Seimo komitete svarstomas, pataisos įstaigų pareigūnams aktualus, įstatymo projektas

Šiandien Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdyje bus svarstomas Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo  73straipsniu įstatymo projektas. Įstatymo projekto iniciatorius – Seimo narys Juozas Bernatonis.  Seimo narys išgirdo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nuogąstavimus ir prašymus, skubiai reaguoti į susidariusią situaciją.

Primename, kad įstatymo projekto rengimą paskatino sudėtinga padėtis pataisos įstaigų sistemoje, kuri susidarė dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo ir susijusio su pataisos pareigūnų skaičiaus mažėjimui.

J.Bernatonio parengtame aiškinamajame rašte rašoma: „nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojęs naujos redakcijos Vidaus tarnybos statutas nustato, jog vidaus reikalų sistemai priskiriami ne tik vidaus reikalų ministrui pavaldžių įstaigų pareigūnai, tačiau ir  teisingumo bei finansų ministrams pavestų valdymo sričių statutinių įstaigų pareigūnai. Tokiu būdu Kalėjimų departamentui pavaldžiose įstaigose tarnybą vykdančių pataisos pareigūnų statusą nuo 2019 m. sausio 1 d. nustato Vidaus tarnybos statutas. Šio įstatymo 73 straipsnis reglamentuoja pareigūnų vidaus tarnybos trukmę. Yra nustatyta, jog „pareigūnai gali tarnauti: pirminės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 55 metai; vidurinės grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 60 metų; aukštesniosios ir aukščiausiosios grandies pareigūnai – kol jiems sukaks 65 metai“.

Iki 2018 m. gruodžio 31 d. teisingumo ministro valdymo srityje esančio Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnų teisinį statusą apibrėžė Lietuvos Respublikos Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas (toliau – Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statutas). Galiojęs įstatymas numatė, jog pataisos pareigūnas tarnybą vykdo iki 55 metų amžiaus, tačiau ji gali būti pratęsta tame pačiame įstatyme numatyta tvarka. Nuo 2019 m. sausio 1 d. pasikeitus teisiniam reglamentavimui pareigūnų vidaus tarnybos trukmės pratęsimo galimybė nėra numatyta.

Lietuvos pataisos įstaigų sistemoje situacija dėl jaunų žmonių pritraukimo ir priėmimo į tarnybą yra ypatingai sudėtinga: visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose šiuo metu trūksta pirminės grandies pareigūnų, o neretai matomas ir vidurinės grandies pareigūnų stygius.

Šiuo metu Kalėjimų departamento Mokymo centre yra rengiami vos 9 pataisos pareigūnai visos šalies lygiu. Toks skaičius tikrai negali patenkinti visų pataisos įstaigų poreikio turimiems laisviems etatams užimti. Tuo metu, esant minėtai situacijai dėl naujų darbuotojų stygiaus, dėl nuo 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Vidaus tarnybos statuto ir jame nustatytos vidaus tarnybos trukmės, pataisos įstaigų sistemą palieka ilgametę tarnybos patirtį turintys pareigūnai, sukakę įstatyme nustatyto amžiaus. Kaip pavyzdį galima paminėti, jog per visus 2019 metus dėl Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnyje nustatytos nuostatos, kad pirminės grandies pareigūnai gali tarnauti kol jiems sukaks 55 matai, Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija iš tarnybos atleido 10 pareigūnų. Per 2020 metus, yra paskaičiuota, jog tuo pačiu pagrindu Pravieniškių pataisos namai – atviroji kolonija iš tarnybos atleis dar 20 pareigūnų. Ir tokia situacija, kuomet ne po 1 ar 2 pareigūnus yra atleidžiama dėl suėjusio tarnybos amžiaus, yra visose šalies laisvės atėmimo bausmę vykdančiose institucijose.

