Alytaus pataisos namuose vadovybė ir darbuotojai ieškojo būdų kaip komunikuoti

Alytaus pataisos namuose rugsėjo viduryje įvyko vadovybės ir  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narių susirinkimas, kurio tikslas išsiaiškinti problemas dėl informacijos sklaidos, jos tikslumo įstaigoje ir rasti būdus kaip jas spręsti.

Pasak LRITĮPS atstovų, darbuotojams įstaigoje kilo klausimų dėl komunikacijos ir gaunamos informacijos tikslumo, tad siekiant spręsti šią problemą buvo pasiūlyta viename socialinių tinklų  sukurti uždarą bendravimo grupę, kurioje būtų diskutuojama, bendraujama, keliama svarbi informacija, praktiniai pavyzdžiai, o po dviejų mėnesių – įvertintas ir aptartas grupės naudingumas.

Pasak įstaigos vadovo, susitikimas su darbuotojais įvyko labai parankiu metu, nes spalį jis ketina susitikti su visomis pamainomis, siekiant aptarti su tarnyba susijusius klausimus. Anot vadovo, jis ne tik pasirengęs išklausyti darbuotojus, bet ir pats užduos klausimų, ypač jam aktualu sužinoti pareigūnų lūkesčius dėl optimalaus dirbančiųjų skaičiaus pamainose, leidžiančio užtikrinti nuolatinę  nuteistųjų kontrolę ir priežiūrą, lankstesnio grafiko laikotarpiu, kai pareigūnai ruošiasi fizinių normatyvų laikymui, liemenių bei taktinių diržų dėvėjimo tarnybos metu.

Alytaus pataisos namų direktorius išsakytoms pastaboms dėl informacijos sklaidos pritarė  paminėdamas, kad vis dar pasitaiko neetiško elgesio pavyzdžių socialiniuose tinkluose, kai pareigūnai, komentuodami įrašus, pamiršta, kad jiems galioja ne tik bendražmogiškos bendravimo ir kultūros , bet ir bausmių vykdymo sistemos etikos kodeksas.

Profsąjungos ir Alytaus pataisos namų vadovybės susitikime sutarta, jog priedų skyrimo už kuravimą ir pavadavimą kiekvienas atvejis bus analizuojamas individualiai, atsižvelgiant į darbo pobūdį, krūvį ir užduočių svarbumą. Susitarta, jog šiuos klausimus nagrinėjančios komisijos sudėtis bus peržiūrėta ir į jos veiklą įtraukta po vieną atstovą iš abiejų – Saugumo valdymo ir Resocializacijos – skyrių.

Alytaus pataisos namų direktorius pasidalijo informacija apie tai, kad gautos griežtos rekomendacijos dėl darbo režimo keitimo vietoj 24 val. darbo trukmės pamainos ketinama pereiti prie 12 val.

Susirinkime aptartas klausimas dėl pamainų organizavimo. Sutarta, jog specialistai, atsakingi už pamainos darbo organizavimą atsakingiau jas formuos, įvertindami dėl atostogų ar ligos sumažėjusį personalą, nes pasitaikė atvejų, kai pareigūnai susiduria su problema, jog jų nėra kam pakeisti ar atskubėti į pagalbą.

LRITĮPS  atstovai informavo, kad narius, gavusius informacinį lapelį apie reformą, kad yra keičiamas juridinio vieneto pavadinimas, profesinės sąjungos teisininkai konsultuos individualiai.

Nors pagrindinis akcentas susitikime buvo susitarti dėl komunikacijos organizacijos viduje, paliestas ir pareigūnams labai svarbus klausimas dėl vertinimų.

Priminsime, kad 2021m. vertinimų metu „labai gerai“ įvertintiems pareigūnams dėl finansinės padėties buvo suteiktas 0.5 aukštesnis koeficientas, o dėl nežinomų priežasčių vertinimo komisijoje nebuvo svarstomos alternatyvios skatinimo priemonės, pavyzdžiui, vienkartinė išmoka arba papildomos mokamos atostogos.

Įstaigos vadovas atsakė, jog galimybių įvertinti pareigūnus yra, tai priklauso ne tik nuo jo kaip vadovo, bet ir nuo skyrių viršininkų galimybių bei noro įvertinti savo kolegas.

