Profsąjungos ir Kauno apskrities policijos vadovai susitiko neformaliam pokalbiui

Šiandien Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovės, tarybos narės ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Kauno apsk.VPK) pareigūnės Agnė Greblikaitė, Aušra Mickevičienė ir Kauno skyriaus pirmininkė Lilė Žukaitė bei Rasa Orientienė neformalioje aplinkoje susitiko su Kauno apsk. VPK vadovais Elanu Jablonsku ir Dariumi Pliavga.

LPPS Kauno skyriaus pirmininkė Lilė Žukaitė ir Kauno apsk. VPK l.e.p. vadovas Elanas Jablonskas

Prieš susitikimą vadovai pasveikino LPPS Kauno skyriaus pirmininkę L.Žukaitę, įteikė jai Kauno miesto mero V.Matijošaičio padėką, kurioje pareigūnei dėkojama už tarnybą ir tai, kad jos kasdieninio darbo dėka Kaune saugu ir gera gyventi.

Susitikimo metu buvo aptartas, generalinio komisaro patvirtintas, Kauno apsk.VPK Centro ir Panemunės policijos komisariatų sujungimo priemonių planas, profesinės sąjungos narių atstovavimas, efektyvesnis ginčų sprendimas tarnybinių ginčų komisijoje, bendros praktikos formavimas dėl tarnybinės rizikos ir žalos atlyginimo, taip pat tarpusavio komunikavimo klausimas.

Neformaliame susitikime Kauno apsk. VPK vadovai taip pat išsakė lūkesčius profesinės sąjungos atstovams bei siūlymus kaip efektyviau kurti konstruktyvų dialogą, kartu rasti geriausius sprendimus, sprendžiant Kauno apsk. VPK visiems pareigūnams, ne tik LPPS nariams, aktualius klausimus.

Profsąjunga: kas kitas Kalėjimų departamento kriminalinės žvalgybos taikinyje?

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovas, Lietuvos probacijos tarnybos buvęs darbuotojas š.m. birželio 18 d. laimėjo teismą dėl atleidimo iš darbo, tačiau Probacijos tarnyba neskuba jo vykdyti.

Pasak iš darbo atleisto Artūro Jauneikos, tai, kad šiandien nedirba  lėmė aktyvi jo, kaip profesinės sąjungos atstovo, veikla, o ypač domėjimasis ir problemų kėlimas dėl vykusių galimai neskaidrių viešųjų pirkimų. 

Susiklosčius banalioms aplinkybėms, kai po atostogų pareigūnas nepranešęs  neatvyko į darbą, situacija galimai pasinaudojęs darbdavys pradėjo tarnybinį patikriną ir, galiausiai, jį atlikęs, apkaltinęs pareigūną ne tik pravaikšta, bet ir sulaužius priesaiką, melagingos informacijos teikimu ir kt., atleido.

Ir nors pareigūnas vėliau pateikė dokumentus apie vizitus pas gydytojus, paaiškinančius jo neatvykimą, darbdavys darė viską, kad „nepatogus“ darbuotojas į tarnybą nesugrįžtų.

Kaip sako A.Jauneika, jei situacija, kuri susiklostė jam, būtų nutikusi kitam lojalesniam, problemų nekeliančiam darbuotojui, ji, blogiausiu atveju, būtų pasibaigusi švelnesnės nuobaudos paskyrimu arba tiesiog rimtu pokalbiu su darbdaviu.

Š.m. birželio 18 d. pasibaigė teisminis procesas,  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas paliko galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, kuriuo A.Jauneika grąžinamas į tarnybą (į buvusias pareigas),  pareigūnui iš Lietuvos probacijos tarnybos priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos 2019 m. spalio 15 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 2020 m. vasario 6 d. ir vidutinis darbo užmokestis nuo 2020 m. vasario 7 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos (priskaičiuotas vienos dienos darbo užmokestis – 89,30 Eur.).

Procesas baigtas, tačiau, nors Lietuvos probacijos tarnybai nuostolinga neišmokėti priteistų pinigų pareigūnui bei spręsti jo grąžinimo į tarnybą klausimą, jis „pakibo“ ore.  Tai reiškia, kad kiekviena delsimo diena  Probacijos tarnybai kainuoja 89,30 Eur.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, pagrįstai  kyla klausimas jei Kalėjimų departamentas nesiima veiksmų dėl žalos atlyginimo iš kaltų asmenų dėl neteisėto atleidimo, ar Prokuratūra imsis ginti viešąjį interesą taip pat uoliai ir ryžtingai, kaip kad ėmėsi ištirti Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos Vilniaus pataisos namų skyriaus steigimo teisėtumą?  Ar įsikiš teisingumo ministras ir ar jis imsis veiksmų, kad tie, kas priėmė žalingus tarnybai sprendimus, už juos atsakytų, juolab, kad ministras visada akcentuodavo veiklos skaidrumą.

 „Tai, kad pareigūnas jaučiasi persekiojamas ar atleistas iš tarnybos dėl profsąjunginės veiklos – rimtas signalas, jog įstaigos viduje dedasi negeri dalykai bei atskleidžia, kad įstaigoje galimai nesikalbama, nesitariama ar per menkai diskutuojama su darbuotojais, nesistengiama, jog vyrautų demokratiška atmosfera, o iškeltos problemos būtų sprendžiamos. Įstaigos viduje vykstantys procesai kelia nerimą bei klausimą, kuris profsąjungos atstovas bus kitas „teisėto persekiojimo objektas“? – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Profsąjunga pažėrė siūlymų ir pastebėjimų dėl komisariatų Kaune sujungimo

Jau rašėme apie nuo praėjusių metų balandžio 15 d. iki  š.m. birželio 30 d. Kauno apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – Kauno apsk. VPK) vykdytą eksperimentą, kurio tikslas – tinkamai pasirengti dviejų komisariatų veiklai vieno komisariato principu. Eksperimento metu buvo siekiama optimizuoti valdymą ir veiklos administravimą, suvienodinti veiklos organizavimo praktiką, darbo krūvius tas pačias funkcijas vykdantiems Centro PK ir Panemunės PK pareigūnams, didinti ekipažų teritorijoje skaičių, užtikrinti operatyvesnį reagavimą į įvykius ir kt.

