Mobingas ar principingumas?

Ar VĮ „Regitra“ vyksta mobingas, kilo klausimas „Regitra“ darbuotojų profesinei sąjungai, kai per trumpą laiką tas pats šio filialo darbuotojas (egzaminatorius instruktorius) dėl jam primetamų pažeidimų ne tik turėjo savo teisumą įrodinėti teisme, bet vėliau, jau dėl visiškai kitų epizodų, aiškintis ir „Darbo pareigų pažeidimo tyrimo komisijai“ .

Gera žinia, jog š.m. rugpjūčio 17 d. komisija nusprendė darbdaviui siūlyti atleisti darbuotoją nuo drausminės atsakomybės. Bloga žinia, jei tai ne pagrįsti priekaištai, o mobingas, jis gali tęstis ir tęstis, o problema gilėti.

Minėtas darbuotojas įmonėje dirba jau per 15 metų ir jokių priekaištų nei iš darbdavių, nei iš kolegų nebuvo sulaukęs. Tačiau jau metai, kai minėtam darbuotojui pastabų negailima, jis tarsi po padidinamuoju stiklu, o per keletą mėnesių jo atžvilgiu vis vyksta kokių nors pranešimų tyrimai, kurie yra nemalonūs, atima laiko, ir ne pigiai kainuoja. Ar tai mobingas?

Tarptautinių žodžių žodynas aiškina, jog mobingas (ang. mobbing) – puolimas, pasireiškiantis tarp bendradarbių, dažniausiai tarp vienodas pareigas einančių darbuotojų, varginantis, ujantis, įžeidus, užgaulus tam tikro  vieno asmens socialinis išskyrimas.

Tarnybinį pranešimą apie minėto darbuotojo pažeidimus, surašė to paties filialo vyresnysis specialistas, kuris darbdaviui pranešė, kad š.m. gegužės 21 ir 22 dienomis vykusio egzamino metu instruktorius nesivadovavo teisės aktų nuostatomis, nesilaikė nustatytos egzaminavimo ir klientų aptarnavimo tvarkos: nukrypo nuo maršruto egzamino metu; netinkamai vairavo (t.y. viena ranka laikė vairą); ne iš karto suskambus mobiliajam telefonui atmetė skambutį; netinkamai informavimo apie filmavimą; netinkamai  dėvėjo asmenines apsaugos priemones.

Tai, jog komisija nagrinėdama šį atvejį ne tik vadovavosi minėto darbuotojo raštišku paaiškinimu, išklausė jo bei jį atstovaujančio advokato komisijos posėdyje, ir nutarė siūlyti atleisti nuo drausminės atsakomybės, panašu, jog darbuotojui ir šį kartą pavyko įrodyti, jog jei ir padarė smulkių pažeidimų, jie nebuvo tyčiniai, iš to niekam nekilo žalos.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, VĮ „Regitra“ vadovybei vertėtų atkreipti dėmesį į situaciją ir išsiaiškinti ar vykstantys procesai tėra principingumas, ar visgi mobingas.

„Jei įmonėje vyksta mobingas, jam būtina kuo skubiau užkirsti kelią, netoleruoti ir atsakingai imtis veiksmų“, – sakė E.Plokštys.

Susirūpino pareigūnais: susirgusiems dėl tarnybinių pareigų, mokės kompensacijas

Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas š.m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr.4-292 nustatė tvarką, pagal kurią būtų galima, nustačius, jog pareigūnas laikinai nedarbingas tapo dėl jo tarnybinių pareigų, priimti sprendimus dėl jo vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo. Tai pareigūnams aktualus vado įsakymas, ypač šiuo metu, kai didėja rizika tarnyboje užsikrėsti  COVID-19. 

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – tarnybos) vadas įsakymu sudarė Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie VRM pareigūno laikinojo nedarbingumo ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu nustatymo komisiją (toliau – Komisija), kurioje: tarnybos teisės skyriaus vedėjas (komisijos pirmininkas); tarnybos teisės skyriaus vyriausiasis specialistas / teisininkas; pareigūno, kurio atžvilgiu atliekamas tyrimas, tiesioginis vadovas;  tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus vedėjas.

