Šaltą susirašinėjimą keičia dialogas

Neseniai vykusiame Alytaus pataisos namų (toliau – Alytaus PN) vadovo ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) atstovų susitikime buvo kalbamasi apie prioritetinius 2019-ųjų darbus.

Alytaus PN direktorius Genadijus Lepiochinas teigė, jog šiais metais yra numatęs ieškoti galimybių kamerų tipo patalpų užrakinimo mechanizmams tobulinti, pasirūpinti saugesnėmis pareigūnų ir darbuotojų darbo sąlygomis. Alytaus PN vadovas norėtų įrengti dar vieną kabinetą socialiniams darbuotojams pusiaukelės namuose, nes dabar vieninteliu kabinetu dalijasi net keturi darbuotojai, dėl prastų sąlygų nukenčia darbo kokybė, sudėtinga parengti nuteistųjų integravimo į visuomenę programas, kurios labai svarbios kokybiškiems nuteistųjų pokyčiams.

Sumanytiems projektams įgyvendinti, anot G.Lepiochino,  reikalinga suma nėra labai didelė – apie 6000 eurų, tačiau žinant skurdų pataisos įstaigos biudžetą,  sunku tikėtis, kad įstaigai pavyktų juos įgyvendinti be pagalbos. Todėl Alytaus PN vadovas kreipsis į Kalėjimų departamentą ir Teisingumo ministeriją, ir viliasi, kad aukštesnės įstaigos padės sumanymus realizuoti.

Susitikimo metu paliesta ir kone dešimtmetį nespręsta jaunesniųjų specialistų tarnybinių mokymų problema. Tokie mokymai įprastai vykdavo kasmet nuo spalio mėn. iki gegužės mėn. kartą per savaitę. Dėl šių mokymų įstaigoje būdavo gana daug sumaišties, susidarydavo viršvalandžiai, už kuriuos įstaiga arba turėdavo apmokėti pareigūnams, arba suteikti poilsio dieną. Pareigūnams pasinaudojus galimybe gauti poilsio dieną, „sugriūdavo“ tarnyba, nes ne paslaptis, jog pareigūnų trūksta. Susitikime susitarta, jog įstaigoje bus atlikta jaunesniųjų specialistų apklausa dėl mokymų tikslingumo ir surastas protingas sprendimas.

LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas domėjosi kaip vyksta derybos dėl kolektyvinės sutarties pasirašymo. Tiek Alytaus PN vadovas, tiek ir profsąjungos atstovai sutiko, jog gerausio rezultato pavyks pasiekti tik daug ir karštai diskutuojant, todėl pritarė, kad kolektyvinė sutarti bus pasirašyta ne dėl „pliuso“, o dėl realios naudos abiems pusėms. Susitarta ir dėl to, kad pasiektų susitarimų būtų sąžiningai laikomasi.

Pasak Jurgitos Mansevičienės, šaltiems ir „popieriniams“, kai bendraujama vien raštais, įstaigos ir profesinės sąjungos santykiams, panašu, atėjo galas.

„Manau, kad  užsimezgęs dialogas bus pasitikėjimu grįsto bendradarbiavimo pradžia ir puikus pavyzdys kitoms įstaigoms, nes kalbėjimasis bei problemų sprendimo ieškojimas visada atneša daugiau naudos“, – sakė LRITĮPS atstovė Jurgita Mansevičienė.

Susitikime aptarta ir daugiau klausimų.

 

 

Policijos departamentas spjauna į vyriausybės sprendimus

Policijos departamentas (PD) desperatiškai ieško priežasčių, kaip nesilaikyti dar pernai Vyriausybės ir profesinių sąjungų atstovų pasirašytos Nacionalinės kolektyvinės sutarties. Naujausias PD žingsnis –   policijos generalinio komisaro pavaduotojo Edvardo Šilerio vasario 20 d. policijos įstaigoms išplatintas raštas. Jame nurodoma, kad Nacionalinė kolektyvinė sutartis negali būti taikoma statutiniams valstybės tarnautojams, kol nėra priimti atitinkami Vidaus tarnybos statuto pakeitimai.

„Prieš kelias savaites Nacionalinės kolektyvinės sutarties taikymu statutiniams pareigūnams buvo suabejojusi ir Vidaus reikalų ministerija. Tačiau premjeras Saulius Skvernelis ministrams nurodė užtikrinti minėtos sutarties vykdymą. Atrodė, kad problemos nebeliko. Panašu, kad Policijos departamentas turi savo požiūrį į Vyriausybės sprendimus“, – stebisi Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (LTPF) pirmininkė Loreta Soščekienė.
Toks Policijos departamento vadovybės požiūris į profesines sąjungas rodo, kad policijos vadovai visomis priemonėmis seikia trukdyti profesinių sąjungų veiklai ir jas silpninti. L. Soščekienės teigimu, tokį elgesį galima vertinti kaip kerštą už nuolat išsakomą pagrįstą kritiką ir neigiamą įvykusios policijos reformos vertinimą.

