Kalėjimų departamento direktorius ketina įteisinti suminę darbo laiko apskaitą departamentui pavaldžiose įstaigose. Jau yra parengtas įsakymo projektas ir darbuotojų, kuriems tokią apskaitą būtų galima taikyti, sąrašas. Tai reiškia, kad darbuotojai privalės dirbti septynias dienas per savaitę pagal „slenkantį“ grafiką,  o už dirbtas dienas savaitgaliais ir švenčių dienomis jiems nebus mokamas didesnis atlygis.  

Dirbantieji probacijos tarnyboje spėlioja, jog sumine darbo laiko apskaita norima pridengti kitą problemą, jog Kalėjimų departamentas galimai nepasirengė nuteistųjų  intensyviai priežiūrai – stebėjimui elektronine įranga.

Kalėjimų departamento vadovo įsakymo projekte numatyta, jog tokią darbo laiko apskaitą pavaldžių įstaigų vadovai darbuotojams galės taikyti esant poreikiui ir būtinybei, informavus ir apie tai pasitarus su profesine sąjunga.

Profesinės sąjungos jau dabar žeria tokios tvarkos minusus, jų pastebi ir įvardina Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigoje dirbantys pareigūnai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, įteisinus suminę darbo laiko apskaitą tam tikriems pareigūnams – jaunesniems specialistams, specialistams ir vyriausiems specialistams, siekiama užpildyti pareigūnų trūkumą, skiriant papildomas funkcijas ir darbus, nepriklausomai, kokią sritį kuruoja ir taip spręsti darbo organizavimo problemas, kurių tik daugėja.

„Tai primityviausias ir papildomų lėšų nereikalaujantis darbo organizavimo būdas, kurį mes laikome negera ir ydinga praktika. Toks darbo organizavimas bus iššūkis pirmiausia ugdymo įstaigas lankančius vaikus auginantiems pareigūnams, nes  švietimo įstaigų darbo laikas yra geriausiu atveju nuo 7 iki 18 val., o dabar kai dėl karantino rekomenduojama švietimą, taip pat ir ikimokyklinį, vykdyti nuotoliniu būdu, sunku įsivaizduoti, kaip darbuotojams teks derinti darbo pagal suminę apskaitą ir šeimos, vaikų interesus.  Ir tai ne vienintelė problema, kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui probacijos tarnyboje, toks darbo organizavimas sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė V.Jagminas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, galimai, daugėjant susirgimų Covid-19, ieškoma būdų kitaip organizuoti darbą bei valdyti darbuotojų srautus, spręsti jų trūkumą, tačiau negalvojama apie darbuotojus, bloginamos jų darbo sąlygos.

„Jeigu siekiama gerinti darbo organizavimą, sprendimai turėtų būti iš tikrųjų efektyvinantys veiklą, o ne apsunkinantys ją, juolab priimami ne formaliai“, – savo nuomonę išsakė V.Jagminas.

 Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje Sonata Damidavičienė teigia, jog Probacijos tarnyba – unikali institucija, kurios darbo specifika kitokia nei pataisos namuose, todėl sunkiai įsivaizduoja realų suminės darbo laiko apskaitos taikymą.

„Neįsivaizduoju, kaip su esamais resursais, nes kai kuriuose padaliniuose dirba vos po vieną pareigūną ar du,  būtų galima užtikrinti darbą ištisą parą. Probacijos pareigūnai turi beprotiškai daug kabinetinio darbo, kuris yra privalomas: nuosprendžių įregistravimas, darbas su prižiūrimaisiais, t.y. bendravimas, programų vedimas, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atsakymai į paklausimus, dalyvavimas įvairiose komisijose, darbas pataisos namuose, kreipimaisi į teismą  ir t.t., tokio, kuriam būtinas  kompiuteris ir stacionari darbo vieta arba buvimas įprastomis darbo valandomis tam tikroje vietoje. Jau dabar sunku viską suspėti ir suderinti, o be to ką paminėjau, būtina  dirbti ir teritorijose su žmonėmis, lankantis prižiūrimųjų gyvenamosiose, nemokamų darbų atlikimo vietose,  siekiant įsitikinti, kad prižiūrimieji tinkamai vykdo jiems paskirtas  pareigas“, – kalbėjo S.Damidavičienė.

Anot Probacijos tarnyboje dirbančios pareigūnės, pareigūnai numano, kad šis „farsas“ reikalingas pridengti kitai problemai – galimą elektroninės įrangos trūkumą, kurios, panašu,  neįsigyta papildomai.

Pasak pareigūnės, po 2020 m. liepos 1 d. teisės aktų įsigaliojusių pakeitimų, kuriems pasirengti Kalėjimų departamentas turėjo  dvejus metus, tiesiog „pasipylė“  lygtinai paleidžiamieji ar  teismo nuteistieji, kuriems atidėtas laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas, paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūra- stebėjimą elektronine įranga.