Tarnybos vadas taip pat patvirtino ir minėtos komisijos darbo reglamentą bei įgaliojo tarnybos vado pavaduotoją, gavus pareigūno prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją, pavesti komisijai atlikti tyrimus, pratęsti jų terminą, tvirtinti komisijos išvadas ir priimti sprendimus dėl pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo.

Reglamente nustatyta, jog pareigūnas, kuris tapo laikinai nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba jo laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai pareigūnas tapo laikinai

nedarbingu ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje, nelaimingo atsitikimo pakeliui į tarnybą ar iš

tarnybos), suderinęs su savo tiesioginiu vadovu, prašymą skirti vidutinio jo darbo užmokesčio ir

gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją (toliau – prašymas) turi pateikti tarnybos vado pavaduotojui per 3 darbo dienas nuo laikinojo nedarbingumo pabaigos.

Prie prašymo būtina pridėti dokumentus, galinčius patvirtinti laikinojo nedarbingumo ryšį su

tarnybinių pareigų atlikimu, arba jų kopijas. Jeigu tokių dokumentų nėra, pareigūnas prašyme

privalo nurodyti aplinkybes, patvirtinančias laikinojo nedarbingumo ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareigūnų prašymai gali būti pateikiami tiek tiesiogiai, tiek paštu, tiek elektroniniu paštu.

Gavęs tarnybos vado pavaduotojo pavedimą atlikti tyrimą, komisijos pirmininkas prašymą nukreips pareigūno tiesioginiam vadovui, tarnybos ekonomikos, strateginio planavimo ir

apskaitos valdybos atsiskaitymų su darbuotojais skyriaus (toliau – ESPAV ADS) vedėjui ir

tarnybos teisės skyriaus (toliau – TS) darbuotojui, kuris TS vedėjo nurodymu dalyvaus komisijos

tyrime, nagrinėjant prašymą.

Komisija, per 10 darbo dienų nuo pavedimo, privalo atlikti tyrimą bei pasirašytą tyrimo išvadą pateikti tarnybos vado pavaduotojui. Jeigu šio termino dėl objektyvių priežasčių nepakanka, tarnybos vado pavaduotojas gali jį pratęsti iki 20 darbo dienų.

Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas turi ryšį su tarnybinių pareigų atlikimu, jis įgyja teisę į LR Vidaus tarnybos statuto 66 straipsnio 4 dalyje nustatytą vidutinio jo darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensaciją. Komisijai konstatavus, kad pareigūno laikinasis nedarbingumas neturi ryšio su tarnybinių pareigų atlikimu, apie tai jis turi būti informuojamas per 3 darbo dienas nuo išvados patvirtinimo, nurodant priimto sprendimo priežastis, taip pat jo apskundimo tvarką.

Čia rasite įsakymą ir nustatytą tvarką.

VĮ „Regitros“ vadovybei blogos žinios iš darbo inspekcijos

Neseniai rašėme apie VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančio specialisto pergalę teisme prieš  darbdavį. Tas pats darbuotojas švenčia dar vieną laimėjimą, š.m. rugpjūčio 17 d. Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija priėmė jam palankų sprendimą, kuriuo nusprendė panaikinti VĮ „Regitra“ 2020 m. sausio 27 d. įsakymą „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“; išieškoti iš darbdavio darbuotojo naudai neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį už 2020 m. liepos mėn. – per 300 Eur bei delspinigius.

Į Vilniaus darbo ginčų komisiją VĮ Regitra Panevėžio filialo darbuotojas kreipėsi, prašydamas įpareigoti darbdavį atkurti dėl darbo teisės normų nevykdymo ar netinkamo vykdymo pažeistas jo teises – panaikinti įsakymu skirtas drausminio poveikio priemones:  nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; įspėjimą, kad jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pareigų pažeidimas, darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį, darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės; priteisti po įsakymo priėmimo nemokėtą papildomą darbo užmokestį už darbuotojo veiklos rezultatus iki komisijos sprendimo įvykdymo dienos, delspinigius už dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokėtą darbo užmokestį ar kitas su darbo santykiais susijusias išmokas.

Pažeidimai, už kuriuos buvo taikytos drausminio poveikio priemonės, buvo užfiksuoti egzamino metu, kai praėjusių metų spalio 2 d. egzaminuodamas R.Š. egzamino metu nesilaikė nustatyto maršruto ir trukmės bei dėl etikos pažeidimų prieš egzaminą, t.y. vykusio neformalaus darbuotojo pokalbio su kitu egzaminuojamuoju D.L.

