Pareigūnui privaloma kompensuoti, kai rizikuoja sveikata ne tarnybos metu

Po to, kai viešoje erdvėje pasirodė informacija apie dar vieną ne tarnybos metu sužalotą policijos pareigūną, kuris ėmėsi  neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui, Lietuvos policijos profesinė sąjunga kreipėsi į Generalinį komisarą Renatą Požėlą ir pasiūlė priimti teisės aktą, kuriuo būtų reglamentuojamas socialinių garantijų taikymas pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, o į šakos kolektyvinę sutartį įtraukti nuostatas, kad pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo ne tarnybos metu vykdydami tarnybines pareigas, būtų taikomos visos socialinės garantijos.

Visai neseniai, liepos 26 d. Šiauliuose sulaikomas neblaivus vairuotojas sulaužė policijos pareigūnui ranką. Pareigūnas įvykio metu buvo neuniformuotas ir ne tarnyboje. Dėl šio įvykio šiuo metu vyksta tarnybinis patikrinimas. Daugiau apie įvykį skaitykite čia.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkės Romos Katinienės, siūlyti Generaliniam komisarui reglamentuoti socialinių garantijų taikymą pareigūnams, kurie buvo sužaloti ar susižalojo vykdydami tarnybines pareigas ne tarnybos metu, nuspręsta, kai paaiškėjo, kad nesant teisinio reglamentavimo, tokiose situacijoje paliekama erdvė interpretacijoms.

Anot LPPS pirmininkės, kaip bus vertinama situacija paliekama tarnybinį patikrinimą atliekančiam pareigūnui ir įstaigos vadovui.

Lietuvos policijos profesinei sąjungai, pasak R.Katinienės, svarbu, kad būtų suformuota tinkama praktika dėl teisingo kompensavimo bei ji reglamentuota teisės aktuose ar susitarimuose su profesine sąjunga.

LPPS pirmininkė teigia, jog Policijos įstatyme yra įtvirtinta kiekvieno policijos pareigūno pareiga gavus pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pačiam būnant įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai. Šią pareigą kiekvienas policijos pareigūnas privalo vykdyti ir ne tarnybos metu.

Anot LPPS pirmininkės, Vidaus tarnybos statutas numato kompensacijų mokėjimą pareigūnams, kurie susižalojo ar buvo sužaloti atliekant tarnybines pareigas, jei tarnybinių pareigų atlikimas buvo susijęs su didesniu pavojumi ar didesne rizika pareigūno gyvybei ar sveikatai, arba kurio sveikata sutrikdyta dėl tarnybinių pareigų atlikimo ar pareigūno statuso.

„Įstatymas neapibrėžė, kad kompensacijos yra mokamos tik tokiu atveju, kai pareigūnas susižaloja tarnybos metu, taigi, logiška, jog ir ne tarnybos metu vykdant Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintą pareigą, kompensacija privalo būti mokama, jeigu būtų nustatyta, kad pareigūnas veikė padidinto pavojaus sąlygomis“, -sakė profsąjungos pirmininkė.

Profesinės sąjungos nuomone, jei Policijos departamentas teisės akto pagalba aiškiai apibrėžtų taisykles, kaip būtų taikomas Vidaus tarnybos statuto 59 straipsnis pareigūnui susižalojus ne tarnybos metu vykdant tarnybines pareigas, pavyktų išvengti galimų tarnybinių ginčų dėl skirtingo apskričių policijos įstaigų panašių atvejų traktavimo.

LPPS pirmininkė akcentavo, jog itin svarbu užtikrinti, kad nenustačius padidėjusio pavojaus, kiekvienas atvejis būtų pripažįstamas draudžiamuoju įvykiu ir pareigūnui būtų mokama didesnė ligos išmoka.

„Kiekvienas pareigūnas turi žinoti, kad rizikuodamas savo sveikata ne tarnybos metu sulauks visų jam priklausančių socialinių garantijų“, – sakė R.Katinienė.