„Įrangos praktiškai nėra, todėl siekiama priversti pareigūnus „taisyti padėtį“, įvedant suminę darbo apskaitą, neva, užtikrinant įstaigos funkcijų vykdymą 24 valandas per parą. Tačiau tai tik akių dūmimas ir galimai administracijos bandymas įrodyti, kad viskas vyksta kaip numatyta ir jokių grėsmių nauji teisės aktų pakeitimai neatneš, net jei nustatytoms funkcijoms užtikrinti nėra priemonių ir žmogiškųjų resursų. Nesuprantu siūlymo įvesti suminę darbo apskaitą naudos, kai pareigūnai ir dabar turi pakankamai didelį darbo krūvį, privalo užtikrinti įstaigos funkcijas „darbo valandomis ir nedarbo“. Įstaigoje būtini pokyčiai, tačiau į dirbančiųjų siūlymus ir argumentus neatsižvelgiama. Administracija, po teisės aktų pakeitimo, pareigūnams leido dirbti viršvalandžius, tačiau viršvalandinį darbą sutinka dirbti tik dalis pareigūnų“, – kalbėjo S. Damidavičienė.

LRITĮPS skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje dar buvusiam tarnybos vadovui teikė pasiūlymus dėl mobilių grupių ir automobilių, kurie padėtų užtikrinti efektyvų šios tarnybos darbą visą parą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.

Pasak S. Damidaviečienės, ir su laikinąja institucijos vadove ji kalbėjusi ir siūliusi, jog racionalu būtų, jei Probacijos tarnyba turėtų panašias į policijos mobiliąsias grupes, kurios judėtų tam tikroje teritorijoje (apskrityje) ir vykdytų tiesioginę priežiūrą bei kontrolę, kai pareigūnai, kuriems priskirta konkrečių nuteistųjų priežiūra, ilsisi. Intensyvesnė kontrolė, S.Damidavičienės nuomone, didintų priežiūros efektyvumą, kol Probacijos tarnyba nėra tinkamai aprūpinta elektroninio stebėjimo įranga.

 „Apie tokius pokyčius vertėtų mąstyti,  t.y.  užtikrinti techninį įstaigos aprūpinimą elektronine stebėjimo  įranga  ir įsteigti mobiliąsias darbo grupes, kurios pareigūnų darbo apskaita galėtų būti ir suminė.  Esamoje situacijoje  suminė darbo apskaita netikslinga, ji mūsų tarnyboje  būtų tik formali“, – sakė S. Damidavičienė.

Anot VAITĮPS  pirmininko, jei įsakymas bus pasirašytas ir nuspręsta leisti taikyti  suminę darbo laiko apskaitą Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams, tai reikš, jog pamainomis pareigūnai galės dirbti iki 48 val. (t.y. didės dirbtų per savaitę valandų skaičius), įskaitant ir savaitgalius.

„Matydamas įsakymo projektą nustebau, o kur Kalėjimų departamento, Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovai? Labiausiai suminė darbo laiko apskaita reikalinga būtent Kalėjimų departamento vadovybei, kad ji dažniau apsilankytų įstaigose, pamatytų tikrą situaciją, o ne šnekėtų „iš viršaus“ ir blogintų pareigūnų sąlygas. Mes sakėme, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymui nepritarsime“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, įsakymo projektas palieka daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kodėl vieniems pareigūnams ketinama leisti taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o pavyzdžiui, Resocializacijos skyrių pareigūnams, ne. Ir tų klausimų ne tik dėl Probacijos tarnybos yra.

„Šiandien bausmių vykdymo sistemoje ir taip bloga situacija, ir dėl didelio koronavirusu sergančiųjų tarp nuteistųjų, ir dėl dirbančių žmonių mažėjimo sistemoje. Nereikia „presinguoti“ pareigūnų , kurie dar dirba, juolab, kad eilę metų egzistuojanti problema –  naujų žmonių sistemoje trūkumas – nesprendžiama. Mano manymu sistemoje apstu problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar, o ne leisti nurodymus, kurie neįgyvendinami, ir iš esmės neprisidedantys prie darbo organizavimo gerinimo. Tad nuoširdžiai siūlau šį įsakymo projektą pakoreguoti ir jį prisitaikyti Kalėjimų departamento vadovybei bei Kriminalinės žvalgybos valdybai, kuri pastaruoju metu, drįstu manyti, buksuoja su prevenciniu darbu ir nusikalstamų veikų užkardymu“, – savo nuomonę išdėstė K.Pauliukas. 

Suminės darbo laiko apskaitos, kaip ydingos, problemą pareigūnai ir juos atstovaujančios profesinės sąjungos kėlė jau ir anksčiau, tokią tvarką pradėjus taikyti kitose statutinėse įstaigose.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas susitiko su darbą baigiančiu teisingumo ministru Elvinu Jankevičiumi.

Susitikime, pasak VAITĮPS pirmininko, buvo apžvelgti prabėgę metai, pasiekimai ir pokyčiai bausmių vykdymo sistemos įstaigose.

„Per dvejus veiklos metus teisingumo ministras E.Jankevičius skyrė dėmesį socialinio dialogo plėtojimui ir kartu darė pokyčius. Negalime nepaminėti jo indėlio siekiant, kad būtų didinamas darbo užmokestis, pareigūnų motyvacijai didinti,  pastangų kelti bausmių vykdymo sistemos darbuotojų profesijos prestižo“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

• 

• 

Teisingumo ministras susitikime padėkojo VAITĮPS pirmininkui Vitalijui Jagminui už socialinio dialogo vystymą ir apdovanojo jį LR Teisingumo ministerijos  II laipsnio Garbės ženklu  „Už nuopelnus teisingumui“.

