Šaltą susirašinėjimą keičia dialogas

Neseniai vykusiame Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) vadovo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) atstovų susitikime buvo kalbamasi apie prioritetinius 2019-ųjų darbus.

Alytaus PN direktorius Genadijus Lepiochinas teigė, jog šiais metais yra numatęs ieškoti galimybių kamerų tipo patalpų užrakinimo mechanizmams tobulinti, pasirūpinti saugesnėmis pareigūnų ir darbuotojų darbo sąlygomis. Alytaus PN vadovas norėtų įrengti dar vieną kabinetą socialiniams darbuotojams pusiaukelės namuose, nes dabar vieninteliu kabinetu dalijasi net keturi darbuotojai, dėl prastų sąlygų nukenčia darbo kokybė, sudėtinga parengti nuteistųjų integravimo į visuomenę programas, kurios labai svarbios kokybiškiems nuteistųjų pokyčiams.

Sumanytiems projektams įgyvendinti, anot G.Lepiochino,  reikalinga suma nėra labai didelė – apie 6000 eurų, tačiau žinant skurdų pataisos įstaigos biudžetą,  sunku tikėtis, kad įstaigai pavyktų juos įgyvendinti be pagalbos. Todėl Alytaus PN vadovas kreipsis į Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją, ir viliasi, kad aukštesnės įstaigos padės sumanymus realizuoti.

Susitikimo metu paliesta ir kone dešimtmetį nespręsta jaunesniųjų specialistų tarnybinių mokymų problema. Tokie mokymai įprastai vykdavo kasmet nuo spalio mėn. iki gegužės mėn. kartą per savaitę. Dėl šių mokymų įstaigoje būdavo gana daug sumaišties, susidarydavo viršvalandžiai, už kuriuos įstaiga arba turėdavo apmokėti pareigūnams, arba suteikti poilsio dieną. Pareigūnams pasinaudojus galimybe gauti poilsio dieną, „sugriūdavo“ tarnyba, nes ne paslaptis, jog pareigūnų trūksta. Susitikime susitarta, jog įstaigoje bus atlikta jaunesniųjų specialistų apklausa dėl mokymų tikslingumo ir surastas protingas sprendimas.

LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas domėjosi kaip vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Tiek Alytaus PN vadovas, tiek ir profsąjungos atstovai sutiko, jog gerausio rezultato pavyks pasiekti tik daug ir karštai diskutuojant, todėl pritarė, kad kolektyvinė sutarti bus pasirašyta ne dėl „pliuso“, o dėl realios naudos abiems pusėms. Susitarta ir dėl to, kad pasiektų susitarimų būtų sąžiningai laikomasi.

Pasak Jurgitos Mansevičienės, šaltiems ir „popieriniams“, kai bendraujama vien raštais, įstaigos ir profesinės sąjungos santykiams, panašu, atėjo galas.

„Manau, kad  užsimezgęs dialogas bus pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo pradžia ir puikus pavyzdys kitoms įstaigoms, nes kalbėjimasis bei problemų sprendimo ieškojimas visada atneša daugiau naudos“, – sakė LRITĮPS atstovė Jurgita Mansevičienė.

Susitikime aptarta ir daugiau klausimų.

 

 

Policijos departamentas spjauna į vyriausybės sprendimus

Policijos departamentas (PD) desperatiškai ieško priežasčių, kaip nesilaikyti dar pernai Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovų pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Naujausias PD žingsnis –   policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio vasario 20 d. policijos įstaigoms išplatintas raštas. Jame nurodoma, kad Nacionalinė kolektyvinė sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams, kol nėra priimti atitinkami Vidaus tarnybos statuto pakeitimai.

„Prieš kelias savaites Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymu statutiniams pareigūnams buvo suabejojusi ir Vidaus reikalų ministerija. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis ministrams nurodė užtikrinti minėtos sutarties vykdymą. Atrodė, kad problemos nebeliko. Panašu, kad Policijos departamentas turi savo požiūrį į Vyriausybės sprendimus“, – stebisi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.
Toks Policijos departamento vadovybės požiūris į profesines sąjungas rodo, kad policijos vadovai visomis priemonėmis seikia trukdyti profesinių sąjungų veiklai ir jas silpninti. L. Soščekienės teigimu, tokį elgesį galima vertinti kaip kerštą už nuolat išsakomą pagrįstą kritiką ir neigiamą įvykusios policijos reformos vertinimą.

