Info TV „Info diena“ : Pernavas antrąkart komisaru nebus

bty

Šiandien, spalio 21 d.,  Info TV  laidoje „Info diena“, 17.38 val. buvo transliuojamas interviu su Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininke Roma Katiniene.

Policijos generalinis komisaras Linas Pernavas nebus skiriamas antrąjai kadencijai. Pernavas penkerių metų kadencijai buvo paskirtas 2014 m. lapkritį. Vidaus reikalų ministrė sako, kad vadovų kaita yra sveikas požiūris.Ar tai yra netikėta? Ar to tikėjotės?

-Taip,žinoma tikėjomės, dirbome ta linkme.

-Jūs dirbote, kad Pernavas nebūtų skirtas antrai kadencijai?

-Taip, ko gero nenuostabu. Jeigu stebite policijos darbą, profesinių sąjungų darbą, mes aktyviai kritikavome tiek tą pačią reformą, tiek išsakėme aktyvią kritiką ir protestavome dėl socialinio dialogo nebuvimo, dėl nesiskaitymo su profesinėmis sąjungomis, su pareigūnų bendruomenės nuomone, atliekant įvairias reformas ir struktūrinius pertvarkymus. Drąsiai galime traktuoti, kad atėjus Generaliniam komisarui Linui Pernavui ir jo komandai, policijos sistema buvo sugriauta, buvo sukurta stipri “demotyvacinė” sistema, trukdanti darbuotojams gerai dirbti, siekti rezultatų ir objektyviai gauti darbo užmokestį už pasiektus rezultatus. Iš tikrųjų džiaugiamės, kad yra priimti vieni ar kiti sprendimai, tiktai manome, kad sprendimai yra šiek tiek pavėluoti.

– Pone R.Katiniene, kokio kito Generalinio komisaro Jūs tikitės, nes Jūsų kolegė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos vadovė baiminasi, kad nereikėtų nuo vilko ant meškos, pagal tą posakį šokti su nauju vadovu.

– Mums personalijos,kaip profesinėms sąjungoms  galbūt nelabai yra svarbios. Vertiname tas asmenybes, su kuriomis yra tekę dirbti, turime patirties ir žinome jų požiūrį į socialinį dialogą, darbuotoją, nuveiktus darbus. Profesinėms sąjungoms yra labai svarbu, kad atėjęs naujas generalinis komisaras atneštų stabilumo policijos sistemai, policijoje dirbantys žmonės pasijaustų saugūs, galintys tikėtis objektyvių vertinimų ir darbo užmokesčio. Svarbu, kad būtų priimtas principinis sprendimas ir sutaupytos darbo užmokesčio lėšos būtų nukreiptos vien pareigūnų darbo užmokesčiui didinti. Taip pat mes ko gero prašysime ir tikimės, kad bus atliktas pakankamai išsamus tiek veiklos,tiek finansinis auditas.

-Kalbate tarsi žinotumėte konkretų žmogų, ar turite kažkokią kandidatūrą? Pasakykite, kas geriausiai tiktų, kelias pavardes?

– Sunku pasakyti, nes kol kas nėra paskelbta. Viešoje erdvėje buvo minima Kęstučio Lančinsko kandidatūra, Renato Požėlos, kuris vadovauja  Valstybės sienos apsaugos tarnybai. Mums abi kandidatūros yra priimtinos. Abu šie žmonės išmanantys sistemą. Kiekvienas kandidatas turi vienokių ar kitokių stipresnių savybių,tačiau bent jau šie  įvardinti žmonės yra pakankamai stiprūs, profesionalūs. Aš manau,jie galėtų atnešti ramybę ir stabilizavimą, ko šiandien labai reikia pareigūnų bendruomenei.

bty

-Pakalbėkim apie policijos darbą apskritai. Linas Pernavas kita vertus yra vienas iš ne daugelio policijos komisarų, kuris išbuvo visą penkerių metų kadenciją,  o taip pat policijos pareigūnai tarp statutinių pareigūnų dabar uždirba daugiausiai. Ar tai yra jo nuopelnas ir kaip keitėsi policijos darbas, kaip Jūs galėtumėte įvertinti?

