirgai, kaip ir šunys, yra pareigūnų tarnybos partneriai, o ne techninės priemonės. Mano nuomone Raitasis būrys puikiai reprezentuoja policiją yra naudingas ir reikalingas, jo nauda skaičiuojama ne vien surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičiumi“, – sakė R.Katinienė.

Pasak VAITĮPS pirmininko, profesinė sąjunga mato kitų Raitojo būrio panaudojimo alternatyvų ir visiškai nepritaria jo naikinimui.

„Tai, kad mūsų kritika buvo išgirsta Policijos departamento vadovybės ir skubiai sušauktas susirinkimas, suteikia vilčių, jog unikalų ir reprezentatyvų būrį,galbūt pavyks išsaugoti.  Policijos departamentas pavedė Vilniaus apskrities policijai išanalizuoti situaciją ir pateikti alternatyvius siūlymus dėl Raitojo būrio reorganizavimo, tobulinant ir efektyvinant jo veiklą. Visgi dabar jau sunku tikėti  vadovais, kurie prieš kelis metus, perkeliant Raitąjį būrį į Riešę tvirtino, jog gerinamos sąlygos darbuotojams ir žirgams, o šis padalinys nebus naikinamas“, – kalbėjo V.Jagminas.

Raitosios policijos verte ir naudingumu neabejoja ir buvęs Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas , kuris, sužinojęs apie tokius ketinimus, socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė nuorodas į  vaizdo įrašus (vaizdo irasas čia) , iliustruojančius atvejus, kai tik šio būrio pareigūnų dėka buvo sutramdyta įsisiautėjusi minia bei parašė: „ Panaikinti ir sugriauti galima viską ir labai greitai. Bet kai atkurti yra daug sunkiau“.

Profesinės sąjungos kartu su Raitosios policijos pareigūnais ketina būti itin aktyvios, teikti siūlymus, kurie padėtų išsaugoti Raitąją policiją ir dalyvauti dialoge.

Pasieniečiai 2021-aisias sulauks ir uniformų, ir įvertinimų, ir skiepų

Sausio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko tarnybos valdymo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Posėdyje, kalbant apie VSAT darbo užmokesčio panaudojimo kryptis 2021 metais, Virgaudas Lukoševičius, VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas sakė, jog atsirado galimybė kasmetinių vertinimų metu labai gerai įvertinti iki 60 proc. pareigūnų, o perspektyvoje, jei biudžetas nemažės ar neatsiras kokių kitų kliūčių, dar iki 30 proc. pareigūnų – neeilinių vertinimų metu rudenį.

VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas informavo, kad Vidaus reikalų ministerijos nuostata yra padidinti vidutinį darbo užmokestį ir sulyginti jį visose vidaus reikalų ministerijos statutinėse įstaigose, kad pareigūnas vidutiniškai į rankas gautų apie 1018 Eur.

Posėdyje buvo pateikta ir kita šiuo metu itin svarbi informacija apie pareigūnų skiepijimą vakcina nuo koronaviruso.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją pareigūnus nuo COVID-19 tikimasi pradėti skiepyti pavasarį. Planuojama, jog pirmiausia bus skiepijami pareigūnai, kurie pagal amžių patenka į rizikos grupę ir dirba Geležinkelio pasienio kontrolės poste (toliau – PKP), tarptautiniuose PKP, Užsieniečių registracijos centre, tuomet kiti pareigūnai nustatyta tvarka.

Giedrius Geniušas, VSAT Personalo valdybos viršininkas,informavo, kad norą skiepytis pareiškė beveik 2500 VSAT darbuotojų.

Pasak, V. Lukoševičiaus,  pareigūnai, betarpiškai dalyvaujantys suvaldant Covid-19 plitimą,  už darbą, susijusį su didesne užsikrėtimo COVID-19 rizika, sausio mėnesį, gaus 20 proc. priemoką, o Užsieniečių registravimo centro ir užkardų administracijų darbuotojai -10 proc. priemoką.

Ar šios priemokos bus mokamos ateityje, kol kas neaišku.

