VĮ „Regitra“ laikinos darbuotojų prastovos

VĮ „Regitra“ direktorius Dalius Prevelis išplatino laišką darbuotojams, kuriuo pranešama, jog šiandien, vasario 4 d. , filialų vadovams ir darbuotojų profesinės sąjungos bei darbo tarybos atstovams buvo pristatyta situacija, kuri yra įmonėje.

Anot D.Prevelio, jau kurį laiką atskiruose padaliniuose bei veiklosepastebimas tiek klientų, tiek ir darbuotojų darbo krūvio mažėjimas 30 % (o kai kuriose grupėse ir didesnis).

„Tai įvertinę ir, galvodami apie visos įmonės ateitį, visi kartu priėmėme vieningą ir šiai dienai, manau, teisingiausią sprendimą – dalis darbuotojų, dirbančių TPR ar VPI veikloje, nuo kitos savaitės bus išleidžiami į prastovas“, – laiške rašo D.Prevelis.

VĮ „Regitra“ generalinis direktorius paprašė visų darbuotojų supratimo ir vieningo atskirų komandų sutarimo bei bendradarbiavimo.

Darbuotojai  į prastovas bus išleisti  iki dabartinės numatytos karantino pabaigos, t.y. vasario 28 d. Už vasario mėnesio prastovas jiems bus mokama iki 1,5 MMA.

„Regitra“ generalinis direktorius patikino, jog situacija bus stebima, o pasikeitus aplinkybėms priimti nauji sprendimai, apie kuriuos nedelsiant bus informuojami darbuotojai.

„Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga tokiam vadovybės sprendimui pritarė, vertindami, jog susiklosčiusi situacija yra išskirtinė, nekasdienė.

„Matome, kad tokie sprendimai šiuo metu yra būtini įmonei, todėl ir profesinė sąjunga  tikisi darbuotojų supratingumo. Esame tikri, jog prastovos tęsis neilgai ir jau netrukus grįšime į normalų darbo ritmą“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys. 

Iečių nelaužome ir kolegų neniekiname

Š.m. sausio 29 d. laikraštyje „Vakaro žinios“ buvo išspausdintas straipsnis „Zonoje“ toliau laužomos ietys“, kuris sukėlė dalies pareigūnų, dirbančių Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriuje, pasipiktinimą.

Nusprendėme laišką, kuriame darbuotojai išsako savo mintis ir poziciją, paviešinti, juolab, kad turi būti išklausytos visos pusės.

„Iečių niekas pas mus nelaužo. Bet pradėkime nuo pradžios. Būsime atviri, bet kokie, net menkiausi pokyčiai, visuomet priverčia įsitempti, tad ir Resocializacijos skyriaus pertvarka prieš jai prasidedant sukėlė šiek tiek nerimo: ar turėsime darbus, kaip jis bus organizuojamas, kokia veiklos sritis, kokios naujovės pradės veikti ir kaip tai gerins resocializacijos procesą.

 Pertvarkius veiklą pastebėjome daugiau pliusų nei minusų. Ir šiandien negalėtume pavadinti mūsų skyriaus „didžiuliu kolchozu“, kaip straipsnyje drįsta teigti D.Čekauskas. Anaiptol, tai sklandžiai veikiantis mechanizmas. Ir tai pajutome labai greit.

Darbe atsirado aiškumas ir vieningas požiūris į veiklą bei geriausių sprendimų realizavimą. Kai buvo trys vadovai, savo pavaldiniams jie vadovavo savitai, tarsi kiekvienas turėtų savo tikslus ir požiūrį, trūko vieningumo. Nebelikus kelių vadovų, labai greit pajautėme, kad pagaliau dirbame vieną darbą ir siekiame tų pačių rezultatų.

Ar trys mėnesiai per trumpas laikas rezultatams? Tikriausiai taip, nes statistinei analitinei analizei, tai būtų per trumpa imtis. Tačiau tai, jog jaučiamės komfortiškiau dirbami, o veikloje atsirado vieninga nuomonė, užduotys, aiškus darbų skirstymas ir etapai, kuriais vyksta resocializacijos procesas, mus džiugina, todėl ir sakome, kad mes jaučiame teigiamus šios reformos pokyčius. Kodėl turėtume sakyti kitaip?

Nežinome, kokių kėslų vedinas D.Čekauskas straipsnyje teigia, jog „vietoje jų (aut.past. –buvusių trijų skyrių vadovų) atsirado net penki vyriausieji specialistai, kurie koordinuoja atskirus sektorius bei sritis ir pridėjus skyriaus viršininką matome, kad po reformos buvo sukurti net šeši vadovaujančiųjų asmenų, kurie tiesioginio darbo su nuteistaisiais nevykdys, etatai“.

Šios reformos metu nebuvo sukurta papildomų vadovaujančiųjų etatų, vyriausieji specialistai, koordinuojantys veiklą sektoriuose, paskirti iš tų pačių vyriausiųjų specialistų, o koeficientas jiems, padidėjusius darbo krūviui,  pakeltas tik  0,5, o ne visu 1 punktu, kaip teigia D.Čekauskas.

Tai, kad save profsąjungos vadovu vadinantis D.Čekauskas straipsnyje sako, jog „smarkiai kritusi skyriaus kompetencija“, yra jo subjektyvi nuomonė. Visgi kaip buvusio vieno skyrių vadovo, norėtųsi pasiteirauti, o kodėl , kai jis vadovavo nekėlė šių klausimų, juolab, kad du darbuotojai, kuriems metė nekompetencijos šešėlį yra buvę jo pavaldiniai?

Norime nuoširdžiai atsiprašyti nepelnytai apkalbėtų darbuotojų, kurių stažas bausmių vykdymo sistemoje per 14 metų, o dėl darbo kokybės priekaištauti jiems nėra jokių pagrįstų duomenų. Taip  pat kaip nėra jokio pagrindo dvi pareigūnes kaltinti, jog jos neturi jokio tiesioginio darbo su nuteistaisiais patirties. Pastarosioms dviem pareigūnėms, apie kurias taip sau „leptelėti“ leido buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų, kompetencijos dirbti šį darbą pakanka: viena jų eilę metų dirba su nuteistaisiais, esančiais karantino patalpose, kita – su nuteistųjų būriu, kurio nuteistieji yra intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui, su jais dirbama individualiai, planuojamas visas resocializacijos procesas (Pusiaukelės namai).

Šie žmonės, kurių kompetencija leido sau suabejoti D.Čekauskas, ne vienerius metus, savo kvalifikaciją ir kompetencijas kelia mokymuose, seminaruose, tad anksčiau įgytas vienos ar kitos srities išsilavinimas parodo jo išsimokslinimą, tačiau jokiu būdu neužkerta kelio plėsti turimas žinias, įgyti naujų ir tapti, kompetentingais, puikiais kitos srities specialistais.  

Kita vertus, kaip buvusiam vieno skyrių vadovui, kurio pavaldinėmis, beje, ir buvo ne socialinių mokslų srities specialistės, turėjo būti žinoma, jog minėtų specialistų pareigybių aprašyme nėra nurodyta, kokį jie turi turėti išsilavinimą.

Labai keista, kad buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų nesidžiaugia pokyčiais, nesiūlo kaip dar būtų galima pagerinti šią veiklos sritį, o pikdžiugiškai teigia, jog „Pravieniškių pataisos namai „nusivažiavo“ iki to, jog paskelbė konkursą vertintojų pareigybėms užimti, ieškant darbuotojų „iš gatvės“. Nesuprantame tokių replikų, kodėl ieškoti jaunų, naujų, perspektyvių, imlių žmonių, blogai. Kolektyvuose turi dirbti įvairaus amžiaus žmonės, vyresni darbuotojai gali perduoti vertingos patirties, žinių jauniems kolegoms, o pastarieji atnešti naujų minčių, kitokio požiūrio. Jaunimo bausmių vykdymo sistemoje išties labai laukiame.

Labai liūdna, kad galimai asmeninės nuoskaudos, paskatino buvusį kolegą, jau kelis mėnesius dirbantį visai kitoje, ne resocializacijos srityje, o vieno iš sektorių  Saugumo valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu, su nuteistaisiais, bausmę atliekančiais kamerų tipo patalpose, išlieti tulžį iš tiesų nė nežinant, kaip gi Resocializacijos skyriaus darbuotojai dirba po reorganizacijos“.

Resocializacijos skyriaus darbuotojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai

Profsąjungos: „Teisė dirbti su slapta informacija reikalinga ne visiems pareigūnams“

Praėjusią savaitę profesinių sąjungų atstovai ir Kalėjimų departamento (toliau – ir KD) vadovybė nuotoliniu būdu diskutavo apie siūlymą, visų statutinių tarnautojų pareigybių aprašymus papildyti specialiuoju reikalavimu – teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Tokiems ketinimams tiek  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS), tiek ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga nepritaria ir laiko pertekliniais.

Kalėjimų departamento atstovai, dalindamiesi savo įžvalgomis sakė, jog dauguma statutinių įstaigų yra nustačiusios reikalavimą pareigūnams,  turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagrindiniai akcentai, kuriuos pabrėžė Kalėjimų departamento atstovai, kad nustačius reikalavimą visiems pareigūnams turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, spręstųsi lojalumo valstybei, kilus ekstremaliai situacijai, reputacijos ir kiti klausimai.

Tačiau į tokius argumentus profesinių sąjungų atstovai atsakė, jog statutiniams valstybės tarnautojams ir taip jau keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos, jie turi daugiau pareigų ir prievolių, atsakomybės, galiausiai, prieš pradedant tarnybą, visi buvo tikrinti ar atitinka reikalavimus.  

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, Valstybės saugumo departamentas dar 2018 metais atliko įstaigų priežiūrą dėl slaptumo, ir reziumavo, jog jei pareigybė nereikalauja slaptumo, tai yra perteklinė procedūra bei reikalavimas. „Nemanau, kad visiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams būtina teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Pasigedau argumentų, kurie pagrįstų būtinybę ir atsakytų į klausimą, ko iš tiesų siekiama?“- kalbėjo VAITĮPS pirmininkas.

Jo nuomone, Kalėjimų departamento vienas motyvų, kad nauja tvarka padėtų išsiaiškinti ar yra pareigūnų, pavyzdžiui nuslėpusių faktą, jog vairavo neblaivūs, nepakankamas argumentas, nes tokios informacijos neturėjimas rodo administracijos ir Imuniteto tarnybos veiklos spragas, o ne būtinybę visiems nustatyti reikalavimą turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.

