Vadovas teisus ne visada

Demokratija pasiekė ir statutinius pareigūnus. Jau praėjo metai kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau- VSAT) Vilniaus oro uosto pasienio užkardos iniciatyvūs ir progresyvūs pareigūnai, padedant Nacionalinei pasienio pareigūnų profesinei sąjungai neapsikentę, jau dabar buvusio, užkardos vado Audriaus Š. nekompetencijos ir negebėjimo palaikyti tinkamą mikroklimatą užkardoje, kreipėsi į tuometinę VSAT ir Vilniaus pasienio rinktinės vadovybę, prašydami įvertinti užkardos vado gebėjimus ir kompetenciją.

Nesibaigiantis priešų ieškojimas, tikėjimas sąmokslo teorijomis, kai kurių pareigūnų persekiojimas pamažu peraugo į „paranoją“, kuri buvusį užkardos vadą galimai persekiojo ir dieną, ir naktį. Prasidėjęs kolektyvo skaldymas, skirstymas į mylimus ir nekenčiamus situaciją kasdien vis blogino.

Valdymo būdas „skaldyk ir valdyk“ nepasiteisino. Dalis kolektyvo, net ir tie, kurie neapsikentę buvo susiruošę išeiti iš užkardos, susivienijo, nusprendė daugiau netylėti ir imtis visų įmanomų teisinių veiksmų.

Rezultato ilgai laukti nereikėjo, 2020 m. sausio 20 d. buvo paskutinė Audriaus Š. kaip Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vado darbo diena. Bet net atsisveikinti ir išeiti oriai jis nesugebėjo. Net paskutinę jo tarnybos dieną buvo ir intrigų, ir pareigūnų įžeidinėjimų.

 „Manau tai, kas vyko, o galiausiai sulaukė ir atomazgos, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos kolektyve, yra tikrai brandžios pareigūnų bendruomenės ir jos pareigūnų drąsos kalbėti apie tai viešai, pavyzdys. Nes kolektyvo ir vadovo, kuris galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priešprieša, buvo pasiekusi aukščiausią įtampos laipsnį. Tikiuosi, kad ateityje net statutinėse organizacijose nebus taip, kad vadovas teisus,  o visi kiti neteisūs. Deja, reikia pripažinti, kad buvęs vadovas, vis dar jaučia norą, progai pasitaikius, „kaišioti pagalius į ratus“ Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje dirbantiems pareigūnams, nors iš pareigų pasitraukė dar prieš metus. Savo „kompetenciją“ dabar jis demonstruoja jau kitose pareigose. 

Tenka reziumuoti, jog dar ir dabar, dėl taikomo vadovavimo stiliaus, VSAT silpniausia grandimi išlieka užkardų vadai. Tikrai ne visi, bet dalis dar ir dabar jaučiasi „karaliukais“. Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pavyzdys turėtų būti perspėjimas visiems neliečiamiesiems, kad tokių vadovavimo metodų toleravimo laikai baigiasi, o požiūris keičiasi.

Dabartiniam Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadui norisi palinkėti, užgydyti paliktas žaizdas taip, kad net randų neliktų“, – situaciją pakomentavo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.