Profsąjungos: „Teisė dirbti su slapta informacija reikalinga ne visiems pareigūnams“

  • 0 Comments
  • 1126 Views

Praėjusią savaitę profesinių sąjungų atstovai ir Kalėjimų departamento (toliau – ir KD) vadovybė nuotoliniu būdu diskutavo apie siūlymą, visų statutinių tarnautojų pareigybių aprašymus papildyti specialiuoju reikalavimu – teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Tokiems ketinimams tiek  Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (toliau – ir VAITĮPS), tiek ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga nepritaria ir laiko pertekliniais.

Kalėjimų departamento atstovai, dalindamiesi savo įžvalgomis sakė, jog dauguma statutinių įstaigų yra nustačiusios reikalavimą pareigūnams,  turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija.

Pagrindiniai akcentai, kuriuos pabrėžė Kalėjimų departamento atstovai, kad nustačius reikalavimą visiems pareigūnams turėti teisę dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, spręstųsi lojalumo valstybei, kilus ekstremaliai situacijai, reputacijos ir kiti klausimai.

Tačiau į tokius argumentus profesinių sąjungų atstovai atsakė, jog statutiniams valstybės tarnautojams ir taip jau keliami aukšti kvalifikaciniai ir profesiniai reikalavimai, taip pat ir nepriekaištingos reputacijos, jie turi daugiau pareigų ir prievolių, atsakomybės, galiausiai, prieš pradedant tarnybą, visi buvo tikrinti ar atitinka reikalavimus.  

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, Valstybės saugumo departamentas dar 2018 metais atliko įstaigų priežiūrą dėl slaptumo, ir reziumavo, jog jei pareigybė nereikalauja slaptumo, tai yra perteklinė procedūra bei reikalavimas. „Nemanau, kad visiems bausmių vykdymo sistemos pareigūnams būtina teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija. Pasigedau argumentų, kurie pagrįstų būtinybę ir atsakytų į klausimą, ko iš tiesų siekiama?“- kalbėjo VAITĮPS pirmininkas.

Jo nuomone, Kalėjimų departamento vienas motyvų, kad nauja tvarka padėtų išsiaiškinti ar yra pareigūnų, pavyzdžiui nuslėpusių faktą, jog vairavo neblaivūs, nepakankamas argumentas, nes tokios informacijos neturėjimas rodo administracijos ir Imuniteto tarnybos veiklos spragas, o ne būtinybę visiems nustatyti reikalavimą turėti teisę dirbti su įslaptinta informacija.

„Nustačius naują reikalavimą pareigybei dalis darbuotojų, kurie jau turi teisę į pareigūno pensiją, pasinaudos galimybe išeiti į pensiją su išeitine kompensacija. Sistema, į kurią ateiti dirbti norinčių nėra pakankamai, dar labiau „nukraujuos“. Kitas dalykas, ar kas nors galvoja, kaip jaučiasi darbuotojai? Jau dabar girdime, kaip jie sako, jog ketinama juos paauklėti. Tokios nuotaikos neskatins motyvacijos dirbi. Todėl siūlau atidžiai peržiūrėti pareigybes ir leidimą dirbti su įslaptinta informacija suteikti tik tiems, kurie realiai su tokia informacija turi dirbti ir ja disponuoja“, – sakė V.Jagminas.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė antrino VAITĮPS pirmininkui ir klausė, jei būtų nuspręsta papildyti pareigybės aprašymus nauju reikalavimu, kokia procedūra būtų taikoma, taip pat kiek pareigūnų, Kalėjimų departamento manymu, negautų tokios pažymos?

LTPF pirmininkė teiravosi ar KD pasiruošęs mokėti išeitines kompensacijas, jei staiga dalis pareigūnų, atsiradus naujiems reikalavimams, nuspręstų palikti tarnybą.

Kalėjimų departamento atstovai  atsakė, jog  Paslapčių įstatyme nustatyta, jog tiems, kurie dirba su įslaptinta informacija, leidimą dirbti su riboto slaptumo informacija suteikia įstaigos vadovas, o tokia pažyma galioja 5 metus.

Pasak KD atstovų, atsiradus naujam pareigybės reikalavimui, galimai kiekvienoje įstaigoje atsirastų daugiausia 1-2 pareigūnai, kuriems slaptumo pažyma nebūtų išduodama. Jie akcentavo, jog pareigūnai būtų vertinami per nacionalinio saugumo prizmę, o ne pagal tai, ar yra padarę kokių nors administracinių teisės pažeidimų, todėl išankstinis nuogąstavimas ir baimės – nepagrįstos.

Jie argumentavo, kad bausmių vykdymo vietose dirbantys pareigūnai, nors gali atrodyti kitaip, disponuoja sąlyginai slapta informacija, juos taip pat gali mėginti verbuoti ir pan.

Kalėjimų departamento išsakyti argumentai profesinių sąjungų neįtikino. Profsąjungų atstovai stebėjosi, jog patikrinti apie 2500 pareigūnų prireiks daug administracinių išteklių, o rezultatas – abejotinas.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas patikino profesines sąjungas, jog sprendimų dar nėra, tik diskusijos.

Buvo nutarta, kad pradėta diskusija bus tęsiama po savaitės, konsultuojantis su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, kitų teisėsaugos institucijų atstovais, atsakingais už darbą su įslaptinta informacija.

Po susitikimo VAITĮPS pirmininkas V.Jagminas teigė, jog neišgirdo įtikinančių argumentų, kodėl reikėtų visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti ir susipažinti su slapta informacija, koks tokių ketinimų tikslas.

„Mano manymu, Kalėjimų departamentas neįvertino grėsmių dėl galimos vėl nemažos dalies pareigūnų išėjimo iš tarnybos. Manau, jog siekis visiems pareigūnams suteikti teisę dirbti su slapta informacija yra perteklinis reikalavimas, nes tiek reputacijos, tiek lojalumo valstybei principai yra įtvirtinti Vidaus tarnybos statute, Valstybės tarnybos įstatyme, todėl visi tarnautojai, taip pat ir statutiniai privalo jų laikytis. Ir net priėmus tokį sprendimą, skaidrumo sistemoje nepadaugėtų. Sąžiningi ir dori pareigūnai ir taip laikosi visų reikalavimų, o jei sistemoje atsiranda bandančių apgaudi ir iš darbo pasipelnyti – jiems identifikuoti ir laiku sustabdyti yra kitokios priemonės“,  – sakė  V.Jagminas.

administrator