Teismas ginčą išsprendė „Regitra“ darbuotojo naudai

Penkiolika metų VĮ „Regitra“ Panevėžio filiale dirbančiam specialistui, po asmens skundo, darbdavys pritaikė griežtas drausminio poveikio priemones, kurias š.m. rugpjūčio 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas civilinėje byloje panaikino.

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys, apie profsąjungos nariui priimtą palankų teismo sprendimą sakė, jog džiaugiasi, kad drausminio poveikio priemonės specialistui panaikintos bei akcentavo, jog ginčą buvo galima išspręsti dar Ginčų komisijoje, kuri taip pat nagrinėjo minėtą atvejį, taip išvengiant neigiamų pasekmių: ilgo bylinėjimosi ir papildomų išlaidų, kurias patyrė abi pusės.

Primename, jog „Regitra“ specialistas drausminio  poveikio priemonių susilaukė po to, kai praėjusių metų liepos  25 d., po vieno asmens, siekiančio gauti vairuotojo pažymėjimą, egzaminavimo, įmonė gavo egzaminuojamojo apeliacinį skundą, kuriame egzaminuotojas kaltintas nemandagiu elgesiu, kuris, neva, lėmė, klaidas egzamino metu.

Šio skundo pagrindu praėjusių metų spalio 2 d. „Regitra“ generalinio direktoriaus įsakymu „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“ specialistui taikytos drausminio poveikio priemonės. Nuspręsta nuo įsakymo įsigaliojimo dienos metus laiko nemokėti papildomo darbo užmokesčio už darbuotojo veiklos rezultatus; specialistas įpareigotas per einamuosius kalendorinius metus tobulinti kompetenciją, dalyvauti etikos, gero elgesio ar kituose kursuose. Taip pat specialistas įspėtas, jog vadovaujantis Darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jei per dvylika mėnesių bus padarytas antras toks pat darbo pažeidimas darbdavys turės teisę nutraukti darbo sutartį darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Teismas ieškinį tenkino iš dalies, panaikino valstybės įmonės „Regitra“ 2019 m. spalio 2 d. generalinio direktoriaus įsakymą Nr. P-172 „Dėl darbo pareigų pažeidimo ir drausminio poveikio priemonių taikymo“, priteisė specialistui neišmokėtą papildomą darbo užmokesčio dalį – per 2000 eurų bei per 200 Eur delspinigių. Prašymą priteisti neturtinę žalą teismas atmetė.

Bylinėjimosi išlaidas – per 1000 Eur, kurias patyrė specialistas, priteista apmokėti VĮ „Regitra“. Įmonė turės sumokėti ir žyminį mokestį valstybės naudai.

Ir tai ne visos „Regitra“ išlaidos. Šiam procesui buvo pasamdytas advokatas, tad lieka tik spėlioti ar už šias paslaugas apmokėjo draudimas,  ar teko atverti įmonės piniginę.

Apmaudu tai, kad darbuotojas, kuris išdrįso „mesti pirštinę“ ir bylinėtis su „Regitra“, panašu, gali sulaukti pasekmių. Visai netrukus dar vienas ginčas, susijęs su tuo pačiu darbuotoju ir vėl bus nagrinėjamas Ginčų komisijoje. Ar šįsyk Ginčų komisija spręs jį iš esmės, netrukus sužinosime. Bet kokiu atveju, profesinė sąjunga pasirengusi ginti savo narį teisme.

Teismo sprendimas dar gali būti skundžiamas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos.

Tauragėje viltys socialinį dialogą kurti iš naujo

Praėjusią savaitę Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė buvo susitikusi su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato  LPPS atstovais – tarybos nariu Tadu Mažučiu ir skyriaus pirmininku Andriumi Jančausku.

Susitikime aptarti Tauragės LPPS nariams aktualūs klausimai ir jau keletą metų nutrūkusio bendradarbiavimo su šios apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybe atkūrimo galimybės. 

Po šio susitikimo kalbinta Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė užsiminė, jog ketina artimiausiu metu susitikti ir su profsąjungos nariais, ir su šios apskrities policijos vadovybe.

