Varnas varnui akies nekerta – neetiškai kalbėjęs policijos viršininkas etikos nepažeidė

Kalbėdamas su Šiaulių krašto žurnaliste ir savo pasisakymu menkindamas Valstybės sienos apsaugos  tarnybą, Šiaulių apskrities vyriausiasis policijos viršininkas Ramūnas Sarapas nepažeidė etikos. Tokį sprendimą vienbalsiai priėmė Policijos departamento Centrinė policijos įstaigų darbuotojų etikos komisija.

Gamtininko Mariaus Čepulio nuotrauka.

Primename, kad įvertinti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos viršininko pasisakymus Etikos komisijoje paprašė Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga š.m. gruodžio pradžioje, manydama, kad R.Sarapas interviu leidiniui „Šiaulių kraštas“ sakydamas: „Ateina nemažai jaunų žmonių, bet nemažai jų ir išeina. Pamato, kad darbas sunkus – policija atlieka net apie 30 funkcijų, o, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo tik dvi“, – vertindamas kitų tarnybų vykdomas funkcijas,  pasielgė neetiškai.

„Vertiname komisijos pastangas įvertinti visas aplinkybes, bet po tokio sprendimo, ateityje žinosime, kad nepagrįstai žeminti kitas tarnybas bet kokiame kontekste, mūsų nuomone, policijoje yra norma“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, džiaugiamės, kad į mūsų kreipimąsi buvo sureaguota, bet iš priimto sprendimo turinio puikiai suprantame, kad komisijos posėdis buvo tik comédie de l’absurde (pranz. absurdo komedija) arba formalumas, reikalingas atsakyti į profesinės sąjungos prašymą. Jau pats R. Sarapo nedalyvavimas Etikos komisijos svarstymo metu suponuoja į tai, kad sprendimas jau buvo priimtas dar iki pačio komisijos posėdžio. Gerb. Policijos departamento Etikos komisijai norėčiau tik priminti, kad etiškas elgesys yra toks, kuris laikomas geru, deramu ar teisingu kito asmens arba aplinkos atžvilgiu, o R. Sarapo pasisakymas viešojoje erdvėje nebuvo nei teisingas nei deramas pasieniečių ir pačios Valstybės sienos apsaugos tarnybos atžvilgiu. Atsižvelgiant į Jūsų priimtą sprendimą tokius blėnius apie kitas institucijas gali kalbėti kiekvienas vadovas. Ačiū, kad etikos kartelę pakėlėte į naują lygmenį.

„Po Etikos komisijos sprendimo susidaro nuomonė, jog Policijos departamentas, taip pat kaip ir R.Sarapas, mano, jog pasieniečiai dirba mažiau nei policininkai. Etikos komisijos sprendimas mums parodė, jog aukštas pareigas užimantys vadovai, jų elgesys, vertinamas formaliai, kai tuo tarpu eiliniai pareigūnai yra nubaudžiami ir už gerokai menkesnius pažeidimus pritempiant juos prie etikos normų. Tai skatina manyti, jog Policijos departamento Etikos komisija – hipokritai, besislepiantys po etikos kauke“, – sakė Ž.Kalpokas.

Evaldas Plokštys: „Taikos sutartis – laimėjimas tiek darbdaviui, tiek darbuotojui“

Po ilgų profesinės sąjungos ir „Regitra“ vadovybės derybų, pavyko pasiekti susitarimą ir pasirašyti taikos sutartį, dėl ginčo kilusio tarp Alytaus filialo darbuotojos V.K. ir darbdavio.

Į ginčų komisiją V.K. kreipėsi, nes, jos nuomone, darbdavys neteisingai paskaičiavo darbo užmokestį ir neišmokėjo papildomos jo dalies, argumentuodamas, jog darbuotoja padarė tam tikrus darbo tvarkos pažeidimus. Su tokiu kaltinimu darbuotoja nesutiko, dėl neišmokėtos dalies, jautėsi nepelnytai nuvertinta.

Nors profsąjungai ir nebuvo lengva įtikinti darbdavį priimti darbuotojai palankų sprendimą, galiausiai, išklausius abipusius argumentus, dar kartą išanalizavus situaciją, darbdavys sutiko priimti darbuotojai  palankų sprendimą.

Darbdavys sutiko per 3 darbo dienas sumokėti darbuotojai nesumokėtą papildomo darbo užmokesčio dalį už  2022 m. I ketvirčio veiklos rezultatus bei delspinigius už laiku neišmokėtą papildomo darbo užmokesčio dalį.

Taikos sutartimi pasibaigęs ginčo sprendimas, anot Evaldo Plokščio, pavyzdys, kaip galima pasiekti abiem pusėms – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – susitarimų.