Gruodžio 7 d., pasirašyta Policijos šakos kolektyvinė sutartis, kuri įsigaliojo iškart po sutarties pasirašymo. Ji galios ketverius metus.

Ši sutartis, kadangi ją pasirašė Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija, galioja Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariams.

Pasak LPPS pirmininkės, šakos kolektyvinėje sutartyje susitarta dėl informavimo ir konsultavimo procedūrų vykdant sisteminius pokyčius, valdymo komitetų įsteigimo, konsultacijų su profesine sąjunga dėl biudžeto ir numatomo asignavimo poreikio darbo užmokesčiui, dėl profesinės sąjungos iniciatyvos teikti siūlymus dėl psichologinio mikroklimato tyrimo ir kt.

Primename, kad policija buvo vienintelė teisėsaugos įstaiga, kuri pirmoji  pasiekė, kad  2014-07-18 būtų pasirašyta šakos kolektyvinė sutartis, tačiau išlaikyti tiek socialinį dialogą su profesinėmis sąjungomis, tiek pratęsti sutartį nepavyko.

Anot LPPS pirmininkės, pasirašydama šią sutartį Lietuvos policijos vadovybė pademonstravo drąsą, nes šakos kolektyvinė sutartis tokia, kokia galios ateinančius ketverius metus yra  įrankis stiprinti organizacijoje veikiančias profesines sąjungas. Policijos vadovybė, pasak Romos Katinienės, parodė brandą ir aiškią poziciją, jog profesinė sąjunga yra socialinis partneris ir kuo ji stipresnė, tuo geriau,  tai ne deklaruojama, bet tikra socialinė partnerystė.

 „2020 metų kolektyvinė sutartis stipriai skiriasi ne tik nuo 2014 metų sutarties, bet ir nuo kitų teisėsaugos institucijose pasirašytų – Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bausmių vykdymo sistemos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento – kolektyvinių sutarčių. Sutartyje yra nemažai papildomų socialinių garantijų Policijoje dirbantiems darbuotojams, bet svarbiausiu ir pagrindiniu profesinių sąjungų pasiekimu laikau susitarimą dėl atskiro socialinių paslaugų paketo tik profesinės sąjungos nariams“, – po sutarties pasirašymo sakė Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – LPPS) pirmininkė Roma Katinienė.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, džiugu, kad susitarta dėl papildomų garantijų būtent šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams, skatinančių didesnį įsitraukimą ir dalyvavimą profesinių sąjungų veikloje.

Kolektyvinėje sutartyje profesinės sąjungos susitarė dėl papildomų socialinių garantijų visiems Policijos sistemoje dirbantiems darbuotojams:

• dėl darbuotojų išdirbusių 10,15, 20, 25, 30 metų skatinimo;
• dėl ne mažesnės kaip 10 procentų pareiginės algos priemokos už papildomų užduočių atlikimą, darbo krūvį viršijančią veiklą, kito darbuotojo funkcijų atlikimą, kito darbuotojo kuravimą;
• dėl laiko skirto pamainai priimti ir perduoti, laiko įskaitymo į darbo laiką;
• dėl mokyklinio amžiaus vaikus auginantiems darbuotojams, galimybės atostogauti mokinių atostogų metu;
• dėl darbuotojams, besimokinantiems pagal formaliojo švietimo programas ir nesudariusiems mokymo sutarčių mokėjimo minimalaus arba vidutinio darbo užmokesčio;
• dėl 1 (vienos) poilsio dienos pirmąją mokslo metų dieną suteikimo darbuotojams, auginantiems bendrojo ugdymo mokykloje besimokantį vaiką iki 14 metų ir neturinčiam teisės į  Darbo kodekso 138 straipsnio 3 dalyje nustatytos papildomos poilsio dienos:
• dėl pareigūno kelionės į sveikatos priežiūros įstaigą ir atgal laiko įskaitymo į darbo laiką (įtraukiant į darbo (pamainos) grafiką);
• ir kt.

Taip pat susitarta dėl papildomų socialinių garantijų tik  Kolektyvinę sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų nariams :

• dėl profesinės sąjungos teisės kreiptis į įstaigos vadovą, dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo anksčiau termino;
• dėl darbuotojo pirmenybės teisės, kuris ilgiau kaip 2 (dvejus) metus yra profesinės sąjungos narys,  be Darbo kodekso 57 straipsnio 3 dalyje nustatytų pirmenybės teisių, būti paliktam dirbti;
• dėl policijos pareigūno, kuris ne trumpiau kaip 2 (dvejus) metus yra profesinės sąjungos narys ir  kurio tarnybinė veikla 2 (du) kartus iš eilės kasmetinio vertinimo metu įvertinama gerai, skatinimo;
• dėl darbuotojo, ilgiau kaip 2 (dvejus) metus esančio profesinės sąjungos nariu ir  turinčio daugiau kaip 10 (dešimties) metų darbo stažą policijoje, atleidžiamam iš darbo (pareigų, tarnybos) jo paties prašymu, 1 (vieno) mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinės išmokos išmokėjimo;
• dėl pirmumo teisės pasirinkti kasmetinių atostogų laiką, suteikimo darbuotojui, ilgiau kaip 2 (dvejus) metus esančiam profesinės sąjungos nariu;
• dėl teisės profesinės sąjungos nariui kartą per kalendorinius metus jo paties prašymu ir su gydytojo siuntimu suteikti mokamų atostogų reabilitacijai ;
• dėl 1 ( vienos) papildomos poilsio dienos suteikimo, profesinės sąjungos nariui, auginančiam vieną vaiką iki 8 metų amžiaus, per 3 (tris) mėnesius;
• ir kt.

