Kaune pasirašyta bendradarbiavimo sutartis

Šiandien Kaune Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS) ir Nepriklausoma savarankiška Įkalinimo įstaigų pareigūnų ir darbuotojų profesinė sąjunga  pasirašė tarptautinę bendradarbiavimo sutartį.

Pasak LRITĮPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, šis susitarimas atveria naujas galimybes dalintis patirtimi ir sėkmingai ginti savo narių interesus tarptautiniame lygmenyje.

Lietuvoje vieši Lenkijos profesinių sąjungų atstovai

Š.m. gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų atstovai Lenkijos profesinių sąjungų kvietimu viešėjo Varšuvoje, dabar su atsakomuoju vizitu Lietuvoje lankosi Lenkijoje veikiančių bausmių vykdymo sistemos profesinių sąjungų atstovai.

Per dvi vizito dienas svečiai aplankys Pravieniškių pataisos namus-atvirą koloniją, susitiks su Kalėjimų departamento vadovybe, pabuvos Lukiškių kalėjime –tardymo izoliatoriuje, dalyvaus konferencijoje bei pamatys keletą kultūrinių – istorinių objektų.

Klaipėdoje veiklą pradėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos skyrius

Rugsėjo 10 d. buvo įsteigtas dar vienas Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) -Klaipėdos – skyrius. Tai jau trečiasis šios profesinės sąjungos skyrius.

LPPS Klaipėdos skyrius veiks Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate.

LPPS Klaipėdos skyriaus pirmininke steigiamajame susirinkime išrinkta Julita Razmantienė, jos pavaduotojais – Žydrūnas Kazbaraitis ir Simona Zabitė.

LPPS Klaipėdos skyriaus taryboje dirbs Marius Krajinas, Rolandas Jonušas ir Povilas Bočkus.

Pasak LPPS pirmininkės Romos Katinienės, tokia profesinės sąjungos plėtra leis dar aktyviau veikti bei atstovauti darbuotojų interesams.

„Profesinėje sąjungoje yra daug labai aktyvių žmonių, auga nauji lyderiai. Šie aktyvūs žmonės, veikiantys profesinės sąjungos skyriuose dar greičiau ir tiksliau reaguos į problemas, padės ieškoti jų sprendimo būdų, o prireikus, derėsis su darbdaviu dėl palankesnių sąlygų pareigūnams užtikrinimo“, –  sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

 

Nuteistųjų pabėgimų daugės, jei Vyriausybė nesuras lėšų pataisos namų infrastruktūrai

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas, po įvykio, kai vakar (rugsėjo 8 d.) iš Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Pirmojo sektoriaus pabėgo nuteistasis, sakė, jog pareigūnas padarė viską ir net daugiau, kad sustabdytų bėglį. Deja, pasikeitus teisinei bazei, pataisos įstaigų pareigūnai neturi teisės panaudoti šaunamojo ginklo nuteistojo pabėgimo atveju.

„Profesinė sąjunga jau anksčiau buvo įspėjusi, jog uždraudus naudoti tarnybinį ginklą tokiais atvejais, pabėgimų daugės, ypač po to, kai nors vieną jų pavyks realizuoti. Ir štai mes jau matome pasekmes. Todėl kažin ar prasmingos šnekos, jog ketinama peržiūrėti apsaugos postų išdėstymą, nes bėdos slypi visai ne čia. Atkreipiame  dėmesį, kad visos įkalinimo įstaigos yra senos, ne išimtis ir  Pravieniškių pataisos namų Pirmasis sektorius“, – sakė K.Pauliukas.

Nors Kalėjimų departamento pranešime spaudai minima, jog ketinama įvertinti inžinerinių įrenginių kokybę bei veiksmingumą, anot LRITĮPS pirmininko, išspręsti problemas nepakanka vien departamento ir net Teisingumo ministro valios.

„Norint užtikrinti tinkamą apsaugą, pirmiausia reikalingos didžiulės investicijos. Būtina pakeisti tvoras, visą susidėvėjusį inžinerinį tinklą, apšvietimą. Įstaigos vadovas vienas, su turimomis lėšomis šių problemų neišspręs, nors ir labai stengiasi. Būtinas Vyriausybės dėmesys šiai problemai ir didelės lėšos. Siūlome peržiūrėti ir šaunamojo ginklo panaudojimo tvarką“, – teigė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, pareigūnai, kurie ėmėsi priemonių nuteistąjį sulaikyti turi sulaukti ne tarnybinio patikrinimo, o paskatinimo, tuo tarpu nuteistasis – griežtos bausmės.

Mokymų centre diskutuota ir apie testų laikymą, ir apie mokymus jaunesniesiems specialistams

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir atstovė Alytaus pataisos namuose Jurgita Mansevičienė praėjusios savaitės pabaigoje apsilankė Kalėjimų departamento Mokymo centre.