Įvertinus praktinę situaciją dėl neužimtų etatų skaičiaus, suvokiant realią esamą situaciją ir matant perspektyvą, esama padėtis kelia susirūpinimą, kad gana greitu laiku tiesiog nebebus pakankamo skaičiaus profesionalių pareigūnų, galinčių užtikrinti laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jau ir šiandieną pataisos pareigūnai dėl nepakankamo jų skaičiaus yra priversti ne tik nuolatos dirbti viršvalandžius, padidintu darbo krūviu, bet ir susiduria su situacijomis, kuriose kyla grėsmę jų pačių saugumui. Kalėjimų departamento Mokymo centre besimokančiųjų skaičiai negali užpildyti visų laisvų etatų šalies mastu.

Be to, atkreiptinas dėmesys, jog dalis pareigūnų, atleidžiamų iš tarnybos dėl suėjusio vidaus tarnyboje amžiaus, nėra ištarnavę tokio metų skaičiaus, kad palikę tarnybą iš karto įgytų teisę į pilną pareigūnų ir karių valstybinę pensiją pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymą. Šią situaciją iki 2018 m. gruodžio 31 d. pataisos pareigūnai spręsdavo pasinaudodami tuo metu jų teisinį statusą reguliavusio Tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto numatyta galimybe pratęsti tarnybos laiką. Nuo 2019 m. sausio 1 d. tokios galimybės nebėra.

Manytina, kad būtina įvertinti aukščiau aptartas aplinkybes ir, atsižvelgiant į praktikoje kylančias problemas, inicijuoti Vidaus tarnybos statuto papildymą nuostatomis, galėsiančiomis pagerinti esamą situaciją pataisos įstaigose dėl pareigūnų trūkumo, kartu sudarant galimybę per tą laiką ieškoti efektyvesnių būdų padėčiai keisti“.

Siūloma Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnį papildyti 2 dalimi, kurioje būtų numatyta: „Rašytiniu pareigūno prašymu šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vidaus tarnybos trukmė pirminės grandies ir vidurinės grandies pareigūnams gali būti pratęsta šio statuto 73¹ straipsnyje numatyta tvarka.“.

Kartu Vidaus tarnybos statutą siūloma papildyti 73¹ straipsniu:

„Vidaus tarnybos trukmės pratęsimas

Pareigūnas, tol, kol jam sukaks šio statuto 73 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas amžius, turi teisę ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius pateikti jį į pareigas skiriančiam asmeniui rašytinį prašymą dėl vidaus tarnybos trukmės pratęsimo. Pareigūną į pareigas skiriantis asmuo gali įsakymu pareigūno tarnybą pratęsti, jeigu šio pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai ir jis atitinka sveikatos būklės ir fizinio pasirengimo reikalavimus, kurie leistų jam toliau eiti pareigas vidaus tarnybos sistemoje. Kiekvieną kartą pareigūno prašymu vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsiama ne ilgesniam kaip 1 metų laikotarpiui, tačiau ne ilgiau, negu jam sukanka įstatymų nustatytas senatvės pensijos amžius.“

Pasieniečių profsąjungos: valstybės sienų valdymo strategija „skyles“ sienoje paliks dešimtmečiams

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kreipėsi į Seimo narius, prezidentą bei premjerą ragindami peržiūrėti Nacionalinę Integruoto sienų valdymo 2020-2024 m. strategiją. Pareigūnus stebina, kad šiame dokumente iš viso nenumatytas sienų stebėjimo sistemos plėtimas pasienyje su Baltarusija. Tik su Rusija. LTPF narės, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos vadovai teigia, kad modernizavus sienų stebėjimą už 55 milijonus eurų, būtų išspręstos ir šalies saugumo, ir kontrabandos grėsmės problemos. Taip pat – ir pareigūnų trūkumo.

VSAT duomenimis, šiuo metu sistemų pagalba stebima tik 37 proc. sienos su Baltarusija (beveik 255km.) bei 82 proc. sienos su Rusija (226 km.). Planuojama, kad šių metų pabaigoje vaizdo sistemomis iš viso bus stebima beveik 632 km valstybės sienos. Tai yra – apie 60 proc.