Anot darbuotojo, nustatyto maršruto nesilaikė, nes dar važiuodamas į darbą, pamatė, jog dėl kelio darbų uždaryta egzamino maršrute pažymėta sankryža, o su egzaminuojamuoju kalbėjosi tiesiog norėdamas jį nuraminti, kad atsipalaiduotų ir nestresuotų.

Pasak „Regitra“ Panevėžio filialo darbuotoją komisijoje atstovavusio advokato V.Vėgelio, susidaro vaizdas, jog darbdavys nuolat ieško smulkmeniškų darbo veiklos pažeidimų, norėdamas nutraukti su asmeniu darbo santykius. Advokatas komisijai akcentavo, jog egzamino metu svarbiausia įvertinti egzaminuojamąjį, o jo atstovaujamas asmuo nėra sulaukęs priekaištų dėl šių savo funkcijų vykdymų.

Posėdyje dalyvavęs „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys stebėjosi susidariusia situacija.

 „Smulkių klaidelių darbe gali pasitaikyti visiems, todėl darbdavys turėtų įvertinti, kodėl jos kartojasi arba daromos, ar jos neatsiranda dėl tam tikrų darbo organizavimo ypatumų“, – sakė E.Plokštys.  

Išnagrinėjusi prašymą Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus darbo ginčų komisija jį tenkino iš dalies: įsakymą dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminių priemonių taikymo panaikino, nusprendė išieškoti darbuotoju iš darbdavio neišmokėta papildomą darbo užmokesčio dalį už š.m. liepos  mėnesį, ir delspinigius.

Tarnyboje COVID-19 užsikrėsti rizikuojantys pareigūnai neturi jausti finansinių nuostolių

Vykdydami savo pareigas pareigūnai neturi galimybės pasirinkti su kuo kontaktuoti, o su kuo – ne, tad visiškai natūralu, kad būtent jie dažniau rizikuoja užsikrėsti  ir COVID -19. Kilus įtarimams, jog pareigūnas galėjo bendrauti su įtariamai užsikrėtusiu ar sergančiu asmeniu, privaloma saviizoliacija.

Kaip kompensuojami dėl tarnybos kylantys finansiniai praradimai, kokias teises turi nuo tarnybos nušalinamas ar saviizoliuotis privalantis, ar laukiantis COVID-19 tyrimo rezultatų pareigūnas,  susirūpino Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LTPF), kuri, vos prasidėjus karantinui Lietuvoje, dar šių metų balandžio pradžioje kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją.

COVID-19 susirgimų daugėjant primename, kokias teises turi pareigūnai ir kaip situaciją turėtų spręsti įstaigos.

Pasak VRM viceministro Česlovo Mulmos, Vidaus tarnybos statute (toliau – VTS) ir kituose teisės aktuose yra numatyta pakankamai teisinių galimybių lanksčiai spręsti dėl pareigūnų teisinės padėties ir apmokėjimo būtinos saviizoliacijos laikotarpiu, atsižvelgiant į kiekvienos konkrečios situacijos ypatumus.

Įvertinusi galiojančius teisės aktus, prireikus pareigūnui taikyti saviizoliaciją, Vidaus reikalų ministerija rekomendavo visoms įstaigoms vadovautis toliau nurodytomis teisinėmis galimybėmis:

  • VTS 51 straipsnio 1 dalyje nustatyta galimybė pareigūnui suteikti iki 10 darbo dienų papildomų mokamų atostogų.
  • VTS 49 straipsnyje nustatytos kasmetinės atostogos, kurios gali būti suteikiamos pareigūnui sutikus.
  •  Prireikus taikyti saviizoliaciją, gali būti taikomas nuotolinis darbas (jei tai įmanoma, atsižvelgus į pareigūno atliekamų funkcijų pobūdį).
  • Vadovaujantis VTS 46 straipsniu, gali būti koreguojamas pareigūno darbo (pamainų) grafikas ir saviizoliacijos laikotarpiu nustatomas poilsio laikas. Ši galimybė ypač rekomenduotina tais atvejais, kai pareigūnui negali būti taikomas nuotolinis darbas, pareigūnas dirba pamainomis ir saviizoliacijos laikotarpis yra santykinai neilgas (pavyzdžiui, kelios dienos, kol laukiama tyrimo dėl COVID-19 rezultato).
  •  Prireikus taikyti saviizoliaciją, pareigūnas taip pat gali kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad jam, vadovaujantis Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo valstybės lygio ekstremaliosios situacijos ar karantino visos Lietuvos Respublikos mastu dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimo grėsmės laikotarpiu laikinosios tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2020 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. V- 238/A1-170, būtų išduodamas 14 kalendorinių dienų elektroninis nedarbingumo pažymėjimas, nurodant priežastį „Epideminė situacija“ ir atitinkamą ligos kodą, jei pareigūnas buvo užsienio šalyje arba turėjo sąlytį su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) ir jam nėra galimybės pasinaudoti nuotoliniu darbu arba darbdavys jam nepaskelbė prastovos. Laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnui mokama ligos išmoka teisės aktų nustatyta tvarka.
  • VTS 66 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta galimybė kompensuoti pareigūno vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumą, jei tam yra pagrindas (vadovaujantis LR Vyriausybės 2013 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 239 „Dėl vidutinio darbo užmokesčio ir gautos ligos išmokos skirtumo kompensavimo laikinai tapus nedarbingu dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu“).

Vidaus reikalų viceministras akcentavo, jog priimant sprendimus dėl pareigūnų, kurie turėjo kontaktą su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu, vykdydami tarnybines pareigas, būtina užtikrinti tokių priemonių taikymą, dėl kurių šie pareigūnai neturėtų finansinių praradimų arba jie būtų minimalūs.

Vidaus reikalų ministerijos nuomone, VTS 45 straipsnyje nustatytas pareigūnų nušalinimas nuo pareigų galėtų būti taikomas tik išimtiniais atvejais, kai dėl objektyvių priežasčių nebūtų galimybės taikyti pirmiau nurodytų priemonių ir kai pareigūno kontaktas su įtariamu ar sergančiu COVID-19 liga asmeniu nėra susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu.

Pareigūnui privaloma kompensuoti, kai rizikuoja sveikata ne tarnybos metu

Po to, kai viešoje erdvėje pasirodė informacija apie dar vieną ne tarnybos metu sužalotą policijos pareigūną, kuris ėmėsi  neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui, Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinį komisarą Renatą Požėlą ir pasiūlė priimti teisės aktą, kuriuo būtų reglamentuojamas socialinių garantijų taikymas pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, o į šakos kolektyvinę sutartį įtraukti nuostatas, kad pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo ne tarnybos metu vykdydami tarnybines pareigas, būtų taikomos visos socialinės garantijos.

Visai neseniai, liepos 26 d. Šiauliuose sulaikomas neblaivus vairuotojas sulaužė policijos pareigūnui ranką. Pareigūnas įvykio metu buvo neuniformuotas ir ne tarnyboje. Dėl šio įvykio šiuo metu vyksta tarnybinis patikrinimas. Daugiau apie įvykį skaitykite čia.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, siūlyti Generaliniam komisarui reglamentuoti socialinių garantijų taikymą pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, nuspręsta, kai paaiškėjo, kad nesant teisinio reglamentavimo, tokiose situacijoje paliekama erdvė interpretacijoms.

Anot LPPS pirmininkės, kaip bus vertinama situacija paliekama tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui ir įstaigos vadovui.

Lietuvos policijos profesinei sąjungai, pasak R.Katinienės, svarbu, kad būtų suformuota tinkama praktika dėl teisingo kompensavimo bei ji reglamentuota teisės aktuose ar susitarimuose su profesine sąjunga.

LPPS pirmininkė teigia, jog Policijos įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šią pareigą kiekvienas policijos pareigūnas privalo vykdyti ir ne tarnybos metu.

Anot LPPS pirmininkės, Vidaus tarnybos statutas numato kompensacijų mokėjimą pareigūnams, kurie susižalojo ar buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

„Įstatymas neapibrėžė, kad kompensacijos yra mokamos tik tokiu atveju, kai pareigūnas susižaloja tarnybos metu, taigi, logiška, jog ir ne tarnybos metu vykdant Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą, kompensacija privalo būti mokama, jeigu būtų nustatyta, kad pareigūnas veikė padidinto pavojaus sąlygomis“, -sakė profsąjungos pirmininkė.