Šakos kolektyvinė sutartis galios iki 2024 metų gruodžio 7 d. (su galimybe pratęsti dar ketveriems metams), tik šią sutartį pasirašiusių profesinių sąjungų, priklausančių Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijai, nariams.

Šakos sutartis čia.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, jog bausmių vykdymo sistemos pareigūnų uniformos klausimas, vos sužibus vilčiai, jog pagaliau išsispręs, vėl sugrįžta į pradinį – svarstymų – etapą.

Darbo grupė, kurią subūrė Kalėjimų departamento direktorius, beje, ir pats dalyvavęs jos veikloje, atsakingai ilgai dirbo, tarėsi su bendruomene, ieškojo kompromisų, kol galiausiai, įvertinusi visus pliusus ir minusus, pateikė išvadas dėl uniformos modelio, kuriam pritaria.

Šios darbo grupės veikloje dalyvavo ir Lietuvos teisėtvarkos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, ir ilgametis profsąjungos lyderis, dabar patarėjas Artūras Černiauskas, ir LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas bei kt.

 „Buvome tikri, kad uniformų klausimo svarstymas pagaliau bus užbaigtas“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, pasirodo džiaugtasi kiek per anksti, nes  ir vėl sudaryta naujos sudėties darbo grupė uniformos klausimui spręsti.

„Visiškai nesuprantama, kam šios problemos sprendimą vilkinti? Kam tuomet tos darbo grupės, jei vienai darbą baigus, pateikus išvadas ir pasiūlymus, netrukus kuriama kita? Ima atrodyti, kad šis klausimas neišsispręs, kol nebus pritarta uniformai, kuri patinka KD vadovybei, beje, uniformą dėvinčiai rečiausiai. Imame juokauti ir svarstyti, gal tokių uniformų jau yra nupirkta, kad mūsų pasiūlymai, kuriems darbo grupėje pritariama ir klausomasi, galiausia atmetami“, – svarstė K.Pauliukas.

Uniformų problema buvo nepajudinama iki praėjusių metų vasaros, kai darbą pradėjęs naujas Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas išklausė profsąjungų atstovus, o vėliau ir sudarė darbo grupę jai spręsti.

„Darbo grupė darbą atliko, pasiūlymus ir išvadas pateikė, tačiau kodėl jos neatsidūrė ant Teisingumo ministro stalo ir nebuvo patvirtintos, neįmenama paslaptis“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, manome, jog Teisingumo ministras turi galių nebeleisti Kalėjimų departamentui imituoti, jog ši problema yra sprendžiama ir patvirtinti uniformas, kurios jau  suderintos su profesinėmis sąjungomis ir pareigūnų bendruomene.

„Kadangi visą kadenciją buvo betarpiškas bendradarbiavimas su Teisingumo ministru, manome, kad gerbiamas Elvinas Jankevičius ir dabar  išgirs mus bei imsis iniciatyvos įteisinti uniformas, neleis Kalėjimų departamentui imituoti darbo, vėl iš naujo derinti uniformų modelius, nes su bendruomene jie jau išdiskutuoti, o bausmių vykdymo sistemos pareigūnai su nekantrumu laukia naujos uniformos. Manome, jog Teisingumo ministras išspręsdamas neišjudinamą problemą pasitarnaus pareigūnų bendruomenei, kuriai ši uniforma labai reikalinga, o perduodamas atsakingas pareigas naujam ministrui nepaliks nebaigtų darbų“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Rugsėjo 11 d. plačiai pasklido žinia, jog Kalėjimų departamentas nuo pareigų laikinai nušalino Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorių Ramūną Šilobritą, jo pavaduotoją Tomą Bartninką ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką Vidą Jasaitį bei pradėjo tyrimą, įtariant galimą piktnaudžiavimą ir tarnybos pareigų neatlikimą. Specialiai šiai žiniai pranešti skirtoje spaudos konferencijoje Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas plačiau nušalinimo ir tyrimo nekomentavo, teigdamas, jog to daryti negali dėl jo slaptumo.

„Tyrimas pradėtas gavus tam tikrų duomenų, kad įstaigoje netinkamai kontroliuojamas ir organizuojamas nuteistiesiems draudžiamų daiktų paėmimas ir apskaita. Įvertinus pastarųjų metų įvykius ir šį, naują tarnybinį patikrinimą, priimtas sprendimas laikinai nušalinti, kol bus atliekamas tarnybinis patikrinimas, šios įstaigos direktorių, jo pavaduotoją veiklai ir Saugumo valdymo skyriaus viršininką“, -spaudos konferencijoje sakė Virginijus Kulikauskas.