Kviečiame keliauti! Kitokia Varšuva

Š.m. spalio 29 -30 dienomis kviečiame į dviejų dienų kelionę, kurios metu aplankysime Varšuvą.

Lankysimės didžiausiame Europoje vandens pramogų parke „Suntago“, Koperniko mokslo centre bei ekskursijos pėsčiomis metu pasižvalgysime po Varšuvos senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą.

Kelionės maršrutas: Vilnius – Kaunas – Varšuva – Kaunas – Vilnius. 

Kelionės data: š. m. spalio 29 d. – spalio 30 d.

Kelionės kaina: profesinės sąjungos nariams ir jų šeimų nariams – 77 Eur.

Registracija vyksta iki 2022 m. spalio 10 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė informacija tel. 8-670-97001.

Spalio 29 d. anksti ryte (apie 5 val.) išvykimas iš Vilniaus (iš Kauno apie 6 val.), grįžimas į Vilnių – spalio 30 d. vėlai vakare (apie 24 val.)

KELIONĖS PROGRAMA:

1 diena. Anksti ryte (apie 5 val.) išvykstame iš Vilniaus. Vykstame į didžiausią Europoje vandens pramogų parką „Suntago“*. 70 000 kv. m. dydžio parke per dieną gali apsilankyti apie 15 tūkst. žmonių. Šiame vandens pramogų parke auga 740 palmių, atgabentų iš Malaizijos, Floridos ir Kosta Rikos. Parkas suskirstytas į tris atskiras zonas. Pirmoji zona „Relax Suntago“ – tai aštuoniolikos baseinų erdvė, kurios bendras dydis siekia apie 3500 kv. m. Čia galima maudytis trijuose Negyvosios jūros druskos, penkiuose mineralinio vandens, atogrąžų, terminiame, milžiniškų bangų ir kituose baseinuose, pritaikytuose įvairaus amžiaus žmonėms. Antroji zona „Jamango“ skirta ekstremalių vandens pramogų mėgėjams. Čia rasite 32 unikalias čiuožyklas, o viena iš jų yra ilgiausia visoje Europoje – 320 metrų ilgio. Galėsite išbandyti „Black Thunder“ čiuožyklą, kurioje leisitės visiškoje tamsoje svaiginančiu greičiu. Trečioji zona „Saunaria Suntago“ skirta pirčių mėgėjams, čia galėsite mėgautis net dešimčia pirčių su skirtingomis temperatūromis ir drėgmės lygiais. Galėsite išbandyti turkišką, korėjietišką pirtis bei suomiškas pirtis, „Egipto kaime“ rasite penkias gana prabangias pirtis. Galima išbandyti ir ledo kambarį, taip pat gaivinantį „Calla“ krioklį. Zonos „Relax Suntago“ ir „Saunaria Suntago“ skirtos lankytojams nuo 16 metų. Vaikai iki 16 metų gali lankytis tik „Jamango“ zonoje. Po maudynių vakare vykstame į viešbutį. Nakvynė viešbutyje.

2 diena. Ryte po pusryčių aplankome Koperniko mokslo centrą*.  Koperniko mokslo centras yra vienas naujausių ir moderniausių Varšuvos muziejų. Šis centras skirtas ne tik vaikams, suaugusieji taip pat ras ką jame veikti. Koperniko mokslo centre interaktyviu būdu galima susipažinti su įvairiais gamtos reiškiniais ir jų veikimo pobūdžiu, atlikti įvairius bandymus, savo kailiu patirti žemės drebėjimo baisybes ir atsakyti į daugybę klausimų – kas, kodėl, kaip ir kt. Po apsilankymo Koperniko mokslo centre tęsiame apžvalginę ekskursiją pėsčiomis po Varšuvos senamiestį, kuris įtrauktas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą: Karalių rūmai ir aikštė, paminklas karaliui Žygimantui III Vazai, Šv. Jono krikštytojo katedra, senamiesčio Turgaus aikštė su buvusiais pirklių namais, paminklas Varšuvos simboliui – Undinei, Barbakano gynybinės sienos. Po pietų išvykstate Lietuvos link. Kelionė per Lenkiją. Labai vėlai (apie 23-24 val.) vakare sugrįžtate į Lietuvą.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

  • dviejų dienų kelionė turistinės klasės autobusu;
  • viena nakvynė viešbutyje su pusryčiais;
  • kelionės vadovo paslaugos;
  • ekskursinė programa;

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA:

  • bilietai į lankomus mokamus objektus: aprašyme (*) pažymėtiems objektams;
  • vietinio gido paslaugos senamiestyje – apie 5 Eur.
  • medicininių išlaidų draudimas kelionės metu.