„Panašu, kad Policijos departamento vadovai jaučiasi esantys aukščiau Vyriausybės. Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2018 metų lapkričio 5 dieną pasirašė profesinės sąjungos ir Vyriausybės įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Derybose dalyvavo VRM viceministras Darius Urbonas. Pagaliau premjeras savo pavedime nurodė ministrams užtikrinti šios sutarties taikymą. Galbūt PD vadovams reikia asmeninio premjero parėdymo? Arba jiems tiesiog į tokius nurodymus nusispjauti. Nėra ko stebėtis, kad tarp Policijos departamento ir profesinių sąjungų nevyksta joks dialogas, pasirodo jie ne tik mūsų negirdi“, – teigia LTPF pirmininkė L. Soščekienė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta derybos dėl naujos Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio 2020 metams: „Tikimės, kad ir čia sutarsime dėl tam tikrų garantijų profesinių sąjungų nariams, tad kyla pagrįstas klausimas, ar vėl kažkoks departamentas leis sau nepaisyti susitarimų?“.

LTPF informacija

 

Laidoje „Ant bangos“ dalyvaus  Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė

Rytoj, vasario 20 d.  Lietuvos ryto televizijos laidoje „Ant bangos“ bus kalbama apie generalinio policijos komisaro Lino Pernavo anglų kalbos pamokas darbo metu ir  ką apie tai mano profesinės sąjungos atstovai.

Laidoje dalyvauja Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Kęstučiui Pauliukui – netikėti sveikinimai ir dėmesys

Vos prieš keletą dienų buvo minimas Kalėjimų departamento įkūrimo 100-mečio jubiliejus.

Tą dieną netikėtų sveikinimų sulaukė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Visų narių vardu pasveikinti ilgametį šios sistemos pareigūną, nuoširdų darbuotojų teisių gynėją, šaunų žmogų ir LRITĮPS pirmininką nusprendė profesinės sąjungos atstovai, dirbantys skirtingose šalies pataisos įstaigose.

Šis sveikinimas nebuvo tiesiog „proginis“ dėmesys sistemos jubiliejaus proga.

Anot profesinės sąjungos  atstovų, būtent K.Pauliukas sumanė ir pakvietė pataisos įstaigų pareigūnus bei darbuotojus tapti LRITĮPS nariais, įtraukė į įdomią, prasmingą veiklą, subūrė pareigūnus. Jis, kaip papasakojo kolegos – pavyzdys, kaip aktyvus žmogus gali paskui save vesti didžiulį būrį bendraminčių, o pradėjęs eiliniu nariu užaugti iki profesinės sąjungos pirmininko.

Milžinišką pasitikėjimą ir pagarbą tarp kolegų pelnęs Kęstutis pasižymi, kaip aktyvus darbuotojų teisių gynėjas, siekiantis geresnių tarnybos sąlygų ne tik pataisos sistemos, bet ir kitų, šiai organizacijai priklausančių įstaigų darbuotojams.

Kodėl toks pasitikėjimas? Atstovai sako, jog žmonės tiki jo idėjomis, darbais, kurie nesiskiria nuo žodžių, todėl ir palaiko.

Profsąjungos ir policijos vadovybė siekia atnaujinti socialinį dialogą

Šiandien profesinių sąjungų atstovai susitinka su Policijos departamento atstovais, Generalinio komisaro pavaduotoju Rimantu Bobinu. Susitikime bus tariamasi dėl galimybių atnaujinti socialinį dialogą.

Šiame susitikime dalyvauja ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkai.

Plačiau apie susitikimą ir jame pasiektus susitarimus parašysime vėliau.

