Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga: pirmiausia aplankysime kolegas, norime juos girdėti

Šią savaitę Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai pirmininkas Rimantas Liepa, pirmininko pavaduotojas Žygimantas Kalpokas ir tarybos narė Jovita Žymantienė kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininke Loreta Soščekiene susitiko su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadu Renatu Požėla.
Profesinė sąjunga ne tik išsamiau prisistatė kaip organizacija, bet ir aptarė bendradarbiavimo galimybes, papasakojo apie savo tikslus.
VSAT vadas Renatas Požėla, pasidžiaugė susikūrusia pasieniečius atstovaujančia profesine sąjunga ir oficialiai sutiko, jog Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai galėtų vykti į VSAT padalinius, kuriuose plačiau save pristatytų. Susitikimus VSAT padaliniuose profesinė sąjunga suplanavusi surengti jau netrukus – liepos mėnesį.
Pasak šios profesinės sąjungos pirmininko R.Liepos, pirmiausia reikia aplankyti visus padalinius ne tik tam, kad prisistatytume, bet pirmiausia, mes norime girdėti, ką sako pareigūnai, su kokiomis problemomis susiduria, kokius sprendimus siūlo.
Taip pat buvo aptartos VSAT vykdomos reformos, tarnybos organizavimo problemos tam tikruose padaliniuose bei jų sprendimo būdai.
Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai VSAT vadui Renatui Požėlai pažadėjo palaikymą LR institucijose, siekiant gauti didesnį finansavimą VSAT, kad būtų didinami VSAT dirbančių pareigūnų ir karjeros valstybės tarnautojų atlyginimai bei gerinamos darbo sąlygos.

Patvirtintas naujas bausmių vykdymo sistemos darbuotojų Etikos kodeksas

2019 m. birželio 10 d. Kalėjimų departamento direktoriaus įsakymu patvirtintas naujas bausmių vykdymo sistemos darbuotojų etikos kodeksas. Naujasis Etikos kodeksas pakeičia beveik 15 metų galiojusias etikos taisykles.
„Etikos kodeksas – tai pamatinis dokumentas, numatantis ir apibrėžiantis ne tik visos pataisos sistemos bendruomenės tarpusavio santykius, bet ir kiekvieno jos nario kasdieninį tiek viešo, tiek ir ne viešo pobūdžio elgesį, tiesiogiai prisidedantį prie visuomenės požiūrio į sistemą formavimo. Tad kviečiu vadovautis jo nuostatomis ir bendrai kelti visuomenės pasitikėjimą bei mūsų sistemos prestižą,“ – Etikos kodekso svarbą pabrėžia Kalėjimų departamento direktorius.
Etikos kodekso rengėjai dėkoja įstaigų darbuotojams ir profesinių sąjungų atstovams, teikusiems pastabas, įžvalgas ir siūlymus.
Etikos kodeksą galite rasti čia.

Kalėjimų departamento informacija

Profsąjungų ir VSAT vado susitikime apie naujoves ir mažus atlyginimus

Vakar Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau –LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos (toliau- NPPPS) pirmininkas Rimantas Liepa ir jo pavaduotojas Žygimantas Kalpokas dalyvavo Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos surengtame susitikime su Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau – VSAT) vadu Renatu Požėla.

Susitikime VSAT vadas informavo, kad rugpjūčio mėnesį bus atliekama pareigūnų vertinimo procedūra. Profesinės sąjungos, kalbėdamos apie vertinimo procedūrą, akcentavo jos skaidrumo ir realaus pareigūno darbo įvertinimo svarbą.

R.Požėla papasakojo ir apie ketinimus nuo š.m. spalio 1 d. Ignalinos atominės elektrinės apsaugos funkcijas, kurios yra nebūdingos valstybės sienos apsaugos tarnybai, perduoti Viešojo saugumo tarnybai. Kaip tik šiuo metu yra ieškoma teisinio būdo, kaip tai padaryti, kad pareigūnai tarnavę šioje specialiojoje rinktinėje galėtų pereiti į Viešojo saugumo rinktinę.

Kalbant apie valstybės sienos apsaugą, nepraleistas jos įrengimo darbų klausimas. Šio itin svarbaus objekto darbai vis dar ne užbaigti. Pasak VSAT vado, valstybės sienos įrengimo darbams reikia 55 mln.Eur. Tokia suma užtikrintų visišką darbų užbaigimą, saugos sistemų įrengimą, o mūsų valstybės sienoje nebeliktų spragų.

Susitikime akcentuotas ir pareigūnų darbo užmokesčio kėlimo klausimas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, nenormalu, kad VSAT vis dar yra pareigūnų, kurių koeficientas vos 4, o tai reiškia, jog jų atlygis į rankas tėra apie 550 Eur į rankas.

VSAT vadas užtikrino, kad imsis visų įmanomų priemonių, kad pareigūnų atlygis kiltų, taip pat užtikrino, jog pasidomės ir profesinių sąjungų iškelta pareigūnų karjeros tarnyboje problema, kai pareigūnai sutinka „pasižeminti“ tarnyboje, t.y. pereiti iš viduriniosios grandies į jaunesniąją, dėl didesnio atlygio, kai dirbama pamaininį darbą.

Susitikime VSAT vadas sakė, jog nuo š.m.liepos 1 d. užkardose bus draudžiama naudotis mobiliaisiais išmaniaisiais telefonais, čia dirbantiesiems bus leidžiama naudotis tik mygtukiniais telefonais. Apie šį draudimą, taikytinas išimtis ir visą detalesnę informaciją VSAT vadas pažadėjo pateikti VSAT intranete.

Susitikime dalyvavę neseniai įkurtos NPPPS atstovai apie pareigūnų problemas, su kuriomis susiduriama kasdieniniame darbe išsamiau ketina kalbėtis kitą savaitę vyksiančiame susitikime su VSAT vadu.