„Abi pusės, išvengė bylinėjimosi teisme, didesnių išlaidų, o svarbiausia – darbuotojo problema išspręsta.  Kaip profesinė sąjunga – džiaugiamės pasiektu rezultatu, manome, kad taikus ginčo sprendimas – naudingesnis ir „Regitra“ vadovybei“, – sakė E.Plokštys.

Profesinės sąjungos pirmininkas pažymėjo, jog labai svarbu, jog „Regitra“ darbo ginčų komisijoje, nario statusu būtų ir nors vienas profesinės sąjungos atstovas, tai šiam institutui suteiktų daugiau skaidrumo, o darbuotojų interesams būtų tinkamai atstovaujama, todėl tikisi, jog „Regitra“ vadovybė nuo ateinančių metų imsis iniciatyvos ir papildys komisijos sudėtį profsąjungos atstovu.

Ar Vilniaus apskrities VPK Valdymo komiteto siūlymams dėl komisariatų sujungimo bus pritarta?

Šiandien Policijos departamento Valdymo komitetas svarstys klausimą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato prijungimo prie Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato klausimą. Priminsime, kad lapkričio mėnesį vykusiuose Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komiteto posėdžiuose šiam klausimui buvo skirta daug dėmesio.

Vilniaus apskrities VPK Valdymo komiteto nariams buvo pristatyta Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto šeštojo policijos komisariato prijungimo prie Vilniaus apskr. VPK Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato (toliau – PK) ir būsimo naujo Vilniaus miesto penktojo PK struktūra.

Profesinių sąjungų atstovai pateikė klausimų dėl papildomų pareigybių įsteigimo bei paprašė atsižvelgti į sujungiamų komisariatų vadovų siūlymus įsteigti daugiau pareigybių.

Valdymo komitete dalyvavęs Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas pateikė siūlymą, jog būtų tikslingiau, jeigu bendruomenės pareigūnai taptų tiesiogiai pavaldūs policijos komisariato viršininkui ir pasiūlė komisariate įsteigti bendruomenės pareigūnų grupę.

Šis profesinės sąjungos pirmininko siūlymas dėl bendruomenės pareigūnų buvo pristatytas ir komisariatų vadovams, kurie jam pritarė, o šiandien šis klausimas taip pat bus aptartas Policijos departamento Valdymo komitete ir tikimasi, jog jam bus pritarta.

Komitetas nutarė, jog, susipažinęs su pasitarimo protokolu, sprendimą dėl naujo Vilniaus miesto penktojo PK struktūros ir pareigybių skaičiaus priims Vilniaus apskr. VPK viršininkas.

Kitas Valdymo komitete nagrinėtas klausimas – Vilniaus apskr. VPK PK veiklos skyrių vyriausiųjų tyrėjų (sprendikų) per 2022 m. 9 mėn. priimtų nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminius tyrimus statistikos apžvalga.

Pasitarimo dalyviai diskutavo apie vyriausiųjų tyrėjų darbo krūvį, krūvio vertinimo kriterijus, siūlė nustatyti bendrą Vilniaus apskr. VPK vidurkį ir pagal tai lyginti atskirų PK vyriausiųjų tyrėjų priimtų sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą krūvį.

Komitetas pritarė pasiūlymui šį klausimą aptarti Vilniaus apskrities VPK struktūrinių padalinių vadovų pasitarime.

Dar diskusijų sulaukė ir vienkartinių išmokų skirstymo Vilniaus apskrities VPK darbuotojams klausimas.

Anot V.Sandos, skirstant Vilniaus apskr. VPK, vykdant 2022 m. biudžetą, sutaupytas lėšas Vilniaus apskr. VPK darbuotojams paskatinti vienkartinėmis išmokomis, nebuvo atsižvelgta į Valdymo komitete priimtus sprendimus dėl sutaupytų Vilniaus apskr. VPK lėšų paskirstymo. Jis teigė, jog neeilinių vertinimų metu ir skirstant sutaupytas lėšas galimai skatinami tie patys, vadovų nuomone, geriausi darbuotojai.

VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas taip pat paprašė pateikti informaciją, kokia yra Vilniaus apskr. VPK sutaupytų lėšų suma, kiek neeilinių vertinimų metu labai gerai įvertintų pareigūnų, buvo paskatinti ir didesne sutaupytų lėšų suma.

Profesinių sąjungų atstovų neigiamos reakcijos sulaukęs klausimas pasirodo buvo pristatyti Vilniaus apskr. VPK struktūrinių padalinių vadovų pasitarime ir paaiškėjo, kad dauguma struktūrinių padalinių vadovų minėtas lėšas siūlė dalinti diferencijuotai, vadovo nuožiūra, kaip jie teigia, geriausiai dirbantiems darbuotojams.

Anot Vilniaus apskrities VPK atstovo, nepaskatintų darbuotojų skaičius yra labai mažas, o tiek Valdymo komiteto, tiek ir Vilniaus apskr. VPK struktūrinių padalinių vadovų sprendimai buvo pateikti Vilniaus apskr. VPK viršininkui priimti galutinį sprendimą.