Susitikime kalbėta apie studijuojančių jaunų pareigūnų kuravimą įstaigose ir tai, jog tokia veikla turėtų būti priskiriama specialią, tinkamiausio kolegos, atranką praėjusiems pareigūnams bei problemas dėl nuotolinių mokymų  ir testo laikymo.

Anot profesinės sąjungos atstovų, kursantai turėtų būti priskiriami budinčiai pamainai, o juos kuruoti paskirtas vienas iš pamainoje dirbančių pareigūnų. Tai leistų daug efektyviau ir naudingiau jaunam pareigūnui mokytis ir susipažinti su darbo specifika.

LRITĮPS pirmininkas domėjosi ar rengiant testus atsižvelgta į tai, jog nuo š.m. liepos mėn. keitėsi kai kurie teisės aktai, nes nuotolinio mokymo programa sudaryta iki šių pakeitimų įsigaliojimo – gegužės mėnesį. K.Pauliukas sakė, jog pareigūnai turėtų žinoti, kokiais teisės aktais remtis sprendžiant testus ir žinoti, ar pasikeitus teisės aktams, jie buvo pakoreguoti.

LRITĮPS pirmininkas kalbėjo, jog testų neišlaikiusiems pareigūnams neturėtų būti taikomos sankcijos, kurios atimtų galimybę kelti koeficientą ar kitaip pablogintų pareigūno situaciją.

Mokymo centro atstovė teigė, jog jie pasirengęs padėti, kiek tik gali, tačiau testus pareigūnams laikyti reikės, o dėl pasekmių, akcentavo, jog reikėtų kalbėtis su Kalėjimų departamento vadovybe bei priminė, jog įstaigos privalo sudaryti galimybes pareigūnams mokytis ir ruoštis testo laikymui darbo metu.

Susitikime aptarta ir mokymų Resocializacijos skyriaus darbuotojams būtinybė, nes dėl didelės pareigūnų kaitos, į šį skyrių atėję nauji pareigūnai, neišklausę mokymų, negali atlikti kai kurių savo funkcijų.

Pasak J.Mansevičienės, vis dar nepatvirtinta individualaus plano sudarymo metodika, todėl pareigūnai ją rengia skirtingai, kaip išmano, o taip neturėtų būti.

Susitarta artimiausiu metu surengti Kalėjimų departamento, Mokymo centro ir Resocializacijos skyriaus darbuotojų bei vadovų susitikimą, kuriame būtų aptartos problemos, jų sprendimo galimybės ir kt.

Profesinės sąjungos atstovai Mokymų centro atstovams perdavė ir pareigūnų priekaištus, kad metai iš metų organizuojami mokymai tomis pačiomis temomis, pasigendama jaunesniesiems specialistams skirtų temų.

Mokymo centro atstovė teigė, jog mokymo planą rengia Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų  personalo skyriai, todėl šią problemą vertėtų aptarti su departamento vadovybe.

Aptartos Kalėjimų departamento Mokymo centro galimybės patiems organizuoti atrankas pretendentams, norintiems studijuoti ir tapti kursantais, juolab, kad šis centras turi ir kvalifikuotus darbuotojus, ir tinkamas sąlygas tai daryti.

Pasak LRITĮPS pirmininko, malonu, jog Mokymo centras linkęs bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis, girdi problemas ir nori, kad jos būtų sprendžiamos.

Profesinė sąjunga tikisi, jog artimiausiu metu susitikus su Kalėjimų departamento vadovybe bus aptartos iškeltos problemos, gauti atsakymai į klausimus, prieita kompromisinių sprendimų.

 

 

Tarnyboje sužalota pareigūnė įrodė, jog dirbo padidinto pavojingumo sąlygomis

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) narė Rokiškio policijos komisariato pareigūnė Kristina Galvydienė, atstovaujama profesinės sąjungos teisininkų,  įrodė, kad jos sveikata buvo sutrikdyta vykdant tarnybines pareigas padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, todėl policijos komisariatas turi jai išmokėti kompensaciją pagal Lietuvos Respublikos vidaus tarybos statuto (toliau – Statutas) 50 straipsnio 3 dalį. Teisingumą pasiekti, anot pareigūnės jai padėjo didžiulis vidinis noras įrodyti tiesą, profesinės sąjungos teisininkai bei kolegų palaikymas.

LRITĮPS narė buvo priversta kreiptis į teismą ir skųsti Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Panevėžio AVPK) Tarnybinio patikrinimo išvadą, po to, kai buvo konstatuota, jog pareigūnė sužalojimus patyrė vykdydama tarnybines pareigas, tačiau tarnybinių pareigų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, bei nuspręsta kompensacijos, numatytos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje, nemokėti.