„Nustačius naują reikalavimą pareigybei dalis darbuotojų, kurie jau turi teisę į pareigūno pensiją, pasinaudos galimybe išeiti į pensiją su išeitine kompensacija. Sistema, į kurią ateiti dirbti norinčių nėra pakankamai, dar labiau „nukraujuos“. Kitas dalykas, ar kas nors galvoja, kaip jaučiasi darbuotojai? Jau dabar girdime, kaip jie sako, jog ketinama juos paauklėti. Tokios nuotaikos neskatins motyvacijos dirbi. Todėl siūlau atidžiai peržiūrėti pareigybes ir leidimą dirbti su įslaptinta informacija suteikti tik tiems, kurie realiai su tokia informacija turi dirbti ir ja disponuoja“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė antrino VAITĮPS pirmininkui ir klausė, jei būtų nuspręsta papildyti pareigybės aprašymus nauju reikalavimu, kokia procedūra būtų taikoma, taip pat kiek pareigūnų, Kalėjimų departamento manymu, negautų tokios pažymos?

LTPF pirmininkė teiravosi ar KD pasiruošęs mokėti išeitines kompensacijas, jei staiga dalis pareigūnų, atsiradus naujiems reikalavimams, nuspręstų palikti tarnybą.

Kalėjimų departamento atstovai  atsakė, jog  Paslapčių įstatyme nustatyta, jog tiems, kurie dirba su įslaptinta informacija, leidimą dirbti su riboto slaptumo informacija suteikia įstaigos vadovas, o tokia pažyma galioja 5 metus.

Pasak KD atstovų, atsiradus naujam pareigybės reikalavimui, galimai kiekvienoje įstaigoje atsirastų daugiausia 1-2 pareigūnai, kuriems slaptumo pažyma nebūtų išduodama. Jie akcentavo, jog pareigūnai būtų vertinami per nacionalinio saugumo prizmę, o ne pagal tai, ar yra padarę kokių nors administracinių teisės pažeidimų, todėl išankstinis nuogąstavimas ir baimės – nepagrįstos.

Jie argumentavo, kad bausmių vykdymo vietose dirbantys pareigūnai, nors gali atrodyti kitaip, disponuoja sąlyginai slapta informacija, juos taip pat gali mėginti verbuoti ir pan.

Kalėjimų departamento išsakyti argumentai profesinių sąjungų neįtikino. Profsąjungų atstovai stebėjosi, jog patikrinti apie 2500 pareigūnų prireiks daug administracinių išteklių, o rezultatas – abejotinas.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas patikino profesines sąjungas, jog sprendimų dar nėra, tik diskusijos.

Buvo nutarta, kad pradėta diskusija bus tęsiama po savaitės, konsultuojantis su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, kitų teisėsaugos institucijų atstovais, atsakingais už darbą su įslaptinta informacija.

Po susitikimo VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas teigė, jog neišgirdo įtikinančių argumentų, kodėl reikėtų visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti ir susipažinti su slapta informacija, koks tokių ketinimų tikslas.

„Mano manymu, Kalėjimų departamentas neįvertino grėsmių dėl galimos vėl nemažos dalies pareigūnų išėjimo iš tarnybos. Manau, jog siekis visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti su slapta informacija yra perteklinis reikalavimas, nes tiek reputacijos, tiek lojalumo valstybei principai yra įtvirtinti Vidaus tarnybos statute, Valstybės tarnybos įstatyme, todėl visi tarnautojai, taip pat ir statutiniai privalo jų laikytis. Ir net priėmus tokį sprendimą, skaidrumo sistemoje nepadaugėtų. Sąžiningi ir dori pareigūnai ir taip laikosi visų reikalavimų, o jei sistemoje atsiranda bandančių apgaudi ir iš darbo pasipelnyti – jiems identifikuoti ir laiku sustabdyti yra kitokios priemonės“,  – sakė  V.Jagminas.

Ar kartu su medikais paskiepyti ir žvalgybos pareigūnai?

 Bausmių vykdymo sistemos pareigūnus, dirbančius Laisvės atėmimo vietų ligoninėje papiktino žinia, jog šią įstaigą kuruojantys Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai galimai buvo paskiepyti vakcina nuo COVID-19, nors tiesiogiai nei su sergančiais koronavirusine infekcija, nei su nuteistaisiai tiesiogiais nedirba ir didelės rizikos kontaktų neturi.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS)  pirmininko Kęstučio Pauliuko,  profesinė sąjunga siekdama išsklaidyti abejones, suteikti savo nariams visapusišką bei išsamią informaciją,nedelsdama kreipėsi į Kalėjimų departamentą, prašydama paaiškinti, kokiais prioritetais ir tvarka vadovaujantis yra skiepijami bausmių vykdymo sistemoje dirbantys pareigūnai ir medicinos personalas bei, ar, Laisvės atėmimo vietų ligoninei gavus pirmąsias vakcinas, kartu su didžiausią riziką patiriančiais pareigūnais ir medicinos darbuotojais buvo paskiepyti ir Kalėjimų departamentui pavaldūs Kriminalinės žvalgybos pareigūnai, kuruojantys Pravieniškių pataisos namus-atvirąją koloniją.