 Pareigūnui už stropumą – tarnybinis patikrinimas ir nuobauda

 Viešojo saugumo tarnyba atlikusi tarnybinį patikrinimą nusprendė Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio  jaunesniajam specialistui, vyresniajam puskarininkiui skirti nuobaudą – pastabą, nes jis, neva, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo, pažeidė subordinaciją, norėdamas užkirsti kelią sisteminiams pažeidimams, daromiems ypatingos svarbos objekte – aerodrome – į kurį patekti galima tik su specialiais leidimais.

Ką pasirinkti – paisyti subordinacijos ar visgi, nesitaikstyti su pažeidimais ir informuoti visas tarnybas, veikiančias ypatingos svarbos objekte?

Situaciją atpasakosime  trumpai. Prieš pradėdamas tarnybą Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų (toliau LOU) Vilniaus filiale apsaugą jaunesnysis specialistas, vyresnysis puskarininkis (toliau – pareigūnas)  A.J.pamainos vyresnįjį informavo, kad praėjusios tarnybos metu jis pastebėjo mėlyną automobilį, galimai su laikinu palydos leidimu be palydos. Istorija pasikartojo,todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinti, juk viskas vyko ypatingos svarbos objekte. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo vienos aptarnaujančių įmonių technikas. Kadangi  jis pažeidė Vilniaus aerodromo eismo taisykles, iš jo buvo paimtas leidimas, kuris kartu su tarnybiniu pranešimu perduotas  LOU Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovui ,atsakingam už saugų eismą aerodrome.

Pagal reglamentuotą tvarką pareigūnas apie pažeidimą turėjo informuoti pamainos vyresnįjį, LOU Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovą, LOU Saugos ir saugumo departamento Vilniaus filialo aviacijos saugumo skyriaus vadovą, atsakingą už leidimų režimų reikalavimų vykdymą. Tačiau pareigūnas apie pažeidimą „tarnybiniu pranešimu“ informavo ne tik jau minėtus vadovus, bet dar papildomai ir LOU Saugos ir saugumo departamento direktorių.

Kaip papasakojo pareigūnas, taip pasielgė, nes pažeidimai kartojosi, o toleruoti jų ypatingos svarbos objekte negalima.

Pareigūnui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Nors pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pareigūno galimu nusižengimu buvo įvardintas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų tarnybinės etikos kodekso nuostatų pažeidimas, išvadoje pareigūno veiksmai papildomai kvalifikuoti į vadovo teisėtų nurodymų nevykdymą ir Vidaus tarnybos statuto normų nesilaikymą. Buvo išplėstos tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos ir iš sąlyginai nedidelio kaltinimo galimai pažeidus etikos normas, jis perkvalifikuotas į gana rimtą tarnybinį nusižengimą. Tačiau pareigūnas nebuvo papildomai informuotas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, jam nesuteikta galimybė dėl naujų aplinkybių pasiaiškinti, nors tai yra svarbu, užtikrinant jo tinkamą dalyvavimą tarnybinio patikrinimo tyrime.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie pažeidimą atitiko tikrovę,neleistinas įvažiavimas į aerodromo teritoriją neginčytinas, o pareigūnas už pakartotinus analogiškus pažeidimus  surašydamas tarnybinius pranešimus aukštesniems VĮ Lietuvos oro uostai vadovams, elgėsi kaip principingas pareigūnas, nesitaikstantis su sisteminiai pažeidimais, juolab, kad, anksčiau jo rašyti ir žemesnės grandies vadovams pateikti pranešimai rezultatų nedavė.Todėl, anot VAITĮPS vadovo, profesinė sąjunga mano, kad prieš skiriant nuobaudą, Viešojo saugumo tarnyba turėtų įvertinti visas aplinkybes dėl nuobaudos pareigūnui tikslingumo bei pagrįstumo.

„Viešojo saugumo tarnybos vadovų požiūris ir tarnybinių atlikimų tvarka stebina, nes nuobaudos skiriamos, vadovaujantis neaiškiais principais. Paliekama vieta interpretacijoms, kad galimai nuobaudos skyrimas arba neskyrimas priklauso nuo požiūrio į vadovą, nuomonės su juo sutapimo arba ne, lojalumo  ir dar nežinia kokių kriterijų. Jog VST vadovybę erzina kitokia nuomonė, rodo ir tai, kad profesinė sąjunga gavo net du šios tarnybos raštus paneigti informaciją. Panašu, jog profsąjungą taip bandoma pagąsdinti, siekiant, kad apie VST nebūtų rašoma nepalankiai“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Pareigūnas, jeigu nuobauda visgi, jam bus paskirta, galės kreiptis į teismą.