„Vadinasi daugiau kaip 40 proc. mūsų valstybės sienos, nuo pažeidėjų ir toliau bus saugoma patruliuojant fiziškai. O tai labai didelės spragos. Ir galimybės kontrabandininkams. Ypač – su Baltarusija. Fiziškai mūsų pareigūnai neturi galimybių stebėti tokių ruožų. Matome duomenis, kad pernai ir šiemet didėja kontrabandinių cigarečių kiekiai. Investicijos į sienų stebėjimo sistemą labai padėtų sumažinti šiuos kiekius. Geriausias pavyzdys – Pagėgiai. Ten įdiegus stebėjimo sistemas, sienos pažeidimų sumažėjo 10 kartų. Tai ne tik finansinių šalies problemų sprendimas, bet ir socialinių. Pastebime, kad Pagėgiuose nepilnamečiai jau nebeįtraukiami į nusikalstamas veikas, susijusias su kontrabanda“,- Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas.

Antanas Montvydas, VSAT vado pavaduotojas: „Mes pajėgūs  per metus įsisavinti 20 mln.eurų, tai jeigu tokios lėšos būtų skirtos, mes per 3 metus tuos likusius 63 proc. sienos ruožus , kurie neuždengti sistemomis, kuriems trūksta 55 mln.eurų, sutvarkytumėm“.

Vadovaujantis minėta strategija, beveik 50 km ilgio ruožo su Rusija modernizavimui skirti beveik dveji metai. Tęsiant modernizaciją tokiais tempais, apie 400 km ilgio sienos su Baltarusijos Respublika ruožo modernizavimas truktų apie 16 metų. Tačiau priemonių plane iš vis neužsimenama apie stebėjimo sistemų diegimą ties siena su Baltarusijos Respublika. Preliminari lėšų suma, kurios reikėtų vaizdo stebėjimo sistemoms įrengti pasienyje su Baltarusijos Respublika siekia beveik 55 mln. eurų.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa sako, jog profesinei sąjungai labai svarbus pareigūnų atlyginimas, kuris yra ir viena iš motyvacinių priemonių, bet valstybės saugumas yra svarbiau.

„Mes pasigedome tiek diskusijų, tiek ir sprendimų šiuo klausimu, todėl nusprendėme inicijuoti kreipimąsi į Prezidentą, visas politines partijas, Vyriausybę, visuomenę, nes manome, kad šiandien mūsų valstybės saugumas yra didžiausias prioritetas“, – sako R.Liepa.

Investicijos į sienų stebėjimo sistemas yra ir atsiperkančios – skaičiuojama, kad kasmet dėl kontrabandinių cigarečių valstybės biudžetas netenka apie 60 mln. eurų. Aišku, ne visas šis kiekis patenka nešant per sienas, tačiau tas pats Pagėgių pavyzdys parodo, kad stebėjimo sistemos labai apsunkina darbą nusikaltėliams.

Stebėjimo sistemų įrengimas spręstų ne tik kontrabandos ir nelegalų problemas, bet ir pareigūnų trūkumą. Pasieniečiai teigia, kad įrengus vaizdo stebėjimo sistemas tam tikruose valstybės sienos ruožuose, pastebėta, jog pažeidėjai traukia į tas vietas, kur tokios sistemos nėra. Anot pasieniečių, sienų stebėjimas sistemos pagalba ir patruliuojant fiziškai yra nepalyginami dalykai. Efektyvumas yra milžiniškas ir reagavimas yra žymiai geresnis.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė teigia, kad vaizdo stebėjimo sistemų įrengimas visame pasienyje padėtų spręsti ir dabar esantį pareigūnų trūkumą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.  2020 m. sausio 1 d. VSAT buvo neužpildyta 314 pareigūnų etatų, iš viso  nesukomplektuotos 364 pareigybės.

„Tai dideli skaičiai, negalvokime naiviai, kad galime juos greitai užpildyti. O sistemų diegimai padėtų spręsti pareigūnų trūkumą gana efektyviai“,- pabrėžia L. Soščekienė.

VRM ministrė Rita Tamošunienė: „Kasmet ministerija teikia prašymą lėšoms, vaizdo stebėjimo sistemoms pasienyje įrengti, ruošiami investiciniai projektai. Palaipsniui bus pereita nuo fizinės valstybės sienos apsaugos į stebėjimą kameromis ir pasitelkus šiuolaikines technologijas“.