Nutarta, jog profesinių sąjungų atstovams bus pateikta detalesnė informacija apie Vilniaus apskr.VPK, vykdant 2022 m. biudžetą, sutaupytų lėšų paskirstymą darbuotojams paskatinti vienkartinėmis išmokomis.

 Taip pat komitete buvo pristatyta, jog yra galimybė atlikti papildomus neeilinius vertinimus Vilniaus apskr. VPK Reagavimo valdybos pareigūnams, kurie betarpiškai dalyvauja arba prisideda prie reagavimo funkcijos vykdymo.

Tam komitetas pritarė.

Nuteistųjų dirbinių bus galima įsigyti elektroninėje parduotuvėje Pagamintakalejime.lt

Keletą metų bausmių vykdymo sistemoje puoselėjama idėja sukurti elektroninę nuteistųjų autorinių darbų parduotuvę, išvysta dienos šviesą. Nuo šiandien nuteistieji turės galimybę parduoti laisvu nuo pagrindinių veiklų metu savo rankomis pagamintus dirbinius elektroninėje parduotuvėje adresu pagamintakalejime.lt. Elektroninė parduotuvė startuoja su pirmuoju 100 nuteistųjų rankų darbo pavyzdžių. Tikimasi, kad projektas įsibėgės ir parduodamų prekių sąrašas nuolatos bus pildomas.

Pasak teisingumo ministrės Ewelinos Dobrowolskos, inovatyvių ir prasmingų nuteistųjų užimtumo iniciatyvų įgyvendinimas ir plėtojimas – tai priemonės, leisiančios bausmių vykdymo sistemai tapti modernia, atvira ir siekiančia proveržio. 

„Siekdami efektyviau užtikrinti nusikaltimų prevenciją ir nuteistiesiems suteikti naujos kartos profesinio tobulėjimo galimybes, turime sudaryti sąlygas jiems keistis ir grįžti į visuomenę bei skatinti už tokias pastangas. Perėjimas prie platesnių užimtumo priemonių – tai viena iš veiksmingiausių priemonių, galinčių paskatinti pozityvius nuteistųjų pokyčius, o taip pat suteikti galimybę nuteistiesiems, gavus simbolinių pajamų, atlyginti priteistą žalą.“, – akcentuoja E. Dobrowolska.

Kalėjimų departamentas ėmėsi aktyvių veiksmų įgyvendinti parduotuvės idėją šių metų pavasarį. Remiantis geraisiais Skandinavijos šalių ir Estijos pavyzdžiais, kur panašios parduotuvės veikia ne vienerius metus, prie elektroninės parduotuvės sukūrimo taip pat prisidėjo nuteistieji. Šį rudenį Kalėjimų departamentas pasirašė 2 metų jungtinės veiklos sutartį su dviejų  bausmę atliekančių nuteistųjų Pauliaus ir Gedimino įkurta organizacija VšĮ „Realizuok save“, kur buvo apsibrėžtas bendradarbiavimą ir atsakomybes šiame projekte.

Pasak svetainės kūrėjų, projektas nėra tik materialių gaminių gamyba ir realizacija. Tai yra ir svarbus socialinis projektas padėsiantis keisti visuomenės požiūrį į bausmę atliekančius žmones. Šio projekto svarba ir vertė įvairiapusė – tiek nuteistiesiems, tiek visuomenei, tiek pačiai pataisos įstaigai.

„Patys būdami nuteistieji ir žinodami situaciją iš vidaus, matėme aiškią viziją, kaip turi atrodyti šis projektas. Tai – kur kas daugiau nei tik elektroninė parduotuvė. Po daugiau nei 1000 valandų sunkaus darbo drauge su Kalėjimų departamento, Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos ir VšĮ “Prirašytos rankos” pagalba, turime rezultatą, kurį gali pamatyti ir kiti“, – pasakoja vienas svetainę sukūrusių nuteistųjų.

Pasak Kalėjimų departamento vadovo, svarbus aspektas yra ir stereotipų laužymas – galimybė pamatyti, kad kalėjimuose yra daug gabių ir talentingų ir norinčių keisti gyvenimą žmonių, kuriuos nukreipus tinkama linkme ir sudarius sąlygas galima išugdyti dorais ir be nusikaltimų gebančiais gyventi piliečiais.

„Tai platforma, kurios pagrindinis tikslas – prisidėti prie nusikaltimus padariusių asmenų orumo atstatymo, siekiant, kad jie įgytų pasitikėjimą savimi, o visuomenė galėtų patikėti, kad jie gebės po bausmės atlikimo gyventi be nusikaltimų ir tapti visaverčiais visuomenės nariais. Kalėjimų departamentui, kuris nuo kitų metų taps Lietuvos kalėjimų tarnyba, tai – galimybės spręsti nuteistųjų didesnio užimtumo prasmingomis veiklomis problemą“,– sako Virginijus Kulikauskas.

