K.Pauliukas: Priedas už kenksmingas sąlygas turi būti sugrąžintas

Profesinės sąjungos ir Laisvės atėmimo vietų ligoninės vadovo susitikime aptarti trys svarbiausi klausimai: skiepai nuo tymų, priedo už kenksmingas ir labai kenksmingas sąlygas atsisakymas bei pataisos įstaigos medikus paliesianti reforma.

Balandžio 3 dieną Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas buvo susitikęs su Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – LAVL) direktoriumi Ramūnu Šilobritu.

Aptarti aktualiausi LAVL pareigūnams klausimai. Vienas tokių – skiepai nuo tymų. Šis klausimas ypač aktualus dėl Lietuvoje fiksuojamo tymų protrūkio ir didelės tikimybės susirgti šia sunkia liga.

Pasak LAVL direktoriaus,  dalis įstaigoje dirbančių pareigūnų jau pasiskiepijo, siekiama, kad būtų paskiepyti visi pareigūnai. Kadangi prievartos dėl skiepų būti negali, pareigūnui atsisakius tai daryti, ketinama  užpildyti tam tikrą dokumentą, iš kurio būtų aišku, jog pasinaudoti galimybe, apsisaugoti nuo tymų, atsisakyta.

Susitikime aptartas ir opiausias šiuo metu visoms pataisos įstaigoms klausimas – nuo šių metų balandžio 1 d. nebemokamas priedas už kenksmingas ir labai kenksmingas darbo sąlygas.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, profesinės sąjungos visgi tikisi, kad šis sunkiai suprantamas sprendimas bus netrukus pakeistas kai kurių įstaigų, tokių kaip LAVL ir Alytaus pataisos namų, atžvilgiu.

„Šis priedas turėtų būti nedelsiant grąžintas tiek Laisvės atėmimo vietų ligoninės, tiek Alytaus pataisos namų pareigūnams, nes jie dirba su didesnės rizikos nuteistaisiais dėl jų turimų ligų, tokių kaip tuberkuliozė,  ŽIV. Kita vertus, didesnis ar mažesnis priedas už kenksmingas sąlygas buvo mokamas visada, nes darbas su nuteistaisiais negali būti lyginamas įprastoms darbo sąlygoms. Kyla klausimas, kodėl jo nebeliko, o gal pareigūnų darbas staiga tapo nebepavojingas, nors niekas nepasikeitė ir  jie tebedirba su žmonėmis, kuriems taikomas izoliavimas nuo visuomenės dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų?“ – stebėjosi K.Pauliukas.

Susitikime  kalbėta ir apie reformą, kuri susijusi su pataisos įstaigų medicinos darbuotojais. Anot LRITĮPS pirmininko, svarbu, kad reformos metu iš tiesų būtų paisoma mažus atlygius gaunančių medikų interesų ir jie nenukentėtų. Tačiau šiuo metu ima atrodyti taip, kad kai kurios profesinės sąjungos atstovauja ne sunkiomis sąlygomis dirbančius ir menkai uždirbančius medikus, o jų vadovus. Profesinės sąjungos pirmininkui nuostabą kelia tai, jog LAVL pavaduotoja medicinai neturi gydytojo licencijos, tačiau vadovauja gydytojams. Anot K.Pauliuko, tai sunkiai suvokiama, tas pats, kad elektrikų brigadai vadovautų kepėjas.

 

 

 

 

Specialus pasiūlymas profesinės sąjungos nariams – neribotas internetas ir skambučiai tik už 5,50EUR!

Mums pavyko su mobilaus ryšio operatoriumi TELE2 susiderėti  dėl išskirtinių sąlygų Jums.

Mobilaus ryšio operatorius TELE2 Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariams siūlo pasinaudoti galimybe gauti patrauklų, tik profesinės sąjungos nariams specialiai sukurtą, mobilaus ryšio planą.