 Profesinės sąjungos nariams papildoma atostogų diena ir ne tik

Praėjusių metų lapkričio 5 d. Socialinės apsaugos ir darbo ministras su kai kuriomis profesinėmis sąjungomis pasirašė Nacionalinę kolektyvinę sutartį (toliau – Sutartis).

Pagal šią sutartį, profesinės sąjungos nariams suteikiama viena papildoma apmokamų kasmetinių atostogų diena, nepriklausomai nuo to, ar profesinės sąjungos narys turi teisę į pailgintas ar kitas papildomas atostogas.

Sutartis garantuoja ją pasirašiusiųjų profsąjungų nariams ir didesnį apmokėjimą už mokymosi atostogas. Profesinės sąjungos narys gali pasirinkti mokymosi atostogų trukmę 20 arba 10 darbo dienų, nuo pasirinkto laiko – skiriasi apmokėjimas. Pasirinkus 10 darbo dienų mokymosi atostogas bus mokamas 100 proc. vidutinis darbo užmokestis, 20 darbo dienų mokymosi atostogas – 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio. Ši garantija taikoma nariams, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, susijusias su darbuotojo kvalifikacijos kėlimu, nepriklausomai nuo turimo stažo darbovietėje. Svarbu tai, jog prašymą dėl mokymosi atostogų būtina pateikti ne vėliau nei prieš 20 darbo dienų.

Nacionalinę kolektyvinę sutartį yra pasirašiusi ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, kurios narėmis yra Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų bei Lietuvos policijos profesinės sąjungos. Tad visų šių organizacijų nariai (profesinės sąjungos nariais tapę iki 2018 m. lapkričio 5 d.), gali minėtomis sąlygomis pasinaudoti.

SVARBU: Tiek teise į papildomą atostogų dieną, tiek – didesnio apmokėjimo už mokymosi atostogas sąlygomis reikia pasinaudoti per vienerius metus nuo sutarties pasirašymo, t.y. iki š.m. gruodžio 31 dienos.

PRASYMAS DEL NAC SUTART ATOSTOGU DIENOS

PRASYMAS MOKYM ATOSTOG NAC SUSITARIMO

PRASYMAS MOK ATOST. 20 dienų

Pagrindinis klausimas – darbo užmokesčio didėjimas – liko neišspręstas

Kalėjimų departamente vykusiame  susitikime su profesinių sąjungų atstovais, kuriame dalyvavo ir  Teisingumo ministro pavaduotojas Ernestas Jurkonis, Kalėjimų departamento  vadovybė, pavaldžių įstaigų vadovai, pagrindinis diskusijų klausimas buvo pareigūnų ir darbuotojų darbo užmokestis.

Kalėjimo departamento atstovai, pristatydami 2019 metų darbo užmokesčio fondą sakė, jog jis lyginant su praėjusiais metais didesnis daugiau nei 10 proc. Departamento atstovai išsakė poziciją, jog reikėtų didinti darbo užmokestį jaunesniesiems specialistams, kurių koeficientas dabar yra 4 iki 4,5. Visoje kalėjimų sistemoje toks koeficientas yra nustatytas beveik 150 pareigūnų, ištarnavusių  nuo 1 iki 2 metų ir daugiau. Taip pat teigė, jog kelti koeficientus reikėtų ir viduriniosios grandies pareigūnams – nuo 5 iki 5,5 ir nuo 5,5 iki 6. Pagal tokį koeficientą atlyginimas skaičiuojamas beveik 90 pareigūnai.