Minėtoje spaudos konferencijoje KD direktorius teigė, jog Kriminalinės žvalgybos valdyboje pradėtas ir ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo, netinkamo pareigų atlikimo ir neteisėto disponavimo  narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. V.Kulikauskas spaudos konferencijoje užsiminė ir apie tai, jog tyrimas gali būti plečiamas ir jame įtraukiama daugiau asmenų.

Primename, kad LAVL vadovybė buvo nušalinta, praėjus kiek daugiau nei savaitei po to, kai iš šios bausmių vykdymo vietos, rugpjūčio 30 d. pabėgo kalinys, kurį kitą dieną sučiupo ir pareigūnams pristatė paprastas pilietis.

Praėjus dviem mėnesiams apie pradėtą ikiteisminį tyrimą žinių iš KD nėra, tik pranešimas, jog Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktorius, jo pavaduotojas ir Saugumo valdymo skyriaus viršininkas savo tarnybines pareigas atliko aplaidžiai,  įstaigoje neužtikrino darbo organizavimo bei kontrolės, laiku nesiėmė veiksmų užkirsti kelią nuteistojo pabėgimui. Komisija LAVL direktoriui pasiūlė skirti papeikimą, jo pavaduotojui – griežtą papeikimą, o Saugumo valdymo skyriaus viršininkui – pažeminimą pareigose.

Žinia, apie nuo tarnybos nušalintus vienos bausmių vykdymo vietos vadovus, sulaukė didžiulio tiek visuomenės, tiek ir bausmių vykdymo sistemoje dirbančių pareigūnų dėmesio.

„Tiek pats žinios pateikimas, tiek mįslinga KD direktoriaus povyza ir užuominos apie pradėtą ikiteisminį tyrimą pagal net kelis Baudžiamojo kodekso straipsnius, vienas kurių – neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, teikė vilčių, jog tai nėra eilinė byla, o ilgo ir nuoseklaus kriminalinės žvalgybos darbo rezultatas, ir jeigu jau nušalinami vadovai, galimai, surinkti įrodymai yra labai tvirti ir sunkiai paneigiami. Todėl natūralu, kad grąžinus vadovus į darbą ir „apdovanojus“ juos nuobaudomis, liko daug atvirų klausimų. O svarbiausias jų, kam reikėjo šio didelio šou? Juk kalbame apie pareigūnų reputaciją. Vien tai, kad LAVL vadovai buvo nušalinti, jau yra dėmė jų mundurams, kurią išplauti bus sunku“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS)  pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, šioje istorijoje trūksta atsakymų, o labiausiai akis bado tai, jog jeigu jau buvo prasitarta apie ikiteisminį tyrimą, pagal labai rimtus straipsnius, kodėl tylima ir slepiamasi po ikiteisminio tyrimo slaptumu, gal pritrūko įrodymų, o byla, kad reakcija į nuteistojo pabėgimą įgautų svorio, tiesiog buvo dirbtinai pritempta?

„Svarbus aspektas, tokiuose tyrimuose, visuomenė laukia greito atsakymo ir jo baigties, priešingu atveju, nukenčia ne tik pareigūnų, bet ir visos sistemos reputacija. Kita vertus, jeigu jau vadovai „tarkuojami“ už pabėgimą, dėl tokių atvejų turėtų būti svarstomi ir Kriminalinės žvalgybos veiksmai, kodėl planuojamą pabėgimą jie pražiopsojo, ir ne tik šį, o ir daug kitų skandalingų įvykių bausmių vykdymo sistemoje ir, apskritai, kokias funkcijas ji turi vykdyti?“ – kalbėjo K.Pauliukas.

Pasak LRITĮPS pirmininko, po tokios LAVL vadovybės nušalinimo istorijos baigties, kyla klausimas ar  problemos, kurios egzistavo įstaigoje ir kurios buvo tokios svarios ir rimtos, dėl kurių teko net nušalinti vadovybę, jau išspręstos, išspręstas saugumo ir kiti klausimai?

Beje, eiliniai pareigūnai, kurie dirbo tuo metu, kai pabėgo kalinys, jau nubausti, tuo tarpu vadovams nuobaudos dar nepaskirtos.

Kokia pradėto ikiteisminio tyrimo, kuriame tiriamas galimas LAVL pareigūnų piktnaudžiavimas, pareigų neatlikimas ir disponavimas narkotinėmis medžiagomis, eiga ir baigtis, anot K.Pauliuko,  galime tik spėlioti, nors kyla įvairių pamąstymų, ypač po to kai į darbą sugrąžinti šios įstaigos vadovai.

Vidaus reikalų ministerija (toliau – ir VRM) informavo, jog pareigūnų privalomi periodiniai sveikatos patikrinimai nebus stabdomi ar atidedami, nes Vyriausybės nutarime dėl karantino paskelbimo, nenustatyta draudimų ar apribojimų, susijusių su profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. VRM viceministras Česlovas Mulma patikino, kad Medicinos centre taikomos priemonės, padeda užtikrinti pareigūnų saugumą periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu.