Mobilaus ryšio operatorius TELE2 siūlo neribotus pokalbius, sms ir internetą Lietuvoje vos už 5,50 EUR per mėnesį.

Norintys įsigyti specialų, profesinės sąjungos nariams skirtą,TELE2 planą turi kreiptis:

VAITĮPS ir LRITĮPS nariai  – tel. +370 684 93818  Donata Tomaševičiūtė.

LPPS nariai –  tel.  +370 603 76303   Raimonda Bakutytė.

Patraukliu pasiūlymu gali pasinaudoti ir visų trijų profesinių sąjungų šeimos nariai!

 

Keliaukime! BALTIJOS KRUIZAS (kelionė Talinas – Stokholmas – Ryga)

Puikus pasiūlymas – Baltijos kruizas (kelionė Talinas-Stokholmas-Ryga).

Kelionės maršrutas: Vilnius – Talinas – Stokholmas – Ryga – Vilnius. 

Kelionės data: 2019 m. balandžio 27 d. – balandžio 29 d.

Kelionės kaina – 55 eur.

Dėmesio registracija iki 2019 m. kovo 25 d.!

KELIONĖS PROGRAMA:

1 DIENA. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Keliaujame per Latviją ir Estiją. Atvykstame į Taliną. Trumpa apžvalginė ekskursija po miestą autobusu. Apžvalginės ekskursijos tęsinys pėsčiomis po senamiestį: Tompea pilis, „Ilgojo Hermano“ bokštas, Aleksandro Nevskio soboras, Domo katedra, „Kick in de Kök“ ir Mergelės bokštai, „Trumpoji koja“, Niguliste bažnyčia, rotušės aikštė, „Juodagalvių“ gildijos pastatas, Oleviste bažnyčia, „Storosios Margaritos“ bokštas ir kitos Talino įžymybės. Vakare išplaukimas iš Talino į Stokholmą kruiziniu keltu. Kelte bus įvairios pramogos: vakarinė “šou” programa, diskotekos, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, naktiniai klubai, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

2 DIENA. Ryte atvykstame į Stokholmą. Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas “Šiaurės Venecija”. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Apžvalginė ekskursija po Švedijos sostinę: Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijos įteikimo, vyksta laureatų banketai, elegantiškoji Karalienės gatvė; Šv. Dvasios salelė su Švedijos parlamento rūmais; Stokholmo senamiestis (Gamla Stanas), išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių; Stokholmo simbolis – didingieji Karalių rūmai (Kungliga slottet), didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai; Didžioji katedra, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Riterių bažnyčia – viena iš geriausiai Šiaurės Europoje išlikusių pranciškonų bažnyčių, kurioje nuo XIIIa. laidojami šalies monarchai. Esant galimybei, aplankomas populiariausias Skandinavijoje karališkojo laivo “Vaza” muziejus, kuriame eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas 17 amžiaus karališkas karo laivas. Vakare išplaukimas iš Stokholmo į Taliną kruiziniu keltu. Vėl galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis kelte: vakarinė “šou” programa, diskotekos, naktiniai klubai, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

3 DIENA. Ryte atplaukiame į Taliną. Kelionė per Estiją, Latviją. Atvykstame į Rygą. Apžvalginė ekskursija po senamiestį: Rygos pilis ir gynybiniai įtvirtinimai, “Trijų brolių” namai, Domo katedra, Švedų vartai, Mažosios ir Didžiosios Gildijos pastatai, Šv. Petro bažnyčia, Laisvės paminklas, namas “su katinu”, Livu aikštė, Šv. Petro bažnyčia. Laisvas laikas. Kelionė per Latviją. Vėlai vakare (apie 23 val.) grįžimas į Vilnių.