„Panašu, kad Policijos departamento vadovai jaučiasi esantys aukščiau Vyriausybės. Nacionalinę kolektyvinę sutartį 2018 metų lapkričio 5 dieną pasirašė profesinės sąjungos ir Vyriausybės įgaliotas socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis. Derybose dalyvavo VRM viceministras Darius Urbonas. Pagaliau premjeras savo pavedime nurodė ministrams užtikrinti šios sutarties taikymą. Galbūt PD vadovams reikia asmeninio premjero parėdymo? Arba jiems tiesiog į tokius nurodymus nusispjauti. Nėra ko stebėtis, kad tarp Policijos departamento ir profesinių sąjungų nevyksta joks dialogas, pasirodo jie ne tik mūsų negirdi“, – teigia LTPF pirmininkė L. Soščekienė.

Pasak jos, šiuo metu vyksta derybos dėl naujos Nacionalinės kolektyvinės sutarties dėl pareiginės algos bazinio dydžio 2020 metams: „Tikimės, kad ir čia sutarsime dėl tam tikrų garantijų profesinių sąjungų nariams, tad kyla pagrįstas klausimas, ar vėl kažkoks departamentas leis sau nepaisyti susitarimų?“.

LTPF informacija

 

Laidoje „Ant bangos“ dalyvaus  Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė

Rytoj, vasario 20 d.  Lietuvos ryto televizijos laidoje „Ant bangos“ bus kalbama apie generalinio policijos komisaro Lino Pernavo anglų kalbos pamokas darbo metu ir  ką apie tai mano profesinės sąjungos atstovai.

Laidoje dalyvauja Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė.

Kęstučiui Pauliukui – netikėti sveikinimai ir dėmesys

Vos prieš keletą dienų buvo minimas Kalėjimų departamento įkūrimo 100-mečio jubiliejus.

Tą dieną netikėtų sveikinimų sulaukė ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Visų narių vardu pasveikinti ilgametį šios sistemos pareigūną, nuoširdų darbuotojų teisių gynėją, šaunų žmogų ir LRITĮPS pirmininką nusprendė profesinės sąjungos atstovai, dirbantys skirtingose šalies pataisos įstaigose.

Šis sveikinimas nebuvo tiesiog „proginis“ dėmesys sistemos jubiliejaus proga.

Anot profesinės sąjungos  atstovų, būtent K.Pauliukas sumanė ir pakvietė pataisos įstaigų pareigūnus bei darbuotojus tapti LRITĮPS nariais, įtraukė į įdomią, prasmingą veiklą, subūrė pareigūnus. Jis, kaip papasakojo kolegos – pavyzdys, kaip aktyvus žmogus gali paskui save vesti didžiulį būrį bendraminčių, o pradėjęs eiliniu nariu užaugti iki profesinės sąjungos pirmininko.

Milžinišką pasitikėjimą ir pagarbą tarp kolegų pelnęs Kęstutis pasižymi, kaip aktyvus darbuotojų teisių gynėjas, siekiantis geresnių tarnybos sąlygų ne tik pataisos sistemos, bet ir kitų, šiai organizacijai priklausančių įstaigų darbuotojams.

Kodėl toks pasitikėjimas? Atstovai sako, jog žmonės tiki jo idėjomis, darbais, kurie nesiskiria nuo žodžių, todėl ir palaiko.

Profsąjungos ir policijos vadovybė siekia atnaujinti socialinį dialogą

Šiandien profesinių sąjungų atstovai susitinka su Policijos departamento atstovais, Generalinio komisaro pavaduotoju Rimantu Bobinu. Susitikime bus tariamasi dėl galimybių atnaujinti socialinį dialogą.

Šiame susitikime dalyvauja ir Lietuvos policijos profesinės sąjungos, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos ir  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkai.

Plačiau apie susitikimą ir jame pasiektus susitarimus parašysime vėliau.

 Pareigūnui už stropumą – tarnybinis patikrinimas ir nuobauda

 Viešojo saugumo tarnyba atlikusi tarnybinį patikrinimą nusprendė Vilniaus dalinio 5-osios kuopos 1-ojo būrio  jaunesniajam specialistui, vyresniajam puskarininkiui skirti nuobaudą – pastabą, nes jis, neva, nevykdė tiesioginio vadovo nurodymo, pažeidė subordinaciją, norėdamas užkirsti kelią sisteminiams pažeidimams, daromiems ypatingos svarbos objekte – aerodrome – į kurį patekti galima tik su specialiais leidimais.

