Pasieniečiai Pasvalyje dalyvavo Bekelės maratone „4×4 perimetras“

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narys Nerijus Liutkauskas su komanda dalyvavo Bekelės maratono  „4×4 perimetras“ lenktynėse. Profesinės sąjungos remiama sportininko komanda šį kartą užėmė ketvirtą vietą. 
2019 m. rugsėjo 20-21 d. Pasvalio apylinkėse vyko Bekelės maratono „4×4 perimetras“ lenktynės (Lietuvos bekelės lenktynių (rally raid) čempionato IV etapas). Šiose lenktynėse dalyvavo VSAT komanda „Pasienis.lt“. Komanda lenktyniavo Mitsubishi Pajero automobiliu, o ją atstovavo Pasieniečių mokyklos Profesinių dalykų skyriaus vyriausiasis specialistas Nerijus Liutkauskas (vairuotojas) ir du šturmanai – tai Varėnos PR Tribonių PU jaunesnysis specialistas Erik Vilkanec ir Artūras Šimkonis.

Oficiali informacija apie renginį galima tinklalapyje 4x4perimetras.lt ir facebuko paskyroje 4×4 perimetras.
Lenktynėse buvo dalyvaujama gausiausioje „Tourism“ klasėje (17 dalyvių, dar buvo „Sport“, motociklų ir keturračių klasės). Automobiliui buvo suteiktas Nr. 312.

Rugsėjo 20 d. 18 val. vyko dokumentacijos tvarkymas bei automobilių patikros, GPS informacijos registratorių bei GPS sekimo įrenginių montavimas automobiliuose (pirmasis skirtas visai informacijai fiksuoti, t.y. vieta, greitis ir pan., o antrasis prietaisas skirtas gyvai matyti automobilio buvimą Lietuvos žemėlapyje, jo greitį – visa tai gyvai buvo transliuojama internetu). 21.00 val. susirinkimo (brifingo) metu buvo pasirinkta 7 startinė pozicija rytojaus lenktynių pirmam orientaciniam ruožui bei aptarus lenktynininkams rūpimus klausimus, vyko pasiruošimas rytdienos lenktynėms (kuro pylimas, reikiamų daiktų, įrankių, maisto, vandens ir pan. sudėjimas ir pritvirtinimas, kelio knygos studijavimas, planšetinių kompiuterių, kompiuterių bei telefonų programų instaliavimas ir nustatymas ir kt.).

7.18 val. VSAT komanda iš Balsių malūno kiemo startavo bekelės lenktynių IV etapo pirmame 250 km ilgio orientaciniame ruože (OR1). Ekipažai judėjo Pasvalio apylinkių keliais bei išraizgę apylinkių keliukus turėjo pasiekti finišą, kuris sutapo su starto vieta. Lenktynės vyko tokiu formatu – reikėjo lenktyniauti pagal kelio knygą, kurioje buvo nurodyta už kokio atstumo ir į kur reiks pasukti, kelio dangos ypatumai, pavojingos vietos, greičio ribojimai ir dar daugybė informacijos, kurios laikymąsi fiksuodavo automobilyje įtaisytas GPS informacijos rinkiklis. Lenktyniauti (laikantis arba kelių eismo taisyklėse numatyto max greičio plius 8 km/h tolerancija, arba kelio knygoje nurodyto ribojamo maksimalaus greičio plius 8 km/h tolerancija, kuris per gyvenamųjų namų kiemus kartais būdavo ribojamas net iki 20 km/h) reikėjo tiek asfaltuotais keliais (kurių buvo labai nedaug), tiek žvyrkeliais, tiek miško keliais ar keliukais, tiek laukais ir vos matomais laukų keliukais, kur mažos duobelės, duobės, klastingi posūkiai, kanalai, skardžiai, žvėrys ir pan. laukė netikėtose vietose ir tikrino ekipažų budrumą. Prieš tai savaitę, o ir lenktynių metu, lijęs lietus Pasvalio molynus padarė labai slidžius, klastingu, automobilį valdyti tapo labai sunku, o kartais ir neįmanoma. Dėl slidžios dangos automobilis ne vieną kartą apsisuko trasoje, pasiekti maksimalų leidžiamą greitį dažnai buvo neįmanoma. Buvo ir klastingų brastų, kurios keliems konkurentams užbaigė arba pristabdė lenktynes. Finišą komanda pasiekė po 4 val.14 min. Finiše greitai paaiškėjo, kad tokiomis sudėtingomis sąlygomis ekipažo susitelkimas ir nusiteikimas lenktynėms davė teigiamų rezultatų. Demonstruotas tempas buvo įspūdingas ir tai buvo pirmas rezultatas pagal greitį. Tačiau neramino padarytos kelios klaidelės greičio ribojimo atkarpose, kurios galėjo būti įvertintos baudos minutėmis, o tai koreguotų užimtą vietą. (užbėgant įvykiams – baudos paskaičiuotos ir pritaikytos buvo tik pusantros val. prieš apdovanojimus).