Objektų lankymo eiliškumas gali keistis.

Kiek gali kainuoti apsilankymas mokamuose objektuose?

Apsilankymas vandens pramogų parke „Suntago“ 4 val. kainuoja 164 PLN (apie 35 eurai) – suaugusiems ir 16-18 m. paaugliams; vaikams – nuo 104 PLN (apie 22 eurai); daugiau nei 4 valandos – 184 PLN (apie 39 eurai) suaugusiems ir 16-18 m. paaugliams, vaikams – nuo 119 PLN (apie 25 eurai).

Koperniko mokslo centras: 40 PLN (apie 8,5 eurų).

Pastaba: zonos „Relax Suntago“ ir „Saunaria Suntago“ skirtos lankytojams nuo 16 metų. Vaikai iki 16 metų gali lankytis tik „Jamango“ zonoje. Vaikai vyksta tik su tėvais, tėvai atsako už vaikų priežiūrą.

Rekomenduojame turėti: maudymosi aprangą, rankšluostį, šlepetes vandens parke.

Keliautojai turi laikytis su Covid ar kitomis ligomis susijusių reikalavimų, jeigu tokie bus nustatyti (šiuo metu nėra jokių apribojimų).

Profsąjungos išsireikalavo konsultacijų dėl reformos

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinei sąjungai  (toliau – VAITĮPS) iškėlus klausimą dėl konsultavimo informavimo procedūros pristatant Vilniaus pataisos namų reorganizavimo, Vilniaus pataisos namai priėmė sprendimą pratęsti konsultavimosi su profesinėmis sąjungomis terminą vienam mėnesiui, konsultacijos vyks kiekvieną savaitės trečiadienį.

VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino teigimu, konsultavimo procedūrą paprašyta pratęsti, nes ji buvo atlikta formaliai, Kalėjimų departamentas net neįtraukė profesinės sąjungos į šį procesą.

„Apie būsimas konsultacijas sužinojome iš viešosios erdvės!“, – sakė V.Jagminas.

 Įstatymai nustato konsultacijų pareigą darbdaviui, kad vykdant reorganizaciją darbuotojai aiškiai žinotų teisinius, ekonominius ir socialinius padarinius, būtų išvengta neigiamų reorganizacijos padarinių arba  jie kiek įmanoma sušvelninti.

Tai, kad į profesinės sąjungos pastabą dėl konsultacijų buvo atsižvelgta, o jos pratęstos, anot profesinės sąjungos pirmininko, sveikintinas reiškinys.

„Reformos iniciatoriai pamiršo pareigūnus. Būtent dėmesio pareigūnams, jų problemoms ir pasigendame labiausiai. Taip pat neramina tai, kad skaidrėse graži reorganizacija užprogramuoja daug problemų, apie kurias jos iniciatoriai nekalba. Jie arba pervertina lūkesčius, arba nepažįsta sistemos. Kitas dalykas, ima atrodyti, kad realiai pasiruošiamieji darbai reformai pradedami tik dabar, nors ji jau suplanuota, sudėliota, o 2023 m. sausio 1 d. net startuos. Mums tai panašu į arklio statymą už vežimo, todėl manome, kad ją įgyvendinant problemos bausmių vykdymo sistemą tiesiog užgrius, o padarytos klaidos – atsigręš prieš visuomenės saugumą“, – sakė Vitalijus Jagminas.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, šiandien 14 val. Vilniaus pataisos namuose vyksiančios konsultacijos metu tikimasi iškelti daug klausimų, į kuriuos, nors reforma startuos netrukus nėra atsakyta.

Marketingo žaidimai dėl nario mokesčio

Neseniai profesinė sąjunga gavo nario paklausimą dėl nario mokesčio dydžio.

Laiške rašoma: „Noriu paklausti ar Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga negalvoja mažinti nario mokesčio dydžio, nes kai kurios profesinės sąjungos jau priėmusios sprendimą, nuo rudens mažinti nario mokestį 20 proc. ir taikyti ne 1 proc. nuo priskaičiuojamo atlyginimo, bet – 0,8 proc. nario mokesčio“.