M/S Victoria I pastatytas 2004 metais. Tai patogus, šiuolaikiškas kruizinis laivas, kuris kursuoja maršrutu Stokholmas-Talinas. M/S Victoria I gali sutalpinti 2500 keleivių, keleivius apgyvendina patogiose kajutėse, kurių yra daugiau nei 700. Laive taip pat rasite įvairias šokių sales, restoranus, barus ir parduotuves, vaikų žaidimų kambarį, sauną ir konferencijų salę. M/S Victoria I suteikia nuostabias keliavimo galimybes Baltijos jūra!

M/S Victoria I didingas kruizinis laivas siūlo kiekvienam svečiui patirti poilsinę, pramoginę kelionę. Nuobodu nebus ir mažiesiems keliautojams. Kiekvieną akimirką, kurią praleisite laive suteiks nepamirštamas emocijas ir vėl kvies keliauti ne vieną kartą! Taip pat siūloma pramoginė programa laive. Pramogos visą naktį su gyva muzika, šokiais, karaoke, diskoteka ir didžiuoju šou vakare – Jūs negalite to praleisti!

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • plaukimas kruiziniu laivu Talinas-Stokholmas-Talinas, šou programos laive;
  • 2 nakvynės B klasės keturvietėse kelto kajutėse su dušu ir WC;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus (tiems kas norės lankyti): Vaza muziejus – 130 SEK (apie 13 eurų);
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

PAPILDOMI KELTO KAJUČIŲ PASIRINKIMO VARIANTAI (jeigu netenkina standartinis variantas):

Standartiškai yra rezervuotos B klasės keturvietės kajutės (be lango), už kurias mokėti papildomai nereikia, tačiau Jūsų patogumui galite pasirinkti kelto kajutės tipą, kurį reikia žinoti iš anksto jau rezervuojant kelionę. Galimi pasirinkimai:

  • B klasės trivietė kajutė (+6,50 EUR asmeniui);
  • B klasės dvivietė kajutė (+19 EUR asmeniui);
  • B klasės vienvietė kajutė (+57 EUR asmeniui);

Taip pat informuojame, kad kajutės keitimas galimas tik turint pilną kajutės sąstatą, t. y. kajutė turi būti pilnai užpildyta (vienu, dvejais, trejais ar keturiais keliautojais, priklausomai nuo pasirinkto varianto).

 PAPILDOMAI GALIMA IŠ ANKSTO UŽSAKYTI MAITINIMĄ:

(maitinimą galima nusipirkti ir tiesiogiai kelte)

Vieneri pusryčiai (švediškas stalas):

  • Suaugusiems – 12 EUR asmeniui;
  • Jaunimui (12-17 m. amžiaus) – 7.50 EUR asmeniui;
  • Vaikams (6-11 m. amžiaus) – 5 EUR asmeniui.

Viena vakarienė (švediškas stalas):

  • Suaugusiems – 34 EUR asmeniui;
  • Jaunimui (12-17 m. amžiaus) – 16 EUR asmeniui;
  • Vaikams (6-11 m. amžiaus) – 11 EUR asmeniui.

SAUNA: apie 5 EUR valandai asmeniui.

Kelionės kaina: Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir jų šeimų nariams – 55 Eur.

Registracija vyksta iki 2019 m. kovo 25 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001

Balandžio 27 d. anksti ryte apie 4 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – balandžio 29 d. vakare apie 23.00 val.

 

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjunga

Lukiškių TI-K pareigūnai: „Esame pikti – nepagrįsti kaltinimai metė šešėlį tiek mums, tiek visai bausmių sistemai“

Apie buvusią Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo pareigūnę Laurą Kalinauskaitę, bausmių vykdymo sistemoje dirbusią vos 8 mėnesius, žino kone visa Lietuva, apie ją rašo laikraščiai, kalba televizijoje. Mįslinga istorija, apie merginą, kuri, neva, buvo spaudžiama užmegzti santykius su kalinčiaisiais, sulaukė atomazgos. Paaiškėjo, jog mergina toli gražu nėra sistemos „suvalgyta“ nepaklusni auka, tyrimo metu nustatyta, jog  buvusi pareigūnė sulaužė duotą pataisos pareigūno priesaiką.

