Ką nutylėjo prokuratūra?

Beveik metus trunkantis profesinės sąjungos persekiojimas įgauna kitą pavidalą, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dar 2020 m. vasario 13 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, ir mestas šešėlis profesinei sąjungai, virto baudžiamąją byla vienai profesinės sąjungos narei dėl dokumentų klastojimo. Prokuratūra perdavė bylą Vilniaus apylinkės teismui ir netrukus apie tai  pasigyrė, pranešdama viešai.

Tačiau, pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, prokuratūra savo pranešime nutyli, jog tyrimas buvo pradėtas dėl apysunkio  nusikaltimo  – piktnaudžiavimo tarnyba (pagal Baudžiamojo kodekso  228 str.), kaip ir tai, jog jame profesinės sąjungos atžvilgiu buvo taikytos pačios griežčiausios  prievartos  priemonės, t.y. kratos, pasiklausymai, informacijos apie asmens privatų gyvenimą, apie vykdomą profesinės sąjungos veiklą rinkimas ir kt. Prokuratūra nutyli ir tai, kad inkriminuojamas apysunkio nusikaltimo -piktnaudžiavimas tarnyba – epizodas buvo nutrauktas tyliai.

„Siekdami pateisinti taikytus metodus ir priemones, mano nuomone, vietoj to, kad pasinaudotų profsąjungų įstatyme suteikta teise, ginti pažeistas asociacijų ir galimai pažeistas narių teises, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras demonstravo savo galią ir teisėtomis priemonėmis persekiojo profsąjungas, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Norėdama žūtbūt pagrįsti pradėto tyrimo svarbą ir prasmę, suradusi smulkių nereikšmingų detalių, Vilniaus apygardos prokuratūra išpūtė didžiulį burbulą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, neramina ir tai, kad tokiu būdu galimai siekiama daryti įtaką teisėjams ir jų nuomonei, plačiai pateikiant žiniasklaidai tik tą informacijos dalį, kuri yra paranki prokuratūrai, kad žmogus žūtbūt būtų nuteistas.

„Kaip jau teko įsitikinti ne kartą, panašūs prokurorų mesti kaltinimai kituose plačiai „išreklamuotuose“ tyrimuose, teismuose dažnai subliūkšta. Tikimės, kad ir šį kartą mesti kaltinimai – subliūkš. Juolab, kad profesinė sąjunga iki šiol nėra gavus nei vieno nario skundo, kad vienaip ar kitaip buvo  pažeistos jų teisės profsąjungos skyriaus pirmininko ar kuriuose nors kituose rinkimuose. Skyriaus pirmininko rinkimuose, kuriuose dokumentų klastojimą įžvelgė prokuroras,  kandidatavo tik vienas asmuo. Neatsirando daugiau norinčių užimti minėtas pareigas, nes jos neparankios dėl darbdavio požiūrio, kuri vienareikšmiškai yra neigiama, o buvimas tokioje pozicijoje reiškia,  kad darbdavys bus visą laiką nusitaikęs į tave. Apmaudu, kad prokuratūra spjovė į nekaltumo prezumpciją ir išviešino asmens tapatybę,  tarsi reziumuodama, kad asmuo jau lyg kaltas be teismo“, – sakė V.Jagminas.

Prokuratūra pranešime spaudai teigia, kad „Įtariama, kad ji (past.- profsąjungos skyriaus pirmininkė), pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų,  taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.“ Priešingai, profesinė sąjunga per savo atstovą kreipdamasi į prokuratūrą, akcentavo, kad profesinės sąjungos narių, kurie šiuo metu nuteisti,  „apklausa buvo vienpusiška, tik nustatant, ar jie pasirašė protokolų lapuose <…> visiškai nesigilinta į valios išreiškimą – ar jam suprantamas protokolo turinys, ar jis sutiko su turiniu, kaip jis balsavo – ar sutikdamas, ar prieštaraudamas, koks jo požiūris į padėtą parašą, ar jis dabartiniu metu sutinka su protokolu ir jo pasirašymu.“  (2020-07-23 skundas Generaliniam prokurorui).

Anot profsąjungos pirmininko, profesinė sąjunga kreipsis į naująją Generalinę prokurorę, norėdama atkreipti dėmesį į teisingumo spragas.