Apie tai, jog pirmieji skiepai nuo COVID-19 atkeliavo ir į bausmių vykdymo sistemą, dar š.m. sausio 13 d. Laisvės atėmimo vietų ligoninė pranešė savo interneto svetainėje, informuodama, jog  per tris dienas „farmacijos kompanijų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bendrai sukurta vakcina bus paskiepyta 200 stacionare dirbančių medicinos darbuotojų ir pareigūnai, budintys prie COVID-19 liga sergančių pacientų“. Minėtame straipsnyje direktorius pasidžiaugė, jog „vėliau kartu su kitais visuomenei svarbias funkcijas vykdančiai darbuotojais bus skiepijami ir kitose laisvės atėmimo vietų įstaigose dirbantys pareigūnai ir darbuotojai“.

Vakcina į LAVL buvo pristatyta iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų, o skiepijimas vykdytas pagal sveikatos apsaugos ministro nustatytą prioritetinę tvarką.

Anot K.Pauliuko, Kriminalinės žvalgybos pareigūnai nėra nei medicinos darbuotojai, nei juo labiau tie pareigūnai, kurie budi prie COVID-19 sergančių pacientų, jie taip pat nėra LAVL darbuotojai.

„Nemanau, jog šie pareigūnai turėtų būti skiepijami prioriteto tvarka. Labiausiai skiepų šiandien reikia visose bausmių vykdymo vietose dirbančiam medicinos personalui ir tiems pareigūnams, kurie kasdien tiesiogiai dirba su nuteistaisiais pamainose. Kriminalinės žvalgybos pareigūnai tikrai nėra pirmose gretose su didžiausią riziką patiriančiais darbuotojais“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinė sąjunga teigia, jog Kalėjimų departamentas turėtų užtikrinti, jog bandymams apeiti galiojančią skiepijimo tvarką, kai vakcina pirmiausia siekiama paskiepyti asmenis, labiausiai dėl darbo specifikos rizikuojančius užsikrėsti koronavirusu, būtų užkirstas kelias, o atvejai, kai ne eilės tvarka paskiepijami pareigūnai, jei tokie pasitvirtintų, būtų ištirti, o ją pažeidusieji atitinkamai nubausti.

Beje, Kalėjimų departamento svetainėje š.m. sausio 22 d. 18 val. buvo paskelbta informacija, jog iki minėtos dienos paskiepyti 156 Laisvės atėmimo vietų ligoninės medikai ir darbuotojai.

Šis skaičius pasak LRITĮPS pirmininko, nesutampa su LAVL direktoriaus informacija, jog bus paskiepyta 200 LAVL medicinos darbuotojų ir pareigūnų.

„Norėtųsi, jog abejonės būtų išsklaidytos, o skiepus gautų tie, kuriems labiausiai to reikia“,  – sakė K.Pauliukas.

Ar apklausa padės pagerinti darbuotojų sąlygas „Regitroje“?

Neseniai vykusiame VĮ „Regitra“ surengtame posėdyje, kuriame buvo aptariami rudenį Vidaus reikalų ministerijos atliktos darbuotojų apklausos rezultatai, įmonės vadovybė išdėstė savo poziciją ir situacijos vertinimą bei žingsnius, ką darys, kad darbuotojai įmonėje jaustųsi geriau. Apie tai netrukus laišku darbuotojus informavo pats įmonės vadovas.

Su VRM atliktos apklausos rezultatais įmonės vadovai bei darbuotojai buvo supažindinti dar praėjusių metų gruodį.

Profesinė sąjunga pasigedo išsamesnės analizės, gilesnio įvertinimo, o svarbiausia tikslų išsikėlimo bei plano, o kaip gi bus siekiame keisti situaciją į palankesnę darbuotojams.

Pasak „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, statistiką visada reikia vertinti kaip neblogą atspirties tašką siekiant išsiaiškinti rūpimus klausimus, identifikuoti problemas, tačiau tikrojo jų masto statistika neparodo, todėl verta atsispiriant nuo gautų duomenų, atlikti savo išsamesnę stebėseną ir analizę, ypač jeigu iš tiesų siekiama teigiamų pokyčių įmonėje.  

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys sakė, jog labai svarbu komunikuoti su darbuotojais dar iki problemos atsiradimo, taip išvengiant nepamatuotų kalbų ar spėlionių apie darbo sąlygų ar kitus pokyčius.

Pasak E.Plokščio, profesinė sąjunga stebės, kaip vadovybei sekasi įgyvendinti išsikeltus tikslus bei aktyviai komunikuos, siekdama, jog įmonėje darbuotojai jaustųsi gerai, o jų poreikiai ir problemos būtų sprendžiamos.

Vadovas teisus ne visada

Demokratija pasiekė ir statutinius pareigūnus. Jau praėjo metai kai Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau- VSAT) Vilniaus oro uosto pasienio užkardos iniciatyvūs ir progresyvūs pareigūnai, padedant Nacionalinei pasienio pareigūnų profesinei sąjungai neapsikentę, jau dabar buvusio, užkardos vado Audriaus Š. nekompetencijos ir negebėjimo palaikyti tinkamą mikroklimatą užkardoje, kreipėsi į tuometinę VSAT ir Vilniaus pasienio rinktinės vadovybę, prašydami įvertinti užkardos vado gebėjimus ir kompetenciją.

Nesibaigiantis priešų ieškojimas, tikėjimas sąmokslo teorijomis, kai kurių pareigūnų persekiojimas pamažu peraugo į „paranoją“, kuri buvusį užkardos vadą galimai persekiojo ir dieną, ir naktį. Prasidėjęs kolektyvo skaldymas, skirstymas į mylimus ir nekenčiamus situaciją kasdien vis blogino.