Šioje istorijoje neišklausyta pusė – kolegos ir bendradarbiai – nesupranta, kaip galima buvo apšmeižti sistemą ir jos darbuotojus.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas per 3 m.) Eglės Martinkėnaitės, bausmių vykdymo institucijos,  apipintos daugybe mitų ir legendų, nes eilinis pilietis neturi galimybės pamatyti pataisos įstaigų kasdienybės, gal todėl pataisos pareigūno profesija siejama su grubumu, psichologiniu bei fiziniu smurtu, patyčiomis, tačiau  šio „senovinio“ paveldo jau nebėra, dėl netinkamo pareigūnų elgesio nedelsiant pradedami tarnybiniai patikrinimai.

Anot E.Martinkėnaitės, pataisos pareigūno profesija specifinė, reikalaujanti tam tikrų asmeninių savybių, be kurių tarnauti būtų labai sunku, nes kasdien tenka susidurti su pavojingais, sveikatos ar psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, užtikrinti jų teises, spręsti problemas kompetencijos ribose. Todėl pataisos įstaigose ypač akcentuojamas komandinis darbas, bendradarbiavimas su kitomis tarnybomis, kad laiku ir profesionaliai būtų užkardyti galimi pažeidimai, neteisėti veiksmai ar net išgelbėta gyvybė.

Buvusios kolegės pilamas purvas ant kolegų, įstaigos ir neįtikėtina istorija, Eglę piktina.

„ Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo ir Kalėjimų departamento vadovybė visuomet bendradarbiauja su pareigūnais, rūpinasi ne tik fiziniu, bet ir teisiniu saugumu:  įvykiai, konfliktai, atliekamos planinės kratos visada fiksuojamos vaizdo registratoriais, kad būtų išvengta galimų melagingų interpretacijų bei skundų siekiant asmeninės naudos. Visais atvejais, jei patiriamas bet koks spaudimas, priekabiavimas (prie pareigūnių moterų), asmeninio pobūdžio pasiūlymai, vadovybė imasi veiksmų apsaugoti pareigūną nuo galimo poveikio“, – pasakojo E.Martinkėnaitė,

Pasak pareigūnės,  darbe vadovai nuolat primena apie draudžiamus netarnybinius santykius su suimtaisiais ir nuteistaisiais, simpatijų bei palankumo vieniems ar kitiems asmenims  demonstravimo pasekmes,  asmeniškumų  vengimą sprendžiant tarnybos metu iškilusias problemas.

Vertindamas jau ekspareigūnės paskleistą istoriją, Lukiškių tardymo izoliatoriaus –kalėjimo vyriausiasis specialistas Rolandas Jakučionis (tarnybos stažas per 10 metų) teigė, jog įstaiga visada toleravo ir skatina atvirą dialogą tarp pareigūnų ir vadovybės, todėl sulyginant visus sąžiningai ir nepriekaištingai dirbančius pareigūnus su nesąžiningais ar kitokiais pareigūnais, kurių nesąžiningumas yra tik gandų lygio, nepagrįstas jokiais faktais ar įrodymais, yra nesąžiningas.

Anot R.Jakučionio, kiekvienas prieš įsidarbindamas bausmių vykdymo sistemos įstaigoje privalo rimtai apgalvoti savo norą tapti pareigūnu, o davęs priesaiką Lietuvos Respublikai, jausti atsakomybę dėvėdamas tarnybinę uniformą.

Pasak R.Jakučionio, pasitaiko, kad dėl kasdieninio darbo, bendravimo su suimtaisiais ir nuteistaisiais, pareigūnai gali susidurti su emocija, kai nori išreikšti atjautą nuteistiesiems.