VSAT atstovas taip pat informavo, jog tarnyba yra papildomai gavusi  1,6 mln. Eur uniformos standarto įgyvendinimui, todėl planuojama, įsigijus šarvinių liemenių, uniformų komplektų, jomis šių metų pabaigoje aprūpinti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, šiuo metu yra deramasi su Valstybės sienos apsaugos dėl 5-ių sveikatingumui skirtų dienų aprašo pagal 2021 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

„Šis aprašas reikalingas, nes jame būtų reglamentuotas ir detalizuotas 5 dienų, skirtų sveikatingumui, suteikimas, apmokėjimas ir visa procedūra. Beje, 5 dienų, skirtų sveikatingumui, papildoma garantija galės pasinaudoti tik profesinės sąjungos nariai, kuriems galioja 2021 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa.

Kalbant apie papildomų socialinių garantijų – 2 papildomų poilsio dienų profesinės sąjungos nariams – suteikimą, komiteto posėdyje sutarta, jog VSAT Personalo valdyba reglamentuos tvarką, kuria bus nustatyta, jog prašymus, dėl 2 papildomų poilsio dienų profesinės sąjungos nariams, pareigūnai turės pateikti prieš kito mėnesio darbo grafiko patvirtinimą, t.y. prieš 7 darbo dienas iki mėnesio pradžios, per kurį norima pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis. Taip pat komiteto posėdyje buvo siūloma rekomenduoti pareigūnams išnaudoti papildomas poilsio dienas iki lapkričio 30 d.    

Ką nutylėjo prokuratūra?

Beveik metus trunkantis profesinės sąjungos persekiojimas įgauna kitą pavidalą, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dar 2020 m. vasario 13 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, ir mestas šešėlis profesinei sąjungai, virto baudžiamąją byla vienai profesinės sąjungos narei dėl dokumentų klastojimo. Prokuratūra perdavė bylą Vilniaus apylinkės teismui ir netrukus apie tai  pasigyrė, pranešdama viešai.

Tačiau, pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, prokuratūra savo pranešime nutyli, jog tyrimas buvo pradėtas dėl apysunkio  nusikaltimo  – piktnaudžiavimo tarnyba (pagal Baudžiamojo kodekso  228 str.), kaip ir tai, jog jame profesinės sąjungos atžvilgiu buvo taikytos pačios griežčiausios  prievartos  priemonės, t.y. kratos, pasiklausymai, informacijos apie asmens privatų gyvenimą, apie vykdomą profesinės sąjungos veiklą rinkimas ir kt. Prokuratūra nutyli ir tai, kad inkriminuojamas apysunkio nusikaltimo -piktnaudžiavimas tarnyba – epizodas buvo nutrauktas tyliai.

„Siekdami pateisinti taikytus metodus ir priemones, mano nuomone, vietoj to, kad pasinaudotų profsąjungų įstatyme suteikta teise, ginti pažeistas asociacijų ir galimai pažeistas narių teises, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras demonstravo savo galią ir teisėtomis priemonėmis persekiojo profsąjungas, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Norėdama žūtbūt pagrįsti pradėto tyrimo svarbą ir prasmę, suradusi smulkių nereikšmingų detalių, Vilniaus apygardos prokuratūra išpūtė didžiulį burbulą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, neramina ir tai, kad tokiu būdu galimai siekiama daryti įtaką teisėjams ir jų nuomonei, plačiai pateikiant žiniasklaidai tik tą informacijos dalį, kuri yra paranki prokuratūrai, kad žmogus žūtbūt būtų nuteistas.

