Apie problemas Viešojo saugumo tarnyboje

  • 0 Comments
  • 934 Views

Ketvirtadienį Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) atstovai buvo susitikę su Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotoju Valentinu Kudrevičium ir Štabo viršininku Dainiumi Skliausčiu, su kuriais kalbėjosi apie darbo organizavimą ir kitais aktualiais klausimais.  

Pasak Kęstučio Pauliuko, profesinė sąjunga yra gavusi narių nusiskundimų dėl darbo organizavimo, grafikų sudarymo, papildomų poilsio dienų sveikatinimuisi profsąjungos nariams suteikimo ir kt.

Susitikimo tikslas – pasikeisti turima informacija, atkreipti į jas dėmesį ir išsiaiškinti, kodėl jos kyla bei išgirsti vadovybės poziciją.

Profesinė sąjunga buvo sulaukusi informacijos, jog Viešojo saugumo tarnybos vadovai nesuteikia profesinės sąjungos nariams pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį priklausančių iki 5 poilsio dienų sveikatinimuisi. Pagal profsąjungą pasiekusią informaciją, vadovybė jų nesuteikia, motyvuodama, kad pareigūnai jas naudoja ne pagal paskirtį – ne sveikatinumuisi.

Viešojo saugumo tarnybos administracijos atstovai patvirtinimo, jog poilsio dienų sveikatimuisi nesuteikia, jeigu pareigūnai neturi patvirtinančių medicininių dokumentų, siuntimo reabilitacijai ir pan. Susitikimo metu, vadovybė sakė, kad dienas sveikatinimuisi suteiks tik tiems, kas turės pagrindžiančius dokumentus.

Tačiau profesinės sąjungos nuomone, Viešojo saugumo administracija nesuteikia poilsio dienų sveikatinimuisi, siaurai suprasdama formuluotę „SVEIKATINIMUISI“.

Pasak profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija yra paaiškinusi, jog „kas yra ,,sveikata“ – apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme: ,,sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ neturi būti suprantamas siaurai ir prilyginamas ,,gydymui“. Darbuotojas pats gali pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins“.

„Tad, vadovaujantis Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išaiškinimu, darbdavys neturėtų kontroliuoti, kaip darbuotojas panaudos šias sveikatai gerinti dienas“, – sakė LRITĮPS pirmininkas K.Pauliukas.

Aptartas ir grafikų keitimo bei pareigūnų informavimo apie tai problemos. Kol kas atsakymų, kodėl  taip yra ir ar dažnai taikoma praktika, kai pareigūnas apie pasikeitusį grafiką informuojamas prieš dvi dienas, negauta.

Profesinės sąjungos atstovų nuomone, praktika, kai darbuotojui keičiamas grafikas be jo sutikimo, nėra gera, todėl tikisi, jog vadovybė imsis ją spręsti.

Nepasitenkinimas , anot K.Pauliuko, kyla ir dėl reikalavimo testus kvalifikacijai kelti spręsti laisvu nuo tarnybos metu.

Viešojo saugumo tarnyba mano, kad toks sprendimas yra patogus tiems darbuotojams, kurie į tarnybą atvyksta iš kitų miestų ar kaimų, taip išsprendžiama problema, kad nereikia papildomai atvykti į darbovietę, nes tai ir papildomi kaštai, ir laiko sąnaudos.

„Susitikime su Viešojo saugumo tarnybos vadovybe apsikeista pastebėjimais ir nuomonėmis dėl egzistuojančių  problemų. Galime sakyti, kad užsimezgė dialogas, o tai visada duoda daugiau naudos darbuotojams, nes atsiveria galimybė kartu ieškoti jų sprendimų, tartis, diskutuoti“, – sakė K.Pauliukas.

Kadangi dėl sveikatinimosi dienų skyrimo kilo daug klausimų, pateikiame Socialinės apsaugos ir ministerijos atsakymus į klausimus dėl 5 sveikatinimosi dienų profesinės sąjungos nariams suteikimo.

Kokia tvarka turi būti suteikiama iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti?