„Štai tokiais atvejais, jeigu pareigūnas laiku apie tai nepraneš savo tiesioginiam viršininkui, visos pasekmės priklausys nuo jo veiksmų, už kurios atsakys pats, o ne įstaiga arba kolektyvas, kuriame dirba. Tam, kad pareigūnai išvengtų tokių situacijų yra nuolat vedami mokymai tarnybos vietoje arba Kalėjimų departamento Mokymo centre, informuojami kaip elgtis, kur kreiptis“,- sako R.Jakučionis.

Pasak Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo jaunesniosios specialistės (darbo stažas 11 metų) Ilonos Lankelytės, apmaudu, kad priesaiką sulaužiusi buvusi pareigūnė formuoja neigiamą nuomonę apie bausmių vykdymo sistemą.

„Savo kalbomis ji žemina mane, mano pamainoje dirbančius pareigūnus, kitose pamainose tarnaujančius kolegas, jų artimuosius, pažįstamus. Dėl jos skleidžiamos asmeninės nuomonės apie bausmių vykdymo sistemą, viešų pasisakymų man šiuo metu gėda nepažįstamam žmogui pasakyti, kad esu pareigūnė, ir tarnauju bausmių vykdymo sistemoje“, – pasakoja I.Lankelytė.

Anot I.Lankelytės, jos kolektyve dirba pareigūnai turintys 30 metų darbo stažą, tačiau net jie neatsimena, kad kam nors Kriminalinės žvalgybos pareigūnai būtų siūlę „susibendrauti“ su suimtaisiais ar nuteistaisiais, ar  juo labiau – gulti su jais į lovą! Tiesa, visi pradedantys dirbti nauji pareigūnai yra privalomai kviečiami susitikti su Kriminalinės žvalgybos pareigūnais tam, kad būtų supažindinami su galimomis grėsmėmis tarnybos metu (pvz. suimtųjų ir nuteistųjų bandymais paveikti pareigūnus ir palenkti juos savo naudai).

„Esu savo tarnybos metu bendravusi su buvusiu Kalėjimų departamento Imuniteto skyriaus viršininku Gintaru Zaveckiu – su mumis jis elgėsi mandagiai ir korektiškai. Galiu pasakyti tik tiek, kad ekskolegė  dirbo vos 52 darbo pamainas, o dar 13 pamainų darbe nebuvo… Tarnybos metu buvusios pareigūnės niekas iš kolegų, kurių vienu metu pamainoje dirba apie trisdešimt, neskaičiuojant kitų skyrių ir pamainų pareigūnų, nėra matęs vaikštant su asmeniniais daiktais, kurių, anot jos, negalėdavo palikti be priežiūros, kad jai ko nors „nepakištų“. Visiškas melas, kad jos tarnybos metu kiti pareigūnai su ja nebendraudavo. Bendravome visi, tačiau niekas negalėjo suprasti, kadėl ji kalba netiesą. Mano nuomone, tam, kad galima būtų objektyviai vertinti visą bausmių vykdymo sistemą, reikia turėti ilgesnę darbo patirtį, kurios ji nesukaupė“, – pasakojo I.Lankelytė.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog profesinės sąjungos visada gina savo narių teises, interesus, išklauso ir padeda kilus problemoms tarnyboje. Ir šiuo atveju, anot profsąjungos pirmininko, buvo kalbama su pareigūne, aiškinamasi, kas nutiko, kuo galima būtų padėti, ėmė aiškėti, jog visa istorija yra kažkokia „pasaka“.

„Kodėl ši tema eskaluoja, kokie motyvai skatina šią istoriją skleisti ir apsimesti auka? Kas slypi už šios pasakos? Gal yra kažkoks „režisierius“, sugalvojęs šią rolę ekspareigūnei, suinteresuotas susidoroti su vadovais, mesti šešėlį ar siekiantis dar kažkokių tikslų?Čia jau prasilenkiamam su bet  kokiomis etikos normomis. Labai liūdna, kad jaunas žmogus, galimai, „pasimovė“ ant įtartinų asmenų kabliuko, taip susigadindamas reputaciją, apjuodindamas kolegas, įstaigą, jos vadovus. Labai pikta, kad nepagrįstos kalbos, padaro žalą likusiems dirbti, pakenkia įstaigos reputacijai, bausmių vykdymo sistemai“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas vertindamas situaciją, teigė, jog keista, kad buvusi pareigūnė viešojoje erdvėje kalbėjo  ir kritikavo įstaigą, kurioje nedirbo nė vienos dienos (Praveiniškių pataisos namus).

„Jeigu nedirbai, negali kalbėti. Reikia mažiausiai penkerius metus padirbėti , kad suprastum, pamatytum ir suvoktum situaciją.  Labai gaila, kad nepatyrusi, vos kelis mėnesius dirbusi pareigūnė kalbėjo už ir apie visą sistemą. Gėda,“ – sakė LRITĮPS pirmininkas.

 

Prašome padėti nuo gaisro nukentėjusio policijos pareigūno šeimai

Ukmergės policijos komisariate ketverius metus dirbantis 23 metų Justas Armackas paskutiniąją šių metų vasario dieną, kartu su savo šeima: mama, tėčiu ir trimis nepilnamečiais broliu (14 m.) bei seserimis (12 m. ir 16 m.) liko be namų. Jų namus Širvintų rajone pasiglemžė vasario 28-osios naktį, apie 1.30 val., dėl dūmtraukio gedimo kilęs gaisras.

„Nėra didesnio turto už gyvybę“, – sako Justas, besidžiaugiantis, kad šeimai pavyko išsigelbėti iš liepsnų ir niekas rimčiau nukentėjo, tačiau pripažįsta, kad namų praradimas stipriai sukrėtė. Juk nebeliko brangių atsiminimų, mielų daiktų, neliko beveik nieko…Laikinai šeima prisiglaudė nedideliame močiutės name Širvintų rajone.

Į pagalbą, dovanodami šeimai būtiniausių daiktų, drabužių, suskubo kaimynai, bendradarbiai, pažįstami ir visai nepažįstami žmonės. Dabar didžiausia šeimos svajonė – savi namai.

„Negali sėdėti ir liūdėti, kad nutiko nelaimė, turi galvoti, ką darysi toliau, kaip gyvensi“, – svarsto Justas.

Pasak policijos patruliu dirbančio Justo, dabar didžiausia svajonė – namai. Tačiau santaupų, viską gaisre praradusi šeima, reikalingų namui įsigyti ar atstatyti naują, neturi. Ir supranta, kad nors ir labai nejauku prašyti pagalbos, be gerų žmonių savų namų dar ilgai negalės turėti.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas sakė, jog profesinė sąjunga prisidės ir skirs paramą dėl gaisro namų netekusiam pareigūnui.

VAITĮPS pirmininkas taip pat pakvietė visus žmones: „Padėkime kas kiek galime  jaunam pareigūnui, jo šeimai, likusiems be namų dėl gaisro“.

Kviečiame visus, kas galite padėti Ukmergės policijos pareigūnui Justui Armackui, aukojant pinigus:

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos sąskaita

LT305016200014000663 Pareigūnų kredito unija

paskirties langelyje rašykite : „parama Justui Armackui“.

Visi surinkti pinigai bus skirti Justui Armackui.

Būtinai informuosime apie tai, kaip pavyko išpildyti policijos pareigūno svajonę vėl turėti namus ir apie Jūsų visų gerumą bei surinktą lėšų sumą.

Dėkojame kiekvienam prisidedančiam!

 

 

R.Katinienė: „Ministre, pradėkite spręsti problemas“

Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos vakar surengė spaudos konferenciją, kurioje vidaus reikalų ministras Eimutis Misiūnas buvo paragintas atsistatydinti, nes nesusitvarko su savo pareigomis, nesuvaldo generalinio komisaro Lino Pernavo, neįsiklauso į jam sakomą kritiką.

Į Vidaus reikalų ministro bandymą pasiteisinti, kad 2018-aisiais vyko susitikimai su profesinėmis sąjungomis ir pradėjus juos skaičiuosi, Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė (toliau LPPS) Roma Katinienė pasakė: „Pradėkite spręsti problemas, o ne susitikimus skaičiuoti“.

Didžiausią nepasitenkinimą profesinėms sąjungoms kelia tai, jog nesilaikoma šių metų sausio pirmąją dieną įsigaliojusios Nacionalinės kolektyvinės sutarties, Vidaus reikalų ministras neįsiklauso į kritiką, negirdi, nepadeda spręsti problemų, kurių vidaus reikalų sistemoje apstu.
Profesinės sąjungos kritikuoja brangiai kainuojančias L.Pernavo komandiruotes bei jo anglų kalbos pamokas darbo metu, ne skaidrią pareigūnų vertinimo ir motyvacinę sistemą.

Profesinės sąjungos spaudos konferencijoje teigė, jog nusikalstamumas „mažėja“, nes kai kurie nusikaltimai paprasčiausiai nėra registruoti, klastojamas reagavimo į įvykius laikas.

Profesinės sąjungos negailėjo kritikos dėl kai kuriems pareigūnams be pagrindo dalijamo „popierinio“ darbo krūvio, fiktyviai skaičiuojamą darbą naktimis ir  viršvalandžius.

„Kaip pavyzdys, sėdi kabinete ir dirba du policijos pareigūnai, vienas turi didesnį, kitas mažesnį darbo stažą ir vienam surašomas tarnybinis vadovo pranešimas, kad pas tą, kuris dirba analogiškai ir vienodu darbo krūviu, jis turi 50 proc. viršijantį darbo krūvį ir jam mokamas priedas“, – spaudos konferencijoje kalbėjo LPPS pirmininkė Roma Katinienė.

Anot R.Katinienės, profesinės sąjungos nori skaidrios darbo užmokesčio kėlimo sistemos, grindžiamos ne priedais. Profesinių sąjungų nuomone, turi būti didinamas bazinis pareigūnų atlyginimas, nuo kurio priklauso pareigūnų pensija.
Pareigūnų atstovai nesupranta, kodėl vietoj dialogo, problemų sprendimų paieškos, profesines sąjungas bandom tramdyti ir tildyti blokuojant profesinių sąjungų mokesčio pervedimą.

„Daug yra problemų, kurias mes norim spręsti, tačiau policijos vadovybė mato kitus svertus – nemokėti nario mokesčio. Jeigu darbdaviui nurodyta teisės aktuose vykdyti nario mokesčio nuskaitymą, tai jis tą privalo vykdyti“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Į spaudos konferenciją atvykęs vidaus reikalų ministras atsistatydinti neketina, generalinio komisaro L. Pernavo darbą vertina gerai, neįžvelgia problemos dėl jo anglų kalbos pamokų darbo metu bei dažnų komandiruočių, tačiau dėl susidariusios situacijos jis ketina kalbėtis su profesinėmis sąjungomis.
Profesinės sąjungos nesirengia taikstytis su negerovėmis ir žada piketus prie Lietuvos ambasadų užsienio šalyse, jeigu į jų kritiką nebus išgirsta.

 

 

 

Profesinės sąjungos įtikino Teisingumo ministrą, rezultatas – geresnės kelionės išlaidų kompensavimo sąlygos

Praėjusią savaitę, kovo 4 d.  Vidaus reikalų ministras, suderinęs su Teisingumo ir Finansų ministrais,  pasirašė įsakymą „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Šis įsakymas labai svarbus bausmių vykdymo sistemos pareigūnams, kurie, pagal įsigaliojusią naują kelionpinigių mokėjimo tvarką, gaus didesnę kompensaciją nei kitų tarnybų pareigūnai už patiriamas kelionės išlaidas vykstant į darbą ir iš jo, tai yra 174 eurų per mėnesį.

Įsakymo 2.2.3. papunktyje nustatyta, jog „ vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, kurie tarnybą vykdo Lietuvos Respublikos teisingumo ministro valdymo srities statutinėse įstaigose ir kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, taip pat kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį keleiviniu ar asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išskyrus taksi, maksimalus kelionės išlaidų kompensacijos dydis vienam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui per vieną mėnesį yra 1 Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinto atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio“.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, priėmus naują vidaus tarnybos statutą, turėjo keistis ir kelionės išlaidų kompensavimo tvarka, ji turėjo įsigalioti daug anksčiau. Deja, laukti teko net iki šių metų kovo.

Anot LRITĮPS pirmininko,  buvęs Kalėjimų departamento direktorius  nerodė iniciatyvos spręsti šią problemą, taip pat nebandė iškovoti pareigūnams geresnių sąlygų. Gal todėl, šių metų pradžioje gimė visiškai bausmių sistemos pareigūnams nenaudingas įsakymo projektas, kuriame numatyta, jog visiems vidaus tarnybos pareigūnams būtų taikomas panašus kelionės išlaidų kompensavimo mechanizmas. Projekte atsirado ir kompensacijos „lubos“, ko anksčiau bausmių vykdymo sistemoje nebuvo.

Teisingumo ministerija, pasiteiravus dėl „lubų“,  teigė, jog jos yra privalomos.

Pasak LRITĮPS pirmininko, paaiškėjus, jog  pasirenkamas  kompensavimo taikant „lubas“ principas, teko įrodinėti, kodėl tokiu atveju bausmių sistemos pareigūnams turėtų būti numatyta kompensacija su „lubomis“ 180 eur.

LRĮTĮP ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos dėjo daug pastangų, kol pavyko, kartu su Teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėju Mariumi Rakšteliu įtikinti Teisingumo ministrą Elviną Jankevičių, kad jis nepasirašytų ir nepritartų siūlomam projektui ir neblogintų  bausmių sistemos pareigūnams sąlygų, nes pateiktas projektas  buvo dar blogesnis nei tuo metu galiojantis.

Teisingumo ministras išgirdo LRITĮPS ir VAITĮPS prašymą bei argumentus, parengto projekto nepasirašė ir, atsižvelgdamas į profesinių sąjungų išsakytas pastabas, pateikė savo pasiūlymus.  Teisingumo ministrui teko praeiti tikrai nelengvą įtikinėjimų kelią, bet jis neatsitraukė ir pasiekė, kad projektas būtų pakoreguotas bausmių sistemos pareigūnų naudai.

„Esame labai dėkingi ir Teisingumo ministrui E.Jankevičiui, ir Bausmių vykdymo sistemos skyriaus vedėjui M.Rakšteliui, išgirdusiems mus ir  įdėjusiems labai daug darbo, sprendžiant  pareigūnams opią problemą“, – sakė K.Pauliukas.

Kai pagaliau kovo 4 d. buvo patvirtintas minėtas įsakymas dėl išlaidų kompensavimo, LRITĮPS pirmininkas negailėjo kritikos kai kurioms profesinėms sąjungos, kurios dėl pareigūnų nepakrutino nė piršto.

„Daug yra profesinių sąjungų Lietuvoje. Tik kartais kyla klausimas, kam kai kurios jų sukurtos ir ar iš tiesų atstovauja savo nariams. Juk profesinių sąjungų misija ne kalėdinės dovanėlės ar išvykos prie jūros, jos turėtų ginti savo narių teises ir atstovauti juos, kad jų darbo sąlygos būtų geresnės. Šįsyk kovojant dėl bausmių vykdymo pareigūnų, pasigedau kai kurių profesinių sąjungų aktyvumo.“-sakė Kęstutis Pauliukas.