– Ko gero niekas nepaneigs, būčiau neobjektyvi jeigu pasakyčiau taip – policijos pareigūnų materialinis aprūpinimas nepakito arba nepagerėjo. Lino Pernavo vadovavimo laikotarpiu materialinis aprūpinimas pagerėjo, darbo užmokestis augo. Nors čia yra dvi medalio pusės, reikėtų aiškiai, teisybės dėlei pasakyti, materialinis aprūpinimas ir darbo užmokestis augo tų pačių pareigūnų sąskaita: buvo atleidžiami didesnę darbo patirtį ir stažą turintys pareigūnai, ta prasme jų sąskaita buvo taupoma ir darbo krūvio sąskaita buvo keliamas darbo užmokestis ir, kas galbūt labiausiai piktina pareigūnų bendruomenę, buvo perkamos prekės ir paslaugos. Planą tūkstantis buvo galima įgyvendinti ir šiai dienai, taip, jo nebus, o Generalinis komisaras ir jo komanda nesąžiningi kaltindami Vyriausybę, sakydami, kad ji neskiria daugiau pinigų. Jiems reikėtų prisiimti atsakomybę, kad  po kelis ir keliolika milijonų kasmet sutaupytų darbo užmokesčio lėšų buvo nukreipta ne pareigūnų darbo užmokesčio didinti, bet prekėms ir paslaugoms. Tai dabar kaltinti Vyriausybę, kai nesilaikei fiskalinės drausmės, o lėšos buvo naudojamos ne ten kur buvo susitarimai pagal kolektyvines sutartis, tiesiog nesąžininga. Ieškoma pigaus populizmo  ir politikuojama.

-Nusikalstamumo statistika?

-Nusikalstamumo statistikos 2019 metų ko gero nėra, bet lyginant 2017-2018 metus, matosi tendencija augti sunkioms ir labai sunkioms nusikalstamoms veikoms. Nereikia būti specialistu ir ekspertu, matosi  nepilnamečių nusikalstamumas. Dar kas yra labai svarbu , Generalinis komisaras daugiau „piarą“ (aut.past. – viešuosius ryšius) darė iš atskleistų sunkių nusikalstamų veikų, bet pamiršo savo atsakomybę  ir prievolę, kad viena iš policijos funkcijų yra užkardyti nusikalstamas veikas. Tai mano akimis žiūrint, jeigu tinkamai būtų atliekamas darbas, nepanaikinta kriminalinė žvalgyba teritoriniuose policijos komisariatuose, nepilnamečių inspektorių pareigybės, tuos procesus buvo galima suvaldyti, buvo galima išvengti skaudžių padarinių. Tačiau generalinis komisaras ir jo komanda neprisiima atsakomybės.

– Angelų sargų dieną, šioje studijoje, Generalinis komisaras Linas Pernavas sakė, džiaugiasi, kad policija iš baudžiamosios institucijos tapo patarėja, viešųjų paslaugų vykdytoja. Ar tai yra gerai, ar reikia gražinti tikrąjį policijos veidą?

– Reikėtų pasirinkti aukso vidurį. Neturėtų policija būti baubas kažkoks, taip ji turėtų būti visuomenėje priimama, taip jie yra ir patarėjai ir pagalbininkai, bet dabar stipriai juntama, kas demotyvuoja pačius pareigūnus, kai tave atvažiavus į kažkokį kaimą gali apstumdyti, tu nebegali naudoti priemonių. Aš manau, kad policijos pareigūnas turi būti policijos pareigūnu, kuris turi tinkamai atlikti savo funkcijas. Jis nėra paslaugos teikėjas, kad su kiekvienu girtuokliu tąsytųsi. Tai yra jėgos struktūra ir ji turėtų būti gerbiama, ne ta prasme, kad naudotų perteklinę jėgą, bet ji turėtų mokėti ir už save pastovėti, o ne taip, kaip šiuo metu yra, kad kiekvienas gali stumdyti, apspjauti policijos pareigūną ir jie dar turi aiškintis Imuniteto tarnybai. Tai nėra objektyvu.