Profesinės sąjungos nuomone, jei Policijos departamentas teisės akto pagalba aiškiai apibrėžtų taisykles, kaip būtų taikomas Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis pareigūnui susižalojus ne tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, pavyktų išvengti galimų tarnybinių ginčų dėl skirtingo apskričių policijos įstaigų panašių atvejų traktavimo.

LPPS pirmininkė akcentavo, jog itin svarbu užtikrinti, kad nenustačius padidėjusio pavojaus, kiekvienas atvejis būtų pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu ir pareigūnui būtų mokama didesnė ligos išmoka.

„Kiekvienas pareigūnas turi žinoti, kad rizikuodamas savo sveikata ne tarnybos metu sulauks visų jam priklausančių socialinių garantijų“, – sakė R.Katinienė.

Kodėl nebemokama priemoka už pavojingas darbo sąlygas?

Lietuvos policijos profesinė sąjunga sulaukė daug paklausimų iš savo narių, kodėl nuo š.m. birželio 17 d. nebemokama priemoka už pavojingas darbo sąlygas, nors Lietuvoje nėra atšaukta valstybės lygio ekstremalioji padėtis.

Profesinė sąjunga atkreipia dėmesį, kad teritorinės policijos įstaigos priemokas už pavojingas darbo sąlygas pareigūnams mokėjo remiantis Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-05-18 įsakymo Nr. 20-TA-238 „Dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) valdymo priemonių taikymo, organizuojant darbą policijos įstaigose karantino švelninimo sąlygomis, tvarkos aprašo patvirtinimo“ 2.1 punktu, kuriame įtvirtintas nurodymas policijos įstaigų vadovams karantino laikotarpiu nuo 2020-05-01 skirti nustatyto dydžio priemokas pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, kurios dydis nustatomas atsižvelgiant į realias atitinkamų funkcijų vykdymo apimtis. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020-06-10 nutarimu Nr. 579 nuo š.m. birželio 17 d. karantinas Lietuvos Respublikoje buvo atšauktas, todėl teritorinės policijos įstaigos nutraukė priemokų mokėjimą už pavojingas darbo sąlygas.

Profesinė sąjunga atidžiai stebi epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir dar padidėjus nustatytų ligos atvejų per dieną skaičiui, kreipsis į Lietuvos policijos generalinį komisarą, kad vėl būtų mokamos priemokos už pavojingas darbo sąlygas.

Teismas ginčą išsprendė „Regitra“ darbuotojo naudai

Penkiolika metų VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančiam specialistui, po asmens skundo, darbdavys pritaikė griežtas drausminio poveikio priemones, kurias š.m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje panaikino.

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, apie profsąjungos nariui priimtą palankų teismo sprendimą sakė, jog džiaugiasi, kad drausminio poveikio priemonės specialistui panaikintos bei akcentavo, jog ginčą buvo galima išspręsti dar Ginčų komisijoje, kuri taip pat nagrinėjo minėtą atvejį, taip išvengiant neigiamų pasekmių: ilgo bylinėjimosi ir papildomų išlaidų, kurias patyrė abi pusės.

Primename, jog „Regitra“ specialistas drausminio  poveikio priemonių susilaukė po to, kai praėjusių metų liepos  25 d., po vieno asmens, siekiančio gauti vairuotojo pažymėjimą, egzaminavimo, įmonė gavo egzaminuojamojo apeliacinį skundą, kuriame egzaminuotojas kaltintas nemandagiu elgesiu, kuris, neva, lėmė, klaidas egzamino metu.

Šio skundo pagrindu praėjusių metų spalio 2 d. „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“ specialistui taikytos drausminio poveikio priemonės. Nuspręsta nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; specialistas įpareigotas per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Taip pat specialistas įspėtas, jog vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pažeidimas darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, panaikino valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“, priteisė specialistui neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį – per 2000 eurų bei per 200 Eur delspinigių. Prašymą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė.

Bylinėjimosi išlaidas – per 1000 Eur, kurias patyrė specialistas, priteista apmokėti VĮ „Regitra“. Įmonė turės sumokėti ir žyminį mokestį valstybės naudai.