Daugiau apie šią problemą LNK žinių (2020 m. birželio 14 d.) reportaže. Žiūrėkite vaizdo įrašą nuo 15:54 min. iki 20:02 min.

Susitikimuose su kolegomis – naujos veiklos idėjos

Vakar Regitra profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys ir atstovas Edgaras Spiglazovas lankėsi Žemaitijoje, kur susitiko su kolegomis, dirbančiais Šiauliuose, Telšiuose ir Mažeikiuose.

Susitikimuose kalbėta apie profesinės sąjungos veiklą, ateities darbus ir perspektyvas. Profesinės sąjungos atstovai domėjosi darbo sąlygomis, problemomis ir iššūkiais kolegų darbe.

Pasak Regitra profesinės sąjungos pirmininko E.Plokščio, susitikimas  su kolegomis buvo  naudingas, siekiant išgryninti profesinės sąjungos veiklos prioritetus.

„Kolegos pasidalino savo rūpesčiais, įžvalgomis, kurios vertingos, siekiant  kuo geriau atstovauti savo nariams“, – sakė E.Plokštys.

Ar telefonų draudimas galios, paaiškės po išsamaus tyrimo

Vakar vykusiame Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkės Loretos Soščekienės susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadu aptarti kuro kompensavimo, telefonų draudimo tarnyboje, mikroklimato tyrimo taikymo nauda ir tikslingumas, siekiant identifikuoti problemas bei kursantų integravimo į VSAT sistemą klausimai.

VSAT vadas pasidžiaugė, kad pasirašė įsakymą dėl kuro kompensavimo visiems VSAT dirbantiems pareigūnams. Jis nurodė, jog pirmiausia ši kompensacija bus sumokėta šiuo metu VSAT dirbantiems pareigūnams,  vėliau – visiems likusiems, t.y. VRM pensininkams bei buvusiems VSAT preigūnams, perėjusiems dirbti į kitas tarnybas.

Gera žinia, kurią VSAT vadas paskelbė susitikimo metu ta, jog nors kuro kompensacijoms sumokėti prireiks ne menkos sumos, VSAT vadovybė neatsisako ir ketina organizuoti neeilinius vertinimus pareigūnams, tačiau akcentavo, kad jie bus mažesnės apimties nei praėjusiais metais.

Kitas aktualus, susitikime aptartas, klausimas – telefonų draudimas tarnyboje. Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, diskusijos metu pasiūlė vietoj draudimo naudoti telefonus visose užkardose, jį diferencijuoti, įvardinant kam, kokiems pareigūnams, kokioje tarnyboje draudimas turėtų būti besąlygiškai taikomas, o kokiais atvejais  – jis yra perteklinis.

VSAT vadas sakė, jog šiuo metu yra ruošiama šio įsakymo tikslingumo analizė, kuri bus pateikta visoms profesinėms sąjungoms. Pasak R.Liubajevo, tuomet, atsižvelgus į rezultatus,  ir bus galima diskutuoti kokiu keliu eiti – ar įsakymas tikslingas ateičiai, ar, visgi, jis turėtų būti koreguojamas.

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė pranešė, kad federacija Vyriausybei pateikė  pasiūlymą koeficientus visiems VSAT pareigūnams kelti pasinaudojant  kolektyvinėje šakos sutartyje numatytomis galimybėmis, tačiau kol kas nėra aišku, ar šiam siūlymui bus pritarta. Toks sprendimas būtų naudingas visiems: ir pareigūnams, ir VSAT vadovybei, nes tokiu būdu keliant atlyginimus pareigūnams būtų išvengta ilgų biurokratinių procedūrų ir koeficientų padidėjimas būtų įgyvendintas be vertinimų ar neeilinių vertinimų.

