Tarnybinių patikrinimų išvarginti pareigūnai spėlioja, kas tikrasis taikinys?

Pravieniškių pataisos namuose dirbantys pareigūnai skundžiasi, jog jau pavargo nuo spaudimo, kurį jaučia ir pastaruoju metu ypač stipriai patiria iš Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos bei Imuniteto valdybų. Tarnybinių patikrinimų pagausėjimą jaučia ir profesinės sąjungos teisininkai, rengiantys skundus teismams.

Nuo metų pradžios pastebimas tarnybinių patikrinimų, kurių iniciatorius Kalėjimų departamento Imuniteto tarnyba, augimas Pravieniškių pataisos namuose atvirojoje kolonijoje dirbantiems pareigūnams, privertė į tai atidžiau pažvelgti profesinės sąjungos atstovus.  

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininko Kęstučio Pauliuko, problemos nekeltume, jeigu tai būtų susiję su pareigūnų daromais pažeidimais, tačiau tai, kas dabar vyksta pataisos namuose labiau panašu į perteklinį spaudimą.

„Pataisos namuose tvyro įtampa, pareigūnai nesupranta už ką Kalėjimų departamento Imuniteto skyrius, veikdamas kartu su Kriminaline žvalgyba, jiems, skyrių viršininkams pradeda tarnybinius patikrinimus. Tai išklausius pareigūnų, mano nuomone, labiau panašu į spaudimą“, – sako K.Pauliukas.

 Pareigūnai teigia, jog įstaigoje nėra taip buvę iki šiol. Jau antras mėnuo pareigūnai jaučia spaudimą ir teigia, jog be atsakingo ir psichologiškai sudėtingo darbo  dabar dar prisidėjo ir nuolatinis nerimas, kas kitas atsidurs Imuniteto taikinyje.

Neseniai, šių metų kovo pradžioje, atlikus kolektyvo psichologinį tyrimą, gautos išvados, jog nervinę įtampą patiria 52 proc. šių pataisos namų darbuotojų, o pagal skyrius didžiausią – net 80 proc. įtampą – Pirmojo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai. Kaip nerimą ir įtampą keliantį veiksmą pareigūnai identifikavo skubėjimą atlikti darbines užduotis, tokio pobūdžio įtampa daugiausia kamuoja Turto valdymo skyriaus pareigūnus, o imant bendrai – 37 proc. darbuotojų, fizinę įtampą patiria 32 proc. darbuotojų (didžiausią – 50 proc. – Pirmo sektoriaus saugumo valdymo skyriaus darbuotojai).

Pasak LRITĮPS pirmininko, nors psichologinio tyrimo išvadose rekomenduojama mažinti darbuotojų įtampą, suteikiant gerų emocijų, skatinant už gerai ir atsakingai atliekamą darbą, sulaukta dar didesnės įtampos, kurios priežastis ne įstaigos vadovybė, o pareigūnai iš Kalėjimų departamento.

Blogiausia, teigia sutikę anonimiškai pasikalbėti pareigūnai, kad tas spaudimas nesibaigia, ko siekiama neaišku.

„Galbūt taikinyje visai ne mes, o įstaigos vadovas, kuris turi stuburą ir pasipriešino tam tikrų projektų įgyvendinimui, tačiau neturime tai pagrindžiančių įrodymų, vien nuojautas ir savo spėliones“, – kalbėjo pareigūnai.

Pareigūnai stebisi ir tuo, kad jiems tarnybinius patikrinimus pradedantys Kriminalinės žvalgybos pareigūnai patys nedėvi uniformos ir nenešioja vaizdo kameros, nedaro pokalbių su pareigūnais ir nuteistaisiais įrašų, kurie privalomi pagal Teisingumo ministrės išdėstytą poziciją.

Pasak Kęstučio Pauliuko, galbūt tuomet neliktų abejonių ir klausimų pareigūnams.

Tai, kad daugėja tarnybinių patikrinimų šioje, o ir kitose bausmių vykdymo įstaigose, pastebėjo ir profesinės sąjungos teisininkai.

Peržiūrėję 2019 m. ir 2020 m. profesinės sąjungos narių bylas, pagal pataisos įstaigų pareigūnų skundus dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo, kuriose pareigūnus atstovavo Profesinės sąjungos teisininkas teigia, jog  2019 m. negautas nei vieno pataisos pareigūno prašymas apskųsti tarnybinę nuobaudą, tad ir tokio pobūdžio administracinių bylų nebuvo pradėta.