Priminsime, jog Rokiškio policijos komisariato veiklos skyriaus vyriausioji  tyrėja 2018 m. gegužės 12 d. specialiuoju automobiliu kartu su kolega patruliavo Rokiškio mieste ir Juodupės bei Obelių seniūnijoje. Nors vyriausiosios tyrėjos darbas susijęs su ikiteisminių tyrimų veiksmų atlikimu, tačiau dėl didelio darbo krūvio ir pareigūnų trūkumo papildomai tenka vykdyti ir patruliavimo funkcijas. Patruliuojant ekipažas gavo pranešimą, jog gauta informacija apie įtartinai, galimai neblaivaus vairuotojo vairuojamą automobilį, kurį reikia sustabdyti ir patikrinti. Kadangi tokie pranešimai priskiriami „B“ kategorijos įvykiams, į juos sureaguoti pareigūnai privalo ne vėliau kaip per 20 minučių, tarnybinį automobilį vairavęs pareigūnės kolega, įjungęs švyturėlius ir specialiuosius garsinius signalus, didesniu nei leistina greičiu skubėjo surasti ir patikrinti galimai girtą automobilio vairuotoją.

Tarnybiniam automobiliui kelio Daugpilis-Rokiškis-Panevėžys 23,150 km, sankryžoje, išvažiavus į priešpriešinio eismo juostą, kad aplenktų ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį VW Golf, šis, nerodydamas posūkio, kirsdamas dvigubą ištisinę juostą, staiga pasuko į kairę ir atsitrenkė į skubantį policijos automobilį. Eismo įvykio metu policijos pareigūnei buvo diagnozuotas stuburo kaklinės dalies raiščių patempimas ir dešinės krūties sumušimas.

Po šio įvykio atlikusi tarnybinį patikrinimą konstatuota, jog pareigūnė sužalojimus patyrė vykdydama tarnybines pareigas, tačiau jų atlikimas nebuvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ir sveikatai, todėl nuspręsta kompensacijos, numatytos Statuto 50 straipsnio 3 dalyje, nemokėti.

Pareigūnė laikėsi savo pozicijos, kad tarnybinis patikrinimas atliktas neišsamiai ir neobjektyviai, o kompensacija jai priklauso, nes leistino greičio viršijimas ir važiavimas priešpriešinio eismo juosta, yra faktoriai, lemiantys, kad jos sveikata buvo sutrikdyta būtent vykdant tarnybą padidėjusio pavojaus ar rizikos pareigūno gyvybei ir sveikatai sąlygomis.

Panevėžio AVPK minėtą įvykį traktavo kaip nelaimingą atsitikimą, kurį lėmė neatsargus kito asmens, neturėjusio ketinimo sužaloti pareigūnę, elgesys, o į tokį įvykį, anot Panevėžio AVPK, galėjo patekti bet kuris asmuo.

Pirmosios instancijos teismas pareigūnės skundą praėjusių metų pabaigoje atmetė kaip nepagrįstą.

Profesinės sąjungos teisininkų atstovaujama pareigūnė apeliaciniu skundu kreipėsi į aukštesnės instancijos teismą.

Teisėjų kolegija nusprendė, kad situacija, kurios metu sutrikdyta pareigūnės sveikata, nėra įprasta atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, o išskirtinė ir trumpalaikio pobūdžio.

„Specialiosios transporto priemonės su įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais vairavimas ir (arba) buvimas tokios transporto priemonės ekipažo nariu (net ir esant KET 186 punkte įtvirtintai pareigai tokių automobilių vairuotojams pasinaudoti pirmenybe tik tuo atveju, jeigu nepakenks eismo saugumui, ir tik įsitikinus, kad jiems duodamas kelias) susijęs su padidintu pavojumi ir rizika tokiomis išskirtinėmis sąlygomis eisme dalyvaujančios specialiosios transporto priemonės vairuotojo, ekipažo nario sveikatai ir gyvybei. Todėl nagrinėjamoje byloje susiklosčiusi situacija, kai dėl ypatingų tarnybos metu susidariusių aplinkybių (t.y. iškilusios būtinybės ne vėliau kaip per 20 min.sustabdyti chuliganiškai vairuojamą automobilį), policijos patrulių ekipažas, atlikdamas savo tiesiogines pareigas teisėtai eisme dalyvavo įjungtais švyturėliais ir specialiaisiais garso signalais, nelaikytina įprastu pareigybės aprašyme nustatytų funkcijų atlikimu“, – rašoma teismo sprendime.

Teismas nusprendė, jog pareigūnė, atlikdama tarnybines pareigas veikė padidėjusio pavojaus ir rizikos pareigūno gyvybei ar sveikatai sąlygomis, todėl Panevėžio AVPK nepagrįstai atsisakė spręsti Statuto 50 straipsnio 3 dalyje numatytos kompensacijos išmokėjimo klausimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino pirmosios instancijos teismo sprendimą, pareigūnės skundą tenkino, o skundžiamą išvadą panaikino.

Panevėžio AVPK turės spręsti kompensacijos pareigūnei išmokėjimo klausimą.

Anot teismą laimėjusios pareigūnės Kristinos Galvydienės, džiugu, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paneigė Panevėžio apygardos teismo sprendimą.