Atsižvelgiant į tai, kad per pastaruosius dvejus metus įstaigose jau yra susiklosčiusi praktika, kaip įgyvendinti nuostatas dėl papildomų ir mokymosi atostogų, kurios buvo numatytos ankstesnėse nacionalinėse sutartyse, manome, kad tokiu pat būdu gali būti įgyvendinama ir nauja nuostata dėl sveikatos gerinimo dienų. Pažymime, kad dėl tokios įgyvendinimo tvarkos susitarimas turėtų būti pasiektas tiek iš darbdavio, tiek iš profesinės sąjungos pusės. Pavyzdžiui, sveikatos gerinimo dienų suteikimo tvarką galima aptarti darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse po konsultacijų su darbuotojų atstovais.

Ar darbdavys privalo kontroliuoti (jei taip, kokiais kriterijais vadovaujantis), kad  darbuotojas (profesinės sąjungos narys) iki 5 darbo dienų, už kurias jam bus mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, panaudos būtent sveikatai gerinti?

Kas yra ,,sveikata“ – apibrėžta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme: ,,sveikata – tai ne tik ligų ir fizinių defektų nebuvimas, bet ir fizinė, dvasinė bei socialinė žmonių gerovė“, todėl ,,sveikatos gerinimas“ neturi būti suprantamas siaurai ir prilyginamas ,,gydymui“. Darbuotojas pats gali pasirinkti, kokiu būdu jis gerins savo fizinę, dvasinę ar socialinę gerovę ir kokius poreikius tenkins. Manome, darbdavys neturi kontroliuoti, kaip darbuotojas panaudos šias sveikatai gerinti dienas.

Ar sveikatinimo dienos suteikiamos be jokių sveikatinimą pagrindžiančių įrodymų, ar darbuotojas privalo pateikti dokumentus, įrodančius konkrečias sveikatinimo procedūras (vykimas į sanatoriją, medicininių procedūrų atlikimas ir kt.).

Sveikatinimo dienos gali būti suteikiamos tiek visos iš karto, tiek skaidant. Šis kausimas gali būti aptartas darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse po konsultacijų su darbuotojų atstovais. Darbuotojas, norėdamas pasinaudoti dienomis skirtomis sveikatai gerinti, darbdaviui pateikti tai įrodančių dokumentų neturi.

Ar Sutartyje nustatyta sąlyga „iki 5 darbo dienų” reiškia, kad darbdavys gali apriboti profesinės sąjungos nario teisę ir suteikti, pvz., 3 darbo dienas sveikatai gerinti, o ne 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas pageidautų 5 darbo dienų. Ar ši nuostata vis dėlto reiškia, kad darbo dienų sveikatai gerinti skaičių pasirinkti turi teisę profesinės sąjungos narys, t. y. jeigu profesinės sąjungos narys prašo suteikti 5 darbo dienas sveikatai gerinti, tai reiškia, kad darbdavys negali atsisakyti jų suteikti?

Sutarties 7 punkte nustatyta, kad Sutarties galiojimo laikotarpiu profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Profesinės sąjungos narys turi teisę  pats pasirinkti, ar jis gerins sveikatą ar ne, taip pat kiek dienų jis gerins sveikatą, t. y. ar visas 5 darbo dienas, ar mažiau.

 Taip pat norime atkreipti Jūsų dėmesį, kad dėl Sutartyje įtvirtintų papildomų garantijų profesinės sąjungos nariams suteikimo turėtų būti tariamasi tarp profesinės sąjungos ir darbdavio (pavyzdžiui, darbdavio lygmens kolektyvinėje sutartyje ar darbo tvarkos taisyklėse), tačiau bet kuriuo atveju turi būti užtikrintas nepertraukiamas įstaigos darbas. 

Ar darbdavys gali atsisakyti suteikti profesinės sąjungos nariui iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, motyvuodamas tuo, kad profesinės sąjungos narys turi daugiau negu 30 darbo dienų kasmetinių atostogų?

Kasmetinės atostogos ir dienos sveikatai gerinti skiriasi savo paskirtimi, todėl profesinės sąjungos narys gali naudotis ir atostogomis, ir dienomis sveikatai gerinti. 

administrator