„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dalyvavo  Kalėjimų departamento  žaidime  kuris, buvo tik siekis  įbauginti ir užčiaupti aktyviai Kalėjimų departamento vadovybę kritikuojančią ir korupcijos apraiškų netoleruojančią bei tai viešinančią profesinę sąjungą“, – savo nuomonę sakė po paskelbto prokuratūros pranešimo išsakė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak advokato Vitalijaus Jaroščenkos, Lietuvos Aukščiausias teismas bei Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad baudžiamoji teisė – tai kraštutinė teisė, ir taikoma tada, kai civilinės teisės priemonėmis negalima ginti pažeistų teisių.

„Ir šiuo atveju,  LR profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įpareigoja prokurorą, jei profesinė sąjunga, jų susivienijimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo valdymo organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo. Tačiau prokuroras šia teise nesinaudojo, o remdamasis anoniminiu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Tikėtina, kad tyrimo pastiprinimui ir buvo pridėtas 228 straipsnis, nors apie tai ne kartą buvo minima prokuratūrai, kad šis tyrimas neturi pagrindo“, – situaciją komentavo advokatas.

Profesinė sąjunga pasižada visuomenei, kad prasidėjus teisminiam procesui, apie tai informuos ir pagal galimybes viešins ikiteisminiame tyrime surinktus dokumentus.

Profsąjunga: karantino metu siūlome stabdyti nuteistųjų konvojavimą į teismus ir kitas įstaigas

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, jog sustabdžius nuteistųjų konvojavimą karantino laikotarpiu, užsikrėtimų koronavirusu bausmių vykdymo vietose būtų mažiau.

LRITĮPS pirmininkas pritaria Teisingumo ministrės pozicijai, jog prie situacijos gerėjimo prisidėtų ir šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skiepijimas. Tačiau K.Pauliukas akcentavo, jog  tai turi būti daroma nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių, paliekant asmens apsisprendimo galimybę.  

„Kodėl šiandien mes visi gyvename karantino sąlygomis? Akivaizdu, kad ieškoma būdų kaip viruso plitimą stabdyti. Tuo tarpu bausmių vykdymo vietose, nors ir draudžiama lankyti nuteistuosius, jie konvojuojami į teismus, nors posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, gydymo įstaigas, nors turime Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, – sako K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, neteisinga kaltinti pareigūnus, jog virusą į įstaigą atneša tik jie arba, kad jie nesisaugo, nes yra „seno kirpimo“.

„Apmaudu girdėti tokius žodžius, nes tie, taip vadinami „seno kirpimo“, tai labiausiai patyrę, ilgiausiai dirbantys ir gerbiami kolegos. Ir tyčia nei jie, nei kiti sveiko proto žmonės viruso neplatina ir taisyklių nepažeidinėja. Taisyklės, kurių privalo laikytis pareigūnai, dirbantys bausmių vykdymo vietose yra labai griežtos: kaukės, apsaugos priemonės, rankų plovimas, dezinfekavimas, socialinio atstumo laikymasis ir kt. Tačiau daugybė sergančių pareigūnų ir nuteistųjų rodo, jog šioje kovoje dar yra spragų, viena jų – per menkas nuteistųjų testavimas“, – sako K.Pauliukas.

Anot profsąjungos pirmininko, atlikus visų nuteistųjų testavimą, ir laiku izoliavus tuos, kurie serga, galimai koronaviruso plitimui kelias būtų užkirstas, o jeigu nebevyktų konvojavimai į teismus, tardymo izoliatorius ir kitas įstaigas, yra vilčių, jog rusenantys židiniai imtų palaipsniui blėsti.

Lietuvos radijo laidoje išgirdęs Kalėjimo departamento atstovės Birutės Semėnaitės žodžius, jog bausmių vykdymo vietose medikai nebežino kaip kovoti su šių įstaigų viduje plintančiu virusu, yra nuvargę ir neviltyje, sako, jog tai tiesa ir mano, jog pats laikas į pagalbą atskubėti Kalėjimų departamente medicinos skyriuje dirbančiam personalui, kurim ir vadovauja B.Simėnaitė. Jų, anot profsąjungos pirmininko, šiandien labiau reikia įstaigose, tiek testams atlikti, tiek pakeisti susirgusius kolegas, tiek talkinti tiems, kurie dar laikosi ir dirba.

Ir nors šiandien minima, jog didžiausia problema šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, didžiulis židinys buvo įsiplieskęs ir Kybartuose, ir Vilniaus pataisos namuose. Tad dabar svarbiau imtis kaip galima taiklesnių priemonių, kurios padėtų stabdyti plitimą, o Kalėjimų departamentas atsiųstų išvargusiems medikams pagalbą iš departamento.

Primename, kad nuo karantino paskelbimo koronavirusu susirgo apie 500 nuteistųjų ir beveik tiek pat darbuotojų.