„ Labai džiaugiuosi, nors, teismo procesas kainavo nervų, laiko sąnaudų, bet aš labai tikėjau, kad pavyks įrodyti tiesą. Buvo skaudu, kad Panevėžio apygardos teismas, priėmęs nepalankų man sprendimą, visiškai neatsižvelgė į mūsų argumentus bei tai, ko prašėme. Todėl gavusi Panevėžio apygardos teismo sprendimą supratau, kad kovosiu iki galo.Manau, kad pasiekti pergalę pavyko ir dėl mano vidinio įsitikinimo, įdėtų pastangų ir bendradarbiavimo su profesine sąjunga. Profesinės sąjungos teisininkai manęs nenuvylė. Jaučiau ne tik profesinės sąjungos, bet ir kolegų palaikymą. Todėl skatinčiau visus kolegas, nebijoti pakovoti už savo tiesą ir įsitikinimus“, – sakė K.Galvydienė.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga rudenį narius pakvies į mokymus

Rugpjūčio 29 d. vyko Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos posėdis. Jame dalyvavo profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa, pavaduotojai Žygimantas Kalpokas ir Jolita Večkienė, tarybos nariai Jovita Žymantienė ir Marius Bojarūnas.

Posėdyje pristatyta profesinės sąjungos finansinė ataskaita, narių skaičius. Nuspręsta jau spalio mėnesį profesinės sąjungos nariams surengti dviejų dienų mokymus bei konferenciją. Jų metu ketinama narius supažindinti su Nacionaline kolektyvine ir  VSAT šakos kolektyvine sutartimis.

Detalesnė mokymų programa šiuo metu yra ruošiama. Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir profesinės sąjungos nariams ji bus pateikta rugsėjo mėnesį.

Pažymėtina, kad mokymai ir konferencija bus surengti vadovaujantis VSAT šakos kolektyvinės sutarties VII sk. 64 str., o tai reiškia, jog juose dalyvavusiems profesinės sąjungos nariams už šias dvi dienas bus mokamas nustatytas darbo užmokestis. VSAT šakos kolektyvinė sutartis čia.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tarybos posėdyje priimti sprendimai dėl profesinės sąjungos narystės bei lengvatų įvairioms paslaugoms nariams teikimo plėtimo strategijos, pasidalinta atsakomybių sritimis ir darbais.

Taryba dėkoja nariams už suteiktą paramą ir pasitikėjimą, siekiant įgyvendinti Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos tikslus.

Ginčų komisija sutiko, jog patrulis nubaustas nepagrįstai

 

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė sako, jog labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai stiprina pasitikėjimą ne tik savimi, bet ir pačia institucija.

 

Neseniai Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) tarnybinių ginčų komisija  panaikino Patrulių rinktinės vyriausiajam patruliui skirtą tarnybinę nuobaudą – pastabą. Ji buvo skirta, neva, pareigūnui padarius tarnybinį nusižengimą, pažeidus Policijos patrulių veiklos instrukcijos 28 punkto reikalavimus: „Sustabdęs ar prieš prieidamas prie stovinčios transporto priemonės, policijos patrulis ryšio priemone privalo pranešti budėtojui tikrinimo vietą, transporto priemonės markę, valstybinį numerį, stabdymo ar tikrinimo priežastį. Jei transporto priemonės stabdomos policinių priemonių metu, šio punkto reikalavimai netaikomi, o informaciją apie priemonės vykdymo metu patikrintų transporto priemonių skaičių ir priemonės rezultatus tarnybiniu pranešimu budėtojui pateikia už priemonės vykdymą atsakingas pareigūnas“.

Tarnybinio patikrinimo procedūra vyriausiojo patrulio atžvilgiu buvo pradėta, nes jis nepranešė budėtojui apie sustabdytą automobilį, jo stabdymo, tikrinimo priežastį ir nesurašė tarnybinio pranešimo bei nepateikė jo Kauno AVPK Patrulių rinktinės pamainos pareigūnui.

Tačiau, dar teikdamas paaiškinimą, pareigūnas paminėjo, jog visa tai buvo padaryta, budėtojui apie sustabdytą automobilį pranešta, o jo žodžius galima nesunkiai patikrinti, nes tarnybiniame automobilyje, kuriuo vykdė tarnybą, įrengtos vaizdo ir garso fiksavimo priemonės, kurias peržiūrėjus, tai ir matytųsi.

Vis dėlto tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo konstatuota, jog pareigūnas  padarė tarnybinį nusižengimą. Ja remiantis vyriausiajam patruliui, atsakingam už pamainą, buvo skirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Minėtas vyriausiasis patrulis yra Lietuvos policijos profesinės sąjungos narys, todėl Kauno AVPK Tarnybinių ginčų komisijai prašymą, dėl ginčo nagrinėjimo komisijoje, rengė ir posėdyje atstovavo Profesinių sąjungų centro teisininkė, kuri palaikė vyriausiojo patrulio poziciją, kad jokio pažeidimo jis nepadarė, o jo atžvilgiu atliktas tyrimas neobjektyvus, ignoruojantis svarbias aplinkybes.