 

Generalinis komisaras atitrūko nuo realybės

Šiandien portale 15min.lt pasirodė straipsnis „L.Pernavas didžiuojasi mažėjančiu nusikalstamumu, nors policijos skaičiai – toli nuo realybės“. Jame rašoma: „Pastarosiomis dienomis generalinis policijos komisaras Linas Pernavas aiškina, kad Lietuvoje nusikalstamumas mažėja. Tačiau tai toli nuo tiesos, nes jis remiasi tik registruoto nusikalstamumo skaičiais, kurie nerodo realios situacijos, o tik atskleidžia, kiek nusikalstamų veikų užregistruoja policija. Anot mokslininkų, šis skaičius rodo ne mažėjantį nusikalstamumą, bet prastėjantį policijos darbą arba mažėjantį gyventojų pasitikėjimą pareigūnais, o tuo metu nusikaltėliai nėra gaudomi ir persekiojami“.

Visą straipsnį skaitykite čia.

Pareigūnus vienijančios profesinės sąjungos dėl vykdomų policijos reformų naudos, abejones ir argumentus išsakė vos tik pradėjus apie ją kalbėti. Paaiškėjo, kad profesinės sąjungos pastabos dėl grėsmių – buvo taiklios.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau -VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, neigiamos policijos reformos pasekmės – prastėjanti ikiteisminių tyrimų kokybė, dėl to nukenčia viešasis saugumas, kai kurie nusikaltimai visai netiriami, o tik formaliai užfiksuojami, daugiau dėmesio stengiamasi skirti visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukiantiems nusikaltimams, o kiti kartais tiesiog paliekami likimo valiai.

Apie grėsmingas tendencijas byloja ir Generalinės prokuratūros Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos duomenys, rodantys, jog padaugėjo bylų, kuriose policijos įstaigų priimti nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą buvo prokurorų panaikinti. 2016 metais tokios bylos sudarė 1,1 proc. visų bylų, kuriose buvo priimtas nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, o 2017m. sudarė jau 4,1 proc. visų bylų. (šaltinis – lzinios,2018m. kovo 5 d. )

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos vadovės Romos Katinienės, vienas reformos siekių buvo sumažinti pareigūnų. Jų daugiausia sumažinta rajonų policijos komisariatuose,  o ne apskričių centruose. Sumažinus pareigūnų, visuomenės saugumas nukentėjo, smarkiai išaugo pareigūnų krūvis, o panaikinus kriminalinės policijos padalinius, nukentėjo nusikaltimų prevencija.

„Kriminalinė policija rinkdavo informaciją apie nusikalsti linkusius asmenis, grupuotes, pavykdavo užkardyti kai kurias nusikalstamas veikas, o grupuotes išskaidyti.  Kai neliko šios svarbios grandies – atsirado sąlygos nusikalstamumui augti, grupuotėms formuotis ir tarpti“, – sakė LPPS pirmininkė R.Katinienė.

Anot R.Katinienės, panaikinus apylinkių ir nepilnamečių reikalų inspektorius, nukentėjo prevencinis darbas, jo tiesiog neliko kam dirbti. Neužbėgant už akių nepilnamečių nusikaltimams, jų daugėja, o nusikalstamos veikos sunkėja.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, esant tokiai situacijai, labai keista girdėti Generalinio komisaro kalbas apie tai, kaip viskas policijoje gerėja, o visuomenės pasitikėjimas auga.

„Atrodo, kad Generalinis komisaras atitrūko nuo realybės. Reikėtų nusileisti ant žemės ir blaiviai įvertinti realią situaciją, analizuoti pasekmes ir rezultatus, o ne apsimesti, kad viskas gerai“, – sakė K.Pauliukas.

Paskutinės minutės kelionės pasiūlymas. Suspėk ir gauk jį tu!

Iki birželio 10 d. Jūs dar galite spėti užsiregistruoti puikiai  kelionei  RUNDALĖS RŪMAI – RYGA – STOKHOLMAS – RYGA, už labai patrauklią kainą.

Paskutinė galimybė ir labai mažai likusių laisvų vietų!

Kelionės maršrutas: Vilnius – Ryga – Stokholmas – Ryga – Vilnius. 

Kelionės datos: 2019 m. birželio 29 d. – liepos 1 d.

Kelionės kaina – 53 eur.

Kelionės kaina: Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir jų šeimų nariams – 53 Eur.

Registracija vyksta el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę, kuri pateikta aprašymo pabaigoje, ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com Kelionės programa ir kita informacija yra pateikiama žemiau. Birželio 29 d. ryte 6 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – liepos 1 d. po pietų. Išvykimas numatomas ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų didesnių miestų: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus (pastaba: išvykimas iš Klaipėdos ir Alytaus galimas, jeigu susirenka pilnas autobusas). Žmonių paėmimas pakeliui kituose miesteliuose ar vietovėse galimas tik autobuso judėjimo trasoje, t.y. nenukrypstant nuo kelionės maršruto.