Pasak projekto idėjos įgyvendinimu užsiėmusios Kalėjimų departamento direktoriaus patarėjos Raimondos Čižauskaitės, nuteistųjų laikas praleistas užsiimant kūryba ar mėgstamu amatu keičia žmones. Dabar nuteistiesiems sukuriamos platesnės galimybės kurti, turėti galimybę atskleisti save. Be to, tai galimybė bausmę atliekantiems žmonėms užsidirbti pajamų – įgyti galimybių pačiam nusipirkti būtiniausių daiktų, dengti turimus įsiskolinimus ar padarytas žalas.

„Įsigydami prekę Pagamintakalejime.lt platformoje – mes siunčiame nuteistajam vilties žinutę iš visuomenės, kad mes tikime, jog tu nori ir gali gyventi nedarydamas nusikaltimų, mes norime jaustis saugūs ir norime, kad tu būtum taikus ir gebantis bei turintis galimybes visuomenėje gyventi žmogus. Pirkdami nuteistojo rankų darbo daiktą palaikome bausmę atliekančių žmonių norą kurti ir dirbti“,– sako R. Čižauskaitė.

Nuteistieji dalyvaudami projekte taip pat galės ugdyti verslumo  ir finansinio raštingumo įgūdžius, jie turės registruotis Valstybinėje mokesčių sistemoje, mokėti mokesčius, galbūt pirmą kartą gyvenime legaliai dirbti. Nuteistieji, kurie turi individualios veiklos pažymas, už parduotus dirbinius pajamas gaus į savo sąskaitas, 15 procentų atskaitant VšĮ „Realizuok save“ ir 10 procentų į nuteistųjų paramos fondą. Tie, kurie nenori užsiimti individualia veikla, tačiau nori kurti, taip pat turės didesnių galimybių, nes už šių asmenų pagamintus ir platformoje parduotus dirbinius pinigai nukeliaus į nuteistųjų paramos fondą, iš  kur bus perkamos priemonės ir įrankiai užimtumo veikloms vystyti.

Kalėjimų departamento informacija

Komitetas sprendė papildomų garantijų profsąjungų nariams suteikimo tvarką

Š.m. lapkričio 29 d. vykusiame Valstybės sienos apsaugos tarnybos Valdymo komiteto posėdyje  buvo svarstyti klausimai dėl Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatų dėl papildomų atostogų suteikimo taikymas ir tvarka.

Svarstant  minėtos sutarties 6 punkto, numatančio, kad profesinės sąjungos nariui suteikiamos 2 papildomos mokamos kasmetinių atostogų saviugdai ar savanorystei dienos su darbdaviu suderintu laiku, buvo pasiūlyta 2 papildomas mokamas kasmetines atostogas saviugdai arba savanorystei planuoti kartu su kasmetinėmis atostogomis.

Tokiam siūlymui Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, atstovaujama Rimanto Liepos, pritarė.

Valdymo komitetas nutarė profesinių sąjungų nariams priklausančias 2 papildomas mokamas kasmetinių atostogų dienas, suplanavus jas iš anksto, įtraukti į  2023 m. atostogų grafiką.

Esant nenumatytoms aplinkybėms, prieš tris darbo dienas suderinus su tiesioginiu vadovu, šiomis 2 papildomomis mokamomis kasmetinių atostogų dienomis bus galima pasinaudoti kitu nei atostogų grafike numatytu laiku. Tiesioginio vadovo atsisakymas keisti atostogų laiką turės būti pagrįstas argumentuotais motyvais.

Taip pat svarstytas klausimas dėl tvarkos suteikiant Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje 8 punkte, nustatytą papildomą garantiją, iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, už jas mokant vidutinį darbo užmokestį.

Valdymo komitetas nutarė, jog profesinių sąjungų nariams priklausančios iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti suteikiamos darbuotojui iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas parašant prašymą.

Išimtinais atvejais, kai darbuotojas pasijunta prastai prieš pat vykimą į darbą, jis turi nedelsiant informuoti tiesioginį vadovą informacinėmis priemonėmis (telefonu ar pan.), kad pageidauja pasinaudoti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti. Po išimtinio atvejo pirmą darbo dieną darbuotojas pateikia prašymą, kuriame nurodo visas su iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti pasinaudojimu susijusias aplinkybes (dienų skaičių, priežastį, kitas svarbias aplinkybes).

Smurto protrūkis Alytaus pataisos namuose – kinologas sumušė tarnybinį šunį

Š.m. gruodžio 2 d. Alytaus pataisos namuose 49 m. kinologas specialistas sumušė kitos kinologės  7 mėnesių tarnybinį šunį. Smurtavęs pareigūnas sistemoje dirba per 20 metų.

Sumuštas šuo nedelsiant buvo nugabentas pas veterinarijos gydytoją. Detaliau apie tarnybiniam šuniui padarytą skriaudą žinių kol kas profesinė sąjunga žinių neturi.

Asociatyvi nuotrauka.

Alytaus pataisos namuose dėl šio įvykio pradėtas tarnybinis patikrinimas.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko,  tai protu nesuvokiamas žiaurumo protrūkis.

„Kad taip elgtųsi pareigūnas, juolab kinologas – dresuojantis ir mokantis šios specialybės kitus pareigūnus, nėra tekę girdėti. Mano nuomonė vienareikšmiška, toks pareigūnas negali dirbti sistemoje, kitaip, apie kokią nepriekaištingą reputaciją galime kalbėti. Penktadienį jo įniršio auka tapo šuo, kitą kartą tai gali būti pareigūnas, pareigūnė ar nuteistasis. Mano nuomone, už žiaurų elgesį su gyvūnu jam turėtų būti pradėtas ne tik tarnybinis,  bet ir ikiteisminis tyrimas“, – sakė K.Pauliukas.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas stebisi, kodėl apie šį įvykį nėra informuota visuomenė.

„Negalime  tylėti, nors tai didžiulė gėda visai sistemai“, – sakė K.Pauliukas.  

Kam priklauso papildomos garantijos pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį?

2022 m. spalio 10 d. buvo pasirašyta 2023 m. Nacionalinė kolektyvinė sutartis (toliau – Sutartis), kurios galiojimo laikas treji metai. Tačiau tai nereiškia, jog tik tie profesinių sąjungų nariai, kurie tokias buvo ar tapo iki jos pasirašymo momento, ir galės trejus metus naudotis Sutartyje numatytomis garantijomis. Yra numatyta, jog kiekvienais metais bus keičiamas Sutarties priedas, patikslinant profesinių sąjungų narių skaičių, įtraukiant įstaigas, įmones ir organizacijas, kurių darbuotojai tapo profesinės sąjungos nariais po Sutarties pasirašymo. Tai reiškia, jog po maždaug metų pasirašant Sutarties pakeitimus, asmenys, įstoję į profesines sąjungas iki tų pakeitimų pasirašymo datos, bet nebuvę nariais iki 2022 m. spalio 10 d., taip pat įgis teisę pasinaudoti Sutartyje numatytomis garantijomis sekančiais kalendoriniais metais. Ir toks Sutarties taikymo principas turėtų galioti visus trejus metus. Tačiau primename, kad 2023 metais Sutartyje numatytomis garantijomis galės naudotis tik tie profesinių sąjungų nariai, kurie tokiais buvo ar tapo iki 2022 m. spalio 10 d.  

Pasieniečiai: Menkindamas kitą tarnybą komisaras galimai pažeidė etiką

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga teigia, kad Policijos departamentas Etikos komisijoje turėtų apsvarstyti Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Šiaulių apskrities VPK) viršininką Ramūną Sarapą po to, kai šis, duodamas interviu leidiniui „Šiaulių kraštas“ (straipsnis publikuotas ir leidinyje „Respublika“), pasakė: „Ateina nemažai jaunų žmonių, bet nemažai jų ir išeina. Pamato, kad darbas sunkus – policija atlieka net apie 30 funkcijų, o, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnyba vykdo tik dvi“.

Anot Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Žygimanto Kalpoko, labai neetiška vertinti kitų tarnybų vykdomas funkcijas, kai jų neišmanai.

„Gal savo komentaru komisaras nori supriešinti dviejų tarnybų bendruomenes, šis akibrokštas atskleidė minėto komisaro neprofesionalumą ir neetiškumą. Mums kyla klausimas ar tokį komentarą paskatino tarnybų darbo neišmanymas ar sąmoningas noras suformuoti klaidingą opiniją visuomenėje“, – teigė Ž.Kalpokas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo, galbūt klaidinga nuostata susidarė dėl to, jog pastaruoju metu viešojoje erdvėje pasirodė daug informacijos apie tai, jog iš policijos išeina nemažai pareigūnų arba yra jų trūkumas, o iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tokios informacijos negirdėti, galimai tai ir galėjo padėti susiformuoti klaidingiems stereotipams, kad pasieniečiai mažiau dirba.

„Tereikia atsiversti įstatymus ir pasižiūrėti kiek ir kokias funkcijas vykdo policija, kokias Valstybės sienos apsaugos tarnyba – tuomet nebeliks jokių klausimų. Net įdomu būtų sužinoti, kokias dvi pasieniečių funkcijas būtų įvardinęs Šiaulių apskrities VPK viršininkas Ramūnas Sarapas?“, – sakė Ž.Kalpokas

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa pašmaikštavo, jog matyt komisaras turėjo galvoje šias dvi Valstybės sienos apsaugos tarnybos vykdomas funkcijas: valstybės sienos apsaugos ir policijos funkcijas.