  • Ačiū, kad atvykote į studiją.

 

Darbo laiko apskaitos pažeidimai policijoje tapo normalia praktika

bty

Pareigūnų skundų dėl laiko apskaitos bei apmokėjimo už dirbtus viršvalandžius policijos įstaigose nemažėja. Policijos pareigūnai sako, kad jiems neapmokama už dirbamas valandas, o dažnai ir nefiksuojama, kai pamaina trunka ilgiau nei nustatyta, jie verčiami imti papildomas poilsio dienas ne savo noru, negali pasirinkti poilsio dienos laiko, o kai kuriose įstaigose problema tampa net ir suteikti poilsio dienas, nes trūksta pareigūnų.

Nors policijos vadovybė įtikinėjo, jog įvedus suminę darbo laiko apskaitą pareigūnams bus geriau, realybė kitokia – nebefiksuojami net budėjimai namuose, darbo organizavimas chaotiškas, o darbo laiko apskaitos pažeidimai tapo normalia praktika.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, pareigūnai dirbti viršvalandžius nori, bet teigia, jog daugelis jų norėtų už tai gauti atlygį, nes aukoja savo poilsį.

„Situacija šiandien yra tokia, kad daugiau uždirbtų, pareigūnai aukoja savo poilsį. Teisinimasis, jog trūksta lėšų apmokėti už dirbtus viršvalandžius pareigūnams, skamba graudžiai. Situacija, kai įstatymų laikymasis neužtikrinimas net policijoje, yra apgailėtina, todėl raginame policijos vadovybę ir vidaus reikalų ministeriją ištirti susidariusią padėtį bei imtis neatidėliotinų sprendimų“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, vis dažniau pasitaiko atvejų, kai nebefiksuojami ir pareigūnų budėjimai namuose, nors pagal galiojančius teisės aktus, privaloma tinkamai šį darbo laiką apskaityti ir už jį pareigūnui atlyginti.

Dar vasarą VAITĮPS kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją, prašydama pateikti nuomonę dėl naujos redakcijos Vidaus tarnybos statuto 46 straipsnio 3 dalyje pateikto viršvalandžių apibrėžimo.

Vidaus reikalų ministerija (toliau – VRM) akcentavo, jog viršvalandžiai, kurie susidaro viršijus pareigūno darbo grafike nustatytą pamainos laiką, iš karto darbo laiko žiniaraštyje, turi būti žymimi kaip viršvalandžiai ir apmokami kaip viršvalandžiai, nepriklausomai nuo to, kad vėliau, pakoregavus grafiką ir nustačius mažiau darbo valandų, per apskaitinį laikotarpį viršvalandžiai nebesusidaro.

Šis VRM išaiškinimas buvo išsiųstas visoms įstaigoms, taip pat ir Policijos departamentui. Netrukus po šio išaiškinimo, profesinės sąjungos viešai paragino policijos departamentą ir jam pavaldžių įstaigų vadovus apmokėti pareigūnams už susidariusius viršvalandžius, tačiau, anot K.Pauliuko, jau ne kartą teko įsitikinti, jog tai, kas galioja kitoms įstaigoms – PD negalioja. Kodėl šių įtvirtintų normų policijoje nesilaikoma, profesinėms sąjungoms – mįslė.

Pasak VAITĮPS pirmininko V.Jagmino, keista diskutuoti dėl viršvalandžių apmokėjimo, kai jie yra įtvirtinti teisės aktuose.

„Pareigūno rūpestis turėtų būti tik tinkamai užfiksuoti ir pranešti, kad teko dirbti viršvalandžius, o įstaigų vadovų pasirūpinti kad būtų už tai atlyginta taip, kaip pageidauja pareigūnas: arba skiriant atlygį, arba suteikiant poilsio dieną, pareigūno pasirinktu laiku“, – mano V.Jagminas.