Primename, jog Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Lietuvos policijos profesinė sąjunga raštu kreipėsi į VRM dėl pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų vykdymo, siūlydamos stabdyti vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomus periodinius profilaktinius sveikatos patikrinimus blogėjant situacijai dėl Covid-19 plitimo šalyje.

VRM atsakyme profesinėms sąjungoms rašoma, jog yra parengtas ir šiuo metu derinamas Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo projektas, kuriuo siūloma nustatyti, jog Vyriausybei paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją ar karantiną visoje šalies teritorijoje ir atliekant pareigūnų privalomus sveikatos patikrinimus būtų mažinamas skiriamų gydytojų specialistų apžiūrų skaičius, tam tikrų gydytojų specialistų (neurologo, chirurgo ir kt.) apžiūras skiriant tik tais atvejais, kai yra nustatytų lėtinių ligų ar kai yra indikacijų skirti šių gydytojų specialistų apžiūra bei  atliekamų tyrimų skaičius, tam tikrus tyrimus atliekant tik esant indikacijoms.

Priėmus pakeitimus, pareigūnų privalomi periodiniai profilaktiniai sveikatos patikrinimai vyks greičiau ir dėl to bus sumažinta COVID-19 (koronaviruso infekcijos) plitimo rizika.

Pasak vidaus reikalų ministro pavaduotojo Česlovo Mulmos, Vyriausybei nutarimu paskelbus karantiną, nenustatyta draudimų ar apribojimų, susijusių su profilaktinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimu. Tačiau, anot vidaus reikalų viceministro, sveikatos priežiūros įstaigos vadovas turi užtikrinti, kad įstaigoje paslaugos būtų teikiamos pagal patvirtintą planą ir atitiktų paciento interesams.

Kaip informavo VRM, Medicinos centre taikomos priemonės, padedančios užtikrinti pareigūnų saugumą sveikatos patikrinimų metu: pareigūnai registruojami ir atvyksta jiems paskirtu konkrečiu laiku, reguliuojami srautai; neužregistruoti pareigūnai nepriimami; atvykstantiems matuojama kūno temperatūra, o nustačius 37,1°C ar didesnė kūno temperatūra ar pastebėjus akivaizdžius kvėpavimo takų infekcijos požymius, į Medicinos centro patalpas neįleidžiami; sutikimą išreiškusiems pareigūnams atliekamas greitasis COVID-19 testas; prašoma dėvėti veido kaukes, dezinfekuoti rankas, išlaikyti 2 metrų atstumą ir kt.

Vidaus reikalų ministerija informavo, jog bus reaguojama į situacijos dėl Covid-19 šalyje pokyčius, o apie visus sprendimus, susijusius su pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų atlikimu, profesines sąjungas informuos papildomai.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas sako, jog nežiūrint visų priemonių, apie kurias kalba vidaus reikalų viceministras, problema lieka.

„Šiuo metu daug kalbama apie tai, kad rekomenduojama atsisakyti nereikalingų, nesvarbių išvykų, tuo tarpu pareigūnams iš visos Lietuvos, dėl sveikatos patikrinimo dažnai viešuoju transportu ir su ne vienu persėdimu, tenka vykti į sostinę. Neišvengiamai tai didina tikimybę užsikrėsti Covid-19. Todėl liekame prie savo pozicijos, kad šiuo metu būtina atsisakyti nebūtinų kelionių, taip pat ir sveikatos patikrinimų. Juolab, kad turime ir atvejį, kai Pravieniškių Laivės atėmimo vietų ligoninės pareigūnui, kuriam Covid-19 simptomai pasireiškė ir ši infekcija buvo diagnozuota būtent po kelionės viešuoju transportu į Medicinos centrą Vilniuje. Tikime, kad tai įvyko ne Medicinos centre, tačiau papildomų važinėjimų ypač dabar, daugėjant susirgimų, reikėtų atsisakyti“, – sakė LRITĮPS pirmininkas.  

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė primena nariams, jog iškilus klausimams dėl patikrų, pastebėjus, jog yra nesilaikoma tvarkos, fiksuotų pastebėtus pažeidimus, kreiptųsi ir apie tai informuotų profesinę sąjungą.

LRITĮPS raštas VRM čia.

Šį rugsėjį turėjęs įvykti konkursas užimti Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus pavaduotojo pareigas, po ilgo ieškojimo atsiradus dviem pretendentams, patyrė fiasko, nes Kalėjimų departamento direktorius nepaskyrė pareigūno dalyvauti komisijoje.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija jau daugiau nei vienerius metus ieško kandidatų direktoriaus pavaduotojo pozicijai užimti, buvo skelbti net keli konkursai, tačiau jie neįvykdavo, nes neatsirasdavo norinčių juose dalyvauti. Po ilgų ieškojimų, išmėginti save konkurse pagaliau išdrįso du šioje įstaigoje dirbantys pareigūnai, šiuo metu užimantys skyrių viršininkų pareigas.

Ir nors konkursas buvo paskelbtas dar š.m. birželį, jis, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko nuomone, sužlugdytas ne be Kalėjimų departamento vadovybės pastangų.  