Buvo iškelta ir Rociškių pasienio užkardoje kilusi nepasitenkinimo darbo organizavimu problema, kuri jau gerokai įsisenėjusi. VSAT vadas užtikrino, jog šiuo klausimu pasidomės asmeniškai. Jis teigė, jog netolimoje ateityje panašių problemų neturėtų kilti, nes jau svarstomas užkardų vadovų rotacijos klausimas. Visgi LTPF pirmininkė išreiškė norą nuvykti į Rociškių pasienio užkardą ir pabendrauti su pareigūnais bei šios užkardos vadovybe. VSAT vadas teigė, nematantis tam jokių kliūčių.  

Nemažai diskutuota ir dėl mikroklimato tyrimų bei jų metu gautų rezultatų teikiamos naudos. Diskutuojant šiuo klausimu su VSAT vadu prieita bendra išvada, kad mikroklimato tyrimai dažnai neatspindi realios situacijos, todėl tai turėtų būti tik viena iš priemonių situacijai identifikuoti. Abi pusės sutiko, jog geriausia problemas spręsti susitikimuose tiek su pareigūnais, tiek su vadovybe, tiek su profsąjunga, kuriuose būtų išsakyta problema, pasiūlyti galimi jos sprendimo būdai ir kt. VSAT vadas R.Liubajevas akcentavo, jog  vadovybė yra pasirengusi vykti bei vietose, kur kyla problemos, bendrauti su pareigūnais, siekiant ne tik dar geriau identifikuoti egzistuojančias problemas, kodėl ir iš kur jos kyla, bet ir priimti geriausius sprendimus konkrečioje situacijoje.

Anot pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž.Kalpoko, kol kas pareigūnai vis dar baiminasi ir nelinkę kalbėtis apie problemas su vadovais, bet ir su aukščiausia VSAT vadovybe tiesiogiai. Esant tokiai situacijai tobulinti tarnybos organizavimą ir gerinti pareigūnų sąlygas yra sunkus uždavinys, nes esamos problemos dažnai nėra identifikuojamos.

Pasieniečių profesinės sąjungos atstovai susitikime kėlė klausimą ir dėl VSAT kursantų būsimų darbo vietų paskyrimo.

Pasak Ž.Kalpoko, profsąjunga paprašė, kad Pasieniečių mokyklą baigusiems kursantams būtų nustatomas konkretus darbo paskirtoje pasienio užkardoje terminas, nes pasitaiko atvejų, kad patekti į arčiau gyvenamosios vietos esančią pasienio užkardą pavyksta ne visuomet. Profsąjungos nuomone, tokiais atvejais, aiškus terminas, leistų jauniems pareigūnams planuoti ir tikėtis, jog pasibaigus šiam terminui ir atsiradus galimybei dirbti arčiau gyvenamosios vietos, tai pavyktų įgyvendinti. Šis klausimas aktualus, nes pasitaiko, kad pareigūnai tiesiog neišleidžiami iš tarnybos į kitą užkardą, remiantis neaiškiais kriterijais ir nepamatuotais vadovų argumentais. VSAT vadas sutiko su profsąjungos siūlymu, esant galimybei kursantų darbo vietą skirti arčiau jų gyvenamosios vietos, o nesant galimybės, ieškoti būdų kaip pareigūnus motyvuoti ir skatinti.

Bendradarbiaus Profsąjungų centras ir Regitros darbuotojų profesinė sąjunga

Vakar, birželio1 d., pasirašyta bendradarbiavimo sutartis tarp Profsąjungų centro ir „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos. Sutartį pasirašė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS)  pirmininkas Vitalijus Jagminas ir  „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos (toliau – Regitra DPS) pirmininkas Evaldas Plokštys.

Pasak V.Jagmino, visada smagu, kai atsiranda bendraminčių, norinčių veikti kartu.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas (kairėje) ir „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys (dešinėje)

Primename, kad Profsąjungų centras vienija keturias pareigūnų profesines sąjungas – Lietuvos policijos profesinę sąjungą, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą ir Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą.

Regitros darbuotojų profesinė sąjunga veikia jau 10 metų ir vienija apie 150 narių. Ji atstovauja ir gina VĮ „Regitra“ darbuotojų (narių) profesines darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus.

