„Regitra” vadovybė socialinius partnerius prisiminė po įsakymo išleidimo

Po to, kai „Regitra” darbuotojų profesinė sąjunga kreipėsi į įmonės vadovybę dėl transporto priemonių funkcijas vykdančių filialo darbuotojų pareigybių aprašymo keitimo, primindama Darbo kodekso nuostatas , kurios galimai buvo pažeistos, ir po šio kreipimosi sekusio „Regitra“ vadovybės laikinojo vadovo laiško darbuotojams, kuriame nestokojama priekaištų profsąjungai, pagaliau socialiniai partneriai pakviesti į susitikimą.

Kadangi profesinei sąjungai kilo minėto  įsakymo teisėtumo ir kitų klausimų, viliamasi, kad susitikimo metu į juos bus atsakyta.

„Tikimės išgirsti tikrąją argumentuotą įsakymo išleidimo priežastį bei kodėl apeita Darbo taryba ir socialiniai partneriai”, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Pasak „Regitra” darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko, šioje istorijoje labiausiai liūdina, kad „Regitra“ vadovybės deklaruojama ir akcentuojama socialinio dialogo svarba iš tiesų tėra butaforinė, jei partneriai pamirštami išleidžiant, su Darbo taryba nederintą, įsakymą, kuriuo, vienasmeniu įmonės sprendimu, keičiami pareigybių aprašymai.

Socialiniai partneriai prisiminti tik tuomet, kai galimai buvo pažeistos Darbo kodekso nuostatos.

Susitikime profesinė sąjunga tikisi išgirsti, ką apie šią keistą situaciją pasakys įmonės vadovybė.

„Regitra” darbuotojų profesinės sąjungos pozicija šiuo klausimu, jog generalinio direktoriaus įsakymas yra priimtas apeinant Darbo tarybą, socialinius partnerius, nesilaikant Darbo kodekse nustatytų informavimo, konsultavimo procedūrų, nes keičiant teisės aktus darbdavio pareiga informuoti socialinius partnerius apie tai, todėl galimai neteisėtas.

Bendrųjų funkcijų centras pradeda taisyti klaidas – jų padaryta daug

Vakar Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – VAITĮPS) pirmininkas Vitalijus Jagminas antrą kartą susitiko su Nacionalinio bendrųjų funkcijų centro (toliau – Centro) direktore Vale Kulvinskiene ir jos komanda.

Priminsime, kad Nacionaliniam bendrųjų funkcijų centrui perėmus bausmių vykdymo sistemos ir kai kurių kitų statutinių įstaigų atlyginimų skaičiavimą, pareigūnai ir darbuotojai susidūrė su netiksliai apskaičiuotais atlyginimais ir priedais, laiku neišmokėtais atostoginiais ir kt. Problemų tiek, kad išspręsti jas prireiks laiko.

Prieš mėnesį vykusiame profesinių sąjungų ir Centro vadovės susitikime buvo įvardintos problemos, pateikti konkretūs atvejai, kai darbuotojai laiku nesulaukė atlygio arba jiems buvo sumokėta ne tokia suma, kokia turėtų būti. Centro vadovė apgailestavo dėl klaidų ir pažadėjo išsiaiškinti jų priežastis bei jas ištaisyti.

Klaidas taisyti pradėta nuo vienos didesnių įstaigų – Pravieniškių pataisos namų. Buvo patikrinti atlyginimų ir priedų bei priemokų skaičiavimai, tikslintos Pravieniškių pataisos namų pareigūnams, už laikotarpį nuo š.m. sausio 1 d. iki dabar, išmokėtos sumos. Paaiškėjo, kad pareigūnų skundams pagrindo būta, skaičiavimuose privelta klaidų, o daliai darbuotojų – per 70 asmenų – išmokėta didesnė pinigų suma nei priklausė, tad permokas teks grąžinti.

Pasak Centro vadovės, kaip tai darbuotojai galės padaryti, kiekvienas bus informuotas asmeniškai. Ji užsiminė, kad permokas bus galima grąžinti ir dalimis.

Šiuo metu Centras dirba labai įtemptai, kadangi tenka tikrinti ar mokėjimai buvo vykdomi teisingai, ieškoma klaidų, siekiama ištaisyti visus netikslumus ir sureguliuoti darbą taip, kad ateityje jos nesikartotų. Pradėję patikrinimus nuo Pravieniškių pataisos namų, toliau Centro darbuotojai imsis ir kitų bausmių vykdymo įstaigų, tad teigė, jog darbai užtruks ir paprašė visų šiek tiek kantrybės.

Pasak Kęstučio Pauliuko, malonu, kad naujoji Centro vadovė nesikrato pirmtakų padarytų klaidų, ėmėsi aktyvių veiksmų joms surasti, ištaisyti ir nekartoti.

„Labai džiugu, kad Bendrųjų funkcijų centras girdi profesinių sąjungų keliamas problemas ir stengiasi jas spręsti kiek įmanoma greičiau. Nustebino ir žmogiškas, neformalus požiūris, kuris tikime padės išvengti klaidų ateityje“, – sakė VAITĮPS pirmininkas.