Situaciją išnagrinėjusi Ginčų komisija, kuriai pirmininkavo, Kauno AVPK tarnybinių ginčų komisijos pirmininko pavaduotoja Roma Katinienė, vienbalsiai nusprendė jog pareigūnas teisus, visos abejonės traktuotinos tarnybinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai,  todėl priėmė sprendimą nuobaudą panaikinti.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės R.Katinienės, Ginčų komisija, kaip tarnybinių ginčų sprendimo įrankis, yra alternatyva ilgiems bylinėjimosi procesams.

„Labai svarbu, kad eilinis pareigūnas savo teises gali apginti įstaigos viduje, neperkeliant ginčo į teismus, tai sustiprina jo pasitikėjimą tiek savimi, tiek pačia institucija. Kitas labai svarbus aspektas, ieškant konsensuso ginčų komisijoje, yra socialinis dialogas. Kai vienbalsiai priimamas sprendimas, galima drąsiai teigti, kad tiek viena, tiek kita pusė išmoko nedemonstruoti savo „įtakų ir galios“, klausytis argumentų ir, kad iš tiesų svarbiausias yra policijos pareigūnas“, – sakė LPPS pirmininkė.

Keliaukime!

Kviečiame keliauti. Šį kartą mūsų maršrutas drieksis į Albaniją.

Aplankysime BELGRADĄ – SKOPJE – OCHRIDĄ – BERATĄ – LOGAROS NAC. PARKĄ – HIMARĄ–BUTRINTĄ – KSAMILĮ – GIROKASTERĮ –TIRANĄ – KRUJĄ – ŠKODERĮ – ULČINĮ – STARYJ BAR – LOVČENO NAC. PARKĄ – KOTORĄ –DUBROVNIKĄ – MOSTARĄ – SARAJEVĄ.

Kelionės data 2019 m. spalio 5 d. – spalio 16 d. Kelionės kaina profsąjungos nariams ir jų šeimos nariams – 395 Eur.

1 DIENA. Spalio 5 d.

Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Kelionė per Lenkiją. Nakvynė viešbutyje Čekijoje arba Slovakijoje.

2 DIENA. Spalio 6 d.

Pusryčiai. Kelionė per Slovakiją, Vengriją, Serbiją. Atvykstame į Belgradą. Ekskursija Serbijos sostinėje, kuri turtinga ir turkiška, ir šiuolaikine architektūra: Rotušė, Parlamento rūmai, didžiausia Serbijoje stačiatikių šventovė Šv. Savos cerkvė, Respublikos aikštė su Nacionalinio teatro rūmais ir nacionaliniu muziejumi, kunigaikščiui Michailui skirtos skulptūros, Kalemegdano parkas, didinga Belgrado tvirtovė, garsusis karaliaus Aleksandro bulvaras – ilgiausia mieste pėsčiųjų alėja. Kelionė per Serbiją. Nakvynė viešbutyje Serbijoje.

3 DIENA. Spalio 7 d.

Pusryčiai. Kelionė per Serbiją, Makedoniją. Atvykstame į Makedonijos sostinę Skopjė – Motinos Teresės gimtąjį miestą. Miesto senąją ir naująją dalis jungia akmeninis tiltas per didžiausią Makedonijos upę Vardarą. Trumpa apžvalginė ekskursija po miestą: Mustafa Pasha mečetė, miesto simbolis – Bizantijos laikų tvirtovė, senasis turkų laikais statytas miesto kvartalas, miesto centras su Makedonijos praeitį įamžinančiais paminklais.

Vykstame į vieną iš gražiausių Makedonijos miestą Ochridą, saugomą UNESCO ir daug metų žinomą kaip slavų Jeruzalė. Pasakojama, jog viduramžiais miestas turėjęs net 365 cerkves – kiekvienai metų dienai po vieną. Šiandien miestą puošia išlikę I a. romėnų amfiteatro liekanos, ankstyvųjų krikščionių Šv. Erazmo bažnyčia, Šv. Panteleimono vienuolynas – seniausias slavų pasaulyje, Šv. Sofijos cerkvė ir  Bulgarijos caro Samuelio tvirtovė*. Nuo Ochrido ežero pakrantės atsiveria pasakiškas vaizdas į ežero platybes. Beje, jis įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą ir yra pats giliausias ir seniausias Balkanų ežeras. Esant galimybei galėsite leistis į smagų pasiplaukiojimą laiveliu* ir mėgautis iš vandens karalijos į miestą atsiveriančiais vaizdais. Kelionė per Makedoniją, Albaniją. Nakvynė viešbutyje.

