Kodėl mes ne meškėnai?

Balandžio 4 dieną sukanka 2 metai, kai įkurta Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga. Paklausus, o koks gi buvo pagrindinis siekis kuriant naują organizaciją, tiek jos pirmininkas Rimantas Liepa, tiek jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas teigia, jog svarbiausia – mąstyti ir į profsąjungų veiklą pažvelgti kitaip, nei kitos pasieniečių profsąjungos. O ir bijoti, anot jų, nebuvo ko, juk, anot Henry Fordo,  „kai atrodo, kad visas pasaulis yra prieš tave, prisimink, kad lėktuvas pakyla prieš vėją!“.

„Mes tikėjome, kad galime sukurti naują organizaciją, kuri kitų panašių organizacijų gretose išsiskirs, o dėmesys bus skiriamas ne kažkokiam mistiniam lyderių ugdymui ar jų paieškoms, o kiekvienam nariui. Todėl mūsų profsąjungoje pirmininkas negauna atlygio, narių lėšos naudojamos veiklai, teisinei pagalbai, darbuotojams išlaikyti.

Palikus profesinę sąjungą, kuri, mūsų nuomone, švelniai tariant nusirito į moralinį dugną, kilo mintis, kad reikia sukurti tokią organizaciją, kuri ne imituotų, o realiai rūpintųsi savo nariais.  Didelių ir gražių burbulų apie tariamai vykdomus ar įvykdytus darbus, mistinę programą „1000“, mes prisižiūrėjome pakankamai, todėl mūsų profesinės sąjungos vienas pagrindinių tikslų – individualus dėmesys kiekvienam nariui.

Mūsų jaunos organizacijos pamatinės  vertybės be kurių neįmanoma būtų jokia mūsų veikla: PASITIKĖJIMAS, PAGARBA ir PAGALBA.

Jaučiame, kad ir žmonės mumis tiki kaip profesine sąjunga, galinčia pateisinti jų lūkesčius. Ypač tai jaučiame iš jaunimo ir tų pareigūnų, kurie niekada nebuvo jokiose profesinėse sąjungose, todėl esame dėkingi visiems už pasitikėjimą, tikėjimą bei palaikymą“, – atviravo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas sako, jog daugeliu klausimų apie profesinės sąjungos veiklą, jų nuomonė gerokai skiriasi nuo nusistovėjusios.

„ Profsąjunga – nėra vienas asmuo – pirmininkas ar taryba. Profsąjunga – kiekvienas narys ir būtent nariai formuoja, kokia ta profsąjunga yra ir kokį kelią ji pasirinks. Todėl ir pasakymas – „Mes – ne meškėnai“ (aut.past. visas pasakymas yra „Mes – ne meškėnai, žiemai atsargų nekaupiame“) –  gimė iš mūsų pagrindinio principo, jog viskas, kas sumokama kaip nario mokestis, turi sugrįžti nariams, nesvarbu kokiu pavidalu ar paslaugomis, ar reprezentacijai skirtomis priemonėmis. Žvelgiant į ateitį tikrai neketiname keistis ir pasimesti kitų profsąjungų gausoje. Pagrindiniai tikslai per du metus jau yra įgyvendinti: mus jau žino, mūsų nariai moka mažiau ir gauna kokybiškas paslaugas, kurios nėra mistifikacija. Šiai dienai mūsų organizaciją, per tokį trumpą laikotarpį, jau vienija virš 200 narių, nes MES – NE MEŠKĖNAI!“ – sakė Ž.Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, žmonės galėjo rinktis profesines sąjungas kurios eina senai pramintais keliais, bet pasirinko tą, kuri rado savo taką.

„Taip tai dar ne kelias  o tik takas, bet jis  tik mūsų. Ir kuo daugiau eis tuo taku, tuo greičiau jis virs keliu, mūsų visų keliu, ir mes būsime to pokyčio dalimi. Niekados nepamiršime tų kurie mus suprato palaikė ir parėmė“ , – sakė R. Liepa.

Ir tikriausiai jeigu ne karantinas, šventiniu tortu NE MEŠKĖNAI būtų pasidalinę su savo nariais. O dabar – tik virtualia ir nuoširdžia padėka kiekvienam profesinės sąjungos nariui arba jos  idėjas palaikančiam.

Užpūsdami antrąją žvakę ant torto pasieniečių profsąjungos sumanytojai sako, jog: „Jei yra kokia sėkmės paslaptis, ji glūdi sugebėjime pažvelgti kito žmogaus akimis, pamatyti viską iš jo pozicijų tarsi iš savų“ (Henris Fordas).