„Kaip jau teko įsitikinti ne kartą, panašūs prokurorų mesti kaltinimai kituose plačiai „išreklamuotuose“ tyrimuose, teismuose dažnai subliūkšta. Tikimės, kad ir šį kartą mesti kaltinimai – subliūkš. Juolab, kad profesinė sąjunga iki šiol nėra gavus nei vieno nario skundo, kad vienaip ar kitaip buvo  pažeistos jų teisės profsąjungos skyriaus pirmininko ar kuriuose nors kituose rinkimuose. Skyriaus pirmininko rinkimuose, kuriuose dokumentų klastojimą įžvelgė prokuroras,  kandidatavo tik vienas asmuo. Neatsirando daugiau norinčių užimti minėtas pareigas, nes jos neparankios dėl darbdavio požiūrio, kuri vienareikšmiškai yra neigiama, o buvimas tokioje pozicijoje reiškia,  kad darbdavys bus visą laiką nusitaikęs į tave. Apmaudu, kad prokuratūra spjovė į nekaltumo prezumpciją ir išviešino asmens tapatybę,  tarsi reziumuodama, kad asmuo jau lyg kaltas be teismo“, – sakė V.Jagminas.

Prokuratūra pranešime spaudai teigia, kad „Įtariama, kad ji (past.- profsąjungos skyriaus pirmininkė), pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų,  taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.“ Priešingai, profesinė sąjunga per savo atstovą kreipdamasi į prokuratūrą, akcentavo, kad profesinės sąjungos narių, kurie šiuo metu nuteisti,  „apklausa buvo vienpusiška, tik nustatant, ar jie pasirašė protokolų lapuose <…> visiškai nesigilinta į valios išreiškimą – ar jam suprantamas protokolo turinys, ar jis sutiko su turiniu, kaip jis balsavo – ar sutikdamas, ar prieštaraudamas, koks jo požiūris į padėtą parašą, ar jis dabartiniu metu sutinka su protokolu ir jo pasirašymu.“  (2020-07-23 skundas Generaliniam prokurorui).

Anot profsąjungos pirmininko, profesinė sąjunga kreipsis į naująją Generalinę prokurorę, norėdama atkreipti dėmesį į teisingumo spragas.

„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dalyvavo  Kalėjimų departamento  žaidime  kuris, buvo tik siekis  įbauginti ir užčiaupti aktyviai Kalėjimų departamento vadovybę kritikuojančią ir korupcijos apraiškų netoleruojančią bei tai viešinančią profesinę sąjungą“, – savo nuomonę sakė po paskelbto prokuratūros pranešimo išsakė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak advokato Vitalijaus Jaroščenkos, Lietuvos Aukščiausias teismas bei Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad baudžiamoji teisė – tai kraštutinė teisė, ir taikoma tada, kai civilinės teisės priemonėmis negalima ginti pažeistų teisių.

„Ir šiuo atveju,  LR profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įpareigoja prokurorą, jei profesinė sąjunga, jų susivienijimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo valdymo organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo. Tačiau prokuroras šia teise nesinaudojo, o remdamasis anoniminiu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Tikėtina, kad tyrimo pastiprinimui ir buvo pridėtas 228 straipsnis, nors apie tai ne kartą buvo minima prokuratūrai, kad šis tyrimas neturi pagrindo“, – situaciją komentavo advokatas.

Profesinė sąjunga pasižada visuomenei, kad prasidėjus teisminiam procesui, apie tai informuos ir pagal galimybes viešins ikiteisminiame tyrime surinktus dokumentus.

Profsąjunga: karantino metu siūlome stabdyti nuteistųjų konvojavimą į teismus ir kitas įstaigas

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, jog sustabdžius nuteistųjų konvojavimą karantino laikotarpiu, užsikrėtimų koronavirusu bausmių vykdymo vietose būtų mažiau.

LRITĮPS pirmininkas pritaria Teisingumo ministrės pozicijai, jog prie situacijos gerėjimo prisidėtų ir šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skiepijimas. Tačiau K.Pauliukas akcentavo, jog  tai turi būti daroma nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių, paliekant asmens apsisprendimo galimybę.  

„Kodėl šiandien mes visi gyvename karantino sąlygomis? Akivaizdu, kad ieškoma būdų kaip viruso plitimą stabdyti. Tuo tarpu bausmių vykdymo vietose, nors ir draudžiama lankyti nuteistuosius, jie konvojuojami į teismus, nors posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, gydymo įstaigas, nors turime Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, – sako K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, neteisinga kaltinti pareigūnus, jog virusą į įstaigą atneša tik jie arba, kad jie nesisaugo, nes yra „seno kirpimo“.

