Apie uniformas ir statute užprogramuotas problemas

Neseniai pareigas eiti pradėjęs naujasis Kalėjimų departamento  direktorius Virginijus Kulikauskas į susitikimą gegužės 27 d. pasikvietė stipriausių, pataisos įstaigose veikiančių, profesinių sąjungų pirmininkus. Aptartos bendradarbiavimo kryptys bei pataisos pareigūnams svarbūs klausimai.

Vienas iš klausimų, kurį kėlė Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų  profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) vadovai – tarnybinės uniformos. Primename, kad pataisos įstaigų pareigūnai tarnybinės uniformos naujų komplektų negauna jau antri metai.

Kalėjimų departamento direktorius, iškėlus šią problemą, pasakė, jog jam žinoma, kad profesinės sąjungos yra prieš naujo modelio uniformą, kuri siūloma.

Pasak LRĮTIPS pirmininko Kęstučio Pauliuko, profesinės sąjungos nepritaria siūlomai uniformai, ne todėl, kad ji nepatinka, ar kad vilkintų procesą, o dėl svarios priežasties – uniforma yra nekokybiška, neskirta vilkėti 12 ar 24 val. dirbantiems pareigūnams, vasarą su ja pareigūnai kaista, žiemą, net esant nedideliam šalčiui – šąla.

„Mes siekiame, kad pataisos įstaigų pareigūnams būtų pasiūta kokybiška uniforma: pradedant kepure, baigiant batais. Be to, mes norime, kad uniforma būtų vienoda visiems pataisos sistemoje dirbantiems, nežiūrint rango, kurį nurodytų tik skiriamieji ženklai, o ne kitoks uniformos modelis, kaip yra dabar“, – sakė K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko,  gerai, kad profsąjungų argumentus dėl uniformos išgirdo Teisingumo  ministras, nurodęs  Kalėjimų departamentui, sprendžiant šią problemą, bendradarbiauti su profesinėmis sąjungomis.

Kalėjimų departamento direktorius, išklausęs profesinės sąjungos argumentus, pažadėjo, kad bus sudaryta darbo grupė „Dėl tarnybinės uniformos“, į kurią bus pakviesti ir LRITĮPS, ir VAITĮPS atstovai.

Pasak K.Pauliuko, toks naujojo Kalėjimų departamento vadovo sprendimas džiugina.

VAITĮPS ir LRITĮPS atstovai iškėlė klausimą dėl iš Kalėjimų departamento Mokymo centro pareigūnams atsiųstų kompetencijos testų, kuriuos pareigūnai privalo išspręsti ir išlaikyti iki kitų metų birželio mėnesio. Bėda ta, kad net skyrių viršininkai nėra supažindinti su tvarka, kaip tai turėtų vykti, kaip surengti mokymus, kad darbuotojai teisingai prisijungtų ir suprastų  testų sprendimo principą.

Pasak LRITĮPS atstovės Jurgitos Mansevičienės, pareigūnai kelia klausimą, kaip bus sudaroma galimybė spręsti, ar tai bus atliekama darbo metu, ar bus surengti mokymai ir pan., kas bus jei pareigūnas neišlaikys kompetencijos testo, ar tai turės įtakos jo užimamoms pareigoms.

„Kalėjimų departamento Mokymo centras organizuoja mokymus, tačiau tik dalis jų yra skirta jaunesniesiems specialistams. Šiandien pareigūnams kur kas aktualesnės yra temos – saugumas tarnyboje, konvojavimo ypatumai, elgesys kritinėse situacijose konflikto su nuteistaisiais metu. Profesinės sąjungos nėra prieš naujoves, bet taikant jas reikia numatyti tikslus. Negali taip būti, kad pareigūnus elektroniniu paštu pasiekia žinia, prisijungti prie Mokymo centro nuotolinio mokymo sistemos, tačiau nieko nepaaiškinama, ką veikti prisijungus“, – sakė J.Mansevičienė.

Pasak K.Pauliuko, profesinės sąjungos pasiūlė pasinaudoti Mokymo centru ir surengti mokymus.

KD direktorius pažadėjo pasidomėti šia problema.

LRITĮPS ir VAITĮPS pirmininkai iškėlė ir dar vieną – pareigūnų tarnybos amžiaus pratęsimo – problemą, kuri, užprogramuota naujajame statute.

„KD direktoriaus buvo paprašyta kuo skubiau, kartu su Teisingumo ministru pateikti Seimui Statuto pataisą, kuri leistų pratęsti jaunesniosios grandies pareigūnų, kuriems sukanka 55 metai, tarnybos laiką trejiems metams. Statute, kuris įsigaliojo š.m. sausio 1 d., numatyta, kad jaunesniosios grandies pareigūnai gali tarnauti iki 55 metų, o po to privalo palikti tarnybą. Tai reiškia, kad jau nuo šių metų rudens pataisos įstaigų sistemą, kurioje ir taip trūksta pareigūnų, paliks patyrę profesionalai. Tokių pareigūnų sistemoje yra kone 50 procentų. Pataisos įstaigose ir taip trūksta žmonių, o jaunimas dirbti nedėkingą, menkai apmokamą darbą nesiveržia“, – problemą įvardino  K.Pauliukas.

Susitikime kalbėta ir apie socialinį dialogą bei jo vystymo perspektyvas.