Kadangi pirmame OR1 pasieniečiai buvo pirmi, todėl antrame 160 km. orientaciniame ruože (OR2) startavo pirmi ir visiems „darė kelią“ (kitiems buvo lengviau, nes galėjo orientuotis ne tik elektroniniame žemėlapyje ieškodami tinkamo posūkio ar keliuko, o ir sekti bei orientuotis pirmojo ekipažo paliktomis vėžėmis posūkiuose). Skirtumas tarp pirmojo ir antrojo ruožų buvo tas, kad pirmame važiavome pagal organizatorių duotą kelio knygą (legendą), o antrame turėjome orientuotis tik elektroniniame žemėlapyje esančiais organizatorių pažymėtais taškais (organizatorių duoti taškai (koordinatės) yra suvedami į turimus elektroninius žemėlapius ir pro tuos virtualius taškus reikia pravažiuoti ne didesniu nei 10 m. atstumu). Sekėsi neblogai, baigus lyti ir pradžiūvus keliams tempas buvo maksimalus ir pravažiavus 200 taškų, po 2 val. 4 min. ir 51 sek. Buvo pasiektas finišas. Finiše paaiškėjo, kad pirmieji 4 sportininkai pasiekė labai panašų rezultatą, pirmąjį nuo ketvirtojo skyrė 1 minutė!! Pasieniečiai buvo treti.
Tada prasidėjo ilgas ir neramus laukimas, nes susumavus rezultatus VSAT atstovai buvo pirmi, tačiau kaip rodo patirtis, džiaugtis rezultatu, kol jie negalutiniai, labai negalima. Gaila, bet nerimas nebuvo be pagrindo, visiems ekipažams pritaikius baudas už greičio viršijimus ar nepravažiuotus taškus, rezultatai buvo pakoreguoti. Pasieniečiai pirmame ruože gavo 15 min., o antrame – 3 min. baudų ir skaudžiai nukrito į 4 vietą galutinėje etapo įskaitoje.

Lenktynių prizininkų apdovanojimai vyko Pasvalio mieste, miesto šventės proga pastatytoje scenoje.
Ekipažas dėkoja Lietuvos Respublikos Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų grupei, kuri materialiai parėmė ekipažą bei visiems, kurie prisideda prie pasieniečių ekipažo dalyvavimo lenktynėse. Ačiū JUMS!

 

Įvyko pasienio profesinių sąjungų susitikimas

Praėjusią savaitę susitiko Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai (LTPF) priklausančios pasienio pareigūnų profesinės sąjungos.

Susitikimo metu aptartos svarbiausios aktualijos. Tarp jų daugiausia dėmesio skirta finansavimo klausimams; per pasienio pareigūnų vertinimus kylančioms problemoms; saugių darbo sąlygų užtikrinimui bei darbo laiko apskaitai. Taip pat diskutuota dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo darbe.

„Paprastai sakant, kitąmet Valstybės sienos apsaugos tarnybai tinkamai veikti ir žadėtiems atlyginimams mokėti reikia papildomų lėšų iš biudžeto. Papildomas lėšų poreikis, lyginant su 2020 metams numatomais maksimaliais asignavimais, siekia apie 9,7mln. eurų“, – konstatuoja LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Šios papildomos lėšos reikalingos Nacionalinio Europos kelionių informacijos ir leidimų sistemos padaliniui steigti (numatytos 6 pareigybės), pareigūnų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui didinti bei motyvacijai, migracijos kontrolės funkcijoms vykdyti, pareigūnams skatinti už pasiekimus mažinant šešėlinę ekonomiką, aviacijos pajėgumams stiprinti. „O po 2020 m. biudžeto projekto pateikimo dar prisidėjo bene pusketvirto milijono eurų lėšų poreikis. Pirma, dėl Vidaus tarnybos statuto įstatymo nuostatų, kur siūloma VTS priede nurodytus pareigūnų visų pareigybių grupių minimalius pareiginės algos koeficientus padidinti 0,5 (kalbama apie maždaug 1,3 tūkst. pareigūnų, nesiekiančių minimalaus koeficiento). Antra, dėl papildomų 76 pareigybių steigimo Rambyno ir Tverečiaus pasienio kontrolės punktuose“, – paaiškina L.Soščekienė.

Be trūkstamo finansavimo nemažų problemų sukelia ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų vertinimai. Kadangi tai bene vienintelis būdas, kaip galima didinti atlyginimus statutiniams pareigūnams, čia būtinas sąžiningumas, aiškumas ir skaidrumas. Deja, pareigūnų vertinimuose dalyvaujantys profesinių sąjungų atstovai pastebi, kad dažnai taip nėra. Pasak jų, čia daug subjektyvumo, nes vadovams suteikiama itin daug laisvės interpretuoti vertinimo gaires, tebeveikia principas „patinka-nepatinka“.

