Roma Katinienė: „Kariauti nesirengiame, bet profsąjungos teisės buvo pažeistos“

Š.m. rugsėjo 20 d. vykusioje pareigūnų atrankos į laisvas pareigas komisijoje, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK),  Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) Klaipėdos skyriaus atstovui dalyvauti nebuvo leista. Toks akibrokštas įvyko, kai vienas iš šio komisariato teisininkų, neteisingai  interpretavo ir vadovavosi nebeaktualios redakcijos Darbo kodekso 179 str. 2 d. nuostatomis.

Vidaus tarnybos statuto 28 str. 3d. numato, kad atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos komisija. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.

Minėtu atveju, Klaipėdos AVPK nesudarius galimybės profesinės sąjungos atstovui dalyvauti komisijos darbe, buvo pažeistos profesinių sąjungų veiklos bei jų narių garantijos.

Apie tai, kad Klaipėdos AVPK yra įsteigtas LPPS Klaipėdos skyrius, jo vadovybė buvo informuota raštu rugsėjo 11 d.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, su Klaipėdos AVPK vadovybe visada vyko glaudus bendradarbiavimas, o iškilus kokiai nors problemai buvo siekiama surasti patį geriausią sprendimą ne įstaigos ar profesinės sąjungos, bet pareigūno naudai.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė

„Įstaigos vadovų požiūris, siekiant socialinio dialogo ir ieškant individualių sprendimų, policijos sistemoje, vertinant visas įstaigas, buvo išskirtinis, beveik visada pagrįstas argumentais ir kompromisu. Tačiau akivaizdu, kad vadovų požiūrio nepakanka, labai svarbų vaidmenį vaidina ir jų komanda, dėl kurios profesionalumo šį kartą stipriai suabejočiau“, – sakė R.Katinienė.

Pasak R.Katinienės, LPPS nepriimtinas požiūris – laukti kol įstaiga padarys procedūrinius pažeidimus, suklys, o tada kreiptis į teismą bei pasiekti laimėjimą.

„Atrankos procedūroje dalyviais yra ne tik komisijos nariai, joje dalyvauja ir pareigūnai, kurie ruošiasi, patiria stresą. Atranką, apskundus vien dėl procedūrinio pažeidimo, kad nebuvo įtrauktas profesinių sąjungų atstovas, o tai, pagal galiojančius teisės aktus, privalėjo padaryti, nukentėtų, tikėtina, sąžiningai atranką laimėjęs pareigūnas, nes būtų stabdomas jo paskyrimas į pareigas, o atranka skelbiama iš naujo. Tikriausiai, kaip jau yra susiklosčiusi praktika, tų pareigūnų ar darbuotojų, kurie tyčia ar dėl nekompetencijos nepaiso teisės aktų, atsakomybės klausimas nė nebūtų sprendžiamas. Mums daug svarbiau yra užtikrinti teisės aktų laikymąsi, objektyvumą, nešališkumą, motyvaciją, tinkamai atstovauti ir ginti savo narių interesus įstaigoje, dialogo, o ne konflikto keliu“, – sakė LPPS pirmininkė.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga  Klaipėdos AVPK vadovui adresuotame rašte prašė užtikrinti, kaip tai numato įstatymai, teisę Profesinei sąjungai deleguoti atstovus bei dalyvauti komisijų veikloje, atstovaujant narių interesus.