4 DIENA. Spalio 8 d.

Pusryčiai. Vykstame į Beratą – vieną gražiausių ir turtingiausią architektūrą išlaikiusių Albanijos miestų. Dėl savo grožio bei unikalaus osmanų architektūrinio ir urbanistinio paveldo jis įtrauktas į UNESCO saugomų objektų sąrašą. Dėl dideliais langais įstiklintų fasadų miestas dar vadinamas „tūkstančio langų miestu“. Lankome Berato tvirtovę*, kurioje išlikę XIII a. bažnyčių liekanų.

Tęsiame kelionę vaizdinga ir įspūdinga Jonijos jūros pakrante.  Vykstame per Logaros nacionalinalinį parką, kuriame saugomi miškai, auga juodosios ir Bosnijos pušys, Bulgarijos eglės. Čia gyvena palšieji grifai, kilnieji ereliai, akmeninės kurapkos, danieliai. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos peizažai. Kilsime kvapą gniaužiančia Llogaros kalnų perėja, esančia daugiau nei 1000m aukštyje virš jūros lygio. Iš apžvalgos aikštelių atsiveria nepakartojami gamtos vaizdai į Jonijos jūrą ir žalumoje skendinčią Korfu salą. Pakeliui sustosime Himaroje – laukinių paplūdimių ir vaizdingos gamtos kurorte. Toliau judame link Ksamilio, nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

5 DIENA. Spalio 9 d.

Pusryčiai. Vykstame į UNESCO saugomą antikinį Butrinto archeologinį parką. Antikinis graikų Butrinto miestas VI a. prieš Kristų buvo įkurtas kaip Korfu salos kolonija. Butrinte viešpatavo graikai, vėliau – romėnai, XIV a. Butrintą kontroliavo venecijiečiai, o galiausiai ir turkai-osmanai. Kiekviena tauta čia paliko savo architektūrinį pėdsaką. Pamatysime antikinį graikų teatrą, iki šių dienų išlikusias V-VI a. pr. Kr. akropolio kolonas ir jį supančios sienos fragmentus, graikų medicinos ir gydymo dievo Asklepijo šventyklą, romėnų pirtis ir kitų pastatų liekanas. XX a. atidarytas Butrinto muziejus*, kuriame eksponuojami graikų-romėnų laikotarpio archeologų radiniai, atrasti italų archeologų.

Aplankome (jeigu nenakvojame) Ksamilį – nuostabų smėlėtą užutėkį su 4 salelėmis. Ksamilis dažnai vadinamas rojaus kampeliu ir prilyginamas Maldyvams, dėl turkio spalvos vandens ir balto smėlio paplūdimių. Žalumos apsuptame kurorte užburia nuostabūs jūros peizažai ir jaukūs paplūdimiai poilsiui. Čia įsikūrę jūros gėrybių restoranėliai, kuriuose galėsite paragauti ką tik pagamintų patiekalų.

Po pietų vykstame į vynų degustaciją, vakarop esant norui dalyvaujame Albaniškoje vakaronėje arba poilsis prie jūros. Nakvynė viešbutyje Ksamilyje arba Sarandoje.

6 DIENA. Spalio 10 d.

Pusryčiai. Vykstame į Girokasterį. *Girokasteris – tai miestas-muziejus, išsaugojęs vieną gražiausių ir turtingiausių architektūrų, tai buvusio diktatoriaus Envero Hodžos gimtinė. Miestas įtrauktas į UNESCO kultūros paveldą. Visas Girokasterio senamiestis sudarytas iš akmenų: akmenimis grįstos gatvės, iš akmeninių blokų statyti namai ir akmenimis dengti jų stogai. Lankysime ant kalvos pastatytą įspūdingą XIIIa. akmeninę tvirtovę, kurioje įsikūręs ginklų *muziejus. Paklaidžiosite po Osmanų laikus menantį senamiestį su turkų laikų mečetėmis, pirtimis, užeigomis ir rytietišku turgumi. Nakvynė viešbutyje Durese.

7 DIENA. Spalio 11 d.

Pusryčiai. Išvykimas į Albanijos sostinę Tiraną – pažintis su Tiranos centru: Skandebergo aikštė ir jos prieigos, paslaptingojo E.Hodžos laikotarpio statiniai, kontrastuojantys moderniems priemiesčiams. Kruja – miestas kalnuose, menantis legendinio albanų karžygio Skandebergo pasipriešinimo osmanams kovas. Autentiška miestelio aplinka, viduramžių tvirtovė, etnografinis muziejus, turkų laikų prekybinė gatvė, kurioje gausiausias albaniškų suvenyrų pasirinkimas ir svetingi vietos gyventojai.  Kelionė į Škoderį – vieną seniausių Europos miestų, įsikūrusį prie didžiausio Albanijoje Škoderio (Skadaro) ežero. Apžiūrėsite legendinę Rozafos tvirtovę ir puikią apylinkių panoramą. Nakvynė Ulčinyje Juodkalnijoje.

