- info
- 0 Comments
- 1208 Views
Profesinės sąjungos nuomone, bausmių vykdymo sistemos kinologai nepelnytai nesulaukia deramo aprūpinimo, o reikalingas darbui priemones kartais perka iš savo kišenės. Ir nors vilčių, kad kinologų padėtis sistemoje pagerės, suteikia parengtas plėtros planas, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2022 metų, tačiau 2021-ieji eina į pabaigą ir bent jau kol kas jo realizavimas menkai juda į priekį.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, jog apmaudu, kad kinologai, be kurių sunku būtų išsiversti bausmių vykdymo vietose, neturi darbui būtinų priemonių, o apie šunų gabenimui pritaikytus automobilius, patalpas šunims įstaigose, gali tik pasvajoti.
„Trūksta šunų dresūrai būtinų pavadėlių, petnešų, specialių žaislų, šuniukų paskatinimo priemonių – skanukų, o pareigūnai vilki uniformą bei avalynę, kuri pritaikyta kabinetiniam darbui, bet ne užsiėmimams lauke su šunimi“, – sako LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Minėtame plane buvo numatyta įsigyti ir automobilių šunims gabenti, ir inventoriaus, uniformų, bet staiga stojusi tyla byloja, jog, galimai, geriems norams ir planams pristigta pinigų.
Profesinės sąjungos nuomone, koją galėjo pakišti koronaviruso pandemija bei po jos sekusi nelegalių migrantų krizė.
Anot profesinės sąjungos, ir kinologų etatai bausmių vykdymo vietose ne visi užimti, tai lemia pakankamai nedidelis atlygis ir prastesnis aprūpinimas, tačiau teigė, jog visgi būtų neobjektyvu nepasakyti, jog Kalėjimų departamento vadovybė, siekdama pagerinti kinologų sąlygas, šiek tiek pasistengė ir pakeitė šios pareigybės kategoriją iš žemesnės jaunesniųjų specialistų į aukštesnę – specialistų. Dėl šios priežasties kinologų atlygis šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar nėra konkurencingas.
Patys kinologai dėl skanukų šunims, nors juos iš tiesų tenka pirkti iš savo kišenės, neverkšlena, sako, kad svarbiausia – sukomplektuoti kinologų pajėgas, įrengti tinkamas darbo vietas ir išspręsti uniformų bei avalynės klausimą, nes dresuoti šunis su uniformos kostiumo kelnėmis ir ilgomis striukėmis tikrai nepatogu. Dauguma kinologų šią problemą sprendžia paprastai, dėvėdami savo lėšomis įsigytą aprangą, o uniformą saugo tarnybai, kad ji po dresūros treniruočių neatrodytų apleista ir sudriskusi.
Kinologai daug neprašo, tik daugiau pagarbos keturkojams pareigūnams.
„Šildymo punktuose ar sanitariniuose mazguose jiems ne vieta. Tarnybiniams šunims turi atsirasti patalpos įstaigoje, kur jie galėtų šiltai ir saugiai ilsėtis“, – sako jie.
Kaip gerąjį pavyzdį, galima, anot profesinės sąjungos pirmininko, paminėt šią problemą spręsti pradėjusį laikinąjį Pravieniškių pataisos namų vadovą. Pravieniškių pataisos namuose laikinojo vadovo iniciatyva jau ruošiama teritorija, skirta kinologams bei tarnybiniams šunims.
Pasak K.Pauliuko, jo pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitų bausmių vykdymo vietų vadovai.
LRITĮPS nuomone, problemas padėtų išspręsti, jeigu kinologų reikmėms lėšos būtų skiriamos atskira eilute, o įstaigoje kinologas priklausytų konkrečiam padaliniui, artimiausiam pagal atliekamas funkcijas ir turėtų vadovą.
Pasak K.Pauliuko, keista, kad nors pagal aprašą numatyta skirti priedą kinologams, kurio paskirtis kompensuoti už papildomą darbą su šunimis savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes įprastai keturkojai gyvena kinologų šeimose, jų šios srities darbuotojai nesulaukia. Dėl gyvenimo kartu su keturkojais kolegomis kinologai nesiskundžia, o patyrę instruktoriai netgi akcentuoja tokio gyvenimo kartu svarbą šuns gerovei ir psichologijai bei geriems rezultatams, tačiau mano, kad priedas – būtų sąžiningas atlygis už patirtas papildomas išlaidas ir eibes, kurių net ir geriausiai dresuoti šunys prikrečia.
„Kinologai daug juda, treniruoja, dresuoja šunis, tad ir uniformos dalių jiems reikia daugiau, o specialioji apranga – būtinybė, ji neturėtų tapti kinologo asmeniniu reikalu“, – teigė K.Pauliukas.
Anot LRITĮPS pirmininko, malonu, kad ši vadovybė pamatė, jog yra tokia pareigybė kinologai, o jiems ir jų šunims išlaikyti reikia priemonių ir lėšų, ir netgi surašė planą, kuriame gausu gerų pasiūlymų, tad reikia tik jo nenukišti į stalčių ir įgyvendinti.
Todėl Profesinė sąjunga ragina tiek Teisingumo ministeriją, tiek Kalėjimų departamentą atkreipti dėmesį į iškeltas problemas, aptarti jas su įstaigų vadovais, kad šie skirtų lėšų priemonėms dresūrai ir kitoms kinologų reikmėms bei priminti, kad kinologų parengti, išdresuoti tarnybiniai šunys nepamainomi ieškant draudžiamų daiktų, taip pat kilus neramumams, todėl ir finansavimas šiai sričiai turi būti pakankamas.
Priminsime, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnams talkina vokiečių ir belgų aviganiai, spanieliai, vižlai, bavarų kraujasekiai.