Valdymo būdas „skaldyk ir valdyk“ nepasiteisino. Dalis kolektyvo, net ir tie, kurie neapsikentę buvo susiruošę išeiti iš užkardos, susivienijo, nusprendė daugiau netylėti ir imtis visų įmanomų teisinių veiksmų.

Rezultato ilgai laukti nereikėjo, 2020 m. sausio 20 d. buvo paskutinė Audriaus Š. kaip Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vado darbo diena. Bet net atsisveikinti ir išeiti oriai jis nesugebėjo. Net paskutinę jo tarnybos dieną buvo ir intrigų, ir pareigūnų įžeidinėjimų.

 „Manau tai, kas vyko, o galiausiai sulaukė ir atomazgos, Vilniaus oro uosto pasienio užkardos kolektyve, yra tikrai brandžios pareigūnų bendruomenės ir jos pareigūnų drąsos kalbėti apie tai viešai, pavyzdys. Nes kolektyvo ir vadovo, kuris galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, priešprieša, buvo pasiekusi aukščiausią įtampos laipsnį. Tikiuosi, kad ateityje net statutinėse organizacijose nebus taip, kad vadovas teisus,  o visi kiti neteisūs. Deja, reikia pripažinti, kad buvęs vadovas, vis dar jaučia norą, progai pasitaikius, „kaišioti pagalius į ratus“ Vilniaus oro uosto pasienio užkardoje dirbantiems pareigūnams, nors iš pareigų pasitraukė dar prieš metus. Savo „kompetenciją“ dabar jis demonstruoja jau kitose pareigose. 

Tenka reziumuoti, jog dar ir dabar, dėl taikomo vadovavimo stiliaus, VSAT silpniausia grandimi išlieka užkardų vadai. Tikrai ne visi, bet dalis dar ir dabar jaučiasi „karaliukais“. Vilniaus oro uosto pasienio užkardos pavyzdys turėtų būti perspėjimas visiems neliečiamiesiems, kad tokių vadovavimo metodų toleravimo laikai baigiasi, o požiūris keičiasi.

Dabartiniam Vilniaus oro uosto pasienio užkardos vadui norisi palinkėti, užgydyti paliktas žaizdas taip, kad net randų neliktų“, – situaciją pakomentavo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Profsąjungos stojo ginti Raitosios policijos

Pirmadienį dėl ketinimų atsisakyti Raitosios policijos būrio įvyko profesinių sąjungų atstovų nuotolinis susitikimas su Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojais Saulium Tamulevičium ir Arūnu Paulausku bei Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apsk.VPK) viršininko pavaduotojais Mindaugu Stravinsku ir Mindaugu Puskunigiu.

Vilniaus apskrities VPK viršininko pavaduotojas M.Puskunigis susitikime kalbėjo, jog atsisakyti Raitosios policijos būrio nuspręsta dėl brangaus žirgų išlaikymo. Pasak Vilniaus policijos viršininko pavaduotojo išlaikyti 7 policijos žirgus kainuoja apie 37 tūkst.Eur per metus. Kita priežastis, kurią įvardino M.Puskunigis – šio būrio pareigūnų darbo efektyvumas, t.y. per mažai surašoma administracinių teisės pažeidimų protokolų, per ilgas pasiruošimas darbui, per trumpas patruliavimo laikas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, Vilniaus apskrities VPK vadovybė linkusi nutylėti, kad buvo atsisakyta geresnėje Vilniaus vietoje – Belmonte – Raitojo būrio patalpų, iš kurių pareigūnai į patruliavimo vietą galėjo atjoti, o kai tekdavo transportuoti žirgus, užtrukdavo gerokai trumpiau, nei dabar, kai tenka atkakti iš atokiau esančios Riešės.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė priminė, jog dar 2018 metų rudenį, profesinė sąjunga kreipėsi į Vidaus reikalų ministrą dėl Vilniaus apsk.VPK Patrulių rinktinės Raitojo būrio.

„Jau tuo metu Raitojo būrio perkėlimas iš Belmonto žirgyno į Riešę ir Vilniaus apskrities policijos vadovybės dėstomi argumentai, pateikiami duomenys bei skaičiavimai  buvo prieštaringi ir kėlė abejonių dėl projekto sąžiningumo. Ne paslaptis, kad Belmonto žirgynas buvo įkurtas prestižinėje Vilniaus miesto vietovėje, todėl tuo metu kilo pagrindas prielaidoms, jog po skuba iškelti Raitąjį būrį, gali slypėti kieno nors privatūs interesai, taip pat ir mintims, kad einama link šio unikalaus ir vienintelio Lietuvoje būrio sunaikinimo. Praėjo du metai ir scenarijus kartojasi. Vilniaus AVPK vadovybė vėl kalba apie  materialinių išteklių optimizavimą, o Policijos departamentui teikiami paskaičiavimai, apie Raitąjį būrį, yra priešingi kuopos, būrio ir pareigūnų pateiktiems skaičiams“, – sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė.

Profesinių sąjungų atstovai sutartinai tvirtina, kad nemaloniai nustebino, jog Raitojo būrio pertvarkymo imtasi apie tai neinformavus socialinių partnerių, nors yra pasirašyta Kolektyvinė šakos sutartis.

Anot LPPS pirmininkės, pateikti argumentai ir skaičiavimai neįtikino būtinybe atsisakyti Raitojo būrio.

