Ar įmanoma atlyginti skriaudą darbuotojai, kuri darbo neteko darbdaviui pažeidus procedūras?

  • 0 Comments
  • 1210 Views

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovybei pažeidus procedūras, Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausioji specialistė buvo atleista iš darbo ir priversta bylinėtis teisme. Šios istorijos nebūtų, jei darbdavys, naikindamas pareigybę, būtų pasiūlęs tarnautojai užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes pareigas, kaip tai nustato įstatymas. Padaryti pažeidimai lėmė, kad darbuotoja liko be darbo. Nors teismą ji laimėjo, į darbą sugrąžinta nebus, nes pareigų, kurias ėjo, jau nebėra.

Neseniai Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir VAITĮPS) teisininkai laimėjo administracinę bylą, kurioje buvusi Vilniaus AVPK Migracijos valdybos Pasų skyriaus vyriausioji specialistė prašė teismo panaikinti jos atleidimą ir grąžinti į valstybės tarnybą bei priteisti moralinės žalos atlyginimą. Byla, skundą tenkinant iš dalies, laimėta tiek pirmojoje, tiek apeliacinėje teismo instancijoje. Įrodyti, kad VAITĮPS narės teisės buvo pažeistos, teisme pavyko tik profesinės sąjungos teisininkų dėka.

Priminsime, jog dabar jau buvusi Vilniaus AVPK tarnautoja, dar 2019 m. vasario mėn., Lietuvoje vykdant migracijos valdymo sistemos reorganizaciją, apskričių vyriausiuose policijos komisariatuose naikinant atitinkamus struktūrinius padalinius ir pareigybes, gavo įspėjimą dėl naikinamos, jos užimamos, pareigybės. Neramią žinią keitė kiek džiugesnė, tarnautoja po kelių dienų sulaukė Migracijos departamento pranešimo, kuriuo jai pasiūlyta užimti šio departamento Vilniaus skyriaus vyriausiojo specialisto karjeros valstybės tarnautojo pareigas. Pasvarsčiusi ji su pasiūlymu sutiko, o Vilniaus AVPK viršininkas priėmė įsakymą, kuriuo tarnautoja iš buvusių pareigų tarnybinio kaitumo būdu perkeliama į pareigas Migracijos departamente. Tačiau netrukus darbuotoja sužinojo su būsimu darbu susijusias, jai nepalankias, aplinkybes, kurios lėmė, kad pasiūlytų pareigų ji nusprendė atsisakyti.

Per keturių mėnesių laikotarpį nuo įspėjimo apie naikinamą pareigybę įteikimo iki pareigybės panaikinimo momento, tarnautojai nebuvo teikta jokia informacija apie Vilniaus AVPK esamas laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas ir nebuvo siūloma tokias pareigas užimti.  Ir nors tarnautoja pasinaudojo įstatyme numatyta tarnybinio kaitumo galimybe užimti pareigas kitoje įstaigoje, tai nereiškia, kad jai neturėjo būti užtikrinta įstatyme įtvirtinta garantija gauti pasiūlymą iš darbdavio užimti laisvas lygiavertes ar žemesnes karjeros valstybės tarnautojo pareigas toje institucijoje, kurioje buvo naikinama jos pareigybė.

Tarnautoja nenuleido rankų  ir su  profsąjungos teisininkų pagalba pradėjo ginti savo teises. Manydama, jog iš darbo atleista neteisėtai, pažeidus procedūras, kreipėsi į teismą.

Teismui buvo pateikti įrodymai, kad tuo metu, kai tarnautoja buvo gavusi įspėjimo lapelį, Vilniaus AVPK buvo laisvų karjeros valstybės tarnautojo pareigų, kurios galėjo būti pasiūlytos atleidžiamai tarnautojai užimti, arba bent jau apie jas turėjo būti suteikta visa informacija, tačiau darbdavys to nepadarė.

Teismas pripažino, kad tarnautoja iš Vilniaus AVPK Migracijos valdybos buvo atleista pažeidžiant procedūros reikalavimus, ir tuo pagrindu panaikino įsakymą, kuriuo ji buvo atleista. Tačiau į valstybės tarnybą moteris nebuvo grąžinta. Teismas nurodė, kad grąžinti neįmanoma, nes pareigybės, kurią ji užėmė, nebeliko.

Kadangi tarnautoja buvo atleista pažeidžiant teisės aktus, jai buvo priteista pravaikšta už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, o kadangi į darbą ji negalėjo būti grąžinta,  priteista ir Darbo kodekso 218 str. 4 d. numatyta kompensacija (atsižvelgiant į pareiškėjos darbo stažą Vilniaus AVPK  – 6 vidutiniai darbo užmokesčiai), nemenka, keturženklė suma.

Ir nors teisingumas nugalėjo, didžiausias lūkestis liko neišpildytas, nes į darbą, dėl panaikintos pareigybės, tarnautoja nesugrąžinta.

Slogią nuotaiką didina tai, jog teismą pralaimėjęs Vilniaus apskrities VPK šioje situacijoje vietoj to, kad sąžiningai atlygintų patirtą žalą, ieško būdų kaip išmokėti mažiau.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Vilniaus apskrities VPK požiūris į  darbuotoją kaip į daiktą stebina profesinę sąjungą.

„Išmoka išmokama iš Vilniaus apskrities VPK darbo užmokesčio fondo, o ne iš asmenų, priėmusių tokius sprendimus. Nuolat akcentuojama, kad pinigų, didinti darbo užmokestį, nėra, tačiau sprendimai dėl atleidimo priimami laisva ranka, mokamos išeitinės. Liūdna, kad  nebranginami turintys patirties ir savo nuomonę žmonės. Juos siekiama užtildyti ir atsikratyti. Kaip ir minėtu atveju, nors laisvų vietų apskrities komisariate buvo, jos kažkodėl nebuvo pasiūlytos“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

administrator