„Ne paslaptis, kad jau keli metai socialinis dialogas, kuris anksčiau buvos pakankamai geras, tarp Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybės ir profesinės sąjungos ne tik nutrūko, bet santykiai, švelniai tariant, buvo įtempti. Tačiau profesinė sąjunga, atsižvelgdama į vadovų iniciatyvą bendradarbiauti ir konstruktyviai spręsti problemas, artimiausiu metu planuoja susitikimą tiek su savo nariais, tiek su Tauragės apskrities policijos vadovybe. Juose bus ieškoma tinkamiausių sprendimų geresniam socialiniam dialogui“, – kalbėjo R.Katinienė.

Pareigūnai mokėsi derėtis su darbdaviu

Rugpjūčio 7 dieną Klaipėdoje vyko apskritojo stalo diskusija – mokymai „Profesinių sąjungų ir darbdavių bendradarbiavimo modelis vystant socialinį dialogą“, kuriame dalyvavo Klaipėdos apskrities pareigūnai.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, apskritojo stalo diskusijoje daug dėmesio skirta Šakos kolektyvinės sutarties projektui ir šiuo metu vykstančioms deryboms.

Diskusijos–mokymų dalyviams buvo pristatyti svarbiausi profsąjungos siūlymai. Vienas jų – konsultuotis ir tartis su profesinėmis sąjungomis dėl biudžeto ir numatomų asignavimų poreikio darbo užmokesčiui bei teikti informaciją apie finansinę padėtį. Taip pat siūloma, jog sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti, suderinus su profesine sąjunga. Siekiama, kad Šakos sutartyje būtų įtvirtinta nuostata, jog privaloma informuoti profesinę sąjungą apie rengiamus teisės aktus, susijusius su darbuotojų darbo, profesinių, ekonominių, socialinių ir garantijų keitimais ir kt.

Siekiama, kad sutartyje būtų numatyta papildomomis atostogomis ir išmokomis skatinti 10,15, 20, 25,30 metų įstaigoje išdirbusius pareigūnus; numatyti ne mažesnį kaip 15 proc.priedą už papildomų užduočių atlikimą ir įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą.

Profsąjunga siekia, jog pareigūnams nebūtų taikoma materialinė atsakomybė, jei jų veiksmuose nebuvo tyčios, taip pat – jog tarnybiniai automobiliai, su kuriais patruliuojama, būtų drausti KASKO draudimu ir daug kitų, pareigūnams naudingų pasiūlymų.

Diskusijoje dalyvavusieji Klaipėdos AVPK LPPS nariai pritarė LPPS derybinei pozicijai, kad sutartyje privalo būti atskiras socialinių paslaugų paketas profesinės sąjungos nariams, sutarta dėl prioritetinių sutarties punktų ir sąlygų.

Anot R.Katinienės, Šakos kolektyvinė sutartis be socialinių paslaugų paketo profsąjungos nariams  būtų tik formali ir profesinei sąjungai nereikalinga.

„Teikdami pasiūlymus Šakos sutarčiai siekiame, kad ji būtų efektyvus instrumentas reguliuoti darbo bei su juo susijusiems santykiams tarp darbuotojo ir darbdavio“, – sakė LPPS pirmininkė.

Pareigūnas buvo užpultas nuteistųjų, prokuratūra nusikalstamos veikos neįžvelgė

Baigiantis 2019 –iesiems, Pravieniškų pataisos namuose –atvirojoje kolonijoje įvyko incidentas, kai darbo metu, vykdydamas savo funkcijas, buvo užpultas pareigūnas. Ikiteisminis tyrimas, pradėtas po šio įvykio, nutrauktas, Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus prokurorei nusprendus, jog įtariamųjų veiksmai, nors ir negali būti pateisinami, nesudaro baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos pagal Baudžiamojo kodekso 286 str. sudėties.

Tyrimas nutrauktas, o pareigūną užpuolusiems nuteistiesiems, kaip bausmė, bus pritaikytos  Pravieniškių pataisos namų –atvirosios kolonijos vadovybės skirtos drausminės atsakomybės priemonės.

Primename, kad 2019 m. gruodžio 20 d. apie 18.30 val. Pravieniškių Pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje 1-ame sektoriuje, 2 būrio 1 aukšto koridoriuje nuteistieji, siekdami, kad Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas nesučiuptų su neteisėtai permestu paketu bėgančio nuteistojo, panaudojo jėgą, pribėgę iš nugaros sugriebė pareigūną už pečių, laikė prispaudę, o galiausiai bloškė ant žemės. Užpultas pareigūnas iš užpuolikų gniaužtų išsilaisvino pats, nors po smūgio ant žemės ir pajuto stiprų skausmą juosmens srityje, pranešė apie užpuolimą kolegoms ir po incidento praėjus kelioms valandoms buvo išleistas į Kauno klinikas.

Nors,  laimei, pareigūnas nepatyrė sunkesnių sužalojimų ar lūžių, visgi po incidento atsiradusius stiprius nugaros skausmus jam teko malšinti gydytojų paskirtais vaistais, gydyti pasitelkiant fizioterapiją ir reabilitaciją.

Prokurorės priimtą nutarimą nukentėjęs pareigūnas apskundė Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus vyriausiajam prokurorui.

Skundžiamame nutarime konstatuota, jog ikiteisminiame tyrime nėra surinkta pakankamai duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis dėl įtariamųjų fizinį poveikį darančių veiksmų patyrė skausmą, o su tokiu teiginiu nukentėjęs pareigūnas nesutinka.  

Apskųsdamas nutarimą aukštesniam prokurorui, pareigūnas tikisi  įrodyti, kad nors tiesioginių smūgių nebuvo, visgi fizinį skausmą ir smurtą dėl nuteistųjų veiksmų jis patyrė.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, keista, kad ikiteisminis tyrimas nutrauktas.

„Puikiai suprantame, jog vienareikšmės teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose nėra, visgi, mano nuomone, tai, kad taip pasielgę nuteistieji nesulaukia teisinių pasekmių, augina nebaudžiamumo jausmą. Ar turėtume suprasti , jog jeigu nebuvo smūgio, nebūta ir smurto? Kita vertus, kaip tikėtis, jog į bausmių vykdymo sistemą ateis dirbti jauni žmonės, kai atliekant pareigas ir susidūrus su smurtu, užpuolimu, kas tikėtina, dirbant tokį darbą, nei teisėtvarkos institucijos, nei įstatymai jų neapgins. Nenormalu, kad nuteistieji priešinasi ar smurtauja prieš pareigūnus, įstatymai, mano manymu, turėtų būti tokie, jog net nekiltų noras taip pasielgti. Nors įvykis užfiksuotas vaizdo kameromis, matomi nuteistųjų ir pareigūno veiksmai, ikiteisminio tyrimo institucija sako, kad nusikalstamos veikos nėra. Man ir profesinės sąjungos bendruomenei tai neatrodo normalu“- sakė Kęstutis Pauliukas.

Darbo grupė aiškinsis, ką turėtų veikti Resocializacijos skyrius

Prieš savaitę Teisingumo ministerijoje vykusiame profesinių sąjungų ir ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų susitikime buvo pristatyta išsami Kalėjimų departamento ataskaita, kurios anksčiau buvo pasigedusios profesinės sąjungos. Didžiausias dėmesys susitikime skirtas Resocializacijos skyrių darbui ir čia dirbančių pareigūnų teisėtiems lūkesčiams, aptartas jų  išsilavinimo klausimas.

Kalėjimų departamentas pasiguodė, jog kasmet dirbančių psichologų, kurie yra įgiję magistro laipsnį, mažėja. Pavyzdžiui, 2018 m. bausmių vykdymo sistemoje dirbo 59 psichologai, iš kurių net 52 psichologijos mokslo magistrai, o jau 2020 m. liepos mėnesį – 29 psichologai ir tik 17 įgiję magistro laipsnį.

Tai didžiulė problema, nes kai kurias funkcijas, pavyzdžiui, nuteistojo vertinimą pagal QYAS, gali atlikti tik psichologijos magistras. Susitikime akcentuota, jog būtina ieškoti priemonių ir būdų kaip reikiamos specialybės žmones pritraukti dirbti bausmių vykdymo sistemoje, ne tik viliojant atlyginimu, bet ir socialinėmis garantijomis.

Svarbu tai, kad susitarta, jog bus sudaryta darbo grupė iš Kalėjimų departamento specialistų, mokslininkų, visuomenininkų ir socialinių partnerių, kurios tikslas – išgryninti resocializacijos skyrių funkcijas.

Toks sprendimas labai sveikintinas, nes, anot Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovės Alytaus pataisos namuose Jurgitos Mansevičienės, resocializacijos skyriaus funkcijų išgryninimas lemtų tai, jog kiekvienas darbuotojas būtų atsakingas už tam tikrą paskirtą funkciją ir sritį.

Dar kartą akcentuota tai, jog resocializacijos darbuotojų darbas yra itin svarbus ir jį atlikti turi tik kompetentingi, turintys reikiamą išsilavinimą asmenys, kurie gebėtų atliekant resocializaciją, nuo pat patekimo į bausmės vietą iki išėjimo iš jos, objektyviai ir tiksliai įvertinti nuteistąjį, jo pasirengimą, atlikus tam tikrą bausmės dalį, persikelti į pusiaukelės namus, atvirą koloniją ar būti paleistam lygtinai ar kt.

Susitikime be Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko ir atstovų bei Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko ir atstovų dalyvavo Teisingumo viceministras Ernestas Jurkonis, Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas, Kalėjimų departamento direktoriaus patarėja Raimonda Čižauskaitė.

„Tai, jog susirūpinta, kad įstaigose gali nelikti psichologų, turinčių magistro laipsnį, labai sveikintina. Apie darbuotojų bausmių vykdymo sistemoje nuolatinį mažėjimą, profesinės sąjungos kelia klausimą ne vienerius metus, akcentuodamos nepatrauklias darbo sąlygas, menką atlygį ir socialinių garantijų stygių. Tikime, jog darbo grupė išsamiai išnagrinės ir pateiks pasiūlymų, kaip turėtų atrodyti veikli ir aktyvi resocializacijos skyriaus komanda, kokias funkcijas ji turėtų atlikti ir kokių tam reikėtų specialistų kompetencijų“, – po susitikimo sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

R.Katinienė: „Bandymas susidoroti su profsąjunga atvėrė, jog šalyje vis dar vyksta „prekyba“ teise“

„Prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, kuriam nėra jokio teisinio pagrindo, bandoma trukdyti profesinės sąjungos veiklai, pakenkti jos ir lyderių reputacijai“, – po šiandien Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinėje sąjungoje (toliau – ir VAITĮPS) atlikto poėmio sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Primename, kad prieš pusmetį, praėjus keliems mėnesiams po VAITĮPS skyriaus Vilniaus pataisos namuose įsteigimo, dėl galimo dokumentų klastojimo ir piktnaudžiavimo tarnyba Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba pradėjo ikiteisminį tyrimą nukreiptą prieš profesinę sąjungą, jo skyrių ir galimai profsąjungos narius.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, pusmetį besitęsiantis tyrimas yra ne kas kita kaip kišimasis į profesinės sąjungos veiklą ir siekis ją tokiu būdu susilpninti.

„Profesinei sąjungai ikiteisminio tyrimo tyrėjai nuolat siunčia prašymus teikti dokumentus, dažnai tuos pačius, kurie jau buvo pateikti, su grasinimais kas bus jei profsąjunga atsisakys juos pateikti ir nutylint, kokias gi teises procese turi profsąjunga bei galimybę neteisėtus veiksmus apskųsti, o į apklausas kviečiami nariai, susiduria net su grąsinimais netekti darbo, jei informacija bus teikiama ne taip, kaip reikia“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, veiksmai, kuriais Kalėjimų departamento Kriminalinė žvalgyba kišasi į profesinių sąjungų veiklą kelia didelį susirūpinimą.

„Pastaruosius kelis metus matome bandymus susidoroti su aktyviomis profesinėmis sąjungomis. Keistai atrodo tyrimai, kurie nesiremia jokiais pamatuotais argumentai ir įrodymais, o tėra siekis sužlugdyti profsąjungą, mesti šešėlį jos vadovams, sugriauti organizacijos ir jos pirmininkų reputaciją. Akivaizdu, kad ir šiuo atveju yra tik didžiulis noras užtildyti žmones, kurie kelia sistemoje egzistuojančias problemas, nes pats tyrimas dėl skyriaus steigimo, niekaip nesusijęs su jokiu teisingumo vykdymu ir jis turi būti nutrauktas“, – sakė Roma Katinienė.

Pasak LPPS pirmininkės, nebestebina prokuratūros sprendimai, institucijos, kuri privalėtų užtikrinti teisėtumą bei jos delsimas priimti sprendimą, perduoti šį tyrimą nešališkai institucijai, kad pagaliau jis objektyviai ir nešališkai būtų įvertintas.

„Tačiau kaip galima tikėtis teisėtumo iš Generalinės prokuratūros, jeigu pati sėkmingai vykdo susidorojimą su profesinėmis sąjungomis, veikiančiomis jos viduje bei jos lyderiais“, – sakė R.Katinienė.

Anot Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės, šios tendencijos Lietuvoje nerimą keliančios, kaip ir šiuo atveju, kai prisidengiant ikiteisminiu tyrimu, kuriam nėra jokio teisinio pagrindo, kuris aiškiai neteisėtas, bandoma trukdyti veiklai, demonstruojamos galios – procesinės prievartos priemonės – krata ir poėmis – atliekamos, kai prašomi dokumentai yra prieinami Registrų centre, tačiau šia galimybe nė nebuvo pasinaudota.

„Tokie procesai rodo, jog mūsų šalyje vis dar gyvi seni metodai, tokie kaip telefoninė teisė, naudojimasis pažintimis ir galiomis, tam kad sumenkintų ar ir sunaikintų neįtikusius oponentus. Pamirštama, jog net ir labai nepatogius klausimus keliančios profesinės sąjungos yra labai reikalingos darbdaviui, siekiant užtikrinti demokratiškus procesus įstaigoje, bet siekiant pažangių ir progresyvių pokyčių bei rezultatų“, – sakė R.Katinienė.

Su Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos netiesioginiu spaudimu susiduria ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga.

„Yra įstaigų, su kurių vadovais vyksta normalus socialinis dialogas, bet pačiame Kalėjimų departamente situacija, švelniai tariant, nenormali. Po eilės straipsnių apie nepakankamai greitą Kriminalinės žvalgybos reakciją į įvykius, pažėrus kritikos, vietoj to, kad būtų sprendžiamos problemos, imtasi represinių priemonių prieš profsąjungą ir jos narius. Tai nėra socialinių partnerių dialogas, jokiu būdu. Net sudėtingiausiose situacijose partneriai kalbasi, deja pastaruoju metu diskusija Kalėjimų departamente nesimezga. O tai, kaip vyksta kova prieš VAITĮPS iš viso sunkiai suvokiama“, – sakė K.Pauliukas.

„Civiliniai santykiai kriminalizuojami. Kratos ir poėmio metu išimti dokumentai gali būti nuginčijami civiline tvarka, ir šita teisė yra suteikta prokurorams. Tačiau vietoj to pradedamas ikiteisminis tyrimas, kuris jau tęsiasi beveik pusę metų ir dar jame nėra nustatyta nei nusikalstama veika, nei įtariamasis, o tuo metu profsąjungos nariai apklausti kaip liudytojai buvo  patraukti baudžiamojon atsakomybėn ir bylos su kaltinamaisiais aktais perduodamos teismui. Tokiu būdu daromas spaudimas profesinės sąjungos nariams“, – komentavo advokatas Vitalijus Jaroščenka.

 „Absurdiška, kai skiriamos didžiulės lėšos ir laikas neteisėtiems tyrimams, kurių tikslas – ne išaiškinti nusikalstamą veiką ar veikas, o surasti bent menkiausią dingstį apjuodinti kritikuojančią  profesinę sąjungą. Ar ne per  brangu švaistyti valstybės lėšas ir pareigūnų laiką sukurptiems tyrimams?“ – klausė V.Jagminas.

Profsąjungų centrui priklausančių profesinių sąjungų:Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkai priėmė sprendimą kreiptis į Teisingumo ministrą ir Vyriausybės vadovą, kad būtų užkirstas kelias neteisėtiems Kalėjimų departamento vadovybės ir prokuratūros veiksmams.

„Prekyba teise mūsų šalyje – draudžiama, tie, kurie sau leidžia neteisėtais, dirbtinais tyrimais suvedinėti sąskaitas – privalo atsakyti“, – po pirmininkų susirinkimo sakė R.Katinienė.

COVID -19 sergantis asmuo lankėsi Regitra padalinyje

Apie tai, kad asmuo, kuriam nustatytas COVID -19 lankėsi viename iš Regitra padalinių Vilniuje, Juozapavičiaus g., Regitra Personalo ir darbuotojų saugos skyriaus vadovė Rita Kastanauskienė sužinojo iš žiniasklaidos.

Nedelsiant imtasi veiksmų: oficialiai buvo kreiptasi į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (toliau – NVSC), elektroniniais laiškais informuoti darbuotojai.

NVSC paaiškino, „papildomų priemonių imtis nėra būtinybės. Jeigu būtų nustatyta, kad asmens apsilankymo metu kiltų didelė rizika dirbusiems tą dieną VĮ Regitra, būtų kreipiamasi į VĮ Regitra šiuo klausimu. Turimais duomenimis, asmenį aptarnavę specialistai buvo su apsauginėmis kaukėmis, paslaugas teikė už stiklo. Be to, pats asmuo buvo su apsaugine kauke. Rekomenduojame toliau kreipti dėmesį į darbuotojų apsaugą (apsauginių kaukų dėvėjimas), įprastą aplinkos valymą (ypač atkreipiant dėmesį į dažnai liečiamus paviršius, pavyzdžiui, durų rankenas).“

Nors NVSC grėsmės Regitra darbuotojams, kadangi jie dirbo už stiklinės pertvaros, o asmuo, kuriam nustatytas COVID – 19 taip pat dėvėjo apsauginę kaukę, neįžvelgė, norime priminti ir paraginti labai preciziškai laikytis asmens higienos, saugoti save ir kitus, o pajutus nors menkiausius simptomus – kreiptis į medikus.

Beje, Regitra profesinės sąjungos atstovai patikslino, jog apsauginių kaukių, kaip minima NVSC paaiškinime, tuo metu, kai įstaigoje lankėsi COVID -19 užsikrėtęs asmuo, specialistai nedėvėjo, nes tuo metu tokio reikalavimo nebuvo.  

Kaip pasinaudoti galimybe pratęsti tarnybą (teisininkų konsultacija)

Informuojame, kad 2020-06-26 Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto 72 ir 73 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIII-3176, kuris įsigaliojo 2020-07-09. Šiuo pakeitimu įtvirtinta galimybė pratęsti pirminės grandies pareigūnų vidaus tarnybos trukmę.

Taigi, Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio 2 dalis numato, kad pirminės grandies pareigūno vidaus tarnybos trukmė gali būti pratęsta vieniems metams, tačiau ne ilgiau, negu jam sukaks 60 metų. Pirminės grandies pareigūnas, norintis, kad jo tarnyba būtų pratęsta, turi pateikti rašytinį prašymą pratęsti tarnybą. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip prieš 4 mėnesius iki tarnybos trukmės pabaigos.

Atkreiptinas dėmesys, kad pirminės grandies pareigūnai, kuriems po šio pakeitimo įsigaliojimo, t. y. po 2020-07-09, iki jų tarnybos trukmės pabaigos liko mažiau kaip 4 mėnesiai, rašytinį prašymą pratęsti tarnybą turi pateikti per vieną mėnesį nuo įsigaliojimo, t. y. nuo 2020-07-09, bet ne vėliau kaip iki tarnybos trukmės pabaigos.

Sprendimą dėl pirminės grandies pareigūno tarnybos pratęsimo priima jį į pareigas paskyręs asmuo.

SVARBU! Pirminės grandies pareigūno tarnyba gali būti pratęsta, jeigu yra visos šios sąlygos:

  1. pareigūno paskutinių 2 metų tarnybinė veikla buvo įvertinta gerai arba labai gerai;
  2. pareigūno sveikatos būklė atitinka nustatytus reikalavimus (pagal tai patvirtinančią Centrinės medicinos ekspertizės komisijos išvadą);
  3. pareigūnas atitinka nustatytus fizinio pasirengimo reikalavimus;
  4. nėra galimybių kitais būdais užtikrinti įstaigai nustatytų funkcijų atlikimą.

Akcentuotina, kad prieš priimant sprendimą dėl tarnybos trukmės pratęsimo, pirminės grandies pareigūnai bus siunčiami į CMEK tinkamumui vidaus tarnybai nustatyti, o CMEK – atliks ekspertizę ir pateiks ekspertinį sprendimą (ekspertizės uždaviniu bus nurodomas Aprašo 4.2 punkte nustatytas ekspertizės uždavinys (įvertinti pareigūno tinkamumą tolesnei tarnybai), o ekspertizės pagrindu bus nurodyta Vidaus tarnybos statuto 73 straipsnio 2 dalis).

LTPF teisininkų parengta informacija

Resocializacijos skyriuose dirbantys pareigūnai išstatutinti nebus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, tiek tarp pataisos namuose dirbančių pareigūnų nuvilnijo kalbos apie galimą Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnų išstatutinimą. Nerimą pareigūnų bendruomenėje paskatino Teisingumo ministerijos raštas, pataisos įstaigoms atsiųstas š.m. liepos pradžioje, kuriame buvo kalbama apie išstatutinimą ir planų, šiems pokyčiams įgyvendinti, parengimą. Būtent minėtas raštas, kuriame painiai išdėstyti ketinimai, sukėlė sumaištį, nes profesinių sąjungų susitikimo-konsultacijos Teisingumo ministerijoje metu buvo patikinta, jog šiuo metu RS skyriuose dirbantys pareigūnai nebus išstatutinami.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, susitikimo su teisingumo viceministru Ernestu Jurkoniu ir kitais  šios ministerijos tarnautojais, Kalėjimų departamento atstovais metu, kuriame dalyvavo profesinės sąjungos atstovai ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas, buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais dėl RS išstatutinimo galimybių, siekiama įvertinti grėsmes bei galimas problemas.

Anot LRITĮPS atstovės, dirbančios Alytaus pataisos namuose Resocializacijos skyriuje Jurgitos Mansevičienės, susitikimas Teisingumo ministerijoje buvo diskusijos formos,  aptarta Resocializacijos darbo veikla, planai ir ketinimai išstatutinti.

„Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija laikėsi pozicijos palaipsniui Resocializacijos skyrių padaryti nestatutinį, priimant žmones tik turinčius atitinkamą išsilavinimą (socialinio darbo arba psichologinį), o į laisvas Resocializacijos skyriaus darbo vietas jau dabar palaipsniui priiminėti  darbuotojus pagal darbo sutartį ar pasirinkus kitą formą“, – sakė J.Mansevičienė.

Minėtoje diskusijoje, pasak LRITĮPS atstovės, buvo iškeltas klausimas, ar naujai ateinantys darbuotojai bus priimami pagal darbo sutartį, ar priimami kaip valstybės tarnautojai, akcentuota ir tai, jog labai svarbu, kad RS skyriuose dirbtų reikiamą išsilavinimą turintys žmonės, kad resocializacijos procesas vyktų sklandžiai.

J.Mansevičienės nuomone, daug spragų palikta pačiame statute, kuriame nustatyta, jog RS specialistais gali dirbti asmenys, turintys vidurinį su profesija išsilavinimą, nepelnytai žemiau nuleista kartelė nemotyvuoja ateiti dirbti turinčius aukštesnį išsilavinimą, kaip ir menkas atlygis už jį, be to darbą sunkina ir besikeičiantys teisės aktai.

Diskusijos metu profesinių sąjungų atstovai priminė, jog jokia kolegija ar universitetas neruošia socialinių darbuotojų – specialistų dirbti pataisos namuose, todėl jeigu jau ketinama išstatutinti, tai daryti reiktų palaipsniui, sukūrus planą bei įvertinus, o kas gi ateis dirbti į šiuos skyrius išstatutinus pareigybes.

Anot LRITĮPS atstovės, apie skubą, kad procesas turėtų prasidėti, akcentavo teisingumo viceministras, o Kalėjimų departamento direktorius laikėsi pozicijos, jog negalima daryti skubotų sprendimų be strateginio plano ir tinkamo pasiruošimo.

Po šio profesinių sąjungų, Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų susitikimo, liepos pradžioje visos pataisos įstaigos gavo raštą, kuriame buvo susitikimo protokolas bei nurodymas iki š.m. liepos 10 d. pateikti savo pasiūlymus dėl RS darbo produktyvumo ir jo gerinimo.

Apie tai, kad neketinama išstatutinti dirbančių pareigūnų, susitikime su Marijampolės pataisos namuose dirbančiais pareigūnais liepos 15 d. kalbėjo ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šį ministro susitikimą su darbuotojais iniciavo LRITĮPS, išgirdusi, jog nerimą pasėjusi žinia neduoda pareigūnams ramybės ir trikdo jų darbą.  

Anot Marijampolės pataisos namuose RS skyriuje dirbančios Redos Lenkauskės, Teisingumo ministras užtikrino, jog šiuo metu dirbančių RS specialistų išstatutinti nesiruošiama, tačiau gali būti, kad vykstant natūraliai darbuotojų kaitai, vietoj išėjusių pareigūnų priimami nauji darbuotojai bus įdarbinami pagal kitokią darbo formą, pavyzdžiui, kaip laisvai samdomi ar kt.