Profesinių sąjungų atstovus maloniai nustebino ir tai, jog Centro vadovė, kilus problemoms, pasiūlė visada kreiptis tiesiogiai, o prireikus pažadėjo surengti susitikimus, kuriais bus siekiama nesusipratimams užbėgti už akių.

Profsąjungos: sutaupytos lėšos turi būti skirtos pareigūnų motyvacijai didinti

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato valdymo komiteto pasitarime š.m. spalio 12 d., nuotoliniu būdu buvo svarstomas šio komisariato sutaupytų darbo užmokesčio asignavimų, vykdant 2021 m. biudžetą panaudojimas.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus apskr. VPK) viršininko pavaduotojas Mindaugas Stravinskas pristatė pasitarimo tikslą – aptarti galimus Vilniaus apskr. VPK 2021 m. sutaupytų darbo užmokesčio lėšų panaudojimo būdus.

Vilniaus apskr. VPK vadovybė pasiūlė 40 proc. sutaupytų lėšų panaudoti prekėms ir paslaugoms įsigyti, 60 proc. skirti darbuotojų skatinimui vienkartinėmis išmokomis, neeiliniams vertinimams (100 pareigūnų) ir viršvalandiniam darbui apmokėti.

Kaip paaiškino Vilniaus apsk. VPK viršininko pavaduotojas, kad yra sudarytas planuojamų įsigyti prekių sąrašas (pvz. mikroautobusas, body kameros ir jų  įkrovimo stotelės, programinė KTS įranga, fotoaparatai, šalmai ir kt.), jis profsąjungos atstovams nebuvo pateiktas. M.Stravinskas atkreipė dėmesį, kad labai tikslių sumų, kam bus skirtos lėšos šiuo metu įvardinti negali, nes nėra aišku, kiek tiksliai lėšų bus sutaupyta iki metų pabaigos.

Profesinių sąjungų atstovų nuomone, sutaupytos lėšos didžiąja dalimi turi būti panaudotos darbuotojų motyvacijai didinti, t.y., finansiniam darbuotojų paskatinimui. Atkreiptas dėmesys į didelį laisvų pareigybių skaičių, pareigūnų išėjimą iš darbo ir darbo krūvio didėjimą likusiems darbuotojams, psichologinės įtampos atsiradimą ir nuovargį dėl didelio darbo krūvio, kalbėta apie dėmesio darbuotojams stoką ir jo parodymo būtinumą.

Vilniaus apsk. VPK atstovai teigė, jog lėšas norima panaudoti racionaliai,  tiek darbuotojų paskatinimui, tiek ir ilgalaikio turto įsigijimui, kuris leistų pagerinti darbuotojų darbo sąlygas. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai priminė, kad Lietuvos policijos šakos kolektyvinėje sutartyje numatyta, jog policijos įstaigose sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos, prioriteto tvarka turi būti skiriamos darbuotojų motyvacijai didinti, todėl jos maksimaliai turi būti panaudotos darbuotojų finansiniam skatinimui. Tačiau Vilniaus aps. VPK atstovų nuomone, geresnė transporto priemonė, body kameros, fotoaparatai ar kiti tarnyboje reikalingi daiktai, taip pat didina pareigūnų motyvaciją. Visgi Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga laikėsi pozicijos, kad iš darbo užmokesčio fondo sutaupytos lėšos turėtų būti skiriamos pareigūnams skatinti būtent finansiškai, o ne prekėms įsigyti.

Profsąjungos atstovas pasiūlė atlikti darbuotojų apklausą, siekiant nustatyti, kas didina jų motyvaciją – ar finansinis darbuotojų skatinimas, ar įgyjamos naujos darbo priemonės, tačiau Vilniaus aps. VPK atstovai nepritarė atlikti tokią apklausą.

Diskusijoje buvo kalbėta ir apie vienkartinių išmokų darbuotojams skyrimo principus, subjektyvius ir objektyvius veiksnius, lemiančius vieno ar kito darbuotojo darbo įvertinimą. Prieita vieningos nuomonės, kad darbuotojui, likusiam neįvertintam neeilinių vertinimų metu ar negavusiam vienkartinės išmokos, reikėtų motyvuotai paaiškinti, kodėl jis nebuvo paskatintas.

Suprantant Vilniaus aps. VPK atstovų poziciją, kad sutaupytos darbo užmokesčio fondo lėšos nebus 100 procentų skiriamos darbuotojų finansiniam skatinimui, o dalis lėšų vis tiek bus panaudota prekėms įsigyti, profesinių sąjungų atstovai, kitaip nei Vilniaus apsk. VPK atstovai, pasisakė už tai, kad daugiau lėšų būtų skirta darbuotojams skatinti – 70 proc.,  o prekėms įsigyti – 30 proc.

 „Profesinė sąjunga tikisi, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato sutaupytos lėšos bus naudojamos maksimaliai Vilniaus apskrities VPK  darbuotojams skatinti“, – sakė Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Nutarta pasitarimo protokolą su profesinių sąjungų ir Vilniaus apskrities VPK atstovų skirtingais siūlymais pateikti Vilniaus apskr. VPK viršininkui, kuris ir priims galutinį sprendimą dėl Vilniaus apskr. VPK sutaupytų darbo užmokesčio asignavimų panaudojimo prekėms ir paslaugoms ir darbuotojų skatinimui proporcijų.

Valdymo komiteto posėdyje be kitų narių dalyvavo du Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos atstovai- pirmininkas Vitalijus Jagminas ir Martynas Drūlia.

Teisingumo ministerija nesako nei taip, nei ne darbo organizavimo pokyčiams Vilniaus pataisos namuose

Neseniai rašėme apie tai, jog Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, įžvelgusi dviprasmybę Teisingumo ministerijos rašte dėl darbo organizavimo eksperimento tvarka Vilniaus pataisos namuose, pakartotinai kreipėsi prašydama patikslinti ar rašte išdėstytas teiginys, jog „eksperimento vykdymas nepradėtinas“, reikėtų suprasti, kad ministerija apskritai atsisako savo iniciatyvos dėl tokio eksperimento, ar, kad ji tik laikinai atideda jo vykdymą.

Profesinė sąjunga gavo Teisingumo viceministro Elano Jablonsko pasirašytą raštą, kuriuo patikslinama, jog pasibaigus ekstremaliai situacijai dėl užsieniečių masinio antplūdžio, pakartotinai bus svarstomas darbo organizavimo klausimas Vilniaus pataisos namuose.

Tad ir antruoju raštu nuo tiesaus atsakymo išsisukta.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Vitalijaus Jagmino, akivaizdu, kad Teisingumo ministerija ketinimo organizuoti darbą pamainomis po 12 valandų neatsisakė ir prie klausimo sugrįš, kai tik bus suvaldytos krizės.

„Tokia žinia dvigubai nemaloni, pirmiausia dėl to, kad neatsižvelgiama į pareigūnų, dirbančių  Vilniaus pataisos namuose, išreikštą nepalankią nuomonę, o antra – kad kol krizėms suvaldyti reikalingos pareigūnų pajėgos, nepatogūs sprendimai atidedami ateičiai, kai pareigų pagalbos nebereikės ir jie nebus tokie svarbūs“, – sakė Vitalijus Jagminas.

Anot VAITĮPS pirmininko, Teisingumo ministerija neturėtų prisidengti krizėmis ar vengti tiesių atsakymų.

memegenerator.net nuotrauka

„Ji turėtų aiškiai pasakyti, kada tokia darbo tvarka įsigalios Vilniaus pataisos namuose ir ko žmonėms tikėtis. Nežinomybė skatina visokias apkalbas, kursto įtampą. Teisingumo ministerijos rašte palikta dviprasmybė verčia manyti, kad nepatogūs sprendimai atidedami netolimai ateičiai, o minties organizuoti darbą pamainomis po 12 valandų neatsisakoma ir tokia tvarka anksčiau ar vėliau įsigalios“, – sakė V.Jagminas.

Pasak VAITĮPS pirmininko, Teisingumo ministerijos vengimas tiesiai atsakyti į klausimą, liūdina.

„Žmonės turi planuotis savo ateitį, turi teisę gauti laiko, jei nuspręstų palikti tarnybą, susirasti kitą darbą. Vilniaus pataisos namų darbuotojai savo poziciją dėl pamainų organizavimo ne po 24, o po 12 valandų išsakė, tad didelė tikimybė, kad dalis jų gali nuspręsti rinktis kitą darbą. Būtų padoru iš Teisingumo ministerijos pusės, pasakyti tiesą, kokia nemaloni ji būtų, o ne žaisti žodžiais“, – kalbėjo V.Jagminas.

Apmaudu, kad aklai pasitikėdamos politikais, kai kurios profesinės sąjungos suklaidino pareigūnų bendruomenę, paskubėdama pranešti, jog planų, keisti nusistovėjusią darbo tvarką ir organizuoti darbą pamainomis po 12 val. Vilniaus pataisos namuose, atsisakyta.

Planas keisti darbo organizavimą atidėtas tik laikinai.

Kinologams ir jų keturkojams kolegoms pritrūksta ir pinigų, ir dėmesio

Profesinės sąjungos nuomone, bausmių vykdymo sistemos kinologai nepelnytai nesulaukia deramo aprūpinimo, o reikalingas darbui priemones kartais perka iš savo kišenės. Ir nors vilčių, kad kinologų padėtis sistemoje pagerės, suteikia parengtas plėtros planas, kuris turėtų būti įgyvendintas iki 2022 metų, tačiau 2021-ieji eina į pabaigą ir bent jau kol kas jo realizavimas menkai juda į priekį.

Tarnybinis šuo.

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – ir LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigia, jog apmaudu, kad kinologai, be kurių sunku būtų išsiversti bausmių vykdymo vietose, neturi darbui būtinų priemonių, o apie šunų gabenimui pritaikytus automobilius, patalpas šunims įstaigose, gali tik pasvajoti.

