Iečių nelaužome ir kolegų neniekiname

Š.m. sausio 29 d. laikraštyje „Vakaro žinios“ buvo išspausdintas straipsnis „Zonoje“ toliau laužomos ietys“, kuris sukėlė dalies pareigūnų, dirbančių Pravieniškių pataisos namų Resocializacijos skyriuje, pasipiktinimą.

Nusprendėme laišką, kuriame darbuotojai išsako savo mintis ir poziciją, paviešinti, juolab, kad turi būti išklausytos visos pusės.

„Iečių niekas pas mus nelaužo. Bet pradėkime nuo pradžios. Būsime atviri, bet kokie, net menkiausi pokyčiai, visuomet priverčia įsitempti, tad ir Resocializacijos skyriaus pertvarka prieš jai prasidedant sukėlė šiek tiek nerimo: ar turėsime darbus, kaip jis bus organizuojamas, kokia veiklos sritis, kokios naujovės pradės veikti ir kaip tai gerins resocializacijos procesą.

 Pertvarkius veiklą pastebėjome daugiau pliusų nei minusų. Ir šiandien negalėtume pavadinti mūsų skyriaus „didžiuliu kolchozu“, kaip straipsnyje drįsta teigti D.Čekauskas. Anaiptol, tai sklandžiai veikiantis mechanizmas. Ir tai pajutome labai greit.

Darbe atsirado aiškumas ir vieningas požiūris į veiklą bei geriausių sprendimų realizavimą. Kai buvo trys vadovai, savo pavaldiniams jie vadovavo savitai, tarsi kiekvienas turėtų savo tikslus ir požiūrį, trūko vieningumo. Nebelikus kelių vadovų, labai greit pajautėme, kad pagaliau dirbame vieną darbą ir siekiame tų pačių rezultatų.

Ar trys mėnesiai per trumpas laikas rezultatams? Tikriausiai taip, nes statistinei analitinei analizei, tai būtų per trumpa imtis. Tačiau tai, jog jaučiamės komfortiškiau dirbami, o veikloje atsirado vieninga nuomonė, užduotys, aiškus darbų skirstymas ir etapai, kuriais vyksta resocializacijos procesas, mus džiugina, todėl ir sakome, kad mes jaučiame teigiamus šios reformos pokyčius. Kodėl turėtume sakyti kitaip?

Nežinome, kokių kėslų vedinas D.Čekauskas straipsnyje teigia, jog „vietoje jų (aut.past. –buvusių trijų skyrių vadovų) atsirado net penki vyriausieji specialistai, kurie koordinuoja atskirus sektorius bei sritis ir pridėjus skyriaus viršininką matome, kad po reformos buvo sukurti net šeši vadovaujančiųjų asmenų, kurie tiesioginio darbo su nuteistaisiais nevykdys, etatai“.

Šios reformos metu nebuvo sukurta papildomų vadovaujančiųjų etatų, vyriausieji specialistai, koordinuojantys veiklą sektoriuose, paskirti iš tų pačių vyriausiųjų specialistų, o koeficientas jiems, padidėjusius darbo krūviui,  pakeltas tik  0,5, o ne visu 1 punktu, kaip teigia D.Čekauskas.

Tai, kad save profsąjungos vadovu vadinantis D.Čekauskas straipsnyje sako, jog „smarkiai kritusi skyriaus kompetencija”, yra jo subjektyvi nuomonė. Visgi kaip buvusio vieno skyrių vadovo, norėtųsi pasiteirauti, o kodėl , kai jis vadovavo nekėlė šių klausimų, juolab, kad du darbuotojai, kuriems metė nekompetencijos šešėlį yra buvę jo pavaldiniai?

Norime nuoširdžiai atsiprašyti nepelnytai apkalbėtų darbuotojų, kurių stažas bausmių vykdymo sistemoje per 14 metų, o dėl darbo kokybės priekaištauti jiems nėra jokių pagrįstų duomenų. Taip  pat kaip nėra jokio pagrindo dvi pareigūnes kaltinti, jog jos neturi jokio tiesioginio darbo su nuteistaisiais patirties. Pastarosioms dviem pareigūnėms, apie kurias taip sau „leptelėti“ leido buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų, kompetencijos dirbti šį darbą pakanka: viena jų eilę metų dirba su nuteistaisiais, esančiais karantino patalpose, kita – su nuteistųjų būriu, kurio nuteistieji yra intensyviai rengiami lygtiniam paleidimui, su jais dirbama individualiai, planuojamas visas resocializacijos procesas (Pusiaukelės namai).

Šie žmonės, kurių kompetencija leido sau suabejoti D.Čekauskas, ne vienerius metus, savo kvalifikaciją ir kompetencijas kelia mokymuose, seminaruose, tad anksčiau įgytas vienos ar kitos srities išsilavinimas parodo jo išsimokslinimą, tačiau jokiu būdu neužkerta kelio plėsti turimas žinias, įgyti naujų ir tapti, kompetentingais, puikiais kitos srities specialistais.  

Kita vertus, kaip buvusiam vieno skyrių vadovui, kurio pavaldinėmis, beje, ir buvo ne socialinių mokslų srities specialistės, turėjo būti žinoma, jog minėtų specialistų pareigybių aprašyme nėra nurodyta, kokį jie turi turėti išsilavinimą.

Labai keista, kad buvęs vienas Resocializacijos skyrių vadovų nesidžiaugia pokyčiais, nesiūlo kaip dar būtų galima pagerinti šią veiklos sritį, o pikdžiugiškai teigia, jog „Pravieniškių pataisos namai „nusivažiavo“ iki to, jog paskelbė konkursą vertintojų pareigybėms užimti, ieškant darbuotojų „iš gatvės”. Nesuprantame tokių replikų, kodėl ieškoti jaunų, naujų, perspektyvių, imlių žmonių, blogai. Kolektyvuose turi dirbti įvairaus amžiaus žmonės, vyresni darbuotojai gali perduoti vertingos patirties, žinių jauniems kolegoms, o pastarieji atnešti naujų minčių, kitokio požiūrio. Jaunimo bausmių vykdymo sistemoje išties labai laukiame.

Labai liūdna, kad galimai asmeninės nuoskaudos, paskatino buvusį kolegą, jau kelis mėnesius dirbantį visai kitoje, ne resocializacijos srityje, o vieno iš sektorių  Saugumo valdymo skyriaus vyresniuoju specialistu, su nuteistaisiais, bausmę atliekančiais kamerų tipo patalpose, išlieti tulžį iš tiesų nė nežinant, kaip gi Resocializacijos skyriaus darbuotojai dirba po reorganizacijos”.

Resocializacijos skyriaus darbuotojai, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariai