Pareigūnams nuobaudos panaikintos

Prieš metus, įsiteisėjus teismo sprendimui, buvo laimėta administracinė byla, kurioje buvo prašoma panaikinti Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Įstaiga) direktoriaus sprendimus dėl tarnybinių nuobaudų paskyrimo dviem Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos nariam.

Tarnybinės nuobaudos – papeikimai – buvo paskirtos todėl, kad, Įstaigos nuomone, pareigūnai tarnybos metu be pateisinamos priežasties palikdavo posto ribas ir nakties metu Drausmės grupės patalpose nestebėjo nuteistųjų pro kamerų durų langelius kas 30 minučių, t. y. nevykdė nuteistųjų kontrolės.

Teismas sprendime yra pažymėjęs, kad įrodinėjimo našta dėl neigiamų pasekmių vidaus tarnybos pareigūnui taikymo teisės teorijoje ir teismų praktikoje perkeliama darbdaviui. Tarnybos teisinių santykių specifika pasireiškia tuo, kad tarnautojas iš esmės yra šių teisinių santykių silpnesnioji šalis. Todėl viešojo administravimo subjektas, kartu atliekantis ir darbdavio funkcijas, privalo įrodyti, kad yra pagrindas taikyti drausminę atsakomybę tarnautojui statutiniam vidaus tarnybos pareigūnui.

Pareigūnai skunde teismui nurodė, jog nėra jokio Drausmės grupės posto teritorinio apibrėžtumo ir nėra argumentuotai pagrįsta, kiek pareigūnų, pagal teisės aktus, konkrečiame poste privalėjo vykdyti tarnybą pamainos metu. Praktikoje tuo metu Drausmės grupės patalpos, išsidėsčiusios per du pastato aukštus, buvo laikomos vienu postu, kuriame tarnybą nuolat vykdė du pareigūnai. Įstaigos teigimu, tie pareigūnai griežtai turėjo būti konkrečiame aukšte ir negalėjo vaikščioti iš vieno aukšto į kitą. Tačiau, pagal Budinčiosios pamainos tarnybos organizavimo žiniaraštį, pareigūnai buvo paskirti į postą, nenurodant, kad jų privaloma fizinio buvimo vieta turi būti kažkuriame konkrečiame aukšte. Todėl, nuobaudas gavę pareigūnai, pagrįstai argumentavo, jog jų posto ribos yra abu Drausmės grupės aukštai, ir perėjimas iš vieno aukšto į kitą negali būti traktuojamas kaip posto ribų palikimas be pateisinamos priežasties.

Teismas, įvertinęs Marijampolės pataisos namų į bylą pateiktą Apsaugos ir Priežiūros postų planą ir jo priedus, padarė išvadą, kad nebuvo paneigti pareigūnų skunde išdėstyti argumentai dėl tarnybos poste ypatumų ir nepakankamo reglamentavimo. Teismas pabrėžė, kad tarnyba konkrečiame poste nėra reglamentuota detaliai ir nedviprasmiškai. Plane neatsispindi konkrečios pareigūnų buvimo vietos pirmame ir antrame pastato aukštuose, taip pat neišskirti atskirų aukštų postų perimetrai (ribos), nėra jokių duomenų apie faktiškai dviejų postų buvimą, nėra jokių draudimų tarnybą atliekantiems pareigūnams judėti iš pirmo aukšto į antrą ir atvirkščiai. Teismas pažymėjo, kad visos šios aplinkybės turi būti aiškinamos pareigūnų naudai ir todėl Įstaigos išvada, kad pareigūnai atskirais atvejais palikdavo Drausmės grupės postą laikytina nepagrįsta.

Dėl kito pažeidimo tarnybinio patikrinimo išvadoje konstatavus, kad pareigūnai turėjo pareigą Drausmės grupės nuteistuosius stebėti kas 30 minučių, dėl tokio kaltinimo skunde buvo argumentuojama, jog 30 minučių laiko intervalas teisės aktuose nėra apibrėžtas. Teismas iš dalies tokiems argumentams pritarė, nurodydamas, kad, iš tiesų, teisės aktai nenumato pareigūnams pareigos kas 30 minučių pažvelgti pro kameros durų langelį. Marijampolės pataisos namų Apsaugos ir Priežiūros postų plane įtvirtinta ne 30 minučių terminas, o laiko intervalas apibrėžtas gan nekonkrečiai – du kartus per valandą. Dėl šios priežasties teismas laikė nepagrįstu tarnybinio patikrinimo išvados teiginį, kad pareigūnai pro kamerų langelius privalėjo pažvelgti tiksliai kas 30 minučių.

Tarnybinio patikrinimo išvadoje, kurios pagrindu pareigūnams buvo paskirtos nuobaudos, teiginiai dėl pareigūnų nuolatinio buvimo po vieną atskiruose Drausmės grupės pastato aukštuose ir 30 minučių intervalo tarp patikrinimų buvo pagrįsti, iš esmės, vien tik už pamainas atsakingų vyresnių pareigūnų tarnybinių pranešimų (paaiškinimų) duomenims. Tačiau teismas pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu apklaustų pareigūnų paaiškinimai negali būti laikomi pakankamais patvirtinti aplinkybėms, kurios turi būti įrodinėjamos tam skirtais rašytiniais įrodymais – pareigūno tarnybą reglamentuojančiais teisės aktais, tiksliai apibrėžiančiais tiek jo funkcijas tarnybos vietoje, tiek konkrečius veiksmus, kuriuos privalo atlikti jas įgyvendindamas. Konkrečiu atveju, kai ginčo faktinės aplinkybės nėra pakankamai detaliai reglamentuotos teisės aktuose, teismas laikė, kad Įstaiga, tinkamai nereglamentavusi pareigūnų tarnybos tvarkos Drausmės grupės poste, dėl jos nepakankamo apibrėžtumo negali pritaikyti tarnybinės atsakomybės pareigūnams.

Teismui Marijampolės pataisos namai buvo pateikę vaizdo įrašus iš Drausmės grupės poste sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros. Kaip teismas nurodo, pateikti duomenys leidžia spręsti, kad pareiškėjai atskirais atvejais valandos laikotarpyje du kartus nestebėjo atskirų Drausmės grupės kamerų pro durų langelius, tačiau teismas tai vertino kaip mažareikšmį tarnybinį nusižengimą, už kurį tarnybinė nuobauda neskiriama, nes tai tik formalūs pažeidimai, kurie nesukėlė jokių neigiamų padarinių. Be to, šiai išvadai netiesioginės įtakos turėjo ir Įstaigos pateiktų vaizdo įrašų kokybė (atskiri trikdžiai), kai teismas neturėjo galimybės vizualiai įvertinti įraše fiksuojamo laiko trukmės.

Taigi teismas, visapusiškai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, priėmė sprendimą, kuriuo tenkino Marijampolės pataisos namų pareigūnų skundą ir panaikino Įstaigos direktoriaus įsakymus, kuriais šiems buvo paskirtos tarnybinės nuobaudos. Teismo sprendimas apeliacine tvarka nebuvo skųstas.