Birželio 10 d. su Lietuvos policijos profesinės sąjungos (toliau – ir LPPS) pirmininke Roma Katiniene susitikę Kauno skyriaus pirmininkė Lilė Žukaitė ir nariai aptarė vykdytą eksperimentą. Diskusijoje buvo įvardinta pagrindinė šio projekto problema, kad pagrindinis eksperimento tikslas – krūvių sulyginimo klausimas – taip ir liko neišspręstas.

Birželio 22  d. minėtą eksperimentą Lietuvos policijos profesinės sąjungos atstovai aptarė su Kauno apsk.VPK vadovybe. Susitikime dalyvavo LPPS pirmininkė R.Katinienė ir Kauno skyriaus pirmininkė L.Žukaitė. Susitikime dar kartą aptarta ir analizuota eksperimento eiga, išsakyti pastebėjimai dėl nepasiektų rezultatų.

Profesinė sąjunga nepritarė siūlymui palikti 8 veiklos grupes, tačiau susitarta, kad LPPS pritars ir palaikys poziciją, jog  būtų leista steigti  10 veiklos grupių ir tęsti eksperimentą, o  Kauno apsk. VPK pasirūpins, kas per nustatytą konkretų laikotarpį būtų išspręstas krūvių suvienodinimo klausimas, apskaičiuojant juos ne vien apsiribojant ikiteisminiais tyrimais, ROIK ir ANK duomenimis, bet ir kitais kriterijais.

Birželio 23 d. LPPS atstovės dalyvavo susitikime policijos departamente, kuriame Kauno apsk. VPK vadovybė pristatė  eksperimentą aukščiausiems Lietuvos policijos vadovams.

Ir šio susitikimo metu LPPS atstovės dar kartą pateikė savo pastebėjimus dėl eksperimento metu neįgyvendinto pagrindinio tikslo – suvienodinti tas pačias funkcijas atliekančių pareigūnų darbo krūvius – bei išsakė pastebėjimą, kad per ilgesnį nei vinerių metų laikotarpį nesugebėta priimti reikiamų sprendimų.

Pasak LPPS pirmininkės, kiti eksperimento tikslai bei laukti rezultatai, užtikrinti optimalų žmogiškųjų ir finansinių išteklių panaudojimą, optimizuoti materialinius išteklius, gerinti piliečių priėmimo, jų aptarnavimo ir darbuotojų darbo sąlygas, didinti veiklos efektyvumą, profesinės sąjungos atstovų nuomone arba nepasiekti, arba pasiekti tik iš dalies. 

LPPS pirmininkė R.Katinienė atkreipė dėmesį ir į tai, kad planas, kaip suvaldyti galimas rizikas, ypač tokias kaip personalo kaita, nes gavę įspėjimo lapelius, dalis darbuotojų gali jais pasinaudoti ir palikti tarnybą arba pereiti į kitus padalinius, jau turėjo būti parengtas, tačiau tokio kol kas nėra.

Anot profsąjungos pirmininkės, jau šiandien reikia turėti aiškias prognozes dėl darbuotojų kaitos ir kaip bus užpildomos laisvos pareigybės.

LPPS įvertindama galimas rizikas, nepasirengimą, kol kas visiškai nepagrįstą ir labiau deklaratyvią dviejų policijos komisariatų sujungimo naudą, pasiūlė du sprendimus: palikti Panemunės ir Centro policijos komisariatus kaip atskirus, tačiau perskirstyti teritorijas ( iš Centro PK dalį teritorijos prijungiant prie Panemunės PK) arba sujungti abu minėtus policijos komisariatus ir kuo skubiau spręsti organizacinius klausimus dėl teritorijų perskirstymo, darbo krūvių paskaičiavimo, imant ne vienerių, bet nemažiau kaip dviejų metų laikotarpį, įtraukiant ne tik šiuo metu dirbančių darbuotojų krūvį, bet ir tarnybą palikusių ar pakeitusių darbuotojų, taip pat įvertinti NVRS ir Patrulių rinktinės veiklos rezultatus minėtose teritorijose, naujus miesto projektus, pvz. Nemuno saloje, kitus kriterijus, turinčius didelę įtaką darbuotojų atliekamoms darbo apimtims, kurios eksperimento metu nebuvo įtrauktos apskaičiuojant darbuotojų krūvius.

Generalinis komisaras ir jo komanda palaikė poziciją, kad policijos komisariatai bus jungiami, o parengiamieji darbai, informavimas, komunikavimas su darbuotojais, visuomene, turi prasidėti jau liepos mėnesį. Generalinis komisaras atsižvelgė į motyvuotą profesinės sąjungos nuomonę ir pritarė jos siūlymui steigti 10 veiklos grupių. 

Liepos 1 d. Panemunės policijos komisariate visų Kauno apsk. VPK veikiančių profesinių sąjungų atstovams buvo pristatytas minėtas eksperimentas, jo rezultatai bei planuojami pokyčiai.

Po šios informavimo procedūros Lietuvos policijos profesinė sąjunga nusprendė savo siūlymus ir pastebėjimus raštu pateikti Kauno apsk. VPK vadovybei.