8 DIENA. Spalio 12 d.

Pusryčiai. Vykstame į Ulčinį. Ekskursija po Ulčinio senamiestį – buvusį garsų piratų miestą. Nuo apžvalgos aikštelės atsiveria puiki miesto panorama, promenada su vietinėmis kavinėmis. Ulčinio senamiestis – tai tvirtovė su buvusiu kalėjimu, kuriame buvo uždarytas „Don Kichoto“ autorius rašytojas Servantesas. Ulčinio kurorte prie Adrijos jūros rasite ilgiausią ir geriausią ne tik Juodkalnijoje, bet ir Kroatijoje, daugiau nei šimto metrų pločio, smulkaus smėlio paplūdimį, kuris tęsiasi net 12 km. Smėlyje gausu įvairių mineralų, turinčių gydomųjų savybių. Aplinkui unikali gamta: skaidri jūra, didingi kalnai, nesibaigiantys paplūdimiai ir gilią senovę menantys miestai. Vykstame į Stari Barą – tai mažas miestelis ant stačios uolos. Miestas statėsi tolokai nuo jūros, kad jį nuo gausių užpuolikų antpuolių saugotų ant aukšto kalno įkurta tvirtovė. Stary Bar dar vadinamas Juodkalnijos Pompėja, yra išsaugojęs šimtus pastatų, menančių visą krašto istoriją: venecijietiškas miesto sienas, XIVa. stačiatikių cerkves, turkišką pirtį, akveduką. Nakvynė Juodkalnijoje.

9 DIENA. Spalio 13 d.

Pusryčiai. Vykstame į Lovčeno nacionalinį parką*, lankomės antroje pagal aukštį Juodkalnijos viršukalnėje įrengtame Petaro II Petrovičiaus-Njegošo mauzoliejuje. Njegošas buvo kunigaikštis, filosofas ir poetas, kurį labai mylėjo vietiniai gyventojai. Lankysimės senajame Njegošų kaime, čia galėsite įsigyti tradicinio kalniečių vytinto kumpio Pršut. Laisvas laikas pietums užeigoje, kur galėsite paragauti tradicinių patiekalų. Aplankome Kotorą – nedidelį pakrantės miestą, apjuostą ilga gynybine siena. Pažintis su senamiesčiu, apsuptu galinga tvirtovės siena: Šv. Luko bažnyčia, Kunigaikščių rūmai, Katedra ir katedros aikštė, Šv. Trifonijaus soboras, pastatytas XIIa., Napoleono teatras, laikrodžio bokštas. Miestas įsikūręs įspūdingoje Kotoro įlankoje, įsiterpusioje tarp dviejų didžiulių kalnų masyvų ir besididžiuojančią plačiausiu Pietų Europos fiordu. Nakvynė Juodkalnijoje.

10 DIENA. Spalio 14 d.

Pusryčiai. Anksti ryte išvykstame link Dubrovniko. Keliamės keltu per siauriausią Kotoro įlankos vietą. Kalnų serpantinais ir nepaprasto grožio Adrijos jūros pakrante vykstame į Dubrovniką. Pamatysime legendinį miestą – tvirtovę, kuris savo grožiu stebina daug mačiusius turistus iš viso pasaulio. Tai pats įspūdingiausias ne tik Dalmatijos, bet ir visos Kroatijos miestas, žinomas pasaulyje senovinis uostas, garsus turtinga istorine praeitimi. Ekskursijos metu aplankysime UNESCO saugomą senamiestį, apjuostą įspūdinga gynybine siena*, nuo kurios atsiveria žavinga miesto panorama, praeisime Placos gatve, pamatysime Onufrijaus šaltinį, Rolando koloną, gynybines sienas ir fortus, bažnyčias ir miesto aikštes. Išvykstame į Bosniją ir Hercegoviną.

Trumpa pažintis su vienu gražiausių Bosnijos miestų Mostaru. UNESCO saugomas Mostaras – tai miestas kalnų apsuptyje, kuriame persipynę rytų ir vakarų kultūros. Nuo XV a. minimas miestas išsaugojo daug vertybių: galima bus pasigrožėti senomis mečetėmis, minaretais, senuoju akmeniniu arkiniu tiltu. Kelionė per Bosniją ir Hercegoviną. Nakvynė viešbutyje.

11 DIENA. Spalio 15 d.

Pusryčiai. Kelionė į Sarajevą. Pažintis su Bosnijos ir Hercegovinos sostine Sarajevu. Ekskursija Sarajeve autobusu ir pėsčiomis: senojo miesto osmaniško, austriško ir bosniško gyvenimo palikimas: senoji Rotušė (Nacionalinė biblioteka), Baščaršija prekyvietė, senoji sinagoga, karavansarajai, mečetės, stačiatikių cerkvės ir katalikų bažnyčios, buvusios rotušės ir nacionalinės bibliotekos griuvėsiai, Miljackos upės tiltai. Nakvynė viešbutyje.