Ir tai ne visos „Regitra“ išlaidos. Šiam procesui buvo pasamdytas advokatas, tad lieka tik spėlioti ar už šias paslaugas apmokėjo draudimas,  ar teko atverti įmonės piniginę.

Apmaudu tai, kad darbuotojas, kuris išdrįso „mesti pirštinę“ ir bylinėtis su „Regitra“, panašu, gali sulaukti pasekmių. Visai netrukus dar vienas ginčas, susijęs su tuo pačiu darbuotoju ir vėl bus nagrinėjamas Ginčų komisijoje. Ar šįsyk Ginčų komisija spręs jį iš esmės, netrukus sužinosime. Bet kokiu atveju, profesinė sąjunga pasirengusi ginti savo narį teisme.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos.

Tauragėje viltys socialinį dialogą kurti iš naujo

Praėjusią savaitę Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė buvo susitikusi su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato  LPPS atstovais – tarybos nariu Tadu Mažučiu ir skyriaus pirmininku Andriumi Jančausku.

Susitikime aptarti Tauragės LPPS nariams aktualūs klausimai ir jau keletą metų nutrūkusio bendradarbiavimo su šios apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe atkūrimo galimybės. 

Po šio susitikimo kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė užsiminė, jog ketina artimiausiu metu susitikti ir su profsąjungos nariais, ir su šios apskrities policijos vadovybe.

„Ne paslaptis, kad jau keli metai socialinis dialogas, kuris anksčiau buvos pakankamai geras, tarp Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės ir profesinės sąjungos ne tik nutrūko, bet santykiai, švelniai tariant, buvo įtempti. Tačiau profesinė sąjunga, atsižvelgdama į vadovų iniciatyvą bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti problemas, artimiausiu metu planuoja susitikimą tiek su savo nariais, tiek su Tauragės apskrities policijos vadovybe. Juose bus ieškoma tinkamiausių sprendimų geresniam socialiniam dialogui“, – kalbėjo R.Katinienė.

Pareigūnai mokėsi derėtis su darbdaviu

Rugpjūčio 7 dieną Klaipėdoje vyko apskritojo stalo diskusija – mokymai „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame dalyvavo Klaipėdos apskrities pareigūnai.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, apskritojo stalo diskusijoje daug dėmesio skirta Šakos kolektyvinės sutarties projektui ir šiuo metu vykstančioms deryboms.

Diskusijos–mokymų dalyviams buvo pristatyti svarbiausi profsąjungos siūlymai. Vienas jų – konsultuotis ir tartis su profesinėmis sąjungomis dėl biudžeto ir numatomų asignavimų poreikio darbo užmokesčiui bei teikti informaciją apie finansinę padėtį. Taip pat siūloma, jog sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti, suderinus su profesine sąjunga. Siekiama, kad Šakos sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog privaloma informuoti profesinę sąjungą apie rengiamus teisės aktus, susijusius su darbuotojų darbo, profesinių, ekonominių, socialinių ir garantijų keitimais ir kt.

Siekiama, kad sutartyje būtų numatyta papildomomis atostogomis ir išmokomis skatinti 10,15, 20, 25,30 metų įstaigoje išdirbusius pareigūnus; numatyti ne mažesnį kaip 15 proc.priedą už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Profsąjunga siekia, jog pareigūnams nebūtų taikoma materialinė atsakomybė, jei jų veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat – jog tarnybiniai automobiliai, su kuriais patruliuojama, būtų drausti KASKO draudimu ir daug kitų, pareigūnams naudingų pasiūlymų.

Diskusijoje dalyvavusieji Klaipėdos AVPK LPPS nariai pritarė LPPS derybinei pozicijai, kad sutartyje privalo būti atskiras socialinių paslaugų paketas profesinės sąjungos nariams, sutarta dėl prioritetinių sutarties punktų ir sąlygų.

Anot R.Katinienės, Šakos kolektyvinė sutartis be socialinių paslaugų paketo profsąjungos nariams  būtų tik formali ir profesinei sąjungai nereikalinga.

„Teikdami pasiūlymus Šakos sutarčiai siekiame, kad ji būtų efektyvus instrumentas reguliuoti darbo bei su juo susijusiems santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio“, – sakė LPPS pirmininkė.