„O jei rimtai, nereikėtų vertinti kitų tarnybų funkcijų ir darbo. Pasieniečiai juk nesigiria, jog pasienio ruožuose vykdo ir tam tikras policijos funkcijas, pvz. vyksta į iškvietimus dėl šeimyninių konfliktų, vykdo tam tikras kelių eismo priežiūros funkcijas ir kt. Kai buvo kilusi migrantų krizė mums į pagalbą atskubėjo ir policija, ir Viešojo saugumo tarnyba, per koronaviruso sukeltą pandemiją – į pagalbą policijai dirbti blokpostuose važiavo pasieniečiai. Tad susipriešinimas – visiškai nereikalingas“, – sakė R.Liepa.

Pasieniečių profesinės sąjungos pirmininkas priminė, jog kalbėdamas apskritai R.Sarapas pamiršo ir labai svarbią funkciją – priskirtą ir vykdomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos – valstybės gynybą krašto apsaugos sudėtyje.

„Jeigu nežinai – geriau patylėti. Tačiau lietuviai labai mėgsta garsiai pasvarstyti ir įvertinti, kas dirba, o kas – ne arba mažiau, šis įprotis niekaip neišgujamas“, – sakė R.Liepa.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga tikisi, jog Policijos departamentas įvertins Šiaulių apskrities VPK viršininko komentarą etikos požiūriu.

Tiems, kas mėgsta daugiau paanalizuoti pateikiame nuorodas į įstatymus, kuriuose aiškiai išdėstytos policijos ir VSAT funkcijos, jų tikrai ne po dvi abiejuose tarnybose.

Policijos funkcijas rasite čia: https://www.infolex.lt/teise/DocumentSinglePart.aspx?AktoId=100125&StrNr=6

VSAT funcijas rasite čia: https://www.infolex.lt/teise/DocumentSinglePart.aspx?AktoId=62615&StrNr=23#

Nuoroda į straipsnį: https://www.respublika.lt/lt/naujienos/lietuva/kitos_lietuvos_zinios/pareigunai-masiskai-palieka-tarnyba-kritine-situacija-bando-gelbeti-savivaldybes/

Teisininko konsultacija.Viskas apie butpinigius ir garantiją pareigūnams būti aprūpintais gyvenamosiomis patalpomis

Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 64 straipsnis numato vidaus tarnybos pareigūnams garantiją būti aprūpintais gyvenamosiomis patalpomis jų tarnybos vietovėje. Griežtai vadovaujantis įstatymo nuostata, pirmiausia, pareigūnui neturint kur gyventi tarnybos vietovėje, turėtų būti svarstoma galimybė jį aprūpinti tarnybiniu butu. Tačiau, jeigu neįmanoma pareigūną aprūpinti tarnybiniu butu, turi būti mokami butpinigiai. Statuto 64 straipsnio 4 dalis numato, kad pareigūnui, kuris neaprūpintas tarnybiniu butu, gyvenamųjų patalpų tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidoms kompensuoti iš ministerijai ar centrinei statutinei įstaigai skirtų lėšų mokami Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) nustatyto dydžio butpinigiai.

Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) yra patvirtintas vado 2022 m. vasario 17 d. įsakymas Nr. 4-51 Prašymų skirti tarnybines gyvenamąsias patalpas nagrinėjimo, jų suteikimo, atlaisvinimo ir apskaitos tvarkos aprašas bei Prašymų skirti butpinigius nagrinėjimo ir butpinigių mokėjimo tvarkos aprašas. Vadovaujantis abiem šiais dokumentais, yra parengtas prašymo „Dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų arba nustatyto dydžio butpinigių skyrimo“ šablonas (toliau – Prašymas). Taigi VSAT yra teikiamas vienas Prašymas, adresuojamas VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai, kuriuo pirmiausia yra prašoma, esant galimybei, skirti techninius ir higienos reikalavimus atitinkančias tarnybines gyvenamąsias patalpas (butą) tarnybos vietovėje, o nesant tokios galimybės, iš karto prašoma teisės aktų nustatyta tvarka mokėti nustatyto dydžio butpinigius.

Prie Prašymo privalo būti pridėti tokie dokumentai:

  1. Registrų centro (o ne seniūnijos) išduota pažyma apie pareigūno šeimyninę padėtį (o ne sudėtį) (išduota ne anksčiau kaip prieš 30 dienų);
  2. Registrų centro pažyma apie tai, ar pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos (darbo) vietovėje neturi nuosavybės teise priklausančio buto, namo ar jo dalies (išduota ne anksčiau kaip prieš 30 dienų);
  3. Patalpų (būsto) nuomos sutarties kopija;
  4. Registrų centro išrašas apie patalpų (būsto) nuomos sutarties įregistravimą.

Prašymas turi būti pasirašytas pareigūno, registruotas VSAT Dokumentų valdymo sistemoje „Kontora“ ir vizuotas tiesioginio vadovo.

Prašymus nagrinėja VSAT nuolatinė socialinių reikalų komisija. Prašymas išnagrinėjamas per 5 darbo dienas nuo Prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Komisija savo sprendimus ir siūlymus įformina protokolu ir teikia VSAT vadui pritarti kartu su nagrinėtais prašymais. Taigi galutinį sprendimą dėl tarnybinių gyvenamųjų patalpų suteikimo ar nustatyto dydžio butpinigų skyrimo priima VSAT vadas. Ir gyvenamos patalpos darbuotojui suteikiamos, ir butpinigiai pareigūnui skiriami VSAT vado įsakymu.

Būtina žinoti, jog butpinigiai neskiriami pareigūnui:

  1. kuris yra aprūpintas tarnybine gyvenamąja patalpa (butu);
  2. kuris atsisakė suteiktos tarnybinės gyvenamosios patalpos (buto) tarnybos vietovėje, išskyrus pareigūnus, kurie tarnybinio buto atsisakė dėl jų perkėlimo į pareigas kitoje tarnybos vietovėje;
  3. kuris Vyriausybės nustatyta tvarka aprūpintas tarnybiniu lengvuoju automobiliu;
  4. kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka yra perkeltas į kitas vidaus tarnybos sistemos pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje, ir jam teisės aktų nustatyta tvarka yra kompensuojamos važiavimo išlaidos.

Paskirtų butpinigių mokėjimas VSAT vado įsakymu yra nutraukiamas, kai:

  1. pareigūnui tarnybos vietovėje suteikiamos tarnybinės gyvenamosios patalpos (butas), ir sudaroma šių patalpų nuomos sutartis;
  2. pareigūnas, jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įgyja nuosavybės teise priklausantį tinkamą gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos dalį;
  3. pareigūnas nutraukia gyvenamosios patalpos ar buto tarnybos vietovėje nuomos sutartį, kuri buvo faktinis pagrindas mokėti butpinigius;
  4. pareigūnui vykti į tarnybos vietą ir iš jos Vyriausybės nustatyta tvarka yra skiriamas tarnybinis lengvasis automobilis;
  5. pasibaigus tarnybiniam būtinumui pareigūnas grąžinamas į eitas pareigas arba perkeliamas į kitas pareigas, kurioms netaikoma rotacija;
  6. pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos arba perkeliamas į kitą įstaigą;
  7. pareigūnas pats pateikia prašymą nutraukti butpinigių mokėjimą.

Pareigūnas, kuriam yra skirti butpinigiai:

  1. kai jis pats ar jo sutuoktinis, sugyventinis (partneris), nepilnamečiai vaikai ar įvaikiai pareigūno tarnybos vietovėje įgyja nuosavybės teise priklausantį tinkamą gyventi vienam asmeniui ar šeimai ir atitinkantį statybos bei specialiųjų normų (higienos, gaisrinės saugos ir kitų) reikalavimus namą, butą ar kitą gyvenamąją patalpą ar jos dalį, privalo per 5 darbo dienas nuo tokios nuosavybės teisės įgijimo momento raštu apie tai pranešti VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai;
  2. ne vėliau kaip per 5 darbo dienas privalo raštu VSAT nuolatinei socialinių reikalų komisijai pranešti ir kartu su pranešimu pateikti aplinkybių pasikeitimus patvirtinančius dokumentus, kai:
  3. pasikeitė buto ar gyvenamosios nuomos mokesčio dydis;
  4. buvo sudaryta nauja buto ar gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;
  5. pasikeitė pareigūno šeimyninė padėtis;
  6. pareigūnui suteiktas kitas nekarinis pareigūno laipsnis ir dėl to pasikeitė nekarinio pareigūno laipsnio grandis.   

ATKREIPKITE DĖMESĮ:

Atkreiptinas dėmesys, jog vidaus tarnybos pareigūno garantija būti aprūpintam tarnybiniu butu arba, nesant tokiai galimybei, gauti nustatyto dydžio butpinigius, yra savarankiška Vidaus tarnybos statuto 64 straipsnyje įtvirtinta garantija, kaip ir savarankiška garantija gauti važiavimo į tarnybos vietą išlaidų kompensaciją, numatyta Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 4 dalyje. Tai reiškia, jog pareigūnas, kuriam yra skirti ir mokami butpinigiai, nepraranda teisės gauti ir važiavimo išlaidų kompensavimą teisės aktų nustatyta tvarka.