12 DIENA. Spalio 16 d.

Pusryčiai. Kelionė per Lenkiją. Vėlai vakare atvykstame į Lietuvą.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • 11 nakvynių viešbučiuose arba svečių namuose su pusryčiais;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus ir pramogas (tiems kas norės lankyti);
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

MOKAMI OBJEKTAI IR KITA INFORMACIJA

Plaukimas laiveliu Ochrido ežere: apie 5 Eur;

Samuelio tvirtovė Ochride: apie 2 Eur;

Beračio tvirtovė: apie 2 Eur;

Girokasterio muziejai: apie 2 Eur;

Butrinto muziejai: apie 5 Eur;

Stari Baro tvirtovė: apie 2 Eur;

Krujos etnografinis muziejus: apie 3 Eur (esant galimybei);

Laisvo laiko metu galėsite užlipti ant Kotoro gynybinės sienos (apie 10 Eur);

Dubrovniko gynybinė siena: suaugusiam apie 200 HRK; vaikams ir jaunimui 5 – 18 metų apie 100 HRK; pasikėlimas keltuvu apie 200 HRK, vaikams nuo 4 iki 12 metų apie 80 HRK;

Albaniškas vakaras: iki 30 Eur (preliminari kaina, kuri bus patikslinta kelionės metu);

Vietinių gidų paslaugos: apie 25 Eur;

Išvyka mažų gabaritų transportu į Lovčeno nacionalinį parką: apie 20 eur (į Lovčeno nacionalinį parką vykstama kalnų serpantinais ir autobusas negali vykti dėl savo gabaritų).

Nurodytos objektų kainos yra preliminarios ir gali kažkiek keistis.

Vykstant į kelionę būtina turėti PASĄ, galiojantį ne trumpiau kaip 6 mėnesius po kelionės pabaigos dienos.

Rekomenduojame turėti medicininių išlaidų draudimą.

Registracija vyksta iki 2019 m. rugpjūčio 25 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau. Spalio 5 d. anksti ryte apie 4 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – spalio 16 d. vidurnaktį apie 24.00 val.

Registruojantis prašome užpildyti lentelę:

Kambario tipas

DBL/Twin

(DBL-viena dvigulė lova, Twin- dvi atskiros lovos)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas, kurį naudosite kelionėje

Pageidau-jamas

išvykimo miestas

(Vilnius, Kaunas arba pakeliui)

Profsąjungos, kurios narys esate, pavadinimas
             
           
           
           

 

VRM išaiškino, kad viršvalandžiai turi būti fiksuojami, o už juos sumokama

Pastaruoju metu padaugėjo pareigūnų skundų dėl laiko apskaitos bei apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius policijos įstaigose. Policijos pareigūnai skundžiasi, kad jiems neapmokama už dirbamas valandas, o dažnai ir nefiksuojama, kai pamaina trunka ilgiau nei nustatyta, jie verčiami imti papildomas poilsio dienas ne savo noru, negali pasirinkti poilsio dienos laiko, o kai kuriose įstaigose problema tampa net ir suteikti poilsio dienas, nes trūksta pareigūnų.

Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pareigūnų viršvalandžiais laikomas laikas, kurį šie pareigūnai faktiškai dirba viršydami nustatytą pamainos ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą.

Profesinių sąjungų centras neseniai gavo Vidaus reikalų ministerijos (toliau-VRM) išaiškinimą dėl viršvalandžių ir apmokėjimo už juos.

VRM išaiškino, jog „viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus pareigūno darbo grafike nustatytą pamainos laiką, iš karto darbo laiko žiniaraštyje, turi būti žymimi kaip viršvalandžiai ir apmokami kaip viršvalandžiai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, pakoregavus grafiką ir nustačius mažiau darbo valandų, per apskaitinį laikotarpį viršvalandžiai nebesusidaro.

Viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus nustatytą apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko normą, nustatomi tik apskaitinio laikotarpio pabaigoje faktinį dirbtą laiką palyginus su apskaitos laikotarpio darbo norma ir atitinkamai apmokami“.

Profesinių sąjungų centrui priklausančios profesinės sąjungos artimiausiu metu planuoja kreiptis į Policijos departamentą, kad jam  pavaldžios įstaigos, po VRM išaiškinimo, atliktų patikrinimus ir ištaisytų klaidas, padarytas interpretuojant šios normos taikymą, perskaičiuotų ir teisingai atlygintų pareigūnams už dirbtus viršvalandžius.

Jei artimiausiu metu, Policijos departamentas ignoruos profesinių sąjungų prašymą dėl darbo apskaitos peržiūrėjimo, profesinių sąjungų narius, susidūrusius su minėta problema, kviesime kreiptis į Profsąjungų centro teisininkes konsultacijai ir dokumentų, dėl neteisingai apskaičiuoto darbo užmokesčio, neapskaitant viršvalandinio darbo, parengimo.