KELIONĖS PROGRAMA:

1 DIENA. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Keliaujame per Latviją. Vykstame į Bauską, lankome Rundalės rūmus. Rundalės rūmų ansamblis yra žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas Latvijoje, pilyje galima pamatyti 43 restauruotus kambarius, dvi paradines sales, taip pat didelį baroko stiliaus sodą. Toliau keliaujame į Rygą. Apžvalginė ekskursija po Rygos senamiestį: Rygos pilis ir gynybiniai įtvirtinimai, “Trijų brolių” namai, Domo katedra, Švedų vartai, Mažosios ir Didžiosios Gildijos pastatai, Šv. Petro bažnyčia, Laisvės paminklas, namas “su katinu”, Livu aikštė, Šv. Petro bažnyčia. Laisvas laikas. Vakare išplaukimas iš Rygos į Stokholmą kruiziniu keltu. Kelte bus įvairios pramogos: vakarinė “šou” programa, diskotekos, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, naktiniai klubai, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

2 DIENA. Ryte atvykstame į Stokholmą. Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas “Šiaurės Venecija”. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Apžvalginė ekskursija po Švedijos sostinę: Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijos įteikimo, vyksta laureatų banketai, elegantiškoji Karalienės gatvė; Šv. Dvasios salelė su Švedijos parlamento rūmais; Stokholmo senamiestis (Gamla Stanas), išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių; Stokholmo simbolis – didingieji Karalių rūmai (Kungliga slottet), didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai; Didžioji katedra, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Riterių bažnyčia – viena iš geriausiai Šiaurės Europoje išlikusių pranciškonų bažnyčių, kurioje nuo XIIIa. laidojami šalies monarchai. Esant galimybei, aplankomas populiariausias Skandinavijoje karališkojo laivo “Vaza” muziejus, kuriame eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas 17 amžiaus karališkas karo laivas. Vakare išplaukimas iš Stokholmo į Rygą kruiziniu keltu. Vėl galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis kelte: vakarinė “šou” programa, diskotekos, naktiniai klubai, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

3 DIENA. Ryte atplaukiame į Rygą. Kelionė per Latviją. Po pietų link vakaro grįžtame į Vilnių.

M/S Romantika – patogus, šiuolaikiškas kruizinis laivas, kuris kursuoja maršrutu Ryga-Stokholmas-Ryga. M/S Romantika gali sutalpinti 2500 keleivių, keleivius apgyvendina patogiose kajutėse, kurių yra daugiau nei 700. Laive taip pat rasite įvairias šokių sales, restoranus, barus ir parduotuves, vaikų žaidimų kambarį, sauną ir konferencijų salę. M/S Romantika suteikia nuostabias keliavimo galimybes Baltijos jūra!

M/S Romantika didingas kruizinis laivas siūlo kiekvienam svečiui patirti poilsinę, pramoginę kelionę. Nuobodu nebus ir mažiesiems keliautojams. Kiekvieną akimirką, kurią praleisite laive suteiks nepamirštamas emocijas ir vėl kvies keliauti ne vieną kartą! Taip pat siūloma pramoginė programa laive. Pramogos visą naktį su gyva muzika, šokiais, karaoke, diskoteka ir didžiuoju šou vakare – Jūs negalite to praleisti!

 

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • plaukimas kruiziniu laivu Ryga-Stokholmas-Ryga, šou programos laive;
  • 2 nakvynės B klasės keturvietėse kelto kajutėse su dušu ir WC;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus (tiems kas norės lankyti):
  • Rundalės rūmai: suaugusiems – 10 Eur, studentams – 7 Eur, mokiniams – 3,5 Eur (+1 eur gidas);
  • Vaza muziejus: suaugusiems – 150 SEK (apie 15 eurų), vaikams iki 18 metų – nemokamai.
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Pastaba: objektų lankymo eiliškumas gali keistis.

Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com

Kajutės tipas

(vienvietė,

dvivietė,

trivietė,

keturvietė)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas

Miestas, kuriame gyvenate Pageidau-jamas

išvykimo miestas

 

             
           
           
           

 

 

 

 

Policijos vadovybė turėtų siekti įgyvendinti susitarimus, o ne „sabotuoti“ juos

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad kolektyvinių sutarčių taikymas tik darbuotojams ar tik valstybės tarnautojams – profesinės sąjungos nariams – nepažeidžia lygiateisiškumo principo. Papildoma apmokama atostogų diena profesinių sąjungų, pasirašiusių Nacionalinį susitarimą, nariams turi būti  taikoma.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – VAITĮPS), gavusi informaciją, jog kai kuriems profesinės sąjungos nariams atsisakoma skirti papildomą apmokamą kasmetinių atostogų dieną, kaip tai numato praėjusių metų lapkričio 5  d. pasirašytos  Nacionalinės kolektyvinės sutarties (toliau – Sutartis) 7 punktas, kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.

Vilniaus apskrities policijos vadovybė atsisakydama skirti papildomą apmokamą atostogų dieną argumentavo, jog suteikdama ją, pažeistų lygiateisiškumo principą kitų karjeros valstybės tarnautojų,  kurie nėra profesinės sąjungos nariai, atžvilgiu.

Tokiais argumentais suabejojusi VAITĮPS kreipėsi į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, prašydama išaiškinti, kam minėta nuostata turi būti taikoma ir ar Sutarties taikymas tik profesinės sąjungos nariams pažeistų lygiateisiškumo principą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija išaiškino, kad kolektyvinių sutarčių taikymas tik profesinės sąjungos nariams nepažeidžia lygiateisiškumo principo.

Kad Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų taikymas profesinės sąjungos nariams nėra lygiateisiškumo principo pažeidimas supranta ir  profesinės sąjungos.

2017 m. liepos 1 d. įsigaliojusio Darbo kodekso kolektyvinių sutarčių teisinio reguliavimo, kuriame įtvirtinama bendra taisyklė, kad kolektyvinės sutartys yra taikomos tik darbuotojams, profesinės sąjungos nariams, tikslas – skatinti darbuotojų narystę profesinėse sąjungose, nes tik  stiprios ir reprezentatyvios profesinės sąjungos gali tinkamai dalyvauti kolektyvinėse derybose ir sudaryti darbuotojų interesus ir poreikius atliepiančias kolektyvines sutartis. Toks tikslas atitinka ir Septynioliktos LR Vyriausybės programos 117.8 punktą, kuriame nurodoma, kad Vyriausybė skatins žmonių įsitraukimą į profesinių sąjungų ir asociacijų veiklą.

