Resocializacijos skyriuose dirbantys pareigūnai išstatutinti nebus

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje, tiek tarp pataisos namuose dirbančių pareigūnų nuvilnijo kalbos apie galimą Resocializacijos skyriaus (toliau – RS) pareigūnų išstatutinimą. Nerimą pareigūnų bendruomenėje paskatino Teisingumo ministerijos raštas, pataisos įstaigoms atsiųstas š.m. liepos pradžioje, kuriame buvo kalbama apie išstatutinimą ir planų, šiems pokyčiams įgyvendinti, parengimą. Būtent minėtas raštas, kuriame painiai išdėstyti ketinimai, sukėlė sumaištį, nes profesinių sąjungų susitikimo-konsultacijos Teisingumo ministerijoje metu buvo patikinta, jog šiuo metu RS skyriuose dirbantys pareigūnai nebus išstatutinami.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, susitikimo su teisingumo viceministru Ernestu Jurkoniu ir kitais  šios ministerijos tarnautojais, Kalėjimų departamento atstovais metu, kuriame dalyvavo profesinės sąjungos atstovai ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas, buvo konsultuojamasi su socialiniais partneriais dėl RS išstatutinimo galimybių, siekiama įvertinti grėsmes bei galimas problemas.

Anot LRITĮPS atstovės, dirbančios Alytaus pataisos namuose Resocializacijos skyriuje Jurgitos Mansevičienės, susitikimas Teisingumo ministerijoje buvo diskusijos formos,  aptarta Resocializacijos darbo veikla, planai ir ketinimai išstatutinti.

„Kalėjimų departamentas ir Teisingumo ministerija laikėsi pozicijos palaipsniui Resocializacijos skyrių padaryti nestatutinį, priimant žmones tik turinčius atitinkamą išsilavinimą (socialinio darbo arba psichologinį), o į laisvas Resocializacijos skyriaus darbo vietas jau dabar palaipsniui priiminėti  darbuotojus pagal darbo sutartį ar pasirinkus kitą formą“, – sakė J.Mansevičienė.

Minėtoje diskusijoje, pasak LRITĮPS atstovės, buvo iškeltas klausimas, ar naujai ateinantys darbuotojai bus priimami pagal darbo sutartį, ar priimami kaip valstybės tarnautojai, akcentuota ir tai, jog labai svarbu, kad RS skyriuose dirbtų reikiamą išsilavinimą turintys žmonės, kad resocializacijos procesas vyktų sklandžiai.

J.Mansevičienės nuomone, daug spragų palikta pačiame statute, kuriame nustatyta, jog RS specialistais gali dirbti asmenys, turintys vidurinį su profesija išsilavinimą, nepelnytai žemiau nuleista kartelė nemotyvuoja ateiti dirbti turinčius aukštesnį išsilavinimą, kaip ir menkas atlygis už jį, be to darbą sunkina ir besikeičiantys teisės aktai.

Diskusijos metu profesinių sąjungų atstovai priminė, jog jokia kolegija ar universitetas neruošia socialinių darbuotojų – specialistų dirbti pataisos namuose, todėl jeigu jau ketinama išstatutinti, tai daryti reiktų palaipsniui, sukūrus planą bei įvertinus, o kas gi ateis dirbti į šiuos skyrius išstatutinus pareigybes.

Anot LRITĮPS atstovės, apie skubą, kad procesas turėtų prasidėti, akcentavo teisingumo viceministras, o Kalėjimų departamento direktorius laikėsi pozicijos, jog negalima daryti skubotų sprendimų be strateginio plano ir tinkamo pasiruošimo.

Po šio profesinių sąjungų, Teisingumo ministerijos bei Kalėjimų departamento atstovų susitikimo, liepos pradžioje visos pataisos įstaigos gavo raštą, kuriame buvo susitikimo protokolas bei nurodymas iki š.m. liepos 10 d. pateikti savo pasiūlymus dėl RS darbo produktyvumo ir jo gerinimo.

Apie tai, kad neketinama išstatutinti dirbančių pareigūnų, susitikime su Marijampolės pataisos namuose dirbančiais pareigūnais liepos 15 d. kalbėjo ir teisingumo ministras Elvinas Jankevičius.

Šį ministro susitikimą su darbuotojais iniciavo LRITĮPS, išgirdusi, jog nerimą pasėjusi žinia neduoda pareigūnams ramybės ir trikdo jų darbą.  

Anot Marijampolės pataisos namuose RS skyriuje dirbančios Redos Lenkauskės, Teisingumo ministras užtikrino, jog šiuo metu dirbančių RS specialistų išstatutinti nesiruošiama, tačiau gali būti, kad vykstant natūraliai darbuotojų kaitai, vietoj išėjusių pareigūnų priimami nauji darbuotojai bus įdarbinami pagal kitokią darbo formą, pavyzdžiui, kaip laisvai samdomi ar kt.

Pasak R.Lenkauskės, ministras teigė, jog kažkada galimai RS skyriuje dirbs ne tik statutiniai, bet laisvai samdomi darbuotojai, o ši darbo grupė bus mišri, tačiau kada taip bus, jis neįvardino.

Teisingumo ministras taip pat patikino, jog išstatutinimo vizija yra, tačiau nėra nei numatytų pareigybių, nei tai, kaip turėtų vykti procesas, nei terminų, kada tai turėtų įvykti bei dar kartą užtikrino, jog išstatutinimas vyks tik kaitos būdu, išeinančiuosius galbūt jau keis nebe pareigūnai, o darbuotojai.

Paklaustas apie Teisingumo ministerijos raštą, teisingumo ministras atsakė, jog jis buvo painiai išdėstytas ir dėl to neteisingai suprastas.

„Teisingumo ministerija jautriai reagavo į kylantį darbuotojų nepasitenkinimą, įsiklausė į profsąjungų nuomonę ir pastabas. Dar kartą įsitikinome, jog profsąjungų ir Teisingumo ministerijos bendradarbiavimas paspartina problemų sprendimą“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.