„Trūksta šunų dresūrai būtinų pavadėlių, petnešų, specialių žaislų, šuniukų paskatinimo priemonių – skanukų, o pareigūnai vilki uniformą bei avalynę, kuri pritaikyta kabinetiniam darbui, bet ne užsiėmimams lauke su šunimi“, – sako LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas.

Minėtame plane buvo numatyta įsigyti ir automobilių šunims gabenti, ir inventoriaus, uniformų, bet staiga stojusi tyla byloja, jog, galimai, geriems norams ir planams pristigta pinigų.

Profesinės sąjungos nuomone, koją galėjo pakišti koronaviruso pandemija bei po jos sekusi nelegalių migrantų krizė.

Anot profesinės sąjungos, ir kinologų etatai bausmių vykdymo vietose ne visi užimti, tai lemia pakankamai nedidelis atlygis ir prastesnis aprūpinimas, tačiau teigė, jog visgi būtų neobjektyvu nepasakyti, jog Kalėjimų departamento vadovybė, siekdama pagerinti kinologų sąlygas, šiek tiek pasistengė ir pakeitė šios pareigybės kategoriją iš žemesnės jaunesniųjų specialistų į aukštesnę – specialistų. Dėl šios priežasties kinologų atlygis šiek tiek padidėjo, tačiau vis dar nėra konkurencingas.

Patys kinologai dėl skanukų šunims, nors juos iš tiesų tenka pirkti iš savo kišenės, neverkšlena, sako, kad svarbiausia – sukomplektuoti kinologų pajėgas, įrengti tinkamas darbo vietas ir išspręsti uniformų bei avalynės klausimą, nes dresuoti šunis su uniformos kostiumo kelnėmis ir ilgomis striukėmis tikrai nepatogu. Dauguma kinologų šią problemą sprendžia paprastai, dėvėdami savo lėšomis įsigytą aprangą, o uniformą saugo tarnybai, kad ji po dresūros treniruočių neatrodytų apleista ir sudriskusi.

Kinologai daug neprašo, tik daugiau pagarbos keturkojams pareigūnams.

„Šildymo punktuose ar sanitariniuose mazguose jiems ne vieta. Tarnybiniams šunims turi atsirasti patalpos įstaigoje, kur jie galėtų šiltai ir saugiai ilsėtis“, – sako jie.

Kaip gerąjį pavyzdį, galima, anot profesinės sąjungos pirmininko, paminėt šią problemą spręsti pradėjusį laikinąjį Pravieniškių pataisos namų vadovą. Pravieniškių pataisos namuose laikinojo vadovo iniciatyva jau ruošiama teritorija, skirta kinologams bei tarnybiniams šunims.

Pasak K.Pauliuko, jo pavyzdžiu galėtų pasekti ir kitų bausmių vykdymo vietų vadovai.

LRITĮPS nuomone, problemas padėtų išspręsti, jeigu kinologų reikmėms lėšos būtų skiriamos atskira eilute, o įstaigoje kinologas priklausytų konkrečiam padaliniui, artimiausiam pagal atliekamas funkcijas ir turėtų vadovą.

Pasak K.Pauliuko, keista, kad nors pagal aprašą numatyta skirti priedą kinologams, kurio paskirtis kompensuoti už papildomą darbą su šunimis savaitgaliais ir švenčių dienomis, nes įprastai keturkojai gyvena kinologų šeimose, jų šios srities darbuotojai nesulaukia. Dėl gyvenimo kartu su keturkojais kolegomis kinologai nesiskundžia, o patyrę instruktoriai netgi akcentuoja tokio gyvenimo kartu svarbą šuns gerovei ir psichologijai bei geriems rezultatams, tačiau mano, kad priedas – būtų sąžiningas atlygis už patirtas papildomas išlaidas ir eibes, kurių net ir geriausiai dresuoti šunys prikrečia.

„Kinologai daug juda, treniruoja, dresuoja šunis, tad ir uniformos dalių jiems reikia daugiau, o specialioji apranga – būtinybė, ji neturėtų tapti kinologo asmeniniu reikalu“, – teigė K.Pauliukas.

Anot LRITĮPS pirmininko, malonu, kad ši vadovybė pamatė, jog yra tokia pareigybė kinologai, o jiems ir jų šunims išlaikyti reikia priemonių ir lėšų, ir netgi surašė planą, kuriame gausu gerų pasiūlymų, tad reikia tik jo nenukišti į stalčių ir įgyvendinti.

Todėl Profesinė sąjunga ragina tiek Teisingumo ministeriją, tiek Kalėjimų departamentą atkreipti dėmesį į iškeltas problemas, aptarti jas su įstaigų vadovais, kad šie skirtų lėšų priemonėms dresūrai ir kitoms kinologų reikmėms bei priminti, kad kinologų parengti, išdresuoti  tarnybiniai šunys nepamainomi ieškant draudžiamų daiktų, taip pat kilus neramumams, todėl ir finansavimas šiai sričiai turi būti pakankamas.

Priminsime, kad bausmių vykdymo sistemos pareigūnams talkina vokiečių ir belgų aviganiai, spanieliai, vižlai, bavarų kraujasekiai.