Primename, kad mūsų profesinės sąjungos nariai kiekvieną mėnesį moka 1 procentą nuo priskaičiuoto atlyginimo po mokesčių išskaitymo („į rankas“) nario mokestį.

Mūsų profesinė sąjunga buvo viena pirmųjų, kuri pradėjo nario mokestį skaičiuoti nuo realaus atlyginimo į rankas, o ne nuo pareigūno gaunamo popierinio atlyginimo, kuris yra beveik dvigubai didesnis.

Esame deklaravę, kad mūsų nario mokestis vienas mažiausių, todėl nusprendėme, neeskaluodami šio reikalo, paprašyti ekonomistų atlikti skaičiavimus ir pateikti išsamią informaciją apie tai, kokią sumą sudaro 0,8 proc. nario mokesčio nuo priskaičiuoto darbo užmokesčio, kaip atskaitos tašką imant 1000 eurų atlygį, ir palyginti gautą sumą su mūsų profesinei sąjungai atskaitomu 1 proc. nario mokesčio nuo darbo užmokesčio po mokesčių.

Paaiškėjo, jog net ir sumažinusi 20 proc. nario mokesčio dydį, kitai profesinei sąjungai sumokamas nario mokestis yra didesnis nei mūsų profesinei sąjungai.

Atsakome nariams, kad mes nesirengiame mažinti nario mokesčio, kuris ir taip yra vienas mažiausių.

Nors 0,8 proc. atrodo garantuoja mažesnį nario mokestį, skaičiavimai rodo, jog net ir sumažinusi mokestį, kita profesinė sąjunga gauna gerokai didesnį nario mokestį.

Pasieniečiams, kurie renkasi profesinę sąjungą, linkime neapsigauti ir visada pasitikrinti informaciją pasitelkiant matematinius skaičiavimus. Labai svarbu žinoti, ar procentas/ai bus nuskaitomi nuo priskaičiuoto ar atlyginimo po mokesčių.

Primename: (iš elektroninio statistikos terminų žodynas) Bruto darbo užmokestis (angl. Gross earnings) – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, įskaitant darbuotojo mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Neto darbo užmokestis (angl. Net earnings) – atlyginimas pinigais, apimantis tiesiogiai darbdavio darbuotojui mokamą pagrindinį darbo užmokestį ir papildomą uždarbį, atskaičius darbdavio mokamas socialinio draudimo įmokas ir gyventojų pajamų mokestį.

Darbo užmokestis prieš mokesčiusDarbo užmokestis po mokesčiųNario mokestis nuo darbo užmokesčio prieš mokesčius 1%Nario mokestis nuo darbo užmokesčio prieš mokesčius 0,8 proc.Nario mokestis nuo darbo užmokestis po mokesčių 1 proc.
1000667,6710,008,00 
1000667,67  6,68

Ar saugus pareigūnas į įvykius vykdamas be porininko?

Kol pareigūnai vykdo misiją „Ginti.Saugoti.Padėti.“, jų pačių saugumo klausimas atsiduria antrame plane. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga mano, kad bandymas pareigūnų trūkumą  kompensuoti pasitelkiant policijos rėmėjus ir kitus aktyvius piliečius, gali brangiai kainuoti – dėl to gali žūti ar būti sužalotas tiek pareigūnas, tiek jam talkinantis rėmėjas, tiek žmonės atsidūrę įvykio epicentre. Profesinė sąjunga teigia, jog jeigu ir gali šioje situacijoje kas padėti, tai – buvusieji pareigūnai: policininkai, pasieniečiai.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Valdymo komiteto posėdyje kaip tik ir buvo svarstomas Pareigūnų saugumo reaguojant/patruliuojant po vieną ekipaže užtikrinimo klausimas. Į šią problemą dėmesį atkreipė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Vilniaus apskr. VPK atstovai patvirtino, jog pareigūnai reaguoti į įvykius/patruliuoti po vieną siunčiami dienos metu, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir įvertinus įvykio aplinkybes.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko, pasitaiko atvejų, kai pareigūnai siunčiami po vieną reaguoti į „nesaugius“ įvykius, kuriuose gali prireikti kolegų pagalbos arba gali kilti grėsmė jo saugumui ir kėlė klausimą ar tai teisėta bei siūlė reglamentuoti, į kokius konkrečiai įvykius pareigūnai galėtų būti siunčiami po vieną.