 „O kaip kitaip galvoti, jeigu konkursas paskelbiamas, atsiranda kandidatai, galiausiai net Teisingumo ministerija randa laiko deleguoti savo atstovą į konkurso komisiją, o Kalėjimų departamentas, kuris labiausiai turėtų būti suinteresuotas, jog jam pavaldžioje įstaigoje būtų sukomplektuotos svarbios pareigybės, staiga kažkodėl ima buksuoti. Gal Kalėjimų departamentui nepatiko kandidatai?“ – savo nuomonę dėsto Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak K.Pauliuko, tokie dalykai nepraeina nepastebimai, netrukus pasigirdo kalbos, jog Kalėjimų departamentas pats pristabdė procesą, vėliau, kad įtakos turėjo koronaviruso plitimas.

Iš tiesų š.m. kovo 16 d. KD direktoriaus įsakymo Nr.V-78 1.5.8 punkte nurodyta, kad valstybės lygio ekstremalios situacijos metu stabdomos atrankos ir konkursai į laisvas pareigybes, jei tam nėra neatidėliotino būtinumo. Tačiau kodėl tuomet, galiojant valstybės lygio ekstremaliais situacijai minėtas konkursas buvo iš viso skelbtas?

„Kai nutylima tiesa, jos vietą užpildo kalbos. Jeigu buvo kokių trikdžių, apie juos derėjo pranešti civilizuotai, nemenkinant įstaigos ir nepaliekant tiek jos, tiek kandidatų nežinioje“, – teigė K.Pauliukas.

Pasak profsąjungos pirmininko, reikia džiaugtis, kad atsiranda pareigūnų norinčių daryti karjerą, išdrįstančių prisiimti atsakomybę ir kandidatuoti į svarbias pareigas, o Kalėjimų departamentas eilinį kartą demonstruoja nederančią aroganciją bei nepaaiškinamą elgesį.

„Jei departamentui kilo klausimų ir abejonių dėl kandidatų, tam yra visa eilė procedūrų, galiausiai, jie tai galėjo padaryti konkurso metu, tačiau vilkinti konkursą, mano nuomone, tai buvo vilkinimas, tokio elgesio nesuprantu. Imu galvoti ir spėlioti gal Kalėjimų departamentas išsigando ir nepanoro, kad konkurse dalyvautų, aktyvios ir kritikuojančios departamento veiklą, profesinės sąjungos narys?“ – svarstė K.Pauliukas.

Profesinės sąjungs nuomone Kalėjimų departamento arogancija, kai, galimai, sužlugdomas konkursas yra netoleruotina.  Profesinė sąjunga ketina paraginti politikus,  kai darbą pradės naujas Vyriausybės kabinetas, pro didinimo stiklą pasižiūrėti į šią instituciją ir jos veiklą.

Konkursas į minėtą pareigybę turės būti skelbiamas iš naujo, tik ar kandidatai, kurie buvo padavę dokumentus ryšis tai padaryti dar kartą? Ar ir vėl teks laukti metus, o gal du, kol atsiras nebijančių iššūkių žmonių.

Primename, kad neseniai kartu su VĮ „Regitra“ administracijos atstovais vykome į Šiaulių filialą spręsti ten iškilusių, darbo organizavimo, problemų, dėl praktinio vairavimo egzaminų veiklos.

Tikriausiai jau susipažinote su generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio išplatintu laišku, kuriame paaiškinama, kaip šią problemą ketinama spręsti. Tiems, kurie nespėjo susipažinti, dalį laiško rasite po profsąjungos pirmininko komentaro.

 „Pasikalbėję su darbuotojais, įvertinę administracijos argumentus, mes sutikome, kad būtų galima registruoti daugiau nei 7 egzaminuojamuosius, tačiau laikėmės pozicijos ir akcentavome, jog tokia praktika neturi tapti norma.

Toks taikymas galimas tik tais atvejais, kai yra reali tikimybė, jog dalis egzaminuojamųjų, remiantis ilgalaike stebėsena konkrečiame filiale ar grupėje, į egzaminą neatvyks, o egzaminuojamojo darbo krūvis neviršys nustatyto leistino.

Mūsų susitarimą su administracija šiuo klausimu, jog būtų leidžiama registruoti daugiau nei 7 egzaminuojamuosius, lėmė tai, kad siekėme ilgalaikėje perspektyvoje įvertinti tiek darbuotojo, tiek ir įmonės interesą.

Tikimės, jog ateityje, sprendžiant šią problemą, neliks vietos interpretacijoms, o mūsų profsąjungos ir administracijos susitarimu nebus piktnaudžiaujama“, – sakė  „Regitra“darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Generalinio direktoriaus Daliaus Prevelio išplatintas laiškas, kuriame paaiškinama, kaip bus sprendžiamos kilusios problemos ir dėl ko buvo susitarta su profesine sąjunga:

„Kartu su Egzaminavimo ir vairuotojų pažymėjimo išdavimo skyriaus kolegomis ieškojome atsakymų į iškilusius klausimus.