Pasak R.Lenkauskės, ministras teigė, jog kažkada galimai RS skyriuje dirbs ne tik statutiniai, bet laisvai samdomi darbuotojai, o ši darbo grupė bus mišri, tačiau kada taip bus, jis neįvardino.

Teisingumo ministras taip pat patikino, jog išstatutinimo vizija yra, tačiau nėra nei numatytų pareigybių, nei tai, kaip turėtų vykti procesas, nei terminų, kada tai turėtų įvykti bei dar kartą užtikrino, jog išstatutinimas vyks tik kaitos būdu, išeinančiuosius galbūt jau keis nebe pareigūnai, o darbuotojai.

Paklaustas apie Teisingumo ministerijos raštą, teisingumo ministras atsakė, jog jis buvo painiai išdėstytas ir dėl to neteisingai suprastas.

„Teisingumo ministerija jautriai reagavo į kylantį darbuotojų nepasitenkinimą, įsiklausė į profsąjungų nuomonę ir pastabas. Dar kartą įsitikinome, jog profsąjungų ir Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas paspartina problemų sprendimą“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Dilema: kokiais atvejais reaguoti į įvykį vienam saugu?

Į  Lietuvos policijos profesinę sąjungą (toliau – ir LPPS) pastaruoju metu kreipiasi nemažai pareigūnų, kurie nuogąstauja dėl saugių ir sveikų darbo sąlygų. Tokius nuogąstavimus paskatino tai, jog vis dažniau pareigūnai įtraukiami į reagavimo pajėgas patruliuoti po vieną, nors aprašas numato, jog tai leidžiama tik išimtinais atvejais.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, pastaraisiais metais, išaugus  pasipriešinimo policijos pareigūnams  skaičiui, ir labai skaudžių atvejų, kai atlikdami tarnybines pareigas keli pareigūnai žuvo, keistai atrodo tiek tiesioginių, tiek apskričių vyriausiųjų policijos komisariatų vadovų požiūris bei pozicija, leisti pareigūnams reaguoti į įvykius po vieną.

Anot profesinės sąjungos teisininko, nuo š.m. liepos 1 d. įsigaliojo Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašas (patvirtintas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020-05-28 įsakymu Nr. 5-V-420), kurio 8 punkte yra nustatyta: „Tarnybai PPV vienas policijos pareigūnas gali būti skiriamas tik šviesiuoju paros metu ir išimtiniais atvejais, kai tarnyba organizuojama taip, kad, esant būtinybei, policijos pareigūnui bus suteikta skubi kitų policijos pajėgų pagalba, o pareigūnui formuojamos užduotys privalo būti nesusijusios su padidėjusiu pavojumi (galima grėsmė pareigūno sveikatai ir gyvybei). Jeigu kartu su policijos pareigūnu dirba kitos nestatutinės institucijos darbuotojas, kursantas, Mykolo Romerio universiteto Viešojo saugumo akademijos studentas ar policijos rėmėjas, šio PPV tarnyba organizuojama vadovaujantis šiame punkte nurodytais reikalavimais“. 

Pasak LPPS teisininko, šiame apraše reglamentacija nėra aiški, nes nėra apibrėžta, kokie tie išimtiniai atvejai, nėra aišku, kaip bus užtikrinama skubi kitų policijos pajėgų pagalba, kaip greitai kitos pajėgos turi sureaguoti į pagalbą.

„Nors išimtinais atvejais teisės aktai nedraudžia leisti pareigūnams reaguoti po vieną, tokio reagavimo reglamentavimas nėra aiškus. Tai sudaro sąlygas interpretuoti ir priimti sprendimus, kurie gali būti žalingi pareigūnams, turėti neigiamos įtakos saugioms ir sveikoms darbo sąlygoms, kelti įtampas. Atsižvelgdami į teisininkų išsakytus nuogąstavimus dėl neaiškaus reglamentavimo, artimiausiu metu ketiname aptarti šios problemos sprendimą su policijos vadovybe“, – sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

Prašome visų savo narių, jeigu ir jūs susiduriate su šia problema, netylėkite ir kreipkitės į Lietuvos policijos profesinę sąjungą.