„Apskritai, kalbėti, kad mes galime numatyti kiek saugus bus įvykis, tolygu burti kavos tirščiais, nes situacija nuvykus į įvykio vietą gali pasikeisti akimirksniu ir to prognozuoti neįmanoma, pasitaiko, kai net kartu esantis kolega negali padėti. Policijos bendruomenė nepamiršo 2016-aisiais Telšiuose, o 2020-aisiais – Mažeikiuose tarnybos metu nužudytų kolegų. Todėl siūlymai pareigūnų trūkumą dangstyti policijos rėmėjais, šauliais ar kitais piliečiais, kurie neturi specialaus pareigūno pasirengimo ir žinių – pavojingas“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Pasak V.Jagmino, didesnė nauda būtų pasitelkti buvusius policijos, pasienio pareigūnus, dabar Vidaus reikalų sistemos pensininkus, kurie turi patirties, geba naudoti specialiąsias priemones, reaguoti į besikeičiančią situaciją, tačiau norint juos pasikviesti dirbti, reikėtų sudaryti sąlygas ir, žinoma, mokėti atlygį.

„Kodėl Policijos vadovybė nesusigrąžina per reformas, dėl įtampos ir etatų mažinimo, iš sistemos išėjusių pareigūnų – man mįslė. Buvusieji pareigūnai – galėtų būti ramstis šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai pareigūnų trūkumas toks didelis, jog nebeįmanoma nei suformuoti reikiamo ekipažų kiekio, nei užtikrinti reikalingo pareigūnų skaičiaus. Noriu priminti, kad pareigūnų su kiekviena reforma mažėja, tad pasitelkti VRM pensininkus būtų logiškas sprendimas, žinoma, jeigu jie sutiktų ateiti dirbti. Ir tai būtų reali pagalba“, – sakė VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas.

Profesinės sąjungos pirmininkas priminė, kad valdant migrantų krizę Valstybės sienos apsaugos tarnyba į pagalbą pasikvietė buvusius pasieniečius, policininkus, kurių dalis tarnyboje dirba iki šiol.

 „ Policijos darbas visada yra rizikingas, niekada nežinai, kokios aplinkybės susiklostys, kaip elgsis pažeidėjas ir kokių reakcijų gali sulaukti, nepriklausomai ar vyksti į įvykį dieną ar naktį. Pareigūno saugumas – prioritetinis klausimas, ir neturi būti jokių išvedžiojimų ar bandymų taupyti, nes policininko, kuris visiems mums skuba į pagalbą sveikata ir gyvybė negali būti palikta likimo valiai“, – sakė V.Jagminas.

Kalėjimų departamentas taps Kalėjimų tarnyba – kas keičiasi

Kalėjimų departamentas nuo 2023 metų sausio 1 dienos yra reformuojamas ir vadinsis Kalėjimų tarnyba. Šį sprendimą parvirtino Seimas ir savo nutarimu pritarė Vyriausybė. Būsimi pokyčiai buvo pristatyti įkalinimo įstaigose – susitikimuose informuojami ir konsultuojami bausmių sistemos darbuotojai, pataisos pareigūnai.

„Visos pertvarkos ir reorganizavimo tikslas ir esmė – atsisakyti perteklinių administravimo procesų ir sutelkti didesnį darbuotojų skaičių dirbti tiesioginį darbą su nuteistaisiais bei racionaliau naudoti materialinius, finansinius bei žmogiškuosius išteklius, taip pat gerinti nuteistųjų resocializaciją. Šiuo metu kai kuriose įstaigose yra sudėtinga situacija, kai vienam pareigūnui tenka apie 100 nuteistųjų. Todėl pertvarka pirmiausia orientuota į perteklinių procesų ir procedūrų įkalinimo įstaigose sumažinimą, tolygų darbo krūvių perskirstymą. Tai leis efektyviau užtikrinti pagrindinį mūsų uždavinį – nuteisto asmens elgesio pokytį“, – sako Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Anksčiau pataisos pareigūnų svarbiausia funkcija buvo labiau orientuota į nuteistų asmenų saugojimą, izoliuojant juos nuo visuomenės. Dabar ir pasaulyje, ir Lietuvoje, tiek tarptautinės organizacijos, tiek mokslininkai ir politikos formuotojai daugiau dėmesio skiria žmogaus teisėms. Ne išimtis ir Lietuvos bausmių vykdymo sistema, kurios kiekvieno dirbančiojo pagrindinis uždavinys ir tikslas – nuteisto žmogaus elgesio korekcija. Apie tai ir vyko Kalėjimų departamento ir Teisingumo ministerijos atstovų diskusijos, pokalbiai su darbuotojais konsultacijų metu įvairiose Lietuvos įkalinimo įstaigose.

