- info
- 0 Comments
- 1563 Views
Kalėjimų departamento direktorius ketina įteisinti suminę darbo laiko apskaitą departamentui pavaldžiose įstaigose. Jau yra parengtas įsakymo projektas ir darbuotojų, kuriems tokią apskaitą būtų galima taikyti, sąrašas. Tai reiškia, kad darbuotojai privalės dirbti septynias dienas per savaitę pagal „slenkantį“ grafiką, o už dirbtas dienas savaitgaliais ir švenčių dienomis jiems nebus mokamas didesnis atlygis.
Dirbantieji probacijos tarnyboje spėlioja, jog sumine darbo laiko apskaita norima pridengti kitą problemą, jog Kalėjimų departamentas galimai nepasirengė nuteistųjų intensyviai priežiūrai – stebėjimui elektronine įranga.
Kalėjimų departamento vadovo įsakymo projekte numatyta, jog tokią darbo laiko apskaitą pavaldžių įstaigų vadovai darbuotojams galės taikyti esant poreikiui ir būtinybei, informavus ir apie tai pasitarus su profesine sąjunga.
Profesinės sąjungos jau dabar žeria tokios tvarkos minusus, jų pastebi ir įvardina Kalėjimų departamento pavaldžiose įstaigoje dirbantys pareigūnai.
Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, įteisinus suminę darbo laiko apskaitą tam tikriems pareigūnams – jaunesniems specialistams, specialistams ir vyriausiems specialistams, siekiama užpildyti pareigūnų trūkumą, skiriant papildomas funkcijas ir darbus, nepriklausomai, kokią sritį kuruoja ir taip spręsti darbo organizavimo problemas, kurių tik daugėja.
„Tai primityviausias ir papildomų lėšų nereikalaujantis darbo organizavimo būdas, kurį mes laikome negera ir ydinga praktika. Toks darbo organizavimas bus iššūkis pirmiausia ugdymo įstaigas lankančius vaikus auginantiems pareigūnams, nes švietimo įstaigų darbo laikas yra geriausiu atveju nuo 7 iki 18 val., o dabar kai dėl karantino rekomenduojama švietimą, taip pat ir ikimokyklinį, vykdyti nuotoliniu būdu, sunku įsivaizduoti, kaip darbuotojams teks derinti darbo pagal suminę apskaitą ir šeimos, vaikų interesus. Ir tai ne vienintelė problema, kai kuriose įstaigose, pavyzdžiui probacijos tarnyboje, toks darbo organizavimas sunkiai įsivaizduojamas“, – sakė V.Jagminas.
Pasak VAITĮPS pirmininko, galimai, daugėjant susirgimų Covid-19, ieškoma būdų kitaip organizuoti darbą bei valdyti darbuotojų srautus, spręsti jų trūkumą, tačiau negalvojama apie darbuotojus, bloginamos jų darbo sąlygos.
„Jeigu siekiama gerinti darbo organizavimą, sprendimai turėtų būti iš tikrųjų efektyvinantys veiklą, o ne apsunkinantys ją, juolab priimami ne formaliai“, – savo nuomonę išsakė V.Jagminas.
Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje Sonata Damidavičienė teigia, jog Probacijos tarnyba – unikali institucija, kurios darbo specifika kitokia nei pataisos namuose, todėl sunkiai įsivaizduoja realų suminės darbo laiko apskaitos taikymą.
„Neįsivaizduoju, kaip su esamais resursais, nes kai kuriuose padaliniuose dirba vos po vieną pareigūną ar du, būtų galima užtikrinti darbą ištisą parą. Probacijos pareigūnai turi beprotiškai daug kabinetinio darbo, kuris yra privalomas: nuosprendžių įregistravimas, darbas su prižiūrimaisiais, t.y. bendravimas, programų vedimas, pakartotino nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas, atsakymai į paklausimus, dalyvavimas įvairiose komisijose, darbas pataisos namuose, kreipimaisi į teismą ir t.t., tokio, kuriam būtinas kompiuteris ir stacionari darbo vieta arba buvimas įprastomis darbo valandomis tam tikroje vietoje. Jau dabar sunku viską suspėti ir suderinti, o be to ką paminėjau, būtina dirbti ir teritorijose su žmonėmis, lankantis prižiūrimųjų gyvenamosiose, nemokamų darbų atlikimo vietose, siekiant įsitikinti, kad prižiūrimieji tinkamai vykdo jiems paskirtas pareigas“, – kalbėjo S.Damidavičienė.
Anot Probacijos tarnyboje dirbančios pareigūnės, pareigūnai numano, kad šis „farsas“ reikalingas pridengti kitai problemai – galimą elektroninės įrangos trūkumą, kurios, panašu, neįsigyta papildomai.
Pasak pareigūnės, po 2020 m. liepos 1 d. teisės aktų įsigaliojusių pakeitimų, kuriems pasirengti Kalėjimų departamentas turėjo dvejus metus, tiesiog „pasipylė“ lygtinai paleidžiamieji ar teismo nuteistieji, kuriems atidėtas laisvės atėmimo ar arešto bausmės vykdymas, paskirta laisvės apribojimo bausmė, paskiriant intensyvią priežiūra- stebėjimą elektronine įranga.