Susitikime taip pat aptartas Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos raštas dėl asmeninių ryšio priemonių naudojimo Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadui. LTPF atkreipia dėmesį, kad VSAT vado birželio 11 d. įsakyme yra nuostata, kad „išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į motyvuotą pareigūno prašymą, tiesioginių vadovų sprendimu pareigūnams gali būti leidžiama turėti asmenines ryšio priemones, neatitinkančias šio įsakymo 1.1.2 papunkčio (t. y. neturi interneto ryšio, foto / vaizdo kameros, GPS, „Bluetooth“ ir yra nurodytos tarnybiniame žiniaraštyje) reikalavimų. Vis dėlto, LTPF duomenimis, realybėje ji neveikia, nes tiesioginiai vadovai to neleidžia net pateikus motyvuotus prašymus. Tam tikrais atvejais tai pareigūnams, artimiesiems ar turtui gali atnešti didelės žalos. Dėl to LTPF savo kreipimesi į VSAT prašo nustatyti aiškius kriterijus, kada leidžiama naudotis asmeninėmis ryšio priemonėmis, bei nustatyti, kad tiesioginis vadovas, netenkinantis motyvuoto pareigūno prašymo, privalo pateikti pareigūnui raštišką motyvuotą sprendimą, nurodydamas dėl kokių priežasčių prašymas nepatenkintas.

Respublikinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos informacija

 

Elytė Kaminskienė: „Didžiausia problema – dialogo su policijos departamento vadovybe nebuvimas“

Elytė Kaminskienė

Elytė Kaminskienė yra viena iš Lietuvos policijos profesinės sąjungos steigėjų, į šią veiklą įsitraukusi nuo 2002 m. Dabar ji yra šios profesinės sąjungos tarybos narė ir Klaipėdos skyriaus kuratorė.

„Dalyvauti profesinės sąjungos veikloje pareigūnui labai pravartu. Ji atstovauja, gina savo narių darbo, ekonomines, socialines teises ir teisėtus interesus, užtikrina darbo santykių procesų ir su tuo susijusių darbdavio sprendimų skaidrumą bei teisėtumą. Ir tai ne viskas. Lietuvos policijos profesinė sąjunga siekia ne tik tinkamai atstovauti savo narius, teikti konsultacijas, pagalbą, bet ir siekia suteikti papildomų žinių, tam organizuojami specialūs mokymai“, – sakė E.Kaminskienė.

Pasak E.Kaminskienės, Lietuvos policijos profesinė sąjunga per daug metų užsitarnavo stiprios, veiklios ir atsakingos organizacijos vardą. Ši organizacija, anot pašnekovės, nestovėjo vietoje, ir dabar yra įsteigusi jau net 3 skyrius – Kaune, Tauragėje ir Klaipėdoje.

„Taip skyriaus pirmininkas ir taryba bus, kaip mėgstama sakyti: „arčiau narių“, o problemas bus galima spręsti čia pat ir nedelsiant“, – sakė  E.Kaminskienė.

Tarybos narės nuomone, kiti profesinės sąjungos skyrių įsteigimo privalumai yra tai, jog įstaigoje veikiančio skyriaus Taryba gali atstovauti profesinės sąjungos narius dirbančius joje, dalyvauti atrankose, tarnybinių ginčų, tarnybinės veiklos vertinimo ir kitose komisijose, taip pat susirinkimuose, kuriuose sprendžiami nariams aktualūs klausimai, vesti derybas su darbdaviu ir kt.

Pasak E.Kaminskienės, didžiausia problema – dialogo su policijos departamento vadovybe nebuvimas. Tokia situacija, pareigūnės teigimu, stebina ir erzina, nes buvo labai daug pasiekta: vyko bendri mokymai, kolegialiai buvo siekiama spręsti tokias problemas kaip  biudžeto formavimas, skirstymas, skaidrių atrankų vykdymas ir daug kitų, visai policijos bendruomenei naudingų, darbų.

„Deja, šiuo metu stebimas bendradarbiavimo su Policijos departamentu sąstingis. Norisi tikėti, kad situacija keisis pasibaigus dabartinio policijos vadovo kadencijai“, – kalbėjo E.Kaminskienė.

 

 

 

 

Pasigedusi veiklos skaidrumo, pavargusi nuo NPPSS vadovo dviveidiškumo, profsąjunga paliko susivienijimą

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS) nuo vakar  nutraukė bet kokį bendradarbiavimą ir išstojo iš Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS ). Profesinė sąjunga jau beveik metai savo veiklą tęsia be susivienijimo pagalbos, todėl, anot VAITĮPS pirmininko, nariai šio pasikeitimo nepajuto dabar, nepajus ir ateityje.

„NPPSS įstatuose nustatyta, jog susivienijimo nariai turi teisę dalyvauti valdyme, kelti reikalavimus, teikti prašymus ir pasiūlymus, tačiau metai iš metų ėmėme jausti, jog mūsų nenori girdėti ir nebesiklauso. Demokratiškus principus, mano nuomone, pakeitė vienasmeniai NPPSS vadovo V.Banel sprendimai ir sunkiai suvokiami, galimai,  politiniai žaidimai. Jautėme NPPSS pirmininko ir jo aplinkos žmonių spaudimą neįgyvendinti vienokių ar kitokių, tam tikrus politikus ar pareigūnus kritikuojančių, iniciatyvų, atsirado draudimų viešinti ypač svarbias, tačiau kai kurioms institucijoms nepalankias žinias apie jose esančias problemas. Tai prasilenkia su mūsų profesinės sąjungos tikslais ir misija“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinių sąjungų pirmininkai NPPSS vadovo  prašė pateikti veiklos ataskaitas, domėjosi V.Banel vykdoma veikla, tačiau vietoj dialogo ir informacijos pateikimo, priimtas sprendimas pašalinti LRITĮPS iš susivienijimo.

„Matydama tokį dviveidiškumą mūsų profesinė sąjunga nusprendė palikti susivienijimą. Nebematome galimybės toliau tęsti veiklą  NPPSS sudėtyje“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Sprendimas priimtas po ilgų diskusijų, neapsikentus daugybės NPPSS valdymo organų pažeidimų, nesulaukus prašytos informacijos ir apie susidariusią situaciją pasitarus su profesinės sąjungos atstovais ir taryba.

Anot VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, dėl šio sprendimo profesinės sąjungos nariai nenukentės, nes veikla NPPSS sustabdyta jau beveik metus. Visą šį laikotarpį profesinė sąjunga nesinaudojo susivienijimo teikiamomis paslaugomis. „Mūsų įsipareigojimai profesinės sąjungos nariams išlieka, kaip ir tikslas – sąžiningai atstovauti savo narius ir ginti jų teises. Kaip ir anksčiau teikiame teisines ir kitas paslaugas, atstovaujame savo nariams, dalyvaujame derybose, organizuojame laisvalaikį ir pan.“, – sakė V.Jagminas.

Primename, kad sustabdžius narystę susivienijime,  VAITĮPS  kartu su LRITĮPS ir Lietuvos policijos profesine sąjunga susibūrė į Profsąjungų centrą bei tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis. Neseniai prie Profsąjungų centro prisijungė ir pasieniečių profesinė sąjunga, kurios didelė dalis narių  prieš tai priklausė Lietuvos pasienio pareigūnų profesinei sąjungai.

Agnė Greblikaitė: „Mes tikime tuo, ką darome“

A.Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos narė esu jau beveik dešimt metų, į tarybą išrinkta antrą kartą.

Per visą narystės profesinėje sąjungoje laikotarpį nė karto ja nenusivyliau, nors buvo ir sudėtingų periodų. Negali netikėti ir nepasitikėti organizacija, kurioje matai, kad visa komanda dirba vieningai pareigūnui labui. Būdama tarybos nare esu komandos dalis, todėl galiu drąsiai sakyti, jog mes tikime tuo, ką darome, jaučiame narių pasitikėjimą – tai tampa galinga jėga skatinančia judėti į priekį. Siekiame, kad policijos pareigūnai darbe jaustųsi saugūs, o jų teisės nebūtų pažeidinėjamos.  Džiaugiamės, kai pavyksta susitarti, o darbdavys ir darbuotojas geriausią sprendimą suranda neišeidami iš įstaigos ribų, tokių atvejų paskutiniu metu pasitaiko dažniau.

Manau, kad Lietuvos policijos profesinę sąjungą žmonės renkasi, nes ji tinkamai atstovauja savo narius tiek įstaigose, tiek teismuose, dėl čia dirbančios kvalifikuotos komandos, ir dėl to, kad realiais darbais, o ne gražiomis kalbomis įrodo, jog pareigūnas – vertybė.

Labai smagu, kai bendraminčių daugėja, nes tik visi kartu galime nuveikti daug ir labai gerų dalykų.

Džiaugiuosi ir didžiuojuosi būdama šios profesinės sąjungos nare.

 

Agnė Greblikaitė

Lietuvos policijos profesinės sąjungos Tarybos narė.

 

 

Esame pašalinti ir tuo džiaugiamės

Kęstutis Pauliukas sako, kad žinia, jog š.m. rugsėjo 30 d. Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (toliau – NPPSS) taryba pašalino Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – LRITĮPS) iš susivienijimo gretų, visiškai nenustebino.

„Mes šio sprendimo laukėme“, – teigia LRITĮPS pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, dar praėjusių metų spalio mėnesį, išsiskyrus nuomonėms su NPPSS vadovu, lapkričio mėnesį įteikėme prašymą stabdyti narystę susivienijime. LRITĮPS  bei Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, nusprendė stabdyti dalyvavimą susivienijimo veikloje ir nebesinaudojo jo paslaugomis. Minėtos profesinės sąjungos tapo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos narėmis, o kartu su Lietuvos policijos profesine sąjunga taip pat susibūrė į Profesinių sąjungų centrą, kuris sėkmingai veikia.

Apie sėkmingą veiklą bei pasitikėjimą Profesinių sąjungų centru byloja ir tai, jog prie jo prisijungė iš NPPSS priklausančios Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atskilusi, senbuvių narių įkurta, nauja pasieniečių profesinė sąjunga.

„Negalime būti organizacijos, vadinančios save „nacionaline“,  dalimi, kai jos vadovas negali ir nenori bendrauti su organizacijų lyderiais ir atstovais. Manau, kad ši organizacija de facto seniai jau nebeturi „nacionalinio“ statuso, jis likęs tik pavadinime ir vadovo ambicijose“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, svarbiausia rūpintis ir užtikrinti bei ginti savo narių teises,  tai jo vadovaujama organizacija ir daro.

 

Teismai: „Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių”

Kauno apygardos teismas (toliau – ir apeliacinės instancijos teismas) š.m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą civilinėje byloje, pagal Alytaus pataisos namų apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo (toliau – pirmosios instancijos teismas) 2019 m. kovo 5 d. sprendimo, kuriuo buvo pripažinta, jog  Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių darbo sąlygų, todėl jiems turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis, panaikinimo.

Apeliacinės instancijos teismas pripažino, jog pirmosios instancijos teisme pagrįstai buvo konstatuota, kad Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai dirba sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių darbo sąlygų, o tai lemia pareigą darbdaviui mokėti padidintą darbo užmokestį, kurios Alytaus pataisos namai nevykdė. Todėl darbuotojams priteistas įsiskolinimas už trejus metus, atsiradęs dėl darbdavio pareigos, priemoką apskaičiuoti ir išmokėti, nevykdymo.

Darbo ginčą, dėl nemokamo padidinto darbo užmokesčio už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dar 2018 m. gegužės – birželio  mėn., kreipdamiesi į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Alytaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją (toliau – Darbo ginčų komisija), inicijavo dvidešimt Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų. Darbo ginčų komisijai jų prašymus patenkinus iš dalies, t.y. konstatavus, jog darbuotojai dirba aplinkoje, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, ir nurodžius išieškoti iš įstaigos 10 proc. pareiginės algos dydžio išmokas už 3 mėn. laikotarpį bei įpareigojus darbdavį priemokas nustatyti ateityje, į teismą dėl tokio sprendimo panaikinimo kreipėsi Alytaus pataisos namai. Į teismą su ieškiniu, kad išmokos būtų priteistos už ilgesnį (3 metų) laikotarpį, kreipėsi ir keturios iš dvidešimties sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų (Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narės).

Išnagrinėjęs bylą pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, jog darbuotojai dirba darbo sąlygomis, nukrypstančiomis nuo normalių, ir visiems atsakovams priteisė įsiskolinimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies, dirbant pavojingomis sąlygomis, už 3 metų laikotarpį. Taip pat teismas įpareigojo Alytaus pataisos namus, per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, nustatyti darbuotojams priemokos, už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, dydį.

Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad darbdavys nevykdė pareigos mokėti padidintą darbo užmokestį. Tačiau Alytaus pataisos namai apeliaciniame skunde nurodė nesutinkantys, kad tokia pareiga egzistuoja, nes darbuotojai, su kuriais kilo ginčas, nepatenka į asmenų, dirbančių esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kategoriją. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija tokį argumentą atmetė kaip nepagrįstą.

Kauno apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 20 d. nutartyje pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas detaliai aptarė medicinos darbuotojų darbo pobūdį, t.y. aplinkybes, kad dirbdami sveikatos priežiūros tarnyboje jie susiduria su pacientais, sergančiais ŽIV, hepatitu, tuberkulioze, sifiliu ir pan., t.y. ligomis įtrauktomis į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. birželio 13 d.įsakymu Nr.278 patvirtintą Pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų, dėl kurių ligoniai, asmenys, įtariami, kad serga pavojingomis ir ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis, asmenys, turėję sąlytį, ar šių  ligų sukėlėjų nešiotojai turi būti hospitalizuojami ir (ar) izoliuojami, tiriami ir (ar) gydomi privalomai, sąrašą, taip pat susiduria su agresyviai besielgiančiais, psichikos sutrikimų turinčiais asmenimis, todėl jų darbas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugsėjo 3 d. nutarimu Nr. 1386 patvirtinto pavojingų darbų sąrašo 3.13-3.14 punktų reikalavimus. Taip pat pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų darbo su nuteistaisiais specifiką, aptarė visų darbuotojų bylos nagrinėjimo metu teiktus paaiškinimus, kurie leido spręsti, jog beveik pusė jų vykdydami darbo funkcijas yra patyrę nuteistųjų fizinį smurtą, visi kasdieninėje veikloje patiria psichologinį smurtą. Įvertinęs slaugytojų teiktus paaiškinimus jau pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog darbuotojai susiduria ne tik su smurto ar užsikrėtimo pavojingomis ligomis grėsme, bet ir yra patyrę realių pasekmių.

Alytaus pataisos namams nei vienoje ginčą nagrinėjusioje institucijoje nepavyko įrodyti, jog darbe naudojamos priemonės pašalina grėsmes, dėl kurių medicinos darbuotojų funkcijos vertinamos kaip pavojingos.

Teismas įvertino į bylą surinktų įrodymų, susijusių su Alytaus pataisos namų siūlomomis rizikos mažinimo priemonėmis, visumą ir  konstatavo, kad nurodytos priemonės rizikos nepašalina. Vykdydami darbo funkcijas sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai lieka vieni su nuteistaisiais, todėl kabinetuose esantys pagalbos iškvietimo mygtukai ar darbuotojams išduodami pulteliai negali užtikrinti momentinės darbuotojo apsaugos nuo staigaus agresyvumo protrūkio. Nors darbuotojams išduodamos medicininės priemonės (pvz., specialios pirštinės) sumažina užsikrėtimo pavojingomis ligomis riziką, jos eliminuoti negalima tiek dėl didelio grėsmių šaltinių skaičiaus, tiek dėl gydomų asmenų agresyvumo bei polinkio nusikalsti. Teismas kartu akcentavo, jog priemonių, kurios darbuotojus saugotų nuo psichologinio smurto ar padėtų įveikti tokio smurto pasekmes, taikymo fakto Alytaus pataisos namai iš viso neįrodinėjo.

Nustačius, kad darbuotojas dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, įstatymas nustato darbdaviui imperatyvią pareigą tokiam darbuotojui mokėti padidinto tarifo darbo užmokestį. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 144 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta taisyklė, kad konkretūs apmokėjimo dydžiai nustatomi kolektyvinėse ar darbo sutartyse. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad minėtos prievolės neįforminimas nurodyta tvarka nepaneigia imperatyvios darbdavio pareigos.

Kauno apygardos teismas, nustatęs, jog sąlygos mokėti padidintą darbo užmokesčio dalį už darbą, kai esama nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, egzistuoja, priteisė iš Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojams įsiskolinimą dėl nesumokėtos darbo užmokesčio dalies už 3 metus su delspinigiais.

Trumpas interviu su teisininku, šiame procese atstovavusiu profesinės sąjungos narius.

Kokia ginčo esmė?

Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai manė, kad jie dirba pavojingomis  sąlygomis ir todėl, teisės aktų nustatyta tvarka, jiems turi būti mokamas padidintas darbo užmokestis. Alytaus pataisos namai neigė, kad minėti darbuotojai dirba pavojingomis sąlygomis ir  už tai padidinto darbo užmokesčio nemokėjo. Po Darbo ginčų komisijos sprendimo, kai darbuotojams vis tik buvo priteistos tam tikro dydžio išmokos, Alytaus pataisos namai visose teisminėse instancijose dar tvirtino ir tai, jog niekas negali nustatyti mokėtinos darbo užmokesčio dalies už darbą, esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, kaip tik darbdavys darbo sutartyse ar kolektyvinėse sutartyse.

 Kiek sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų šioje byloje teko ginti Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai (toliau – LRITĮPS)?

Pradžioje – pirmosios instancijos teisme – LRITĮPS atstovavo tik keturias slaugytojas. Tačiau Kauno apygardos teisme, nagrinėjant apeliacinį skundą, LRITĮPS atstovavo jau dešimčiai sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojų.

Kas pasiekta? Koks bylos rezultatas?

Pasiekta būtent tai, ko Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai ir norėjo kreipdamiesi į Darbo ginčų komisiją bei inicijuodami darbo ginčą. Visos instancijos pripažino, kad sąlygos, kuriomis jie dirba, t. y. teikia sveikatos priežiūros – gydymo ir slaugos – paslaugas, yra pavojingos, reiškia, egzistuoja veiksniai, neigiamai veikiantys darbuotojų saugumą ir sveikatą. Konstatavus tokių sąlygų buvimą yra pripažinta, jog darbdavys privalo nustatyti darbuotojams priemokos dydį, už darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų. Nustatyta, jog ši prievolė turi būti įvykdyta per 3 mėn. nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Kadangi yra konstatuota, jog  Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai visada dirbo ir toliau dirba esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų, bet jiems nebuvo mokamas padidintas darbo užmokestis, kaip tai numatė galioję teisės aktai, teismas iš įstaigos priteisė nesumokėtos darbo užmokesčio dalies įsiskolinimą už 3 metus.

Ar esate patenkinti teismo sprendimu?

Kiek teko kalbėti su Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojais, Kauno apygardos teismo sprendimu jie patenkinti. Svarbiausia, kad teismai konstatavo, jog  jų darbo sąlygos yra pavojingos, ir, kad dėl to jiems turi būti nustatytas ir mokamas padidintas darbo užmokestis, ko iki šiol nebuvo.

Ar šis sprendimas atveria kelią ir kitiems, panašiomis sąlygomis dirbantiems, darbuotojams kreiptis į teismus?

Darbuotojai, kurie mano, kad jų teisės yra pažeidžiamos, visuomet turi galimybę kreiptis į darbo ginčus nagrinėjančias institucijas ir tokiu būdu ginti savo teises. 2019 m. rugsėjo 20 d. Kauno apygardos teismo nutartis nėra tam prielaida. Tačiau šis sprendimas galbūt galėtų motyvuoti ir kitus panašiomis sąlygomis dirbančius darbuotojus būti aktyvesniais ir drąsesniais kovojant už tai, kas jiems priklauso pagal įstatymus.

Kaip pakomentuotumėte visą procesą ir pasiektą rezultatą?

Mano vertinimu, ginčo nagrinėjimo procesas iki šio momento, nes dar egzistuoja kasacinio skundo padavimo galimybė, užtruko kiek ilgiau nei mes visi tikėjomės, tačiau Alytaus pataisos namų sveikatos priežiūros tarnybos darbuotojai buvo kantrūs, aktyvūs ir net, sakyčiau, drąsūs, gindami savo pažeidžiamą teisę, todėl norimas rezultatas pasiektas, ir jis yra puikus. Dabar svarbiausia, jog būtų vykdomas teismo sprendimas, o darbdavys savo darbuotojų atžvilgiu ateityje elgtųsi teisėtai ir garbingai mokėdamas jiems darbo užmokesčio dalį, kuri privalo būti nustatyta ir mokama, kai dirbama nukrypstant nuo normalių darbo sąlygų.

Ačiū už pokalbį.

 

Roma Katinienė: „Kariauti nesirengiame, bet profsąjungos teisės buvo pažeistos“

Š.m. rugsėjo 20 d. vykusioje pareigūnų atrankos į laisvas pareigas komisijoje, Klaipėdos apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Klaipėdos AVPK),  Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) Klaipėdos skyriaus atstovui dalyvauti nebuvo leista. Toks akibrokštas įvyko, kai vienas iš šio komisariato teisininkų, neteisingai  interpretavo ir vadovavosi nebeaktualios redakcijos Darbo kodekso 179 str. 2 d. nuostatomis.

Vidaus tarnybos statuto 28 str. 3d. numato, kad atrankai vykdyti statutinėje įstaigoje sudaroma atrankos komisija. Jeigu statutinėje įstaigoje yra įsteigta profesinė sąjunga ir atrankoje dalyvaujantis pareigūnas yra šios profesinės sąjungos narys, vienas atrankos komisijos narys turi būti šios profesinės sąjungos atstovas.

Minėtu atveju, Klaipėdos AVPK nesudarius galimybės profesinės sąjungos atstovui dalyvauti komisijos darbe, buvo pažeistos profesinių sąjungų veiklos bei jų narių garantijos.

Apie tai, kad Klaipėdos AVPK yra įsteigtas LPPS Klaipėdos skyrius, jo vadovybė buvo informuota raštu rugsėjo 11 d.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, su Klaipėdos AVPK vadovybe visada vyko glaudus bendradarbiavimas, o iškilus kokiai nors problemai buvo siekiama surasti patį geriausią sprendimą ne įstaigos ar profesinės sąjungos, bet pareigūno naudai.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė

„Įstaigos vadovų požiūris, siekiant socialinio dialogo ir ieškant individualių sprendimų, policijos sistemoje, vertinant visas įstaigas, buvo išskirtinis, beveik visada pagrįstas argumentais ir kompromisu. Tačiau akivaizdu, kad vadovų požiūrio nepakanka, labai svarbų vaidmenį vaidina ir jų komanda, dėl kurios profesionalumo šį kartą stipriai suabejočiau“, – sakė R.Katinienė.

Pasak R.Katinienės, LPPS nepriimtinas požiūris – laukti kol įstaiga padarys procedūrinius pažeidimus, suklys, o tada kreiptis į teismą bei pasiekti laimėjimą.

„Atrankos procedūroje dalyviais yra ne tik komisijos nariai, joje dalyvauja ir pareigūnai, kurie ruošiasi, patiria stresą. Atranką, apskundus vien dėl procedūrinio pažeidimo, kad nebuvo įtrauktas profesinių sąjungų atstovas, o tai, pagal galiojančius teisės aktus, privalėjo padaryti, nukentėtų, tikėtina, sąžiningai atranką laimėjęs pareigūnas, nes būtų stabdomas jo paskyrimas į pareigas, o atranka skelbiama iš naujo. Tikriausiai, kaip jau yra susiklosčiusi praktika, tų pareigūnų ar darbuotojų, kurie tyčia ar dėl nekompetencijos nepaiso teisės aktų, atsakomybės klausimas nė nebūtų sprendžiamas. Mums daug svarbiau yra užtikrinti teisės aktų laikymąsi, objektyvumą, nešališkumą, motyvaciją, tinkamai atstovauti ir ginti savo narių interesus įstaigoje, dialogo, o ne konflikto keliu“, – sakė LPPS pirmininkė.