„Apmaudu girdėti tokius žodžius, nes tie, taip vadinami „seno kirpimo“, tai labiausiai patyrę, ilgiausiai dirbantys ir gerbiami kolegos. Ir tyčia nei jie, nei kiti sveiko proto žmonės viruso neplatina ir taisyklių nepažeidinėja. Taisyklės, kurių privalo laikytis pareigūnai, dirbantys bausmių vykdymo vietose yra labai griežtos: kaukės, apsaugos priemonės, rankų plovimas, dezinfekavimas, socialinio atstumo laikymasis ir kt. Tačiau daugybė sergančių pareigūnų ir nuteistųjų rodo, jog šioje kovoje dar yra spragų, viena jų – per menkas nuteistųjų testavimas“, – sako K.Pauliukas.

Anot profsąjungos pirmininko, atlikus visų nuteistųjų testavimą, ir laiku izoliavus tuos, kurie serga, galimai koronaviruso plitimui kelias būtų užkirstas, o jeigu nebevyktų konvojavimai į teismus, tardymo izoliatorius ir kitas įstaigas, yra vilčių, jog rusenantys židiniai imtų palaipsniui blėsti.

Lietuvos radijo laidoje išgirdęs Kalėjimo departamento atstovės Birutės Semėnaitės žodžius, jog bausmių vykdymo vietose medikai nebežino kaip kovoti su šių įstaigų viduje plintančiu virusu, yra nuvargę ir neviltyje, sako, jog tai tiesa ir mano, jog pats laikas į pagalbą atskubėti Kalėjimų departamente medicinos skyriuje dirbančiam personalui, kurim ir vadovauja B.Simėnaitė. Jų, anot profsąjungos pirmininko, šiandien labiau reikia įstaigose, tiek testams atlikti, tiek pakeisti susirgusius kolegas, tiek talkinti tiems, kurie dar laikosi ir dirba.

Ir nors šiandien minima, jog didžiausia problema šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, didžiulis židinys buvo įsiplieskęs ir Kybartuose, ir Vilniaus pataisos namuose. Tad dabar svarbiau imtis kaip galima taiklesnių priemonių, kurios padėtų stabdyti plitimą, o Kalėjimų departamentas atsiųstų išvargusiems medikams pagalbą iš departamento.

Primename, kad nuo karantino paskelbimo koronavirusu susirgo apie 500 nuteistųjų ir beveik tiek pat darbuotojų.

Sostinėje nebeliks Raitosios policijos?

Nuo š. m. spalio 1 d. Vilniaus policijoje gali nebelikti Raitosios policijos, kuri prižiūrėdavo viešąją tvarką, patruliuodavo pėsčiųjų zonose, stadionuose, įvairių renginių metu, talkindavo, kai būdavo baiminamasi riaušių ar susistumdymų po sporto varžybų.

Tai paaiškėjo po to, kai Policijos departamentas  pritarė, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės projektui panaikinti Patrulių rinktinės 3-iosios kuopos Raitąjį būrį nuo š.m. spalio 1 d. (pasibaigus arklidžių nuomos sutarčiai), o pareigūnus tolesnei tarnybai paskirti į kitus struktūrinius Vilniaus apskr. VPK Patrulių rinktinės arba Vilniaus apskr. VPK padalinius.

Policijos departamentas Vilniaus apskrities policijai nurodė teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti šio struktūrinio padalinio naikinimo procedūrą ir užtikrinti sklandų pareigūnų perkėlimą į kitus struktūrinius padalinius nepažeidžiant jų socialinių garantijų.

Kai apie tai sužinojo Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, ji nedelsdama kreipėsi į Policijos departamentą, o šis nurodė Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui surengti susitikimą su socialiniais partneriais reorganizacijai aptarti.

