Kodėl vienos profesinės sąjungos užauga ir įgauna svorio, o kitos – ne?

Neseniai viešojoje erdvėje pasirodžiusi vienasmenė nuomonė, nepagrįstai menkinanti žinomos Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos įvaizdį, paskatino atsakyti į klausimą, kodėl gi vienos organizacijos auga ir plėtoja veiklą, imasi didelių darbų, o kitos taip ir lieka pradiniame taške.   

Profesinių sąjungų misija ir tikslai – siekti gerų sąlygų darbe, socialinių garantijų ir gero mikroklimato –  beveik vienoda, tačiau vienos, vos pasakius pavadinimą ar jo lyderio pavardę mums iškart žinomos, kitų – nei pavadinimas, nei lyderis nieko nesako.

Visos profesinės sąjungos startuoja panašiai – nuo idėjos arba nuo susiklosčiusios blogos situacijos vienoje ar kitoje veiklos srityje, kai kažkas iš kolektyvo tiesiog priverstas imtis lyderystės. Niekam ne paslaptis, kad profesinės sąjungos negauna jokių lėšų iš valstybės, tad vienintelis jų pragyvenimo šaltinis – nario mokestis, iš kurio mokami patalpų nuomos mokesčiai, telkiama komanda – teisininkai, administratorius, buhalteris ir pan. – veiklai vykdyti. Todėl svarbiausias išskirtinumas – gebėjimas efektyviai dirbti narių naudai ir lyderis, kuris nebijo ginti savo narių, turi idėjų ir jomis geba užkrėsti kitus.

Pasak Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkės Romos Katinienės, jau po kelerių profesinės sąjungos veiklos metų atsiskleidžia kai kurių profesinių sąjungų vadovų siauri interesai, idėjų stoka ir per didelės ambicijos, kurios vietoj pažangos ir ėjimo pirmyn, tampa organizacijos stabdžiu.

„Laiku nariams neįsikišus, tai gali tapti organizacijos stagnacijos ir konfliktų su kitomis organizacijomis priežastimi. O kaip kitaip pritrauksi dėmesį, jeigu ne garsiai šaukdamas ir rodydamas pirštu į tas organizacijas, kurios yra visa galva aukščiau ir pažengusios toliau. Tokie metodai, kurį laiką veikia, tačiau ilgainiui, nariai susipratę palieka tokią organizaciją arba pereina į kitą, kurios veikla grįsta ne rėkimu, o realia veikla, jos pasiekimai ir darbai lengvai pamatuojami“, – sakė R.Katinienė.

Anot Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, būtent asmeniniai siauri interesai užkerta galimybę profesinei sąjungai augti, pasiderėti dėl pozicijų, inicijuoti pokyčius, pakovoti, kai reikia.

„ Kaip gali kovoti, kažko reikalauti, dėl kažko derėtis, kai naudojiesi išskirtinėmis įstaigos vadovų suteiktomis privilegijomis? Tokiais atvejais kyla noras patampyti profesinę sąjungą už virvučių ir „prisirišti“ ją prie savęs. Eidama į tokį sandorį profesinė sąjunga  praranda dalį savo nepriklausomumo, o nepriklausomybė – pamatinė profesinės sąjungos vertybė“, – sako V.Jagminas.

Kalbintų profesinių sąjungų lyderiai vieningi – dažniausiai į kitus bado ir apie tariamas ydas kalba tie, kurie neturi kuo pasigirti – tai niekam nežinomos, globalių klausimų nesprendžiančios ir nesuprantančios, kodėl kitos profesinės sąjungos yra pripažintos, gerbiamos, su jomis derasi darbdaviai, kaip ekspertus kalbina žiniasklaida, o narių gretos tik auga.

Ar yra receptas, kaip tapti žinomai organizacijai, pasak LPPS pirmininkės R.Katinienės, reikia daug ir sunkiai dirbti, nuosekliai, nuoširdžiai, neskaičiuojant darbo valandų ir būtinai turi turėti drąsos veikti, nebijoti kartais „gauti“ per galvą, stipriai skaudžiai, bet nesustoti ir eiti pirmyn.

Pasak R.Katinienės, puikus darbščios ir nestovinčios vietoje profsąjungos pavyzdys LRITĮPS ir jos lyderis  pirmininkas Kęstutis Pauliukas, kurio ilgamečio darbo rezultatas – stipriai išaugusi, į gretas pritraukusi daug bausmių vykdymo sistemos pareigūnų ir darbuotojų profesinė sąjunga, sugebėjusi ir kovojanti dėl svarbių klausimų, pripažįstama darbdavių, ir tai, jog su šios profesinės sąjungos lyderiu vyksta darbdavio socialinis dialogas yra privalumas, o ne minusas.

„Ši organizacija moka ir su plakatais gatvėje pastovėti, ir nebijo eiti į teismus, kai nepavyksta išspręsti globalių klausimų, ir derėtis su darbdaviu kaip lygiavertis partneris“, – sakė R.Katinienė.

Kodėl kartais vienos ar kitos profesinės sąjungos turi skirtingą įtaką? Kodėl skiriasi net tų pačių vadovų požiūris į vieną ar kitą profesinę sąjungą, ar profesines sąjungas veikiančias įstaigoje? Atsakymas, anot V.Jagmino, veikla.

„Viskas priklauso nuo profsąjungos veiklos. Jei dirbi, sieki, esi iš tiesų nepriklausomas – su tavim deramasi, esi vertinamas, nepriklausomai patinki darbdaviui ar ne. Svorį organizacijai suteikia jos nuveikti darbai. Nėra darbų – nėra pripažinimo, nėra organizacijos veido“, – sako VAITĮPS pirmininkas.

Pasak R.Katinienės, negali būti vienodi pasiekimai ir įvertinimas, nes mes skirtingai veikiame, skirtingai matome, skirtingai sprendžiame problemas.

„Jei profesinė sąjunga pirmiausia ieško dialogo, ir stengiasi problemas spręsti dialogo būdu, kaip kad yra ir Pravieniškių pataisos namuose, o ne iškart mojuoja kalaviju, mano manymu didelis pasiekimas“, – sakė ji.

Ir pabaigai, jei nusprendėte pasirinkti profesinę sąjungą ne tik klausykite, ką kalba jos vadovai, pasidomėkite kelių pastarųjų metų darbais, laimėtomis bylomis ir procesais. Jei profesinė sąjunga nesigiria nuveiktas darbais, o menkina kitus, verta susimąstyti, gal tų darbų ir nėra daug nuveikta.