„Tarnybiniai žirgai, kaip ir šunys, yra pareigūnų tarnybos partneriai, o ne techninės priemonės. Mano nuomone Raitasis būrys puikiai reprezentuoja policiją yra naudingas ir reikalingas, jo nauda skaičiuojama ne vien surašytų administracinių teisės pažeidimų protokolų skaičiumi“, – sakė R.Katinienė.

Pasak VAITĮPS pirmininko, profesinė sąjunga mato kitų Raitojo būrio panaudojimo alternatyvų ir visiškai nepritaria jo naikinimui.

„Tai, kad mūsų kritika buvo išgirsta Policijos departamento vadovybės ir skubiai sušauktas susirinkimas, suteikia vilčių, jog unikalų ir reprezentatyvų būrį,galbūt pavyks išsaugoti.  Policijos departamentas pavedė Vilniaus apskrities policijai išanalizuoti situaciją ir pateikti alternatyvius siūlymus dėl Raitojo būrio reorganizavimo, tobulinant ir efektyvinant jo veiklą. Visgi dabar jau sunku tikėti  vadovais, kurie prieš kelis metus, perkeliant Raitąjį būrį į Riešę tvirtino, jog gerinamos sąlygos darbuotojams ir žirgams, o šis padalinys nebus naikinamas“, – kalbėjo V.Jagminas.

Raitosios policijos verte ir naudingumu neabejoja ir buvęs Vilniaus policijos vadovas Kęstutis Lančinskas , kuris, sužinojęs apie tokius ketinimus, socialiniame tinkle „Facebook“ pateikė nuorodas į  vaizdo įrašus (vaizdo irasas čia) , iliustruojančius atvejus, kai tik šio būrio pareigūnų dėka buvo sutramdyta įsisiautėjusi minia bei parašė: „ Panaikinti ir sugriauti galima viską ir labai greitai. Bet kai atkurti yra daug sunkiau“.

Profesinės sąjungos kartu su Raitosios policijos pareigūnais ketina būti itin aktyvios, teikti siūlymus, kurie padėtų išsaugoti Raitąją policiją ir dalyvauti dialoge.

Pasieniečiai 2021-aisias sulauks ir uniformų, ir įvertinimų, ir skiepų

Sausio 15 d. Valstybės sienos apsaugos tarnyboje vyko tarnybos valdymo komiteto posėdis, kuriame dalyvavo ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Posėdyje, kalbant apie VSAT darbo užmokesčio panaudojimo kryptis 2021 metais, Virgaudas Lukoševičius, VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas sakė, jog atsirado galimybė kasmetinių vertinimų metu labai gerai įvertinti iki 60 proc. pareigūnų, o perspektyvoje, jei biudžetas nemažės ar neatsiras kokių kitų kliūčių, dar iki 30 proc. pareigūnų – neeilinių vertinimų metu rudenį.

VSAT Ekonomikos, strateginio planavimo ir apskaitos valdybos viršininkas informavo, kad Vidaus reikalų ministerijos nuostata yra padidinti vidutinį darbo užmokestį ir sulyginti jį visose vidaus reikalų ministerijos statutinėse įstaigose, kad pareigūnas vidutiniškai į rankas gautų apie 1018 Eur.

Posėdyje buvo pateikta ir kita šiuo metu itin svarbi informacija apie pareigūnų skiepijimą vakcina nuo koronaviruso.

Pagal Vidaus reikalų ministerijos pateiktą informaciją pareigūnus nuo COVID-19 tikimasi pradėti skiepyti pavasarį. Planuojama, jog pirmiausia bus skiepijami pareigūnai, kurie pagal amžių patenka į rizikos grupę ir dirba Geležinkelio pasienio kontrolės poste (toliau – PKP), tarptautiniuose PKP, Užsieniečių registracijos centre, tuomet kiti pareigūnai nustatyta tvarka.

Giedrius Geniušas, VSAT Personalo valdybos viršininkas,informavo, kad norą skiepytis pareiškė beveik 2500 VSAT darbuotojų.

Pasak, V. Lukoševičiaus,  pareigūnai, betarpiškai dalyvaujantys suvaldant Covid-19 plitimą,  už darbą, susijusį su didesne užsikrėtimo COVID-19 rizika, sausio mėnesį, gaus 20 proc. priemoką, o Užsieniečių registravimo centro ir užkardų administracijų darbuotojai -10 proc. priemoką.

Ar šios priemokos bus mokamos ateityje, kol kas neaišku.

VSAT atstovas taip pat informavo, jog tarnyba yra papildomai gavusi  1,6 mln. Eur uniformos standarto įgyvendinimui, todėl planuojama, įsigijus šarvinių liemenių, uniformų komplektų, jomis šių metų pabaigoje aprūpinti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, šiuo metu yra deramasi su Valstybės sienos apsaugos dėl 5-ių sveikatingumui skirtų dienų aprašo pagal 2021 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį.

„Šis aprašas reikalingas, nes jame būtų reglamentuotas ir detalizuotas 5 dienų, skirtų sveikatingumui, suteikimas, apmokėjimas ir visa procedūra. Beje, 5 dienų, skirtų sveikatingumui, papildoma garantija galės pasinaudoti tik profesinės sąjungos nariai, kuriems galioja 2021 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas R.Liepa.