Vadovybės apsaugos tarnyboje diskriminuojami žemesnės pakopos pareigūnai

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinę sąjungą (toliau – VAITĮPS) pasiekusi informacija apie tai, kad Vadovybės apsaugos tarnybos (toliau – VAT) žemesnės pakopos pareigūnams atlyginimas nekyla, kaip nustatyta įstatyme ir neketinama organizuoti neeilinių pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimų, paskatino kreiptis į tarnybos vadovą Rymantą Mockevičių ir paprašyti paaiškinti situaciją.

Pasak VAITĮPS pirmininko Vitalijaus Jagmino, praėjusių metų liepos 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo (toliau – VAĮ) nauja redakcija. Vadovybės apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo 2 str. 4 d. numatyta, jog kai iki šio įstatymo įsigaliojimo pareigūno turėtas pareiginės algos koeficientas nėra lygus atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytam pareiginės algos koeficientui, šiam pareigūnui paliekamas jo iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtas pareiginės algos koeficientas tol, kol VAĮ nustatyta tvarka jam bus padidintas/sumažintas pareiginės algos koeficientas.
„Prieš įsigaliojant naujos redakcijos Vadovybės apsaugos įstatymui, pareigūnai buvo patikinti, kad jų turėtas žemesnis pareiginės algos koeficientas bus padidintas per 1 metų laikotarpį po Vadovybės apsaugos įstatymo įsigaliojimo, organizuojant pareigūnų neeilinius  tarnybinės veiklos vertinimus. Tačiau dabar sužinome, kad Vadovybės apsaugos tarnyboje neeiliniai pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai nebus organizuojami, o tai reiškia, kad nebus įvertinti sąžiningai ir gerai dirbę pareigūnai, o jų alga, nors ir buvo žadėta, nekils“, – piktinosi VAITĮPS pirmininkas.

Anot profesinės sąjungos pirmininko V.Jagmino, pareigūnai, kuriems buvo palikti jų iki naujos redakcijos VAĮ įsigaliojimo turėti pareiginės algos koeficientai, liks nepakitę, tai yra mažesni nei nustatyta VAĮ priede, o pareigūnams duoti pažadai dėl jų didinimo liks neišpildyti.

Iškilus šiai problemai, profesinę sąjungą pasiekė dar ir informacija apie tai, jog žemesnių pareiginės algos koeficientų problema egzistuoja tik žemesnių pakopų pareigūnų tarpe, kai tuo tarpu aukštesnių pakopų pareigūnams pareiginės algos koeficientai jau buvo padidinti ir sulyginti su nustatytais VAĮ priede.

„Tokia žemesnės pakopos pareigūnų, kurie ir taip uždirba mažiau, diskriminacija nesuprantama“, – sakė V.Jagminas.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga paprašė VAT direktoriaus pateikti  išsamią informaciją apie tai, kiek Vadovybės apsaugos tarnyboje skirtingose pakopose yra pareigūnų, kuriems palikti ir nepakitę iki VAĮ įsigaliojimo turėti pareiginės algos koeficientai, kurie nėra lygūs atitinkamai pareigūno pareigybei nustatytam pareiginės algos koeficientui pagal VAĮ priedą.

Taip pat prašoma argumentuoti dėl kokių priežasčių Vadovybės apsaugos tarnyboje nebus atliekami neeiliniai pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimai bei atsakyti, ar ketinama sulyginti pareigūnų turimus ir nepakitusius iki VAĮ įsigaliojimo turėtus pareiginės algos koeficientus pagal VAĮ priedą,  kada ir kokiomis priemonėmis tai ketinama padaryti.

Alaus ir smegduobių keliais

Mes ir vėl kviečiame keliauti kartu. Šį kartą mūsų maršrutas: VILNIUS-PANEVĖŽYS-PASVALYS-BIRŽAI-PANEVĖŽYS -VILNIUS. Narių pageidavimu vyksime per Kauną. Tad kviečiame aktyviai registruoti!

Esame suplanavę vienos dienos kelionę, š.m. spalio 16 d. Išvykimas iš Vilniaus 8 val., grįžimas į Vilnių – apie 22 val.

Kelionės kaina – 17 Eur.

Spalio 16 dieną (šeštadienį) 8 val. ryte išvykstame iš Vilniaus.

Važiuojame  į Pasvalį. Pasivaikštome po Pasvalio miestą bei aplankome jo įžymybes. Eidami senojo Pasvalio tiltu aplankome Antanėlio skulptūrą. Pasvalio miesto legenda tapęs Antanėlis – keistuolis Lėvens tilto muzikantas.

Pasivaikščiodami prie Svalios ir Lėvens upių santakos stabtelsime prie Bernardo Brazdžionio monumento. Lankome Dubenuotųjų akmenų ir girnapusių kolekciją po atviru dangumi, kurioje sukaupta apie 400 eksponatų: 300 – girnapusių, 66 – dubenuotieji akmenys, 7 – „pėduotieji“ akmenys, 1 – akmuo – riboženklis, taip pat yra malūno krumpliaračių ekspozicija. Vėliau lankome Smegduobių parką.