Lietuvos policijos profesinė sąjunga  Klaipėdos AVPK vadovui adresuotame rašte prašė užtikrinti, kaip tai numato įstatymai, teisę Profesinei sąjungai deleguoti atstovus bei dalyvauti komisijų veikloje, atstovaujant narių interesus.

 

Susitikime su Kauno AVPK – apie mokymus darbo metu, pareigūnų vertinimus ir teisminius ginčus

Rugsėjo pradžioje vykusiame Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariato (toliau – Kauno AVPK) vadovybės ir profesinių sąjungų atstovų susitikime aptartos svarbiausios problemos, išsakytos pastabos ir pasiūlymai.

Susitikime  Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) tarybos narė Agnė Greblikaitė pristatė įsteigtą  LPPS Kauno skyrių, supažindino su jo sudėtimi, atliekamomis funkcijomis ir tikslais.

Pasak A.Greblikaitės, LPPS Kaunos skyriaus tikslas –  atrankų komisijose ir vertinimuose atstovauti policijos pareigūnams, profesinės sąjungos nariams, kad nebūtų pažeidžiamos jų teisės. Kauno skyrius, kurio kuratorė ir yra A.Greblikaitė, tikisi, jog aktyviai ir betarpiškai bendradarbiaujant su Kauno AVPK, kylančias problemas pavyks spręsti greičiau.

Susitikime dalyvavusi LPPS pirmininkė Roma Katinienė, kalbant apie neeilinius pareigūnų vertinimus, akcentavo, jog labai svarbu užtikrinti profesinės sąjungos narių teises, kad dėl įvairių pažeidimų, nekiltų teisminių ginčų.

Profesinės sąjungos atstovai kėlė ir privalomų mokymų pagal nuotolinio mokymo programą problemas.

Anot LPPS Kauno skyriaus pirmininkės L.Žukaitė, norėtųsi, jog mokymai būtų parengti kokybiškai, be klaidų, o svarbiausia – turėtų išliekamąją vertę. Kauno skyriaus pirmininkė priminė Policijos departamento nurodymą, jog vadovai turi sudaryti sąlygas pareigūnams  2 valandas per savaitę tobulinti kvalifikaciją ir mokytis bei paprašė, kad jo būtų laikomasi.

LPPS pirmininkė Roma Katinienė

„Vadovai privalo užtikrinti mokymuisi skirtą laiką. Tačiau kai trūksta žmogiškųjų išteklių darbo funkcijoms atlikti, nelieka galimybių skirti laiko ir mokymams. Norint mokytis nuosekliai, pareigūnams tenka skirti savo asmeninį laiką, o taip būti neturėtų“, – sakė R.Katinienė.

Nors už lango vėsa, LPPS pirmininkė priminė, kad jau dabar reikia galvoti apie ateinančius metus ir vyksiantį fizinių normatyvų laikymą pavasario-vasaros laikotarpiu. Kadangi už saugias ir sveikas darbo sąlygas yra atsakingas darbdavys, R.Katinienė pasiūlė reglamente numatyti, kad nesant tarnybinės būtinybės, pareigūnams būtų galima atidėti fizinių normatyvų laikymą didelių karščių metu.

Kauno AVPK viršininko pavaduotojas D.Pliavga į šį pasiūlymą reagavo sakydamas, jog tam tikromis dienomis sprendimai atidėti normatyvų laikymą jau buvo priimti ir šiais metais.

Susitikime dalyvavęs Kauno AVPK viršininko pavaduotojas Evaldas Lašinskas pristatė neeilinio pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo tvarką.

Anot E.Lašinsko, priimtas sprendimas, kad pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimas gali būti atliekamas atsižvelgiant į tarnybinės veiklos rezultatus: pareigūnų, kurių pareiginės algos dydis yra mažesnis nei remtinas, koeficientas didinamas iki remtino, intervale nuo 0,5 iki 1,5, kitų pareigūnų, turinčių remtiną koeficientą, pareiginės algos koeficientas didinamas iki 0,5. Tačiau,anot E.Lašinsko, pareigūnų tarnybinis vertinimas nėra privalomas. Ar pareigūnas bus vertinamas ar ne, anot E.Lašinsko, spręs vadovas, tačiau akcentavo, jog labai svarbu ir reikia vertinti bei motyvuoti labai gerai dirbančius pareigūnus, kurie vykdė užduotis, pasiekė iškeltus tikslus.

Profesinių sąjungų ir Kauno AVPK susitikime nutarta, jog vadovai užtikrins pareigūnų mokymąsi darbo metu, o Kauno policijos intraneto puslapyje, kaip pasiūlė LPPS pirmininkė, bus publikuojama ir aktuali profesinių sąjungų paskelbta informacija.