„Linkiu, kad policijos vadovybė, pagaliau, nebebijotų įgyvendinti priimtų teisės aktų. Nenoras vykdyti  Nacionalinio susitarimo su profesinėmis sąjungomis, kuriam pritarė ir „palaimino“ Vyriausybė, menkina patį susitarimą. Siekis ieškoti dirbtinų kliūčių yra visiškai nesuprantamas“, – kalbėjo VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

VAITĮPS kreipėsi raštu, kad Vilniaus apskrities policijos vadovybė nebeinterpretuotų teisės normų ir suteiktų apmokamą atostogų dieną tiems darbuotojams, kurie yra Profesinių sąjungų, pasirašiusių Nacionalinę kolektyvinę sutartį, nariai.

„Manome, kad Vilniaus AVPK vadovybė gavusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimą, pradės taikyti Nacionaliniame susitarime įtvirtintas nuostatas“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, tokiu sprendimu Policijos departamento vadovai eilinį kartą pademonstravo nepagarbą socialiniams partneriams bei teisės viršenybei.

„Policijos departamentas ne pirmą kartą ignoruoja su Vyriausybe pasirašytus susitarimus, kuriais bent iš dalies gerinama tarnautojų padėtis. Tokia departamento pozicija parodo nenorą siekti socialinio dialogo bei profesinių sąjungų ignoravimą. Tenka apgailestauti, kad Policijos departamentas tapo „valstybe valstybėje”, kurioje laisvai interpretuojami ir taikomi LR teisės aktai. Pasigendame ryžtingos vidaus reikalų ministerijos pozicijos šiuo klausimu bei asmeninės policijos departamento vadovų atsakomybės“, – situaciją komentavo LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas.

Apie uniformas ir statute užprogramuotas problemas

Neseniai pareigas eiti pradėjęs naujasis Kalėjimų departamento  direktorius Virginijus Kulikauskas į susitikimą gegužės 27 d. pasikvietė stipriausių, pataisos įstaigose veikiančių, profesinių sąjungų pirmininkus. Aptartos bendradarbiavimo kryptys bei pataisos pareigūnams svarbūs klausimai.

Vienas iš klausimų, kurį kėlė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) vadovai – tarnybinės uniformos. Primename, kad pataisos įstaigų pareigūnai tarnybinės uniformos naujų komplektų negauna jau antri metai.

Kalėjimų departamento direktorius, iškėlus šią problemą, pasakė, jog jam žinoma, kad profesinės sąjungos yra prieš naujo modelio uniformą, kuri siūloma.

Pasak LRĮTIPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, profesinės sąjungos nepritaria siūlomai uniformai, ne todėl, kad ji nepatinka, ar kad vilkintų procesą, o dėl svarios priežasties – uniforma yra nekokybiška, neskirta vilkėti 12 ar 24 val. dirbantiems pareigūnams, vasarą su ja pareigūnai kaista, žiemą, net esant nedideliam šalčiui – šąla.

„Mes siekiame, kad pataisos įstaigų pareigūnams būtų pasiūta kokybiška uniforma: pradedant kepure, baigiant batais. Be to, mes norime, kad uniforma būtų vienoda visiems pataisos sistemoje dirbantiems, nežiūrint rango, kurį nurodytų tik skiriamieji ženklai, o ne kitoks uniformos modelis, kaip yra dabar“, – sakė K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko,  gerai, kad profsąjungų argumentus dėl uniformos išgirdo Teisingumo  ministras, nurodęs  Kalėjimų departamentui, sprendžiant šią problemą, bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis.

Kalėjimų departamento direktorius, išklausęs profesinės sąjungos argumentus, pažadėjo, kad bus sudaryta darbo grupė „Dėl tarnybinės uniformos“, į kurią bus pakviesti ir LRITĮPS, ir VAITĮPS atstovai.

Pasak K.Pauliuko, toks naujojo Kalėjimų departamento vadovo sprendimas džiugina.

VAITĮPS ir LRITĮPS atstovai iškėlė klausimą dėl iš Kalėjimų departamento Mokymo centro pareigūnams atsiųstų kompetencijos testų, kuriuos pareigūnai privalo išspręsti ir išlaikyti iki kitų metų birželio mėnesio. Bėda ta, kad net skyrių viršininkai nėra supažindinti su tvarka, kaip tai turėtų vykti, kaip surengti mokymus, kad darbuotojai teisingai prisijungtų ir suprastų  testų sprendimo principą.

Pasak LRITĮPS atstovės Jurgitos Mansevičienės, pareigūnai kelia klausimą, kaip bus sudaroma galimybė spręsti, ar tai bus atliekama darbo metu, ar bus surengti mokymai ir pan., kas bus jei pareigūnas neišlaikys kompetencijos testo, ar tai turės įtakos jo užimamoms pareigoms.

„Kalėjimų departamento Mokymo centras organizuoja mokymus, tačiau tik dalis jų yra skirta jaunesniesiems specialistams. Šiandien pareigūnams kur kas aktualesnės yra temos – saugumas tarnyboje, konvojavimo ypatumai, elgesys kritinėse situacijose konflikto su nuteistaisiais metu. Profesinės sąjungos nėra prieš naujoves, bet taikant jas reikia numatyti tikslus. Negali taip būti, kad pareigūnus elektroniniu paštu pasiekia žinia, prisijungti prie Mokymo centro nuotolinio mokymo sistemos, tačiau nieko nepaaiškinama, ką veikti prisijungus“, – sakė J.Mansevičienė.

Pasak K.Pauliuko, profesinės sąjungos pasiūlė pasinaudoti Mokymo centru ir surengti mokymus.

KD direktorius pažadėjo pasidomėti šia problema.