Pasak Regitra DPS pirmininko E. Plokščio, profesinė sąjunga pasirinko bendradarbiavimą su Profsąjungų centru dėl panašaus požiūrio į darbuotojų problemų sprendimą bei dėl ilgametės patirties šioje srityje, kuri padės plėtoti organizaciją ir pasiekti dar geresnių rezultatų.

„Ir nors gali atrodyti keistai, jog bendradarbiauti siekėme su pareigūnų bendruomenę vienijančiu Profsąjungų centru,tai neturėtų stebinti. VĮ „Regitra“ yra VRM pavaldi valstybės įmonė, tad šį bei tą bendro mes turime“, – po sutarties pasirašymo sakė E.Plokštys.

Nauja ginčų komisijos sudėtis – geresnės socialinio dialogo galimybės Šiauliuose

Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Ramūnas Sarapas dvejų metų laikotarpiui sudarė tarnybinių ginčų komisiją, kurioje ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, kitų profesinių sąjungų ir šio komisariato atstovai.

Nustatyta, jog profesinių sąjungų atstovai, jiems nedalyvaujant Komisijos posėdyje dėl svarbių priežasčių, galės skirti dalyvauti kitą tos pačios profesinės sąjungos atstovą.

Panašu, kad praėjusių metų gruodį  Šiaulių apskrities VPK vykęs šio komisariato vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų susitikimas, duoda  vaisių.

Primename, jog minėtame susitikime dalyvavusi R.Katinienė, akcentuodama procesų skaidrumą ir socialinio dialogo svarbą, kaip tik ir siūlė Šiaulių apskrities policijos vadovui įtraukti profesinių sąjungų atstovus į pasitarimus, komisijas.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak LPPS pirmininkės, tarnybinių ginčų komisijos vaidmuo labai svarbus, siekiant ginčą spręsti susitarimo keliu.

„Šiaulių apskrities VPK viršininko įsakymas dėl tarnybinių ginčų komisijos svarus žingsnis, kuris leidžia manyti, jog bendradarbiavimas ir dialogas tarp šio komisariato vadovybės ir profesinės sąjungos atsinaujina ir įgauna šiltesnių spalvų“, – sakė R.Katinienė.

Šiaulių apsk. VPK viršininko įsakymas dėl tarnybinių ginčų komisijos čia.

Profsąjunga ragina Kalėjimų departamentą spręsti problemą nelaukiant teismų

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) paragino Kalėjimų departamentą skirti lėšų kompensacijoms už ne vienerius metus Vilniaus pataisos namuose neišduotas tarnybines uniformas pareigūnams.

Tokį raginimą, anot VAITĮPS pirmininko, inspiravo tai, jog  dėl kompensacijų už laiku nesuteiktą uniformą, praradę kantrybę pareigūnai,  ketina kreiptis į teismą. Preliminariais, negalutiniais paskaičiavimais kompensacijoms pareigūnams už laiku neišduotas tarnybines uniformas reikėtų apie 100 tūkst. eurų.

Susidėvėjusi uniforma

Pasak VAĮTIPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, panašu, kad Kalėjimų departamentas „užmiršo“ šią problemą, nes lėšų, kompensacijoms už nesuteiktą uniformą, problemai spręsti ne teisminiu keliu, Vilniaus pataisos namams neskyrė. 

Pasak V. Jagmino, taikiai spręsti šią problemą turėtų būti suinteresuotas būtent Kalėjimų departamentas, nes toks sprendimas „kainuoja“ pigiau.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad pagal nusistovėjusią teismų praktiką kompensacijos už neišduotas tarnybines uniformas yra vienareikšmiškai priteisiamos, tačiau, anot V.Jagmino, ilgais teismo procesais nėra suinteresuoti nei pareigūnai, nei darbdavys – Vilniaus pataisos namai.

„Kaip šioje situacijoje elgsis Kalėjimų departamentas, atskleis jo požiūrį į darbuotoją bei socialinį dialogą.  Viliamės, kad departamento vadovybė pagaliau imsis šią problemą spręsti“,- sakė V.Jagminas.