Ką pasirinkti – paisyti subordinacijos ar visgi, nesitaikstyti su pažeidimais ir informuoti visas tarnybas, veikiančias ypatingos svarbos objekte?

Situaciją atpasakosime  trumpai. Prieš pradėdamas tarnybą Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų (toliau LOU) Vilniaus filiale apsaugą jaunesnysis specialistas, vyresnysis puskarininkis (toliau – pareigūnas)  A.J.pamainos vyresnįjį informavo, kad praėjusios tarnybos metu jis pastebėjo mėlyną automobilį, galimai su laikinu palydos leidimu be palydos. Istorija pasikartojo,todėl automobilis buvo sustabdytas patikrinti, juk viskas vyko ypatingos svarbos objekte. Paaiškėjo, jog automobilį vairavo vienos aptarnaujančių įmonių technikas. Kadangi  jis pažeidė Vilniaus aerodromo eismo taisykles, iš jo buvo paimtas leidimas, kuris kartu su tarnybiniu pranešimu perduotas  LOU Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovui ,atsakingam už saugų eismą aerodrome.

Pagal reglamentuotą tvarką pareigūnas apie pažeidimą turėjo informuoti pamainos vyresnįjį, LOU Saugos ir saugumo departamento Saugos ir kokybės atitikties skyriaus vadovą, LOU Saugos ir saugumo departamento Vilniaus filialo aviacijos saugumo skyriaus vadovą, atsakingą už leidimų režimų reikalavimų vykdymą. Tačiau pareigūnas apie pažeidimą „tarnybiniu pranešimu“ informavo ne tik jau minėtus vadovus, bet dar papildomai ir LOU Saugos ir saugumo departamento direktorių.

Kaip papasakojo pareigūnas, taip pasielgė, nes pažeidimai kartojosi, o toleruoti jų ypatingos svarbos objekte negalima.

Pareigūnui buvo pradėtas tarnybinis patikrinimas. Nors pranešime dėl galimo tarnybinio nusižengimo pareigūno galimu nusižengimu buvo įvardintas Viešojo saugumo tarnybos prie VRM pareigūnų tarnybinės etikos kodekso nuostatų pažeidimas, išvadoje pareigūno veiksmai papildomai kvalifikuoti į vadovo teisėtų nurodymų nevykdymą ir Vidaus tarnybos statuto normų nesilaikymą. Buvo išplėstos tarnybinio nusižengimo tyrimo ribos ir iš sąlyginai nedidelio kaltinimo galimai pažeidus etikos normas, jis perkvalifikuotas į gana rimtą tarnybinį nusižengimą. Tačiau pareigūnas nebuvo papildomai informuotas apie naujai paaiškėjusias aplinkybes, jam nesuteikta galimybė dėl naujų aplinkybių pasiaiškinti, nors tai yra svarbu, užtikrinant jo tinkamą dalyvavimą tarnybinio patikrinimo tyrime.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, pareigūno tarnybiniuose pranešimuose nurodyta informacija apie pažeidimą atitiko tikrovę,neleistinas įvažiavimas į aerodromo teritoriją neginčytinas, o pareigūnas už pakartotinus analogiškus pažeidimus  surašydamas tarnybinius pranešimus aukštesniems VĮ Lietuvos oro uostai vadovams, elgėsi kaip principingas pareigūnas, nesitaikstantis su sisteminiai pažeidimais, juolab, kad, anksčiau jo rašyti ir žemesnės grandies vadovams pateikti pranešimai rezultatų nedavė.Todėl, anot VAITĮPS vadovo, profesinė sąjunga mano, kad prieš skiriant nuobaudą, Viešojo saugumo tarnyba turėtų įvertinti visas aplinkybes dėl nuobaudos pareigūnui tikslingumo bei pagrįstumo.

„Viešojo saugumo tarnybos vadovų požiūris ir tarnybinių atlikimų tvarka stebina, nes nuobaudos skiriamos, vadovaujantis neaiškiais principais. Paliekama vieta interpretacijoms, kad galimai nuobaudos skyrimas arba neskyrimas priklauso nuo požiūrio į vadovą, nuomonės su juo sutapimo arba ne, lojalumo  ir dar nežinia kokių kriterijų. Jog VST vadovybę erzina kitokia nuomonė, rodo ir tai, kad profesinė sąjunga gavo net du šios tarnybos raštus paneigti informaciją. Panašu, jog profsąjungą taip bandoma pagąsdinti, siekiant, kad apie VST nebūtų rašoma nepalankiai“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Pareigūnas, jeigu nuobauda visgi, jam bus paskirta, galės kreiptis į teismą.