VAITĮPSpirmininkas V.Jagminas teigė, jog ketinimai atsisakyti Raitosios policijos stebina, todėl nori išgirsti išsamius paaiškinimus ir argumentus, kodėl nuspręsta atsisakyti padalinio, kuris ne tik buvo  reikalingas, bet atliko ir reprezentacinę misiją?

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, Raitosios policijos išliko klausimas jau buvo pakibęs ore dar tuomet, kai buvo atsisakyta patalpų Belmonte, o pareigūnai ir jų  žirgai buvo perkelti į nuomojamas patalpas Riešėje esančiame žirgyne, tikinant profesines sąjungas, kad taip yra gerinamos darbuotojų darbo ir žirgų laikymo sąlygos.

2018 m. rugsėjo pabaigoje profesinė sąjunga protestavo dėl tokių pokyčių ir kėlė klausimą ar tai nebus Raitosios policijos išformavimo pradžia. Praėjo kiek daugiau nei dveji metai, kad paaiškėtų, jog profsąjungos spėliojimai, jog perkėlimas į kitas patalpas buvo sąmoningai daromas tam , kad panaikinti šį padalinį. Daugiau čia.

Apie susitikimą su Policijos departamento atstovais ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe bei tai, ar bus išgirsta profesinė sąjunga ir jos argumentai,  dėl Raitosios policijos išsaugojimo būtinybės, informuosite vėliau.

Kaip bus mokama už darbą kontrolės postuose?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga gauna daug paklausimų dėl tinkamo darbo laiko apskaitos žiniaraščių pildymo ir teisingo apmokėjimo už darbą šventiniu  laikotarpiu kontrolės postuose ir darbą sausio mėn.

Policijos departamentas, siekdamas vienodos praktikos taikymo parengė aiškinamąjį raštą įstaigoms ir pateikė rekomendaciją, organizuojant darbą kontrolės postuose bei siekiant užtikrinti kitų policijos įstaigai pavestų funkcijų vykdymą ir esant būtinybei veiklai postuose vadovaujantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2021 m. sausio 5 d. įsakymu Nr. 5-V-1 „Dėl karantino režimo laikymosi kontrolės ir policijos kontrolės postų darbo organizavimo“.

Siūloma pavesti pareigūnams dirbti viršvalandinį darbą (pamainos viršvalandžius), kai darbą postuose būtina organizuoti iki 6 val. per dieną, esant būtinybei organizuoti ilgesnės trukmės pareigūno darbą poste ne pagal grafiką, rekomenduojame pavesti dirbti viršvalandinį darbą poilsio dieną.

Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Saulius Tamulevičius priminė, jog pareigūnų darbas organizuojamas sudarant darbo grafikus, kurie gali būti keičiami tik nuo darbdavio valios nepriklausančiais atvejais, įspėjus darbuotoją ne vėliau kaip prieš dvi darbuotojo darbo dienas. „Nustatyta tvarka pakeitus darbo grafiką ir jame numačius papildomų darbo valandų, už šį darbą, kaip už viršvalandinį, turėtų būti apmokama pasibaigus apskaitiniam laikotarpiui (pavyzdžiui, balandžio mėnesį, pasibaigus I ketvirčiui), jeigu per ketvirtį dirbtų valandų skaičius viršytų ketvirčio valandų normą. Nesant galimybės pakeisti darbo grafiko ir darbą organizuojant ne pagal jį, darbuotojui priklauso papildomas apmokėjimas, nustatytas Darbo kodekse. Darbo kodekso 144 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už viršvalandinį darbą (pastaba: įskaitant pamainos viršvalandžius, kai dirbama po darbo grafike nustatytų darbo valandų) mokamas ne mažesnis kaip pusantro darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis, už viršvalandinį darbą poilsio dieną, kuri nenustatyta pagal darbo (pamainos) grafiką, – ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis, o už viršvalandinį darbą švenčių dieną – ne mažesnis kaip du su puse darbuotojo darbo užmokesčio dydžio užmokestis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad už viršvalandinį darbą poilsio dieną, nenustatytą pagal darbo (pamainos) grafiką, taip pat pamainos viršvalandžius nustatyta tvarka apmokama pasibaigus mėnesiui (apskaitinio laikotarpio viduje). Apskaitinio laikotarpio pabaigoje, apskaičiuojant per apskaitinį laikotarpį viršytas valandas, šis apmokėtas laikas atimamas iš bendro dirbto valandų skaičiaus“, – rašoma rašte Policijos departamentui pavaldžioms įstaigoms skirtame rašte.