Ar tai sutapimas, ar ne, tačiau po Kriminalinės žvalgybos pertvarkos, kai pasikeitė jų priklausomybė ir šie pareigūnai tapo pavaldūs nebe įstaigos vadovams, o Kalėjimų departamentui, tokių bylų jau 2020 metais ėmė gausėti.

2020 m. vienuolika pataisos įstaigų pareigūnų (5 iš Marijampolės pataisos namų, 3 iš Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, 2 – iš tuo metu dar buvusių Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų ir 1 – iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus) kreipėsi į Profesinę sąjunga, kad būtų parengti skundai teismui dėl jiems paskirtų nuobaudų panaikinimo. Atkreiptinas dėmesys, kad visiems Marijampolės pataisos namų pareigūnams ir visiems Pravieniškių PN-AK pareigūnams nuobaudos buvo paskirtos iš tų pačių situacijų, pagal tas pačias tarnybines išvadas. Tai reiškia, jog tai nebuvo tarnybiniai patikrinimai dėl kiekvieno iš minėtų pareigūnų atskirai. Buvo tiriami tam tikri įvykiai, kuriuose buvo apkaltinta po keletą pareigūnų. Iš minėtų vienuolikos pareigūnų šiai dienai dėl dešimties pirmos instancijos teismas yra priėmęs sprendimus, ir iš tų dešimties – devyniems tarnybinės nuobaudos yra panaikintos. Vieno pareigūno atžvilgiu teismo sprendimo dar nėra. Žinoma, didesne dalimi pareigūnų naudai priimti pirmos instancijos teismo sprendimai yra apskųsti aukštesnei instancijai. Aštuoniems pareigūnams iš vienuolikos tarnybinius patikrinimus atlikinėjo Kalėjimų departamento sudarytos komisijos (dėl Marijampolės pataisos namų ir dėl Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos), vienu atveju – pagal nufilmuotus faktus, o kitu – pagal anoniminį pranešimą Kalėjimų departamentui.  Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriaus-pataisos namų pareigūnų atžvilgiu tarnybiniai patikrinimai buvo atlikti įstaigos komisijų, pradėti vienu atveju gavus pažymą iš Kalėjimų departamento apie anoniminį skundą (kas apskundė, nežinia), o kito pareigūno atžvilgiu tokį patikrinimą taip pat nurodė pradėti Kalėjimų departamentas, pagal informaciją, kurią nustatė prieš tai atlikto kito tarnybinio patikrinimo metu. Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnui tarnybinį patikrinimą taip pat atliko pačios įstaigos sudaryta komisija, bet informaciją gavo iš Kalėjimų departamento pareigūnų, pagal nuteistojo skundą.

2021 m. jau yra paduotas vienas skundas dėl tarnybinių nuobaudų panaikinimo dviem Šiaulių tardymo izoliatoriaus pareigūnams. Tarnybinį patikrinimo atliko pačios įstaigos sudaryta komisija.

Tačiau tai jau atvejai, kai kalbame apie ginčus, kurie keliauja į teismus.  Tai, kad pirmoje instancijoje dauguma pareigūnų panaikinamos nuobaudos, taip pat iškalbingi skaičiai.

Pasak K.Pauliuko, iškalbingi ne tik skaičiai, bet ir faktas, kad bent jau profesinės sąjungos nariai pareigūnai dažniau laimi nei pralaimi tarnybinių ginčų bylose, tačiau kas gali įvertinti žalą, kuri patiriama, su kokiais išgyvenimais susiduria pareigūnai, kurie nesijaučia kalti dėl tam tikrų situacijų, už kurias nubaudžiami tarnybinėmis nuobaudomis, kokių patiria sunkumų ir finansinių nuostolių. Ir net pergalės teisme atveju, patirti nuostoliai (psichologiniai) sunkiai kompensuojami.

„Todėl labai norėtųsi išgirsti atsakymus, taip pat ir iš Teisingumo ministrės, ar apie tokią sistemą, kurioje, galimai, tokiu būdu „laužomi“ pareigūnai, kalba ministrė? Ir kodėl tai, kas galioja pareigūnams, negalioja Kriminalinės žvalgybos ir Imuniteto skyriaus pareigūnams“ – sako profesinės sąjungos pirmininkas.

Pareigūnų bendruomenė prašo ministrės pagalbos kuo skubiau spręsti susidariusią keblią padėtį.