Kalėjimų departamento atstovai pasiūlė, jog sutaupyti vieną milijoną eurų pavyktų, visiems sistemos pareigūnams atsisakius priemokos už kenksmingas ir labai kenksmingas sąlygas. Sutaupytos lėšos, anot departamento atstovų, būtų skirtos pareigūnų darbo užmokesčiui kelti. Kalėjimų departamento skaičiavimais, norint padidinti koeficientus jaunesniosios  ir viduriniosios grandies pareigūnams  nuo 4 iki 4,5, nuo 5 iki 5,5 ir nuo 5,5 iki 6 – reikėtų 527000 eurų.

Kalėjimų departamento sistemoje iš viso dirba 2400 pareigūnų. Pagal šį siūlymą, jei visi pareigūnai atsisakytų priemokos, darbo užmokestis padidėtų  tik 500 pareigūnų.

Profesinių sąjungų atstovams toks siūlymas pasirodė keistas, nes minėtą priemoką nustato Statutas.

„Šiandien siūlo atsisakyti priemokos už kenksmingas ir labai kenksmingas sąlygas, po pusmečio paprašys  atsisakyti apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius ar naktinį darbą“, – po susitikimo stebėjosi Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinių sąjungų lūkesčiai nesutapo ir su Kalėjimų departamento atstovų pozicija dėl koeficiento 4 atsisakymo. Profesinės sąjungos prašė, kad  šio koeficiento nebeliktų iki 2019 m. gegužės 1 d.,  atlyginimą pagal tokį koeficientą gaunantiems jaunesniesiems pareigūnams jis būtų pakeltas iki 4,5. Tuo tarpu departamentas šį koeficientą ketina kelti ne eilinių vertinimų procedūros metu, o palaipsniui per visus šiuos metus. Kalėjimų departamento atstovai teigė, neturintys pakankamo finansavimo, todėl priversti ieškoti būdų kaip sutaupyti.

Profesinių sąjungų nedžiugino ir tai, kad, įprastai vasario mėnesį rengiami, kasmetiniai pareigūnų vertinimai šiemet  vyks vėliau, nustatytas terminas juos atlikti iki š.m. balandžio 10 d.

Susitikime profesinės sąjungos išsakė savo poziciją, kad  2019-ųjų  darbo užmokestis turi didėti, o 2018 metais pradėti ir neužbaigti, su šiuo klausimu susiję, darbai pagaliau būtų atlikti šiemet. Taip pat  pateikė siūlymą viduriniosios grandies pareigūnams, kuriems nustatytas koeficientas  nuo 5 iki 8 (lubos), jį kelti palaipsniui po 0,5 dalies; o jaunesniosios grandies pareigūnams, ištarnavusiems 10 metų ir daugiau metų – nuo 5 iki 5,5  (lubos – 7).

Toks profsąjungų siūlymas pateiktas ne šiaip sau. Dėl atlygio nelygybės skirtingos įstaigose, atsiradusios, kai praėjusiais metais kai kurios įstaigos nevykdė Kalėjimų departamento pavaldžių įstaigų direktorių tarybos protokolo, pareigūnai ėmė pereidinėti į tas, kuriose didesnis apmokėjimas už darbą, o likusios susidūrė su darbuotojų trūkumu.

Susitikime dalyvavusios profesinės sąjungos „Solidarumas“ atstovai pasiūlė kelti atlyginimus ir Kalėjimų departamento gydymo įstaigoje dirbantiems slaugytojams, juolab, kad šios profesijos atstovams atlyginimai įprastose medicinos įstaigose didėjo. Deja, Kalėjimų departamentas kol kas tokios galimybės nemato, nebent būtų imtasi reorganizacijos.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų atstovų teigimu, nuvylė tai, jog vienintelį būdą pakelti atlyginimus, koeficientus Kalėjimų departamento atstovai mato tik kažko atsisakant, sumažinant ar atimant.

Reziumuojant susitikimo rezultatus, vienintelis pozityvus Kalėjimų departamento siūlymas – pakelti koeficientą jaunesniesiems pareigūnams nuo 4 iki 4,5.

Kadangi profesinėms sąjungoms ir Kalėjimų departamentui nepavyko susitarti dėl pareigūnų darbo užmokesčio didėjimo, ketinama dar kartą kreiptis į Teisingumo ministrą, kad ši problema pagaliau būtų pradėta spręsti iš esmės.

.