Profesinė sąjunga raštu paragino Kalėjimų departamentą imtis priemonių neišduotų tarnybinių uniformų kompensavimo Vilniaus pataisos namų pareigūnams problemai spręsti ne teismo keliu, apskaičiuoti tokiam kompensavimui būtinų lėšų poreikį ir skirti papildomas lėšas Vilniaus pataisos namams kompensacijoms išmokėti pareigūnams už laiku neišduotas tarnybines uniformas.

Problemos nesprendžiant, kompensacijų negavę pareigūnai kreipsis į teismą.

Jeigu bus pasirinktas teisminis kelias, teismai pareigūnams ne tik priteis negautų uniformų kompensavimo sumas, bet ir už vėlavimą jas suteikti bei bylinėjimosi išlaidas.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, nors nuo 2019 metų sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Statutas, kuriame centrinių įstaigų vadovams nurodyta parengti kompensavimo tvarkas, tačiau iki šiol, praėjus daugiau nei metams, tai nepadaryta.

Dar daugiau nuolaidų LTPF nariams

Primename, kad Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos organizacijų nariai gali naudotis nuolaidomis, kurias siūlo federacijos partneriai.

Nuorodoje rasite nuolaidas, skirtas LTPF nariams. Jomis gali naudotis visi Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos nariai.

Geri pasiūlymai čia. 

Profsąjungai suteikus pagalbą, tarnybinė nuobauda nariui panaikinta

Prieš savaitę vykusiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apsk. VPK) tarnybinių ginčų komisijos posėdyje, priimtas sprendimas panaikinti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariui, kuri jam buvo paskirta š.m.vasarį.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas reaguojant į Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK registruotą pilietės skundą, kuriame dėstomas nepasitenkinimas policijos darbu.

Pareigūno nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo klaidingai įvertinta teisinė situacija dėl nusikalstamos veikos požymių joje buvimo, ir formuluojami nepagrįsti kaltinimai netinkamai vykdžius funkcijas ir teisės aktų reikalavimus. Todėl jis ir kreipėsi į tarnybinų ginčų komisija, kuri, išnagrinėjusi situaciją, tarnybinę nuobaudą pareigūnui panaikino.

Pareigūnui apsiginti padėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkai ir tarnybinių ginčų komisijoje dalyvaujantys du LPPS atstovai, tarybos narė A.Greblikaitė ir pirmininkė  R.Katinienė.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė:

 „ Kauno AVPK išskirtinai yra beveik vienintelė policijos įstaiga šalyje, kurioje kilę nesutarimai su darbdaviu, dažniausiai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, yra sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje. Pozityviai nuteikia tai, kad kreipimasis į ginčų komisiją nėra vien formalumas, o daugeliu atveju pavyksta pasiekti susitarimą pareigūno naudai. Vienas pagrindinių argumentų, kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją yra kompromiso paieška ir siekimas susitarti, konflikto, įtampos tarp įstaigos ir pareigūno neeskalavimas. Ne paslaptis, kad nemažai policijos vadovų, į pareigūnų skundą  teismui, teisėtai pasinaudojant suteikta teise ginti savo interesus, reaguoja jautriai ir asmeniškai. Pačiam pareigūnui dalyvavimas teisme taip pat sukelia nemažai įtampos, streso. Tuo tarpu tarnybinių ginčų komisijoje atmosfera kitokia, nes pareigūno interesams gali atstovauti tiek atstovas, tiek 50 proc.  komisijos sudarantys, įstaigoje veikiančių, profesinių sąjungų  deleguoti atstovai. Kauno AVPK daugeliu atvejų pasiekti palankų sprendimą padeda geras socialinis dialogas, bendras noras ginčus spręsti susitarimų būdu, nes kad ir kaip gaila, dėl kai kurių profesinių sąjungų neatsakingumo, profesinės sąjungos neturi balso teisės persvaros. Tenka pripažinti, kad kai kurios Kauno AVPK veikiančios profesinės sąjungos, pavyzdžiui, profesinė sąjunga ‚Sandrauga“, delegavusios narį į tarnybinių ginčų komisiją nėra mūsų partnerės, siekiant apginti pareigūną, nes  jų deleguotas atstovas į tarnybinių ginčų komisijos posėdžiuose tiesiog nedalyvauja! Džiaugiuosi, kad neturint balso persvaros, pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų, tai sustiprina pareigūno motyvaciją ir pasitikėjimą įstaiga.