SVARBU: darbo apmokėjimas bus vienoks pareigūnų, kurie dirbo pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką ir kitoks tų, kurie į pajėgas buvo pasitelkti papildomai. Papildomai į pajėgas pasitelktiems pareigūnams, apskaitant darbą kontrolės ir mobiliuosiuose postuose, bus netaikoma suminė darbo laiko apskaita, ataskaitinis laikotarpis – mėnuo, už viršvalandžius su jais atsiskaitoma kartu su darbo užmokesčiu už sausio mėn., t.y. vasario pradžioje. Tuo tarpu pareigūnams, dirbantiems pagal iš anksto numatytą darbo grafiką, bus taikoma suminė darbo laiko apskaita, o  ataskaitinis laikotarpis –  3 mėn.

Pareigūnams, kurie buvo papildomai pasitelkti, už darbą šventinę dieną, bus mokamas 2,5 darbuotojo darbo užmokesčio dydžio atlygis, o dirbusiems pagal iš anksto patvirtintą darbo grafiką – 2 darbo užmokesčio dydžio atlygis.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė pastebėjo, jog pareigūnams dažnai iškyla klausimų dėl darbo grafikų ir darbo laiko apskaitos žiniaraščio tinkamo užpildymo, todėl prašo profesinės sąjungos narių atkreipti dėmesį ir atidžiai pildyti minėtus dokumentus, nes tai lemia teisingą apmokėjimą.

Profesinės sąjungos pirmininkė rekomendavo, kilus neaiškumams ar klausimams, kreiptis į profesinę sąjungą el.p. info@policijosps.lt arba tel. +370 603 303 76 .

LRITĮPS ir VAITĮPS nariams kreiptis info@profsajungos.eu arba

tel. +370 684 938 18

Beje, profesinės sąjungos žiniomis, šią savaitę įstaigos ketina atsiskaityti su pareigūnais, praėjusių metų gruodį dirbusiais kontrolės postuose.

Nuotrauka skolinta.

Papildomų priemokų dirbantiems su klientais Regitra nemokės

„Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga gavo VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio atsakymą į raštą, kuriuo buvo prašoma skirti priemoką darbuotojams, dirbantiems su klientais.

Rašte akcentuojama, jog  įmonė atsakingai vertina ir rūpinasi darbuotojų gerove, tačiau šiuo metu skirti papildomų lėšų priemokoms nėra galimybės.

VĮ „Regitra“ generalinis direktorius teigė, jog  įmonė nėra biudžetinė ar kitaip valstybės lėšomis asignuojama įstaiga, o jos biudžetas sudaromas vertinant gautų pajamų ir patirtų sąnaudų santykį.

Pasak D.Prevelio, jau dabar pirminiai skaičiai, vertinant 2020 metus, rodo, kad įmonė bendrai negavo apie 17 procentų planuotų pajamų, t.y. daugiau nei 4 mln. EUR, be to stebint tendencijas, akivaizdu, jog 2021 metai bus įmonei sudėtingi, todėl pakvietė profesinės sąjungos atstovus ieškoti dialogo.

„Manome, jog priemokos darbuotojams – gera paskata ir kompensacinė priemonė už patiriamą riziką, tačiau suprantame ir įmonės poziciją bei vertiname tai, kad įmonė ėmėsi eilės priemonių įgyvendinimo, turinčių padėti darbuotojams sumažinti riziką užsikrėsti, taip pat apdraudė darbuotojus.  Plėtodami socialinį dialogą, su įmonės „Regitra“ vadovybe neatmetame galimybės, siūlyti praplėsti kolektyvinę sutartį, įtraukiant daugiau garantijų ir priemonių darbuotojams“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.