LRITĮPS ir VAITĮPS pirmininkai iškėlė ir dar vieną – pareigūnų tarnybos amžiaus pratęsimo – problemą, kuri, užprogramuota naujajame statute.

„KD direktoriaus buvo paprašyta kuo skubiau, kartu su Teisingumo ministru pateikti Seimui Statuto pataisą, kuri leistų pratęsti jaunesniosios grandies pareigūnų, kuriems sukanka 55 metai, tarnybos laiką trejiems metams. Statute, kuris įsigaliojo š.m. sausio 1 d., numatyta, kad jaunesniosios grandies pareigūnai gali tarnauti iki 55 metų, o po to privalo palikti tarnybą. Tai reiškia, kad jau nuo šių metų rudens pataisos įstaigų sistemą, kurioje ir taip trūksta pareigūnų, paliks patyrę profesionalai. Tokių pareigūnų sistemoje yra kone 50 procentų. Pataisos įstaigose ir taip trūksta žmonių, o jaunimas dirbti nedėkingą, menkai apmokamą darbą nesiveržia“, – problemą įvardino  K.Pauliukas.

Susitikime kalbėta ir apie socialinį dialogą bei jo vystymo perspektyvas.

 

 

LTPF pradeda derybas su Kalėjimų departamentu dėl kolektyvinės sutarties

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) ir Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos atstovai susitikime sutarė pradėti derybas dėl bausmių vykdymo šakos kolektyvinės sutarties.

Pasak LTPF pirmininkės Loretos Soščekienės, pagrindinis profesinių sąjungų tikslas – kolektyvinėje sutartyje nustatyti priemones, gerinančias bausmių vykdymo sistemos darbuotojų darbo sąlygas ir numatyti tam tikras garantijas profesinių sąjungų nariams.

„Kolektyvinės derybos yra logiška iki šiol vykusio bendradarbiavimo tąsa. Žinoma, būta net ir labai aštrių kampų, ginčų bei nesutarimų, tačiau į profesinių sąjungų nuomonę Kalėjimų departamentas visada įsiklausydavo. Galime pasirašyti tūkstančius sutarčių, tačiau tam, kad jos būtų įgyvendintos, pirmiausia reikia pagarbos ir pasitikėjimo partneriais, sėdinčiais kitoje stalo pusėje. Svarbu sutarti, kad turime vieną bendrą tikslą – pagerinti sąlygas sistemoje dirbantiems pareigūnams”, – teigė L Soščekienė.

Derybose su Kalėjimų departamentu dėl kolektyvinės sutarties, profesinėms sąjungoms LTPF atstovauja pagal Darbo kodekse esančius kriterijus. DK nustato, kad dėl kolektyvinių sutarčių gali derėtis tik tos profesinės sąjungos ir jas vienijančios organizacijos, kurios turi bent penkias visoje šalyje veikiančias tos srities profesines sąjungas.

LTPF vienija daugiau kaip tūkstantį pataisos pareigūnų, dirbančių visoje šalyje įvairiose įkalinimo įstaigose ir Lietuvos probacijos tarnyboje.

Bausmių vykdymo sistemoje veikiančios profesinės sąjungos yra vienos aktyviausių, nuolat teikia įvairius pasiūlymus dėl pareigūnų darbo sąlygų gerinimo, atlyginimų didinimo, dalyvauja teisėkūros procese. Parengtas bausmių vykdymo sistemos šakos kolektyvinės sutarties projektas artimiausiu metu bus pristatytas kitai derybų šaliai.

Kontaktinis asmuo:

LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė

Tel.: +37067017688

El. paštas: pirmininkas@ltpf.lt

 

LTPF informacija

 

 

Rimantas Liepa: profesinėse sąjungose svarbiausia demokratija

Prie Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) prisijungė dar viena organizacija – Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga ir taip sustiprino pasienio pareigūnų atstovavimą. Jos pirmininkas Rimantas Liepa, pasienyje dirbantis dar nuo 1991-ųjų, neabejoja, kad pasienio pareigūno profesija itin įdomi ir vertinga. Dėl to pasieniečiams būtina užtikrinti geras sąlygas, kad jie galėtų tinkamai atlikti savo darbą ir paversti ją patrauklia karjerą besirenkantiems jaunuoliams. Čia profesinės sąjungos gali suvaidinti reikšmingą vaidmenį.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vyresnysis specialistas, dirbantis Tarptautiniame Vilniaus oro uoste ir vadovaujantis vienai iš pamainų, bei svarbiausia – profsąjungietis iš pašaukimo pasakoja mums apie prisijungimo prie LTPF kelią, prioritetinius veiklos tikslus bei atskleidžia požiūrį į lyderystę. Smagaus skaitymo!

***

Kaipgi patekote į LTPF? Anksčiau priklausėte kitai organizacijai.

Buvau ir būsiu profsąjungietis iš pašaukimo. Man ši veikla itin įdomi. Pasienio profsąjungų judėjime esu nuo jo ištakų Lietuvoje – prisidėjau prie Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos kūrimo (LPPPS) Iš pradžių priklausėme Nacionaliniam pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimui – NPPSS.  LPPPS buvau vicepirmininku ir tarybos nariu ir daug metų, mano akimis,  viskas veikė neblogai. Deja, prieš kelerius metus situacija pasikeitė. Tiek man, tiek kitiems nariams vis dažniau kildavo klausimų dėl organizacinės veiklos, finansų skaidrumo. Pirmiausia atsirado klaustukų dėl LPPPS, kuriai irgi pirmininkavo Vladimir Banel, lėšų, bet tada su  LPPPS tarybos narių palaikymu pavyko tai suvaldyti. Vėliau išaiškėjo, kad visame NPPSS lėšos naudojamos neaišku kam ir jų nuolat trūksta. Kadangi profsąjungos į NPPSS sąskaitą sunešdavo apie 60-70% savo biudžeto, surenkamo iš nario mokesčio, tai sukėlė didelį nepasitenkinimą. Kai ėmėmė reikalauti tiesių atsakymų – NPPSS atsirado trintis su vadovu. Prieš išeidamas iš Susivienijimo, pirmininkui Banel oficialiai pateikiau klausimus dėl nerimą keliančių dalykų, bet atsakymų į juos nesulaukiau.