Planavimas daugiau nei 7 egzaminų per dieną;

Tam, kad paaiškinti kodėl filialo direktorius ar vyresnysis specialistas tam tikrais etapais priima sprendimą suplanuoti komandai daugiau nei 7 praktinio vairavimo egzaminus, pasitelkėme statistinius duomenis (vertinta 2019-2020 metai):

• Šiauliuose, Telšiuose ir Mažeikiuose neįvykusių (neatvykus egzaminuojamajam, tame tarpe, kai nepateikia visų dokumentų) praktinio vairavimo egzaminų skaičius yra apie vidurkį, vertinant visus padalinius, teikiančius praktinio vairavimo egzaminų paslaugą;
• kliento laukimo laikas praktinio vairavimo egzamino paslaugai gauti – Mažeikiuose ir Telšiuose pats trumpiausias vertinant visus metus – dalinamasi 1-3 vietomis visus metus, vertinant 12 padalinių per visą Lietuvą. Šie skaičiai rodo, kad vietinis klientas gali būti drąsesnis atšaukiant savo egzaminą, nes vėliausiai už dviejų savaičių gali tikėtis naujo laiko egzaminui. Kartu trumpas laukimo laikas prikviečia dalį klientų iš kitų miestų, kur laukimo laikas gali būti ir du arba trys mėnesiai. Šiauliai yra ties viduriu, 5-7 vietos, vertinant 12 padalinių;
• vertinant šį 2019-2020 metų laikotarpį buvo pasižiūrėta kaip Šiaulių, Telšių ir Mažeikių egzaminuotojai atrodo pagal vidurkius priimamų egzaminų skaičiaus per dieną – didžiausias užfiksuotas vidurkis šiame laikotarpyje bendrai LT yra 6,8. Šiaulių filialo ir grupių egzaminuotojų (specialistų) dienos vidurkiai pasiskirsto tarp 5,1 ir 6,3. Tai rodo, kad netgi kartais planuojant po 8 egzaminus, minėtų padalinių darbuotojai nėra per visą LT turintys daugiausiai priimtų egzaminų vidurkį per dieną.

Atkreipiame dėmesį, kad ir kiti filialai ar grupės, vertindami neatvykstančių klientų skaičių ir kitus aspektus, taip pat kartais planuoja komandai daugiau nei 7 praktikos egzaminus per dieną.

Apibendrinant aukščiau pateiktą informaciją, matome, kad kiekvienas padalinys yra unikalus pagal savo dydį, eismo intensyvumą (eismo kamščių tikimybę ir pan.), klientų įpročius, esamų darbuotojų skaičių, priimamų egzaminų vidurkius, todėl manome, kad kiekvieno padalinio vadovas ar vyresnysis specialistas turi atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir būti lankstus planuojant priimamų egzaminų srautą. Atitinkamai darbuotojai turėtų vertinti, kad šiai veiklai galioja sezoniškumas – tam tikru metu turint galimai didesnį intensyvumą, kitu metu – laisvo laiko, kai nėra klientų – gali būti daugiau.

Norisi paliesti ir jautrią atlygio temą. Mažas priminimas – kai yra vertinama bendrai padalinio ar atskiros jo veiklos efektyvumas – kaip pavyzdys, ar egzamino kaina vertinant darbuotojų darbo užmokesčio sąnaudas  ir gautas pajamas yra vienoda vertinant pvz. visus 12 padalinių – yra vertinama ne tik PDU, kuris skaičiuojasi pagal DKAM, bet yra vertinama ir BDU – taigi kiekvienas darbuotojas turėtų siekti ne tik asmeninės naudos atlygio (PDU aspektu) atžvilgiu, bet ir dėl padalinio veiklos efektyvumo visada siekti turėti DKAM – 1.

                      Kalbant apie DKAM, Šiaulių filiale iškilo klausimas ar C kategorijos egzaminai skaičiuojami ir vertinami DKAM. Taigi patikiname  – C kategorijos operacijos įskaičiuotos prie „kitų kategorijų“ su laiko norma 61 min.

Kitas opus, o gal net pagrindinis – tai vidinės komunikacijos padalinyje ir įmonėje  klausimas. Visų pirma nuoširdžiai džiaugiamės, kad darbuotojai kelia jiems rūpimus klausimus ir ieško atsakymų –  tik visi vienodai suprasdami kokie mums, kaip įmonei, kaip vadovui, kaip darbuotojui keliami tikslai ir lūkesčiai ir kodėl priimami vieni ar kiti sprendimai –  galėsime sklandžiai dirbti vienoda kryptimi. Kartu susiklosčiusi situacija Šiaulių filiale ir filialo grupėse parodė, kad visi kartu dar galime ir turime padirbėti su teisinga informacijos sklaida ir jos supratimu. Tad kviečiame filialo direktorių ir vyresniuosius specialistus savalaikiai komunikuoti visą informaciją ir įsitikinti ar Jūsų komunikuojama informacija yra suprasta, o darbuotojus visų pirma atvirai klausti vadovo, jei yra neaiški viena ar kita informacija. 

Iškilus papildomiems klausimams šiais ir kitais klausimais visada kviečiame kreiptis rita.kastanauskiene@regitra.lt“, – rašoma laiške.

Kviečiame susisiekti ir su „Regitra“ darbuotojų profesine sąjunga, esame pasirengę Jus išklausyti, aiškintis iškeltas problemas, ieškoti jų sprendimų. Rašykite mums el.paštu regitra.profsajunga@gmail.com