Natūralu, kad visi organizacijose vykstantys pokyčiai kelia nemažai klausimų darbuotojams. Vienas dažniausiai užduodamų klausimų – dėl atleidimų. Susitikimų metu patvirtina, kad įspėjimai apie naikinamas pareigybes bus teikiami įkalinimo įstaigų direktoriams ir jų pavaduotojams, taip pat darbuotojams, kurių funkcijos bus laikomos perteklinėmis, iš esmės keisis jų darbo vieta arba funkcijos.

Didžioji dalis bausmių vykdymo sistemos darbuotojų bus informuoti apie vykdomus pokyčius įteikiant jiems informacinius lapelius, nurodant kad keičiasi jų darbdavys. Juo taps Kalėjimų tarnyba, kuri perims visus pataisos namų ir tardymo izoliatorių įsipareigojimus bei funkcijas.

Pasak Kalėjimų departamento atstovų, kvalifikuotiems ir profesionaliems darbuotojams bus pasiūlytos kitos pareigybės, nes beveik visose šalies įkalinimo vietose darbuotojų trūksta. Pareigūnams, norintiems keisti darbo pobūdį, bus siūlomos kvalifikacijos keitimo ar tobulinimo programos.

Po pertvarkos kalėjimai bus ne kaip atskiros įstaigos, o kaip Kalėjimų tarnybos padaliniai, kurių kiekvienam vadovaus kalėjimo viršininkas. Taip pat kalėjimuose bus du skyriai – Saugumo valdymo ir Resocializacijos.

Kalėjimų departamento informacija

Probacijos darbuotojai sąskrydyje demonstravo bendruomeniškumą

Praėjusį savaitgalį vyko Probacijos tarnybos sąskrydis, kuriame  dalyvavo Teisingumo ministrė su komanda, Probacijos tarnybos vadovas, Kalėjimų departamento direktorius, profesinių sąjungų atstovai.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą atstovavo Santa Klimavičiūtė ir Tomas Masiulionis.

Susibūrę Probacijos tarnybos žmonės, įvairioje aktyvioje veikloje demonstravo kūrybiškumą, išmonę ir gerą humoro jausmą. Vadovams teko pasėdėti „karštosiose kėdėse“ – vadovų rungtyje. Šios rungties komisijos nariais buvo VAITĮPS atstovai.  

Pasak S.Klimavičiūtės renginys iš tiesų buvo labai šaunus, nustebino labai jauki draugiška atmosfera, ore tvyrantis bendruomeniškumas, kurio negalėjai nejausti.

„Įprasta, jog profesinė sąjunga sprendžia ir atstovauja profesinės sąjungos narių interesams. Šį kartą profesinė sąjunga – kitame aplua, prisidėjo prie šios šventės finansiškai, taip skatindama bendruomeniškumą ir socialinio dialogo plėtojimą“, – sakė VAITĮPS atstovas T.Masiulionis.

Nuotraukose – šventės akimirkos.

Važiavimo išlaidų kompensacija pareigūnams nebus didinama – nėra lėšų

Š.m. liepos 21 d. Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija raštu kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja asmeniniu transportu tarnybos tikslais, taip pat dėl tų pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį asmeniniu transportu vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, išlaidų kompensacijos dydžių peržiūrėjimo.

Dar 2022 m. vasario 21 d. Vidaus reikalų ministerija raštu suinteresuotoms institucijoms teikė derinti Vidaus reikalų ministro įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymo Nr. 1V-216 „Dėl Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą, kuriuo buvo siūloma 2 centais padidinti vieno kilometro išlaidų dydį, taip pat padidinti maksimalius važiavimo išlaidų kompensacijų dydžius: vietoj 0,24 buvo siūloma nustatyti 0,32, vietoj 1 – 1,3. Priėmus minėtą įsakymo projektą, važiavimo išlaidų kompensacijoms vidaus reikalų ministro valdymo srities statutinių įstaigų pareigūnams padidinti 2023 m. prireiktų 1 953,00 tūkst. eurų papildomai.