Geri lyderiai, gebantys derėtis, spręsti problemas, sudaro didelę dalį profesinės sąjungos sėkmės. Vis dėlto, jei jie užsižaidžia savo sėkme, lyderystė organizacijoje tampa diktatūra. Blogai, kai žmogus ima jaustis nepakeičiamu, pačiu protingiausiu, kai sugalvoja, kad jo sprendimai neginčytini. Būtent taip dabar ir yra NPPSS. Dar blogiau, kai profsąjunginę veiklą nustelbia noras politikuoti. Pavyzdžiui, Banel profsąjungos vardu ėmė deklaruoti paramą atskiriems politikams. Vienu metu jis  net tapo ministro Lino Kukuraičio patarėju, nors LPPPS tarybos leidimo nebuvo gavęs. Be to, ėmė kištis į kitų profesinių sąjungų vidaus valdymą ir neteisėtai priėmė sprendimą įteisinti tiesioginę narystę NPPSS.

Netikiu nepakeičiamais lyderiais ir manau, kad tai nėra gerai organizacijai, ypač tokiai – kaip profesinės sąjungos. Dėl to savo įstatuose nustatėme, kad profesinei sąjungai gali būti vadovaujama tik vieną penkerių metų kadenciją iš eilės. Taip sveikiau organizacijai – tuomet atstovaujamai bendruomenei suteikiama galimybė palyginti vadovų darbą ir patiems daryti išvadas, kurio darbas atneša daugiau naudos. Profesinės sąjungos – ne verslo organizacijos, čia žmonių nuomonė, jų pasirinkimas ir rūpestis jų gerove – svarbiausi dalykai.

O kodėl LTPF? Jos pirmininkę Loretą Soščekienę pažinojau seniai kaip organizacijos partnerės, taip pat atstovaujančios pareigūnų interesams, pirmininkę. Dažnokai tekdavo susitikti dėl bendrų reikalų, mačiau LTPF priklausančių organizacijų veiklą ir rezultatus. Juolab, kad nuo NPPSS nutarė atsiskirti ir prie LTPF prisijungti policijos ir ikiteisminių tyrimų įstaigų pareigūnų profesinės sąjungos. Irgi taip apsisprendėme. LTPF aišku, kiek ir už ką mokama bei kokias paslaugas gauni. Taip pat tie mokesčiai adekvatūs ir neprasilenkia su sveiku protu kaip NPPSS.

Maža organizacija neturi didelės įtakos ir vienai sudėtingiau atstovauti pareigūnams – geriau suvienyti jėgas, reikšti vieningą požiūrį ir atstovauti dideliam narių skaičiui. Tada ir galimybės visai kitos.

Ko tikitės iš LTPF?

Norime supratimo ir palaikymo – ypač pradžioje. Naujoji organizacija registruota tik kovą ir kol kas jungiame virš trijų dešimčių narių (nors neseniai V. Banel melagingai žiniasklaidoje pateikė, kad mūsų vos 13). Dėl to, iškilus sudėtingai problemai, tikimės pagalbos, konsultacijos.

Kokia Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinė sąjungos struktūra?

Pirmininkas turi du pavaduotojus ir veikia taryba. Pastarąją sudaro 7 nariai (pirmininkas ir pavaduotojai jai priklauso). Pavaduotojas Žygimantas Kalpokas turėtų būti atsakingas už vidinę ir išorinę organizacijos komunikaciją, o Jolita Večkienė dirbs su organizavimu, narių pritraukimu.

Kaip stengsitės pritraukti žmonių?

Manyčiau, kad stojimas į profesinę sąjungą pirmiausia turėtų būti paties žmogaus apsisprendimas, suprantant, kokią naudą teikia profsąjungos. Vis tik, taip, turime planų, kurių nesugebėjome įgyvendinti ankstesnėje organizacijoje. Pavyzdžiui, sumažinome profesinės sąjungos nario mokestį. Dažniausiai mokamas 1 proc. nuo atlyginimo neatskaičiavus mokesčių, bet mes renkame 1 proc. nuo to, ką pareigūnas gauna „į rankas“. Taip realus mokestis sumažėja 25-30 proc.

Paskaičiavome, kad bent kitus penkerius metus neplanuojame mokamų pareigybių, t. y. visa komanda dirbs visuomeniniais pagrindais. Kol neišsipildė svajonės, kad mūsų profsąjunga vienys šimtus ar net tūkstančius žmonių, galime sau tai leisti. Bet kuriuo atveju mokamas atlyginimas laisvo laiko neprideda: jei turi tris laisvas valandas, tai jas ir turėsi, nesvarbu, ar moka, ar ne.

Bet didesnis nario mokestis leistų organizacijai samdytis daugiau specialistų.

Tiesa. Jei taps sudėtinga aprėpti, galvosime ir tarsimės su mūsų bendruomene. Noriu iškart pabrėžti, kad mūsų profesinėje sąjungoje sprendimai niekada nebus priimami vienašališkai. Bet kuriuo atveju, kuo bus daugiau pareigūnų, net sumažinus nario mokestį, pajamų bus daugiau. Be to, juk esame didesnės organizacijos dalis, tad kartais galime prašyti pagalbos iš LTPF specialistų. Galbūt vertėtų apmąstyti modelį, kad ne patiems samdyti savo organizacijai, tarkime, teisininką, bet prisidėti išlaikant LTPF specialistą.

