VST vadovo krizėje pamiršti darbuotojai

Profesinės sąjungos stebėdamos nesiliaujantį švaistymąsi kaltinimais, kas dėl ko kaltas ir kas kuriais vadovavimo metais buvo geresni, tarp politikų, vidaus reikalų ministrės ir iš tarnybos savo noru išėjusio Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus teigia, jog besirinkdami priešrinkiminius taškus kiekvienas sau, visi jie pademonstravo, jog niekam iš tiesų nerūpi nei pati tarnyba, nei jos darbuotojai.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (VAITĮPS) pirmininko Vitalijaus Jagmino, yra teisinės priemonės išsiaiškinti atleidimo iš tarnybos priežastis ir teisėtumą, svarbiausia dabar – pradėti ieškoti naujo Viešojo saugumo tarnybos vado.

Viešas vidaus reikalų ministrės susikirtimas su R.Pociumi, kurį stebėjo visuomenė, pasak profesinių sąjungų atstovų,  tik iliustravo, kaip pastarasis vadovas elgdavosi su savo pavaldiniais.

„Jei generolas, nepaisant aplinkybių, leidžia sau arogantiškai ir nepagarbiai kalbėti su tiesioginiu įstaigos, kuriai yra pavaldus, vadovu, koks jis yra vadovas darbe bei koks jo bendravimo, vadovavimo stilius? Iš pareigūnų pasakojimų – tai buvo visiškai nedemokratiškas, arogantiškas vadovas, kurio valdymo laikotarpiu Viešojo saugumo tarnybą paliko nemažai darbuotojų, o likusieji kenčia psichologinę įtampą“, – teigė V.Jagminas.  

Apie nepakenčiamą mikroklimatą antrina ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

„Šis generolas  turėtų nesiskųsti mobingu, o jei taip jaučiasi – vadinasi lazda turi du galus. Jo elgesys su pavaldiniais, nedemokratiškos sąlygos  atsigręžė prieš jį patį.  Ir jeigu jis sakosi mobinguojamas, tai būtent taip kaip dabar jis, jo vadovavimo metu, pasakojo, jautęsi dirbantieji  VST“, – sakė K.Pauliukas.

Pasak profesinių sąjungų atstovų, iš darbuotojų pasakojimų, VST nebuvo toleruojama kita nuomonė, pareigūnai buvo persekiojami, neįtikusieji spaudžiami tarnybiniais patikrinimais, o bendravimas tarp vadovybės ir pavaldinių vyko vien raštais.

VAITĮPS pirmininkas prisiminė atvejus,  kai darbuotojai ir jų teisės buvo apgintos teisme vien profesinės sąjungos teisininkų dėka, vienas pareigūnas į darbą buvo grąžintas po to, kai buvo atleistas iš tarnybos nepagrįstai.

VST vadas ne kitaip elgėsi ir su profesinėmis sąjungomis,  į socialinį dialogą nesileido, kolektyvinių sutarčių nepasirašinėjo, susitikti nesutikdavo.

„ Mes kalbame apie valstybinę instituciją, dirbančią normaliomis demokratinės valstybės sąlygomis, kuri privalo užtikrinti darbuotojų sąlygas ir garantijas bei teisės aktų ir įstatymų vykdymą. Socialinis dialogas – vienas aspektų, kuris per pastarąjį dešimtmetį įvertintas ir tapo labai svarbus, kad valstybinėse institucijose, taip pat ir statutinėse, atsirastų ir plėtotųsi socialinis dialogas bei tinkamas darbuotojų atstovavimas ir išklausymas. Deja, socialiniam dialogui Viešojo saugumo tarnyboje nebuvo vietos. O į mūsų pastabas dėl VST vadovavimo stiliaus, darbuotojų sąlygų ir socialinio dialogo, dar praėjusios kadencijos politikų vadovybė – nekreipė dėmesio.“, – teigia VAITĮPS pirmininkas.

Puikiai socialinį dialogą tarp profesinės sąjungos ir VST iliustruoja šios įstaigos vadovo R.Pociaus atsakymas į prašymą surengti susirinkimą VST Kauno filiale.

2022 m. spalio 21 d. atsakymas į profesinė sąjungos prašymą susitikti: „Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu Viešojo saugumo tarnyboje prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – Tarnyba) yra įvesta aukšto lygio kovinė parengtis ir padidėjo pareigūnų tarnybos krūvis, Tarnyba neturi galimybės dalyvauti bei suteikti patalpas Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos organizuojamam susitikimui.

Tarnyba, siekdama konstruktyviai bendradarbiauti, siūlo raštu pateikti dominančius detalizuotus klausimus, į kuriuos Tarnyba atsakys savo kompetencijos ribose.

Tarnybos vadas gen. Ričardas Pocius“

Pasak LRITĮPS pirmininko, nenorėdamas bendrauti, VST vadas prisidengia kažkokia neva „aukšta kovine parengtimi“, kai tuo tarpu net sudėtingiausiu metu – per pandemiją ar migrantų krizę – su jomis kovojusios institucijos ir jų vadovai, kaip tik sustiprindavo socialinį dialogą, ir, net dėl situacijos pradėjus riboti tam tikras pareigūnų garantijas, tuoj pat paaiškindavo, kaip, pasibaigus ribojimams jos bus darbuotojams kompensuotos.

„Nežinau kokia kovinė parengtis VST šiuo metu, tačiau tai tik patvirtina vyraujančią aroganciją ir nenorą bendrauti ir bendradarbiauti. Kalbant apie socialines garantijas, pareigūnai jų negaudavo visa apimtimi ir dėl to skųsdavosi. VST darbuotojai skundėsi dėl nesuteikiamų papildomų garantijų pagal Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kai pasinaudojant susitarime įtvirtinta formuluote „suteikti iki 5 dienų sveikatai gerinti“, vietoj penkių dienų pareigūnams VST vado sprendimu būdavo suteikiama mažiau. Nei vienos kitos statutinės institucijos vadovybė taip nesielgdavo, suteikdavo pareigūnams ne iki penkių, o visas penkias dienas sveikatai gerinti“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Anot V.Jagmino, nors generolo R.Pociaus ir aukšta kvalifikacija, nei demokratiškais vadybos principais, nei bendražmogiškais, nei etiketą ar etiką atitinkančiai jis pasigirti negali, todėl vien aukštąjį išsilavinimą ir papildomus gebėjimus bei pasiekimus patvirtinantys dokumentai nepadės išmokti ir įgyti savybių, kurių žmogus tiesiog neturi.
„Šiuo atveju, kaip profesinė sąjunga siekiame, kad Vidaus reikalų ministerija neįklimptų diskusijose, o užsiimtų tuo, kas svarbu – skelbtų konkursą ir ieškotų naujo, gebančio vadovauti, o ne pasipuikuoti gebėjimų popierėliais, vadovo bei atlikti reikiamus pokyčius šioje struktūroje, išgujant saldafonizmą, įtvirtinant demokratinius principus, galiojančius ir kitose statutinėse, ne ką mažiau svarbesnėse, institucijose“, – sakė V.Jagminas.