„Įrangos praktiškai nėra, todėl siekiama priversti pareigūnus „taisyti padėtį“, įvedant suminę darbo apskaitą, neva, užtikrinant įstaigos funkcijų vykdymą 24 valandas per parą. Tačiau tai tik akių dūmimas ir galimai administracijos bandymas įrodyti, kad viskas vyksta kaip numatyta ir jokių grėsmių nauji teisės aktų pakeitimai neatneš, net jei nustatytoms funkcijoms užtikrinti nėra priemonių ir žmogiškųjų resursų. Nesuprantu siūlymo įvesti suminę darbo apskaitą naudos, kai pareigūnai ir dabar turi pakankamai didelį darbo krūvį, privalo užtikrinti įstaigos funkcijas „darbo valandomis ir nedarbo“. Įstaigoje būtini pokyčiai, tačiau į dirbančiųjų siūlymus ir argumentus neatsižvelgiama. Administracija, po teisės aktų pakeitimo, pareigūnams leido dirbti viršvalandžius, tačiau viršvalandinį darbą sutinka dirbti tik dalis pareigūnų“, – kalbėjo S. Damidavičienė.
LRITĮPS skyriaus pirmininkė Lietuvos probacijos tarnyboje dar buvusiam tarnybos vadovui teikė pasiūlymus dėl mobilių grupių ir automobilių, kurie padėtų užtikrinti efektyvų šios tarnybos darbą visą parą, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta.
Pasak S. Damidaviečienės, ir su laikinąja institucijos vadove ji kalbėjusi ir siūliusi, jog racionalu būtų, jei Probacijos tarnyba turėtų panašias į policijos mobiliąsias grupes, kurios judėtų tam tikroje teritorijoje (apskrityje) ir vykdytų tiesioginę priežiūrą bei kontrolę, kai pareigūnai, kuriems priskirta konkrečių nuteistųjų priežiūra, ilsisi. Intensyvesnė kontrolė, S.Damidavičienės nuomone, didintų priežiūros efektyvumą, kol Probacijos tarnyba nėra tinkamai aprūpinta elektroninio stebėjimo įranga.
„Apie tokius pokyčius vertėtų mąstyti, t.y. užtikrinti techninį įstaigos aprūpinimą elektronine stebėjimo įranga ir įsteigti mobiliąsias darbo grupes, kurios pareigūnų darbo apskaita galėtų būti ir suminė. Esamoje situacijoje suminė darbo apskaita netikslinga, ji mūsų tarnyboje būtų tik formali“, – sakė S. Damidavičienė.
Anot VAITĮPS pirmininko, jei įsakymas bus pasirašytas ir nuspręsta leisti taikyti suminę darbo laiko apskaitą Kalėjimų departamentui pavaldžių įstaigų pareigūnams, tai reikš, jog pamainomis pareigūnai galės dirbti iki 48 val. (t.y. didės dirbtų per savaitę valandų skaičius), įskaitant ir savaitgalius.
„Matydamas įsakymo projektą nustebau, o kur Kalėjimų departamento, Kriminalinės žvalgybos valdybos vadovai? Labiausiai suminė darbo laiko apskaita reikalinga būtent Kalėjimų departamento vadovybei, kad ji dažniau apsilankytų įstaigose, pamatytų tikrą situaciją, o ne šnekėtų „iš viršaus“ ir blogintų pareigūnų sąlygas. Mes sakėme, kad suminės darbo laiko apskaitos taikymui nepritarsime“, – sakė LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.
Anot LRITĮPS pirmininko, įsakymo projektas palieka daug neatsakytų klausimų, pavyzdžiui, kodėl vieniems pareigūnams ketinama leisti taikyti suminę darbo laiko apskaitą, o pavyzdžiui, Resocializacijos skyrių pareigūnams, ne. Ir tų klausimų ne tik dėl Probacijos tarnybos yra.
„Šiandien bausmių vykdymo sistemoje ir taip bloga situacija, ir dėl didelio koronavirusu sergančiųjų tarp nuteistųjų, ir dėl dirbančių žmonių mažėjimo sistemoje. Nereikia „presinguoti“ pareigūnų , kurie dar dirba, juolab, kad eilę metų egzistuojanti problema – naujų žmonių sistemoje trūkumas – nesprendžiama. Mano manymu sistemoje apstu problemų, kurias būtina spręsti čia ir dabar, o ne leisti nurodymus, kurie neįgyvendinami, ir iš esmės neprisidedantys prie darbo organizavimo gerinimo. Tad nuoširdžiai siūlau šį įsakymo projektą pakoreguoti ir jį prisitaikyti Kalėjimų departamento vadovybei bei Kriminalinės žvalgybos valdybai, kuri pastaruoju metu, drįstu manyti, buksuoja su prevenciniu darbu ir nusikalstamų veikų užkardymu“, – savo nuomonę išdėstė K.Pauliukas.
Suminės darbo laiko apskaitos, kaip ydingos, problemą pareigūnai ir juos atstovaujančios profesinės sąjungos kėlė jau ir anksčiau, tokią tvarką pradėjus taikyti kitose statutinėse įstaigose.