Palyginus su kitų pareigūnų situacija, pasienyje tokių aštrių bėdų nėra. Kokia čia paslaptis?

Sakyčiau, kad naujas Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas su profesinėmis sąjungomis elgiasi normaliai ir nekyla tokių konfliktinių situacijų, kurios supriešintų abi puses. Taip, ginčytinų klausimų yra, bet jie išsprendžiami (deja, anksčiau pats LPPPS su V. Banel ne visada atstovaudavo tinkamai). Tai rodo pakankamą tiek vadovo, tiek profesinių sąjungų gebėjimą derėtis ir rasti kompromisą. Juk ir vieni, ir kiti turėtų siekti, kad pasienio pareigūnas būtų saugus ir gyventų oriai. Juk darbas sudėtingas ir be galo svarbus: pasienio pareigūnai atsakingi  už valstybės pamatą – valstybės sienas, taip pat – Europos Sąjungos išorines sienas. Norime, kad į sienos apsaugos pareigūnus žiūrėtų kaip į žmones, ant kurių pečių uždėta didžiulė našta ir kurių darbas svarbus kiekvienam.

Į kokių problemų sprendimą ketinate labiausiai koncentruotis?

Atlyginimas visada yra svarbus – juk tai apsprendžia, kaip gyvename. Nepakankamas finansavimas – viena iš priežasčių, kodėl jaučiamas nuolatinis pareigūnų trūkumas VSAT. Taip, materialinė bazė gerėja, technologijos kompensuoja dalį trūkstamų žmonių, bet šito nepakanka. Yra sričių, kur be žmogaus – niekaip. Kai pareigūnų trūksta – atsiranda didelio krūvio problemos. Taip pat po atliktos valstybės sienos apsaugos pertvarkos jau pamatėme klaidų, kurias reikia analizuoti ir taisyti. Mūsų pareiga skatinti VSAT nelaukti ir negaištant imtis iškilusių problemų sprendimo. Labai svarbu, kad šiuose procesuose pasienio pareigūnų balsas būtų girdimas.

Matau bėdą, kad dalis svarbių sprendimų vis dar priimami kabinetuose ir neatsižvelgiama į praktikų, kitaip tariant, su konkrečiomis situacijomis ir problemomis kasdien susiduriančių pareigūnų nuomone. Imkime kad ir paprastus dalykus: pasienio patikros punktus, žaliąją juostą, schemas – su tuo pasienio pareigūnai susiduria kasdien, tad klauskite jų, kaip pagerinti situaciją. Nėra taip, kad kažkas veiks puikiai vien dėl to, kad kažkur kitur pasiteisino. Kiekvienai valstybei reikia būtent jai pritaikytų sprendimų.

Užsiminėte apie neseniai įgyvendintą pertvarką ir jau spėjusias iškilti problemas. Vienas iš pareigūnų kartojamų minusų – dalies aukštų pareigybių naikinimas, kas daliai sumažino motyvaciją tobulėti, nes sumažėjo galimybių kilti karjeros laiptais. Kaip vertinate situaciją?

Nuo 1991 m. patyriau kokias penkias reorganizacijas. Sakiau, susiklijuosiu visus atleidimo lapelius į vieną vietą ir pasikabinsiu kaip paveikslą (dažniausiai per pertvarkas gaudavai atleidimo lapelį ir tada vėl priimdavo į darbą).

Ši, kaip ir visos kitos pertvarkos, turi privalumų ir trūkumų. Sakyčiau, vis tik pliusai nusveria minusus. Pavyzdžiui, pasienyje kartodavome tarsi anekdotą, kad „transporto viršininkas vaikščioja kaip pulkininkas leitenantas“. Sutikite nelogiška, kai žmogus neturi nieko bendro su sienos apsauga, bet vis tiek turi gana aukštą karinį laipsnį. Manau, tai likę dar nuo sovietinių laikų: jei tai – karinis dalinys, visi yra karininkai. Nesvarbu, ar su laipsniu, ar be, daug darbų galima vienodai gerai dirbti.

Sutinku, drastiškas žingsnis: panaikinta daug karinių etatų – daug kas tapo civiliais, vis dėlto, mano nuomone, valdininkų buvo per daug. Gal kai kam toks pokytis skausmingas, gal perspektyvūs žmonės turėjo lūkesčių pakilti karjeros laiptais, bet šį klausimą judinti reikėjo. Tokiai drastiškai pertvarkai įgyvendinti reikėjo ryžto – juk ant popieriaus pasekmės gali atrodyti vienaip, o paaiškėja, kad realybė visai kitokia… Jau dabar matome, kad yra padaryta klaidų – kalbėsimės su vadovybe, bandysime gerinti situaciją. Jei iš pradžių neatkreips dėmesio, belsimės dar kartą. Ir dar kartą. Kiek reikės. Anksčiau ar vėliau mūsų balsą išgirs.

Dėkui už pokalbį ir linkime sėkmės darbuose.

LTPF informacija

Atostogų vėjai kviečia keliauti!

Atkeliavusi vasara ir gaivūs jos vėjai kviečia keliauti! Tik profesinės sąjungos nariams ir jų artimiesiems puiki  kelionė  RUNDALĖS RŪMAI – RYGA – STOKHOLMAS – RYGA, už labai patrauklią kainą.

Kelionės maršrutas: Vilnius – Ryga – Stokholmas – Ryga – Vilnius. 

Kelionės datos: 2019 m. birželio 29 d. – liepos 1 d.

Kelionės kaina – 53 eur.

Kelionės kaina: Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos, Lietuvos aplinkos apsaugos sistemos darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos policijos profesinės sąjungos ir jų šeimų nariams – 53 Eur.

Registracija vyksta el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001. Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę, kuri pateikta aprašymo pabaigoje, ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com

KELIONĖS PROGRAMA:

1 DIENA. Anksti ryte išvykstame iš Lietuvos. Keliaujame per Latviją. Vykstame į Bauską, lankome Rundalės rūmus. Rundalės rūmų ansamblis yra žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas Latvijoje, pilyje galima pamatyti 43 restauruotus kambarius, dvi paradines sales, taip pat didelį baroko stiliaus sodą. Toliau keliaujame į Rygą. Apžvalginė ekskursija po Rygos senamiestį: Rygos pilis ir gynybiniai įtvirtinimai, “Trijų brolių” namai, Domo katedra, Švedų vartai, Mažosios ir Didžiosios Gildijos pastatai, Šv. Petro bažnyčia, Laisvės paminklas, namas “su katinu”, Livu aikštė, Šv. Petro bažnyčia. Laisvas laikas. Vakare išplaukimas iš Rygos į Stokholmą kruiziniu keltu. Kelte bus įvairios pramogos: vakarinė “šou” programa, diskotekos, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, naktiniai klubai, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

2 DIENA. Ryte atvykstame į Stokholmą. Miestas pastatytas ant daugybės salų bei pusiasalių, dėl daugybės kanalų dažnai vadinamas “Šiaurės Venecija”. Istorinis miesto centras yra taip pat saloje. Apžvalginė ekskursija po Švedijos sostinę: Rotušė, kurioje kasmet, po Nobelio premijos įteikimo, vyksta laureatų banketai, elegantiškoji Karalienės gatvė; Šv. Dvasios salelė su Švedijos parlamento rūmais; Stokholmo senamiestis (Gamla Stanas), išraižytas siauromis, paslaptingomis gatvelėmis su nedidelėmis aikštėmis, kurias supa daugybė kavinukių, restoranų, galerijų ir suvenyrų parduotuvių; Stokholmo simbolis – didingieji Karalių rūmai (Kungliga slottet), didžiausi pasaulyje vis dar pagal paskirtį naudojami rūmai; Didžioji katedra, kurioje buvo karūnuojami šalies valdovai, Riterių bažnyčia – viena iš geriausiai Šiaurės Europoje išlikusių pranciškonų bažnyčių, kurioje nuo XIIIa. laidojami šalies monarchai. Esant galimybei, aplankomas populiariausias Skandinavijoje karališkojo laivo “Vaza” muziejus, kuriame eksponuojamas didingas, iš jūros dugno iškeltas 17 amžiaus karališkas karo laivas. Vakare išplaukimas iš Stokholmo į Rygą kruiziniu keltu. Vėl galėsite mėgautis įvairiomis pramogomis kelte: vakarinė “šou” programa, diskotekos, naktiniai klubai, vaikų žaidimų kambariai, parduotuvės, restoranai, barai, kazino. Nakvynė kelto kajutėse.

3 DIENA. Ryte atplaukiame į Rygą. Kelionė per Latviją. Po pietų link vakaro grįžtame į Vilnių.

M/S Romantika – patogus, šiuolaikiškas kruizinis laivas, kuris kursuoja maršrutu Ryga-Stokholmas-Ryga. M/S Romantika gali sutalpinti 2500 keleivių, keleivius apgyvendina patogiose kajutėse, kurių yra daugiau nei 700. Laive taip pat rasite įvairias šokių sales, restoranus, barus ir parduotuves, vaikų žaidimų kambarį, sauną ir konferencijų salę. M/S Romantika suteikia nuostabias keliavimo galimybes Baltijos jūra!

M/S Romantika didingas kruizinis laivas siūlo kiekvienam svečiui patirti poilsinę, pramoginę kelionę. Nuobodu nebus ir mažiesiems keliautojams. Kiekvieną akimirką, kurią praleisite laive suteiks nepamirštamas emocijas ir vėl kvies keliauti ne vieną kartą! Taip pat siūloma pramoginė programa laive. Pramogos visą naktį su gyva muzika, šokiais, karaoke, diskoteka ir didžiuoju šou vakare – Jūs negalite to praleisti!

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • kelionė turistinės klasės autobusu;
  • plaukimas kruiziniu laivu Ryga-Stokholmas-Ryga, šou programos laive;
  • 2 nakvynės B klasės keturvietėse kelto kajutėse su dušu ir WC;
  • kelionės vadovo, gido paslaugos;
  • ekskursinė programa;

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus (tiems kas norės lankyti):
  • Rundalės rūmai: suaugusiems – 10 Eur, studentams – 7 Eur, mokiniams – 3,5 Eur (+1 eur gidas);
  • Vaza muziejus: suaugusiems – 150 SEK (apie 15 eurų), vaikams iki 18 metų – nemokamai.
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Pastaba: objektų lankymo eiliškumas gali keistis.

Birželio 29 d. ryte 6 val. išvykimas iš Vilniaus, grįžimas į Vilnių – liepos 1 d. po pietų. Išvykimas numatomas ne tik iš Vilniaus, bet ir iš kitų didesnių miestų: Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus (pastaba: išvykimas iš Klaipėdos ir Alytaus galimas, jeigu susirenka pilnas autobusas). Žmonių paėmimas pakeliui kituose miesteliuose ar vietovėse galimas tik autobuso judėjimo trasoje, t.y. nenukrypstant nuo kelionės maršruto.

Registruojantis kelionei, prašome užpildyti registracijos lentelę ir atsiųsti ją el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com

Kajutės tipas

(vienvietė,

dvivietė,

trivietė,

keturvietė)

Vardas Pavardė Tiksli gimimo data Kontaktinis

mobilus telefonas

Miestas, kuriame gyvenate Pageidau-jamas

išvykimo miestas