Deja, Finansų ministerija patvirtino, jog papildomų lėšų didesnėms važiavimo išlaidoms kompensuoti šiuo metu nenumatyta.

Anot atsakymą į LTPF raštą pasirašiusio vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus, padidintų važiavimo išlaidų kompensacijų 2023 m. mokėti nėra galimybių, o minėtas įsakymo projektas galėtų būti priimtas tik Vidaus reikalų ministerijai gavus papildomų valstybės biudžeto lėšų.

Finansų ministerijai atnaujinus 2023-2025 m. ekonominės raidos scenarijų ir įvertinus bendrą tuo metu besiklostančią šalies ekonominę ir geopolitinę padėtį, bus įvertintos galimybės finansuoti papildomas reikmes, kurios neįtrauktos į praneštus maksimalius asignavimų limitus.

Finansų ministerija informavo, jog tik pasibaigus šiam vertinimui ir priėmus atitinkamus finansinius sprendimus galėtų būti tikslinamas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2019 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. 1V-216 „Dėl vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos pobūdį važinėja keleiviniu ar asmeniniu transportu tarnybos tikslais, važiavimo išlaidų kompensavimo ir vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, kurie pagal tarnybos reikmes ar pobūdį vyksta į tarnybos vietą ir iš jos, kelionės išlaidų apmokėjimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Euforijai dėl užbaigto sienos projekto ne laikas, laukia daugybė nebaigtų darbų

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (toliau – LTPF) ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga džiaugiasi, kad fizinis užtvaras (tvora) – apie 502 km atkarpose pasienyje su Baltarusija – pagaliau yra baigtas, tačiau primena, jog siekiant tvarios ir ilgalaikės gynybos bei saugumo architektūros koncepcijos kūrimo ir įgyvendinimo, būtina atlikti ir daug kitų darbų – baigti diegti sienos stebėjimo sistemą bei užtikrinti betarpišką lėšų skyrimą šios sistemos aptarnavimui ir remontui.

Galima reziumuoti,  jog tokios svarbos nacionalinio saugumo projektus Vyriausybė kartu su Vidaus reikalų ministerija visgi geba įgyvendinti ir per metus, atrasdama jiems įgyvendinti ir lėšų, ir pasirinkdama rangovus.

LTPF ir Nacionalinę pasienio pareigūnų profesinę sąjungą nustebino vidaus reikalų ministrės mintis jos socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje, kad tik A. Lukašenkos organizuota hibridinė ataka padėjo atskleisti valstybės sienos pažeidžiamumą.

Čia Jūs, gerb. ministre, rimtai? Jums tik ši organizuota hibridinė ataka padėjo atskleisti sienos pažeidžiamumą? Apie sienos stebėjimo sistemų diegimą ir pasienio stiprinimo būtinybę LTPF ir Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kalbėjo jau nuo 2020 metų. Jeigu būtų įsiklausyta į šias pastabas dar 2020-aisiais – tiek fizinio užtvaro (tvoros) statyba, tiek kova su nelegaliais migrantais būtų ir kainavusi pigiau, ir buvusi lengvesnė bei efektyvesnė.  

Ko verti yra visi Vyriausybės ir Vidaus reikalų ministerijos esami ir buvę patarėjai nacionalinio saugumo klausimais, jeigu jiems reikėjo išgyventi A. Lukašenkos sukeltą migracinę krizę, kad suprastų, jog mūsų valstybinė siena yra pažeidžiama?

Tokiu atveju, galima teigti, kad kažkas neatliko namų darbų arba pritrūko kompetencijos, arba buvo pernelyg arogantiški, kad girdėtų, įsiklausytų į paprastų pareigūnų ir juos vienijančių profesinių sąjungų išsakomą susirūpinimą.

Keista skaityti ministrės mintis apie tai, jog VRM reikėjo identifikuoti pažeidžiamiausius valstybės sienos ruožus, kai ši informacija buvo visiškai aiški, tam nereikėjo sudarinėti nei darbo grupių, nei švaistyti brangaus laiko.