Arba butpinigiai, arba važiavimo išlaidų kompensavimas yra skiriamas tik pareigūnams, kurie dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkelti į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje. Tai numato Vidaus tarnybos statuto 69 straipsnio 5 dalis: „Pareigūnas, kuris dėl tarnybinio būtinumo arba rotacijos tvarka perkeltas į kitas pareigūno pareigas kitoje tarnybos vietovėje, aprūpinamas tarnybiniu butu ar tarnybine gyvenamąja patalpa arba jam Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis kompensuojamos Vyriausybės nustatyto dydžio buto ar gyvenamosios patalpos tarnybos vietovėje išlaikymo išlaidos arba važiavimo į tarnybos vietą ir iš jos keleiviniu ar asmeniniu transportu išlaidos, išskyrus taksi išlaidas.“

Prašymo pavyzdį – formą rasite čia.

Pravieniškių pataisos namuose pareigūnai kenčia nuteistųjų terorą

Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje Trečiajame sektoriuje dirbantys pareigūnai nebenori taikstytis su nenormalia situacija, kai juos terorizuoja – apspjaudo, smurtauja, stumdo, psichologiškai engia –  nuteistieji. Vadovybės pagalbos nesulaukiantys pareigūnai sako esantys pavargę ir balansuoja ant ribos – eiti į gatves protestuoti, ir taip sulaukti Kalėjimų departamento reakcijos, ar palikti tarnybą.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, situacija įkaitusi.

„Apie bręstančią problemą dar prieš pusmetį žodžiu informavau Kalėjimų departamento vadovą, tačiau niekas nepasikeitė. Pareigūnai eidami į darbą nežino, ką iškrės nuteistieji – apipils maistu, apspjaus, nustums, o gal užsimos trenkti? Tokia situacija nesikeičia jau keli metai, o Trečiojo sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus viršininkas, kuris turėtų būti pirmasis ieškantis sprendimų, jos arba nemato, arba kitaip vertina. Mums tai kelia didžiulę įtampą, nes nuteistieji vis daugiau sau leidžia, o jeigu kas nors nepatinka nesibodi ir pasistumdyti, ir ranką pakelti, kaip kad nutiko prieš kelias dienas, kai naktį iš lapkričio 25 į 26-ąją, pareigūną ir pareigūnę apstumdė įpykęs nuteistasis“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, tai, jog pareigūnai nuolat žeminami nuteistųjų – grėsminga situacija, nes visiškai neaišku, kuo tai gali virsti ir kuom baigtis.

„Pasigendame šio sektoriaus Saugumo skyriaus viršininko tvirtos pozicijos ir žingsnių sprendžiant problemą. Norėtųsi, kad vadovas mūru stotų už pavaldžius pareigūnus, inicijuotų pokyčius, neduotų ramybės vadovybei, kol problemos neišsispręs, o nutikus panašiems įvykiams būtų pirmasis ieškantis galimybių kaip suteikti nukentėjusiesiems pareigūnams psichologinę ir visokeriopą pagalbą“, teigia K.Pauliukas.

Neapsikentę nenormalios situacijos, kaip papasakojo LRITĮPS pirmininkas, kai kurie pareigūnai dėl to išeina iš tarnybos.

„Tikriausiai su sprendimais jau gerokai pavėluota, tačiau tikimės, kad Kalėjimų departamento vadovas, nors įstaiga ir turi laikinąjį vadovą, imsis asmeninės tiesioginės Trečiojo sektoriaus kontrolės, kad situacija keistųsi, objektyviai įvertins susidariusią situaciją ir priežastis, kodėl tokia susiklostė tik viename iš sektorių“, – sakė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

LRITĮPS nuomone, Pravieniškių pataisos namų atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje vadovybė nebesuvaldo situacijos, jai nepavyksta efektyviai spręsti problemų bei užtikrinti saugių darbo sąlygų darbuotojams.

„Ir mes matome šį sektorių paliekančius pareigūnus, kai kurie jų išeina dirbti į kitus sektorius ar įstaigas, o dalis – tiesiog palieka sistemą, taip pat ir dirbę vos 5-7 metus. Tokią galimybę svarsto ir neseniai nuteistųjų apspjaudyta pareigūnė. Ir aš juos suprantu, kas gali norėti dirbti ten, kur patiriama nuolatinė grėsmė, patyčios, o darbdavys į tai deramai nereaguoja. O ir pradedami tyrimai nuteistųjų atžvilgiu nėra efektyvūs, nes situacija nesikeičia“, – teigia profesinės sąjungos pirmininkas.

Susirūpinusi dėl darbuotojų padėties ir saugumo minėtame sektoriuje profesinė sąjunga prašo Kalėjimų departamento vadovo įsikišti ir ieškoti sprendimų problemai spręsti. Jei profsąjungos prašymas liks neišgirstas – ketinama protesto akcijomis atkreipti visuomenės ir vadovybės dėmesį į pavojingą situaciją Pravieniškių pataisos namų- atvirosios kolonijos Trečiajame sektoriuje.