Piniginės kompensacijos pareigūnams ar teismo procesai – kokį kelią rinksis Kalėjimų departamentas?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė ne kartą kėlė buvusios Vilniaus pataisos namų vadovybės veiklos, atrankų skaidrumo, nesprendžiamą tarnybinės uniformos klausimą. Naujiems vadovams, pirmtakų paliktas įsisenėjusias problemas tenka spręsti dabar, tačiau daugeliui jų reikia pinigų. Norint kompensuoti pareigūnams už nesuteiktą tarnybinę uniformą reikia apie 100 tūkst. eurų, kurie padėtų išvengti teisminio bylinėjimosi. Vilniaus pataisos namų vadovai suka galvą, kaip gauti pinigų. Tuo tarpu Kalėjimų departamentas, nors problemą ir žino, tačiau, profesinės sąjungos nuomone, jos spręsti neskuba. Ar padės Teisingumo ministerija, pažadėjusi tarpininkauti, sprendžiant šią problemą, netrukus paaiškės. Tačiau profesinė sąjunga teigia, jei atsakymo dėl kompensavimo nesulauks, ragins narius kreiptis į teismą.

Vilniaus pataisos namai

Šie ir kiti klausimai ir buvo aptarti praėjusį ketvirtadienį, Vilniaus pataisos namuose vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo šių pataisos namų direktorius Viktoras Davidenko, pavaduotojas Romas Ostanavičius ir patarėja (žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais) Milda Mečkovskienė, Teisingumo viceministras Ernestas  Jurkonis,  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, tarybos narė Ilona Jankunienė.

Vilniaus pataisos namų direktorius pristatė biudžetą, kalbėjo apie lėšų poreikį metų pradžioje bei papildomą poreikį, kilusį dėl kasmetinių vertinimų, nes jų metu net 56 statutiniams pareigūnams buvo padidintas koeficientas. Nors Vilniaus pataisos namai prašė papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, Kalėjimų departamentas į tai neatsižvelgė.

Susitikime dalyvavęs Teisingumo viceministras pažadėjo tarpininkauti sprendžiant šią problemą,  kad lėšos, kurių trūksta darbo užmokesčiui, Vilniaus pataisos namams būtų skirtos.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, tai, kad vertinimų metu net 56 pareigūnai, už jų gerai atliekamą darbą, buvo  įvertinti, akivaizdūs teigiami pokyčiai, kurių vadovaujant ankstesniam vadovui nebuvo.

Kitas aptartas, pareigūnams itin aktualus,  uniformų klausimas, nes buvusių Vilniaus pataisos namų pareigūnams jos nebuvo laiku išduodamos, todėl dabar pareigūnai siekia gauti už tai kompensaciją.  Kompensacijoms už nesuteiktą uniformą pareigūnams reikia apie 100 tūkst. eurų.

Dėl šios problemos, anot V.Jagmino, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipsis į Kalėjimų departamentą, prašydama ir ragindama skirti lėšų uniformoms kompensuoti ne teismo tvarka.

Susitikime kalbėta apie darbo organizavimo ypatumus, pasiruošimą papildomai  į pusiaukelės namus priimti daugiau nuteistųjų, net iki 100 asmenų bei kitus pokyčius, susijusius su įsigaliosiančiais LR Bausmių vykdymo kodekso pakeitimais.

Neaplenkta ir tardymo izoliatoriaus-kalėjimo statybų eiga. Profesinės sąjungos atstovai domėjosi, kada  šios statybos bus baigtos.

Anot Vilniaus pataisos namų vadovo, tardymo izoliatoriaus–kalėjimo statybų projekto metu ne viskas buvo numatyta ir apgalvota. Paaiškėjus, jog yra tam tikrų trūkumų, norint juos pašalinti ir pradėtoms statyboms užbaigti papildomai reikia 1,5 mln. eurų.