Kodėl nuteistieji negydomi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje?

Profesinė sąjunga sulaukė pareigūnų nusiskundimų dėl situacijos Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Pareigūnų nuostabą ir pasipiktinimą sukėlė tai, jog nuteistuosius tenka vežioti pirmyn – atgal į Kauno klinikas esant nesudėtingiems susirgimams, bet vos tik jie to paprašo. Stebina ir tai, kodėl neteikiama skubi pagalba, o visais atvejais pasitelkiama skubioji medicinos pagalba.

Pavyzdžiui, jau trečią kartą per dvi savaites pats save sužalojęs nuteistasis skubios pagalbos automobiliu, lydimas paareigūnų, taip buvo vežiojamas ne vieną kartą, nes suteikus paslaugą Kauno klinikose, susiuvus žaizdą ir gydytojui rekomendavus toliau gydytis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje, nuteistasis, parvežtas į minėtą įstaigą, atsisakė šios paslaugų raštu, ir buvo grąžintas atgal į pataisos namus, kur atlieka bausmę.

„Kiek tai kainuoja?“- klausia Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – LRITĮPS).

Pareigūnai klausia, kokia Laisvės atėmimo vietų ligoninės misija ir ar ši įstaiga yra pataisos namų ligoninė, kurioje suteikiama reikiama medicininė pagalba bei gydymas nuteistiesiems, ar eilinė viešoji įstaiga?

Pareigūnams nesupranta, kodėl nuteistieji gali atsisakyti gydymo specializuotoje ligoninėje, kuri turi licenciją, o joje dirba kvalifikuoti medikai bei kas trukdo paslaugas teikti vietoje?

Pasak LRITĮPS pirmininko K.Pauliuko, klausimų dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės profesinė sąjunga yra kėlusi ir anksčiau, taip pat ir dėl paslaugų nuteistiesiems suteikimo vietoje.

Anot profsąjungos pirmininko, dar prieš kelis metus, nuteistųjų neveždavo į kitas gydymo įstaigas, paslaugas Kaune suteikdavo Pravieniškių ligoninė, o Vilniuje – ten esanti specializuota, nuteistiesiems skirta, ligoninė.

„Po reorganizacijos, kai iš dviejų įstaigų liko viena – Laisvės atėmimo vietų ligoninė – netrukus ir prasidėjo netvarka. Mes tikėjomės, kad reorganizuojant, sujungiant ligonines, visas nuteistųjų gydymas bei paslaugų jiems teikimas vietoje vyks dar sklandžiau. Ypač džiaugėmės, jog tai kamerinio tipo įstaiga. Deja, personalas, medikai, įranga, sąlygos gydytis ir gydyti yra, tačiau nuteistieji veržiasi kitur ir tai vyksta ne susirgus retomis, sunkiomis ar specifinio gydymo reikalaujančiomis ligomis “, – stebėjosi K.Pauliukas.

Bausmių vykdymo sistemos pareigūnai labai norėtų išgirsti Teisingumo ministro poziciją šiuo klausimu bei atsakymą ar tokia Laisvės atėmimo vietų ligoninė reikalinga?

Regitra darbuotojų atstovai: darbo krūvio apskaičiavimo metodikoje netikslumai

VĮ „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga raštu kreipėsi į Regitra generalinį direktorių, atkreipdama jo dėmesį ir siūlydama peržiūrėti filialo darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodiką (toliau – DKAM).

„Darbuotojų darbo krūvio apskaičiavimo metodika, sudaryta 2018 metais. Per du metus įvyko gana daug pasikeitimų, pavyzdžiui pasikeitė neapskaitomų ir apskaitomų darbų sąrašai bei jų atlikimo laikas ir kt. Tuo tarpu metodikoje paminėti tik keli pavyzdiniai darbai, kitų, priskirtų K1 koeficientui – neįmanoma identifikuoti. Kyla pagrįstų abejonių, jog papildomi darbai, atsiradę po 2018 metų, tiesiog minėtos metodikos yra neapskaitomi“, – sakė profsąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

VĮ „Regitra“ profesinės sąjungos nuomone, DKAM metodika privalo būti aiški, skaidri, o darbuotojų atlyginimai skaičiuojami objektyviai.

Profesinė sąjunga paragino VĮ „Regitra“ vadovybę inicijuoti metodikos pakeitimus, kurie leistų aiškiai, skaidriai, tiksliai apskaičiuoti atliktus darbus bei jų trukmę, sudaryti darbo grupę, įtraukiant į jos darbą ir profesinės sąjungos atstovus.