Profsąjungai suteikus pagalbą, tarnybinė nuobauda nariui panaikinta

Prieš savaitę vykusiame Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno apsk. VPK) tarnybinių ginčų komisijos posėdyje, priimtas sprendimas panaikinti tarnybinę nuobaudą – papeikimą – Lietuvos policijos profesinės sąjungos nariui, kuri jam buvo paskirta š.m.vasarį.

Tarnybinis patikrinimas pradėtas reaguojant į Kauno apskr. VPK Kėdainių r. PK registruotą pilietės skundą, kuriame dėstomas nepasitenkinimas policijos darbu.

Pareigūno nuomone, atliekant tarnybinį patikrinimą buvo klaidingai įvertinta teisinė situacija dėl nusikalstamos veikos požymių joje buvimo, ir formuluojami nepagrįsti kaltinimai netinkamai vykdžius funkcijas ir teisės aktų reikalavimus. Todėl jis ir kreipėsi į tarnybinų ginčų komisija, kuri, išnagrinėjusi situaciją, tarnybinę nuobaudą pareigūnui panaikino.

Pareigūnui apsiginti padėjo Lietuvos policijos profesinės sąjungos teisininkai ir tarnybinių ginčų komisijoje dalyvaujantys du LPPS atstovai, tarybos narė A.Greblikaitė ir pirmininkė  R.Katinienė.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė:

 „ Kauno AVPK išskirtinai yra beveik vienintelė policijos įstaiga šalyje, kurioje kilę nesutarimai su darbdaviu, dažniausiai dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo, yra sprendžiami tarnybinių ginčų komisijoje. Pozityviai nuteikia tai, kad kreipimasis į ginčų komisiją nėra vien formalumas, o daugeliu atveju pavyksta pasiekti susitarimą pareigūno naudai. Vienas pagrindinių argumentų, kreiptis į tarnybinių ginčų komisiją yra kompromiso paieška ir siekimas susitarti, konflikto, įtampos tarp įstaigos ir pareigūno neeskalavimas. Ne paslaptis, kad nemažai policijos vadovų, į pareigūnų skundą  teismui, teisėtai pasinaudojant suteikta teise ginti savo interesus, reaguoja jautriai ir asmeniškai. Pačiam pareigūnui dalyvavimas teisme taip pat sukelia nemažai įtampos, streso. Tuo tarpu tarnybinių ginčų komisijoje atmosfera kitokia, nes pareigūno interesams gali atstovauti tiek atstovas, tiek 50 proc.  komisijos sudarantys, įstaigoje veikiančių, profesinių sąjungų  deleguoti atstovai. Kauno AVPK daugeliu atvejų pasiekti palankų sprendimą padeda geras socialinis dialogas, bendras noras ginčus spręsti susitarimų būdu, nes kad ir kaip gaila, dėl kai kurių profesinių sąjungų neatsakingumo, profesinės sąjungos neturi balso teisės persvaros. Tenka pripažinti, kad kai kurios Kauno AVPK veikiančios profesinės sąjungos, pavyzdžiui, profesinė sąjunga ‚Sandrauga“, delegavusios narį į tarnybinių ginčų komisiją nėra mūsų partnerės, siekiant apginti pareigūną, nes  jų deleguotas atstovas į tarnybinių ginčų komisijos posėdžiuose tiesiog nedalyvauja! Džiaugiuosi, kad neturint balso persvaros, pavyksta pasiekti teigiamų rezultatų, tai sustiprina pareigūno motyvaciją ir pasitikėjimą įstaiga.

Piniginės kompensacijos pareigūnams ar teismo procesai – kokį kelią rinksis Kalėjimų departamentas?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė ne kartą kėlė buvusios Vilniaus pataisos namų vadovybės veiklos, atrankų skaidrumo, nesprendžiamą tarnybinės uniformos klausimą. Naujiems vadovams, pirmtakų paliktas įsisenėjusias problemas tenka spręsti dabar, tačiau daugeliui jų reikia pinigų. Norint kompensuoti pareigūnams už nesuteiktą tarnybinę uniformą reikia apie 100 tūkst. eurų, kurie padėtų išvengti teisminio bylinėjimosi. Vilniaus pataisos namų vadovai suka galvą, kaip gauti pinigų. Tuo tarpu Kalėjimų departamentas, nors problemą ir žino, tačiau, profesinės sąjungos nuomone, jos spręsti neskuba. Ar padės Teisingumo ministerija, pažadėjusi tarpininkauti, sprendžiant šią problemą, netrukus paaiškės. Tačiau profesinė sąjunga teigia, jei atsakymo dėl kompensavimo nesulauks, ragins narius kreiptis į teismą.

Vilniaus pataisos namai

Šie ir kiti klausimai ir buvo aptarti praėjusį ketvirtadienį, Vilniaus pataisos namuose vykusiame susitikime, kuriame dalyvavo šių pataisos namų direktorius Viktoras Davidenko, pavaduotojas Romas Ostanavičius ir patarėja (žmogiškųjų išteklių valdymo klausimais) Milda Mečkovskienė, Teisingumo viceministras Ernestas  Jurkonis,  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas, tarybos narė Ilona Jankunienė.

Vilniaus pataisos namų direktorius pristatė biudžetą, kalbėjo apie lėšų poreikį metų pradžioje bei papildomą poreikį, kilusį dėl kasmetinių vertinimų, nes jų metu net 56 statutiniams pareigūnams buvo padidintas koeficientas. Nors Vilniaus pataisos namai prašė papildomų lėšų darbo užmokesčio fondui, Kalėjimų departamentas į tai neatsižvelgė.

Susitikime dalyvavęs Teisingumo viceministras pažadėjo tarpininkauti sprendžiant šią problemą,  kad lėšos, kurių trūksta darbo užmokesčiui, Vilniaus pataisos namams būtų skirtos.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, tai, kad vertinimų metu net 56 pareigūnai, už jų gerai atliekamą darbą, buvo  įvertinti, akivaizdūs teigiami pokyčiai, kurių vadovaujant ankstesniam vadovui nebuvo.

Kitas aptartas, pareigūnams itin aktualus,  uniformų klausimas, nes buvusių Vilniaus pataisos namų pareigūnams jos nebuvo laiku išduodamos, todėl dabar pareigūnai siekia gauti už tai kompensaciją.  Kompensacijoms už nesuteiktą uniformą pareigūnams reikia apie 100 tūkst. eurų.

Dėl šios problemos, anot V.Jagmino, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga kreipsis į Kalėjimų departamentą, prašydama ir ragindama skirti lėšų uniformoms kompensuoti ne teismo tvarka.

Susitikime kalbėta apie darbo organizavimo ypatumus, pasiruošimą papildomai  į pusiaukelės namus priimti daugiau nuteistųjų, net iki 100 asmenų bei kitus pokyčius, susijusius su įsigaliosiančiais LR Bausmių vykdymo kodekso pakeitimais.

Neaplenkta ir tardymo izoliatoriaus-kalėjimo statybų eiga. Profesinės sąjungos atstovai domėjosi, kada  šios statybos bus baigtos.

Anot Vilniaus pataisos namų vadovo, tardymo izoliatoriaus–kalėjimo statybų projekto metu ne viskas buvo numatyta ir apgalvota. Paaiškėjus, jog yra tam tikrų trūkumų, norint juos pašalinti ir pradėtoms statyboms užbaigti papildomai reikia 1,5 mln. eurų.