Kalbant apie papildomų socialinių garantijų – 2 papildomų poilsio dienų profesinės sąjungos nariams – suteikimą, komiteto posėdyje sutarta, jog VSAT Personalo valdyba reglamentuos tvarką, kuria bus nustatyta, jog prašymus, dėl 2 papildomų poilsio dienų profesinės sąjungos nariams, pareigūnai turės pateikti prieš kito mėnesio darbo grafiko patvirtinimą, t.y. prieš 7 darbo dienas iki mėnesio pradžios, per kurį norima pasinaudoti papildomomis poilsio dienomis. Taip pat komiteto posėdyje buvo siūloma rekomenduoti pareigūnams išnaudoti papildomas poilsio dienas iki lapkričio 30 d.    

Ką nutylėjo prokuratūra?

Beveik metus trunkantis profesinės sąjungos persekiojimas įgauna kitą pavidalą, ikiteisminis tyrimas, pradėtas dar 2020 m. vasario 13 d. dėl piktnaudžiavimo tarnyba ir dokumentų klastojimo, ir mestas šešėlis profesinei sąjungai, virto baudžiamąją byla vienai profesinės sąjungos narei dėl dokumentų klastojimo. Prokuratūra perdavė bylą Vilniaus apylinkės teismui ir netrukus apie tai  pasigyrė, pranešdama viešai.

Tačiau, pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, prokuratūra savo pranešime nutyli, jog tyrimas buvo pradėtas dėl apysunkio  nusikaltimo  – piktnaudžiavimo tarnyba (pagal Baudžiamojo kodekso  228 str.), kaip ir tai, jog jame profesinės sąjungos atžvilgiu buvo taikytos pačios griežčiausios  prievartos  priemonės, t.y. kratos, pasiklausymai, informacijos apie asmens privatų gyvenimą, apie vykdomą profesinės sąjungos veiklą rinkimas ir kt. Prokuratūra nutyli ir tai, kad inkriminuojamas apysunkio nusikaltimo -piktnaudžiavimas tarnyba – epizodas buvo nutrauktas tyliai.

„Siekdami pateisinti taikytus metodus ir priemones, mano nuomone, vietoj to, kad pasinaudotų profsąjungų įstatyme suteikta teise, ginti pažeistas asociacijų ir galimai pažeistas narių teises, Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras demonstravo savo galią ir teisėtomis priemonėmis persekiojo profsąjungas, pradėdamas ikiteisminį tyrimą. Norėdama žūtbūt pagrįsti pradėto tyrimo svarbą ir prasmę, suradusi smulkių nereikšmingų detalių, Vilniaus apygardos prokuratūra išpūtė didžiulį burbulą“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, neramina ir tai, kad tokiu būdu galimai siekiama daryti įtaką teisėjams ir jų nuomonei, plačiai pateikiant žiniasklaidai tik tą informacijos dalį, kuri yra paranki prokuratūrai, kad žmogus žūtbūt būtų nuteistas.

„Kaip jau teko įsitikinti ne kartą, panašūs prokurorų mesti kaltinimai kituose plačiai „išreklamuotuose“ tyrimuose, teismuose dažnai subliūkšta. Tikimės, kad ir šį kartą mesti kaltinimai – subliūkš. Juolab, kad profesinė sąjunga iki šiol nėra gavus nei vieno nario skundo, kad vienaip ar kitaip buvo  pažeistos jų teisės profsąjungos skyriaus pirmininko ar kuriuose nors kituose rinkimuose. Skyriaus pirmininko rinkimuose, kuriuose dokumentų klastojimą įžvelgė prokuroras,  kandidatavo tik vienas asmuo. Neatsirando daugiau norinčių užimti minėtas pareigas, nes jos neparankios dėl darbdavio požiūrio, kuri vienareikšmiškai yra neigiama, o buvimas tokioje pozicijoje reiškia,  kad darbdavys bus visą laiką nusitaikęs į tave. Apmaudu, kad prokuratūra spjovė į nekaltumo prezumpciją ir išviešino asmens tapatybę,  tarsi reziumuodama, kad asmuo jau lyg kaltas be teismo“, – sakė V.Jagminas.

Prokuratūra pranešime spaudai teigia, kad „Įtariama, kad ji (past.- profsąjungos skyriaus pirmininkė), pažeisdama VAITĮPS įstatų nuostatas, suklastojo 13 šios profesinės sąjungos narių parašų,  taip atimdama jiems teisę balsuoti asmeniškai bei išreikšti savo valią.“ Priešingai, profesinė sąjunga per savo atstovą kreipdamasi į prokuratūrą, akcentavo, kad profesinės sąjungos narių, kurie šiuo metu nuteisti,  „apklausa buvo vienpusiška, tik nustatant, ar jie pasirašė protokolų lapuose <…> visiškai nesigilinta į valios išreiškimą – ar jam suprantamas protokolo turinys, ar jis sutiko su turiniu, kaip jis balsavo – ar sutikdamas, ar prieštaraudamas, koks jo požiūris į padėtą parašą, ar jis dabartiniu metu sutinka su protokolu ir jo pasirašymu.“  (2020-07-23 skundas Generaliniam prokurorui).

Anot profsąjungos pirmininko, profesinė sąjunga kreipsis į naująją Generalinę prokurorę, norėdama atkreipti dėmesį į teisingumo spragas.

„Tenka tik apgailestauti, kad Vilniaus apygardos prokuratūra dalyvavo  Kalėjimų departamento  žaidime  kuris, buvo tik siekis  įbauginti ir užčiaupti aktyviai Kalėjimų departamento vadovybę kritikuojančią ir korupcijos apraiškų netoleruojančią bei tai viešinančią profesinę sąjungą“, – savo nuomonę sakė po paskelbto prokuratūros pranešimo išsakė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak advokato Vitalijaus Jaroščenkos, Lietuvos Aukščiausias teismas bei Konstitucinis teismas ne kartą konstatavo, kad baudžiamoji teisė – tai kraštutinė teisė, ir taikoma tada, kai civilinės teisės priemonėmis negalima ginti pažeistų teisių.

„Ir šiuo atveju,  LR profesinių sąjungų įstatymo 9 straipsnio 2 dalis įpareigoja prokurorą, jei profesinė sąjunga, jų susivienijimas pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstituciją, šį ir kitus Lietuvos Respublikos įstatymus, apie pažeidimą raštu praneša profesinės sąjungos, susivienijimo valdymo organams ir nurodo terminą, per kurį pažeidimai turi būti pašalinti. Jei pažeidimai nepašalinti, prokuroras turi teisę kreiptis į teismą dėl profesinės sąjungos, jų susivienijimo veiklos sustabdymo. Tačiau prokuroras šia teise nesinaudojo, o remdamasis anoniminiu pranešimu pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 228 str. 1 d., 300 str. 1 d. Tikėtina, kad tyrimo pastiprinimui ir buvo pridėtas 228 straipsnis, nors apie tai ne kartą buvo minima prokuratūrai, kad šis tyrimas neturi pagrindo“, – situaciją komentavo advokatas.

Profesinė sąjunga pasižada visuomenei, kad prasidėjus teisminiam procesui, apie tai informuos ir pagal galimybes viešins ikiteisminiame tyrime surinktus dokumentus.

Profsąjunga: karantino metu siūlome stabdyti nuteistųjų konvojavimą į teismus ir kitas įstaigas

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, jog sustabdžius nuteistųjų konvojavimą karantino laikotarpiu, užsikrėtimų koronavirusu bausmių vykdymo vietose būtų mažiau.

LRITĮPS pirmininkas pritaria Teisingumo ministrės pozicijai, jog prie situacijos gerėjimo prisidėtų ir šioje sistemoje dirbančių darbuotojų skiepijimas. Tačiau K.Pauliukas akcentavo, jog  tai turi būti daroma nepažeidžiant žmogaus teisių ir laisvių, paliekant asmens apsisprendimo galimybę.  

„Kodėl šiandien mes visi gyvename karantino sąlygomis? Akivaizdu, kad ieškoma būdų kaip viruso plitimą stabdyti. Tuo tarpu bausmių vykdymo vietose, nors ir draudžiama lankyti nuteistuosius, jie konvojuojami į teismus, nors posėdžiai gali vykti nuotoliniu būdu, gydymo įstaigas, nors turime Laisvės atėmimo vietų ligoninę“, – sako K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, neteisinga kaltinti pareigūnus, jog virusą į įstaigą atneša tik jie arba, kad jie nesisaugo, nes yra „seno kirpimo“.

„Apmaudu girdėti tokius žodžius, nes tie, taip vadinami „seno kirpimo“, tai labiausiai patyrę, ilgiausiai dirbantys ir gerbiami kolegos. Ir tyčia nei jie, nei kiti sveiko proto žmonės viruso neplatina ir taisyklių nepažeidinėja. Taisyklės, kurių privalo laikytis pareigūnai, dirbantys bausmių vykdymo vietose yra labai griežtos: kaukės, apsaugos priemonės, rankų plovimas, dezinfekavimas, socialinio atstumo laikymasis ir kt. Tačiau daugybė sergančių pareigūnų ir nuteistųjų rodo, jog šioje kovoje dar yra spragų, viena jų – per menkas nuteistųjų testavimas“, – sako K.Pauliukas.

Anot profsąjungos pirmininko, atlikus visų nuteistųjų testavimą, ir laiku izoliavus tuos, kurie serga, galimai koronaviruso plitimui kelias būtų užkirstas, o jeigu nebevyktų konvojavimai į teismus, tardymo izoliatorius ir kitas įstaigas, yra vilčių, jog rusenantys židiniai imtų palaipsniui blėsti.

Lietuvos radijo laidoje išgirdęs Kalėjimo departamento atstovės Birutės Semėnaitės žodžius, jog bausmių vykdymo vietose medikai nebežino kaip kovoti su šių įstaigų viduje plintančiu virusu, yra nuvargę ir neviltyje, sako, jog tai tiesa ir mano, jog pats laikas į pagalbą atskubėti Kalėjimų departamente medicinos skyriuje dirbančiam personalui, kurim ir vadovauja B.Simėnaitė. Jų, anot profsąjungos pirmininko, šiandien labiau reikia įstaigose, tiek testams atlikti, tiek pakeisti susirgusius kolegas, tiek talkinti tiems, kurie dar laikosi ir dirba.

Ir nors šiandien minima, jog didžiausia problema šiuo metu Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, didžiulis židinys buvo įsiplieskęs ir Kybartuose, ir Vilniaus pataisos namuose. Tad dabar svarbiau imtis kaip galima taiklesnių priemonių, kurios padėtų stabdyti plitimą, o Kalėjimų departamentas atsiųstų išvargusiems medikams pagalbą iš departamento.

Primename, kad nuo karantino paskelbimo koronavirusu susirgo apie 500 nuteistųjų ir beveik tiek pat darbuotojų.