Siūlytume politikams, sprendimų priėmėjams ir jų komandoms atidžiau įsiklausyti, ką Jums nori pasakyti savo srities profesionalai, kurie kiekvieną dieną realiai vykdo jiems priskirtas funkcijas ir tarnauja Lietuvos valstybei ir jos piliečiams. Galbūt tada valstybei nereikės dvigubai mokėti už politikų priimtus profaniškus sprendimus.

Šiuo metu netinkamas laikas pasiduoti euforijai, nes spręstinų VRM problemų sąrašas labai ilgas, bet ar Jūs gerb. ministre esate pasiruošusi mus išgirsti?

VRM ministrės įrašas socialinėje paskyroje FB čia.

Pareigūnams – didesni butpinigiai

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija informuoja, kad nuo 2022-07-01 įsigaliojo 2021 m. gruodžio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1006 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gruodžio 12 d. nutarimo Nr. 1300 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto įgyvendinimo“ pakeitimo“, kuriuo buvo padidinti butpinigiai vidaus tarnybos sistemos pareigūnams (toliau – pareigūnai) ir jų dydis tapo toks pat, koks yra karių bei Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų.

Maksimalus butpinigių dydis yra apie 708 Eur, mažiausias –apie 367 Eur.

Butpinigius gali gauti pareigūnai, kurie neturi nuosavo būsto, jį nuomojasi ir pateikia prašymus.

Svarbu žinoti, kad yra nustatyti šie butpinigių dydžiai (nuo 2022-06-01 bazinė socialinė išmoka – 46 Eur):

1. 11 bazinių socialinių išmokų, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Vilniaus miesto ar Vilniaus rajono savivaldybėje.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

2. 9,6 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Kauno miesto, Kauno rajono, Klaipėdos miesto ar Klaipėdos rajono, Palangos miesto arba Neringos savivaldybėse.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

3. 7,3 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos Šiaulių miesto, Šiaulių rajono, Panevėžio miesto ar Panevėžio rajono savivaldybėse.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius;

4. 5,7 bazinės socialinės išmokos, kai gyvenamosios patalpos nuomojamos kurioje nors kitoje, ne 1–3 punktuose nurodytoje, savivaldybėje.

Šis dydis didinamas 15 procentų per mėnesį už vieną kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį ir po 5 procentus per mėnesį už kiekvieną kitą kartu su pareigūnu gyvenantį šeimos narį, tačiau ne daugiau kaip 40 procentų už visus šeimos narius.

Butpinigiai pareigūnui, jeigu nėra galimybių jį aprūpinti tarnybiniu butu, mokami iš tos statutinės įstaigos, kurioje tarnauja pareigūnas, skirtų lėšų ir apskaičiuojami aukščiau nurodyta tvarka.

Tam, kad būtų mokami butpinigiai, pareigūnas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tos dienos, kai:

  • pasikeitė gyvenamosios patalpos nuomos mokesčio dydis;
  • buvo sudaryta nauja gyvenamosios patalpos nuomos sutartis;
  • pasikeitė pareigūno šeiminė padėtis;

apie tai turi raštu pranešti statutinės įstaigos vadovui ir kartu su pranešimu pateikti dokumentus, patvirtinančius pasikeitusias nurodytas aplinkybes, jeigu statutinė įstaiga neturi teisės atitinkamus dokumentus gauti iš registrų.

Butpinigiai pareigūnams mokami vieną kartą per mėnesį kartu su darbo užmokesčiu už praėjusį mėnesį.

Butpinigiai mokami atsižvelgiant į pareigūno ir nuomotojo sutartimi nustatytą nuomos mokesčio dydį, tačiau neviršijant aukščiau nurodytų butpinigių dydžių, kurie priklauso nuo atitinkamos savivaldybės ir šeimos narių skaičiaus.

Kai butipinigiai mokami ne už visą mėnesį, tai jų dydis apskaičiuojamas nuo aukščiau nurodyto dydžio butpinigių (priklausomai nuo savivaldybės ir šeimos narių skaičiaus), juos dalijant iš to mėnesio kalendorinių dienų skaičiaus ir dauginant iš dienų, už kurias pareigūnui priklauso butpinigiai, skaičiaus.

Kai pareigūnas išeina kasmetinių atostogų, butpinigiai mokami kartu su darbo užmokesčiu už visą kasmetinių atostogų laiką.

Parengė

LTPF teisininkė Olga Kilkinova