Smegduobių parkas – tai 8 ha ploto teritorija pietiniame rajono pakraštyje, tarp Via Baltica magistralės ir Panevėžio gatvės, kurioje išlikę keliolika įvairaus dydžio ir amžiaus smegduobių. Keliaudami užsukame prie Žalsvojo šaltinio – unikalaus mineralinio vandens šaltinio, ištryškusio smegduobėje.

Tai didžiausias šaltinis Pasvalio rajone, jo gylis – apie 21 metrą (Debitas – 8-12 l/s). Vėliau lankome Pasvalio krašto muziejų. Muziejaus etnografijos ekspozicijoje pristatomi daiktai, susiję su senojo Pasvalio krašto kaimo gyvenimu: XIX–XX a. žemdirbystės padargai, namų apyvokos daiktai, amatininkų darbo įrankiai, muzikos instrumentai, liaudies meno pavyzdžiai. Susipažinsite su svarbiausiais kaimo verslais: žemdirbyste (javų, linų auginimas), gyvulininkyste, bitininkyste. Muziejaus geologijos ekspozicija – tai gausi mineralų, uolienų, augalų ir gyvūnų fosilijų pavyzdžių kolekcija iš Pasvalio, Lietuvos ir kitų pasaulio žemės vietų. Lankytojai supažindinami su mūsų krašto geologine sandara, pačiais seniausiais eksponatais, kurie yra tarsi jungiamoji grandis senųjų Žemės istorijos laikotarpių ir dabarties. Archeologijos skyriuje susipažinsite su vienos iš baltų genčių – žiemgalių – palikimu. Radiniai byloja apie čia gyvenusių žmonių kultūros lygį, pradedant kasdiene juvelyrika ir baigiant karine ginkluote. Istorijos skyriuje pamatysime, kad Pasvalys senesnis už Vilnių. Kraštą palietė visos didžiosios Lietuvos istorijos nelaimės. Karai su rusais ir švedais, prancūzmetis, sukilimai už laisvę, okupacijos. Kiekvienas laikotarpis paliko savo žymę.

Toliau važiuojame į alaus kultūros kraštą – Biržus. Tai vienas seniausių Lietuvos miestelių. Biržai jau skaičiuoja penktą savo istorijos šimtmetį. Vykstate prie vieno ilgiausių pėsčiųjų tiltų Lietuvoje (525 m). Eidami juo ir grožėdamiesi Širvėna – seniausiu dirbtiniu ežeru Lietuvoje, pasieksite Astravo dvaro sodybą, nuo kurios atsiveria graži Biržų panorama. Iš Astravo vykstame pamatyti karstines įgriuvas. Iš viso Biržų rajone priskaičiuojama apie 9000 įgriuvų. Įžymiausia jų –  “Karvės ola” yra vienintelė Lietuvoje šachtinio tipo įgriuva, kurios požemiai nuo lankytojų akių slepia 5 urvus ir požeminį ežeriuką.

Netoliese aplankysime kitas įgriuvas. Šios įgriuvos yra sausos, tačiau pavažiavus keletą kilometrų jums atsivers karstinės kilmės vaizdingi Kirkilų ežerėliai. Biražai – buvęs kunigaikščių Radvilų miestas, kurio puošmena ir praeities atspindys – Biržų bastioninės tvirtovės rūmai, kur dabar įsikūręs Biržų krašto muziejus „Sėla“. Aplankome šią tvirtovę ir muziejų. 

Kita vietovė, kurią aplankome – Rinkuškiai. Nuo seno šiame krašte alų darydavo bene kiekvienas ir visi turėdavo savo technologiją. Senosios alaus tradicijos išsaugotos, Rinkuškių alaus darykloje dalyvausime „Alaus kelio” ekskursijoje. Susipažinsime su lietuviška, modernia alaus darykla. Pamatysime kaip verdamas bene geriausias  biržietiškas alus ir galėsime jo paragauti. Dalyvausime alaus programoje su ekskursija po gamyklą, alaus degustacija ir užkandžiais.

Vakare apie 22 val. grįžtame į Vilnių.

Į KELIONĖS KAINĄ ĮSKAIČIUOTA:

1. Kelionė autobusu.
2. Ekskursinė programa.
3. Kelionės vadovo, gido paslaugos.

Į KELIONĖS KAINĄ NEĮSKAIČIUOTA, PAPILDOMAI mokamiems objektams reikia turėti:

Pasvalys. Pasvalio krašto muziejus – įėjimo bilietai ir ekskursija su gidu iki 2 Eur.
Biržai. Rūmų tvirtovės muziejus – įėjimo bilietas 5 Eur + vietinis gidas iki 1 Eur (įėjimo bilietas vaikams, moksleiviams, senjorams – 2,50 Eur).

Rinkuškiai. Ekskursija – degustavimas,  ekskursija  su 7 rūšių alaus degustavimu, karštuoju patiekalu ir užkandžiais prie alaus – 22 Eur (degustacija su gira, karštuoju patiekalu ir užkanda – 16 Eur) .

PASTABOS: Jeigu bus įvesti judėjimo ribojimai dėl karantino, kelionė gali būti atšaukta. Keliauti gali asmenys, turintys galimybių pasą.

Registracija vyksta iki spalio 5 d. el. paštu algimantas.stapcinskas@gmail.com, smulkesnė

informacija tel. 8-670-97001.

„Regitra” darbuotojai nesulaukia naujo generalinio direktoriaus

Nors po konkurso užimti VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus pareigas, įvykusio š.m. liepos 23 d., praėjo daugiau nei 2 mėnesiai, Vidaus reikalų ministerija iki šiol viešai nepaskelbė jo laimėtojo bei kada naujas generalinis direktorius pradės eiti pareigas.

Vidaus reikalų ministerijos delsimas patvirtinti konkurso rezultatus įmonėje paskatino kalbas apie pasikeisiantį įmonės statusą ir dėl to „įstrigusį“ generalinio direktoriaus priėmimo klausimą. Šias kalbas sustiprino ir Vyriausybės planai, kuriuose užsibrėžtas siekis, jog iki 2024 metų valstybės įmonės taptų akcinėmis bendrovėmis.

„Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos žiniomis, naujo įmonės generalinio direktoriaus procesą atitolino  užklupusi migrantų krizė, kai dėmesys nuo problemų „Regitroje“ persikėlė – į pasienyje kilusias problemas.

Nežiūrint nelegalių migrantų krizės aštrumo ir svarbos, anot „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, negalima pamiršti ir Lietuvos žmonių, įmonių, kasdien susiduriančių su transporto registravimo peripetijomis.

„Situacija „Regitroje“ vis dar įtempta, po liepą pasikeitusios automobilių registracijos tvarkos, kuriai įmonė nebuvo deramai pasirengusi. Vis dar bandoma išlipti iš duobės, tad įmonei šiuo metu ypač svarbu, kad jai vadovautų nuolatinis, o ne laikinas vadovas“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Kokios garantijos numatytos 2022 m. Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje

2021 m. spalio viduryje planuojama  pasirašyti naują 2022 m. Nacionalinę kolektyvinę sutartį, kurią nuo Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pasirašo visų organizacijų, atstovaujančių biudžetinį sektorių pirmininkai, taip pat ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė.

Handing over of final business contract

Primename, kad Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga yra LTPF narės, tad ir jų nariams galios naujoje Nacionalinėje kolektyvinėje sutartyje nustatytos socialinės garantijos. 

Dėl kokių sąlygų pavyko susitarti profesinėms sąjungoms?

Susitarta, jog 2022 metais 4 eurais – iki 181 – didės bazinis pareiginės algos dydis. Remiantis šiuo dydžiu yra skaičiuojamas pareigūnų, o taip pat politikų, valstybės tarnautojų, biudžetinių įstaigų darbuotojų, teisėjų mėnesinis darbo užmokestis.

Sutartyje taip pat įtvirtintos nuostatos, kurių įgyvendinimas prisidės prie socialinės partnerystės skatinimo Lietuvoje. Sutarta, kad Vyriausybė kartu su kitų metų Lietuvos biudžeto projektu pateiks informaciją apie šios sutarties įgyvendinimui būtinų lėšų poreikį, kadangi sutartyje numatytas valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareiginės algos koeficiento didinimas. Biudžetinių įstaigų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis A, B ir C lygio darbuotojų Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo prieduose numatytas koeficiento didinimas 0,5 punkto. Valstybės tarnautojų 10 grupės pareigybėms Valstybės tarnybos įstatyme nustatytos minimalios koeficientų ribos didinamos taip pat 0,5 koeficiento. Statutinių valstybės tarnautojų Vidaus tarnybos statute nustatytos minimalių koeficientų ribos didinamos taip: III įstaigų grupėje – 0,5 koeficiento, II įstaigų grupėje – 0,2 koeficiento.

Papildomos garantijos nariams:

1. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos dvi papildomos mokamos atostogų dienos saviugdai.

 2. Profesinės sąjungos nariui suteikiamos mokamos mokymosi atostogos arba iki 5 mokamų d. d. sveikatai gerinti.

Profesinės sąjungos nariui, kuris mokosi pagal formaliojo švietimo programas, arba kuris dalyvauja neformaliojo suaugusiųjų švietimo programose, suteikiamos iki 10 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį, arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogos, mokant už jas 50 procentų jo vidutinio darbo užmokesčio. Profesinės sąjungos narys turi pasirinkti iki 10 darbo dienų arba iki 20 darbo dienų mokymosi atostogas.

Profesinės sąjungos narys turi teisę gauti iki 5 darbo dienų sveikatai gerinti, mokant už jas jo vidutinį darbo užmokestį. Šia teise negali pasinaudoti pagal formaliojo ar neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas besimokantis profesinės sąjungos narys, kuris naudojasi Sutarties suteikiama teise į mokamas mokymosi atostogas.

Svarbu: Visos šios atostogos turės būti išnaudotos sutarties galiojimo laikotarpiu. Tik statutiniai pareigūnai (profesinių sąjungų nariai), negalintys jomis pasinaudoti dėl dalyvavimo ekstremalios situacijos likvidavime, turės teisę šias atostogas persikelti į kitus kalendorinius metus (bet ne ilgiau nei pusę metų po ekstremalios situacijos pabaigos).

Kitose kolektyvinėse sutartyse nustatytų garantijų taikymas:

Jei Nacionalinės kolektyvinės sutarties nuostatos skirsis nuo kitų panašių sutarčių – šakos, teritorinės, darbovietės – nuostatų, bus taikoma labiausiai profesinės sąjungos nario padėtį gerinanti sutarties nuostata.

Primename, jog papildomos socialinės garantijos bus taikomos tik profesinių sąjungų, pasirašiusių sutartį, nariams. Ji galios tik tiems, kurie profesinės sąjungos nariais tapo iki sutarties pasirašymo.

Jeigu svarstote tapti profesinės sąjungos nariu, nedelskite, nes sutartis galios tik, iki jos pasirašymo profesinės sąjungos nariais tapusiems, asmenims.

VRM rekomendacijos dėl pareigūnų donorų teisių užtikrinimo

Vidaus reikalų ministerija išaiškino ir pateikė rekomendacijas, kaip turėtų būti elgiamasi užtikrinant teises į donorystei skirto laiko apmokėjimą, kai donoras yra pareigūnas.

Vidaus tarnybos statuto 70 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad pareigūnams, kurie yra donorai, garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos.

Lietuvos Respublikos kraujo donorystės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatyta, kad kraujo donorai turi teisę būti atleisti nuo darbo kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną, o įmonių, įstaigų, organizacijų administracija neturi kliudyti darbuotojui kraujo ar kraujo sudėtinių dalių davimo dieną išvykti į kraujo donorystės įstaigą.

Vidaus reikalų ministerija mano, kad vidaus tarnybos sistemos pareigūnas donoras, dirbantis pagal suminę darbo laiko apskaitą, turi būti atleistas nuo darbo ir mokamas jam nustatytas darbo užmokestis kraujo ar jo sudėtinių dalių davimo dieną, jeigu ji yra darbo diena pagal pareigūnui patvirtintą darbo grafiką, ir už tiek darbo valandų, kiek tą darbo dieną yra nustatyta pagal grafiką. Šis darbo laikas atitinkamai pažymimas darbo laiko apskaitos žiniaraštyje ir už šį darbo laiką pareigūnui mokamas jam nustatytas darbo užmokestis. Vidaus reikalų ministerija atkreipė dėmesį, kad apmokėjimas už darbą naktį (ne mažesniu kaip pusantro pareigūno darbo užmokesčio dydžio tarifu) mokamas tik už faktiškai dirbtą laiką naktį, todėl, apmokant donorui nustatytą darbo užmokestį pagal jam nustatytą grafiką, už nakties laiką, kurį jis faktiškai nedirbo, didesnis darbo užmokestis netaikytinas.

Teisės aktuose nenustatyta, kaip turėtų būti elgiamasi tais atvejais, kai donoras dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir ilgesnėmis kaip 12 valandų trukmės pamainomis, arba kai pamaina prasideda vieną dieną ir tęsiasi kitą darbo dieną.

VRM įvertinusi teisinį reguliavimą, konstatavo, kad donorui garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis tik darbo dienomis, kai donoras duoda kraują ar jo sudėtines dalis. VRM rekomendacijoje siūloma, kad tokiu atveju, kai kraujo ar jo sudėtinių dalių davimo dieną pagal nustatytą donoro darbo grafiką prasidėjusi pamaina tęsiasi ir kitą darbo dieną, svarstytina galimybė koreguoti donoro darbo (pamainos) grafiką taip, kad pamainos laikas, kuris tęsiasi kitą darbo dieną, būtų pakeistas ir perkeltas į kitą dieną. Taip būtų užtikrintas ir pakankamas poilsis donorui, kuriam po donorystės dienos nereikėtų pradėti dirbti naktį, ir būtų sudarytos galimybės sklandžiai organizuoti statutinės įstaigos darbo laiką, neskaidant pamainos laiko dalimis. Analogiškai VRM pasiūlė spręsti ir atvejus, kai donoras vyksta į kraujo donorystės įstaigą 12 val., o jo pamaina prasideda 20 val. ir tęsiasi (persikelia) į kitą darbo dieną. Donorystės dienos darbo laikas turėtų būti apskaitomas ir apmokamas taip, kaip nurodyta pirmiau, o kitos dienos pamainos laikas, suderinus su pareigūnu donoru, perkeliamas į kitą pareigūno darbo dieną (pamainą) ar jos dalį ar kitu būdu koreguojant pareigūno darbo grafiką.

VRM nuomone, siekiant sklandžiai organizuoti nenutrūkstamą statutinių įstaigų funkcijų vykdymą, statutinės įstaigos vidaus teisės aktuose galėtų būti nustatyta, kad pareigūnas donoras iš anksto, pavyzdžiui, prieš kelias dienas informuoja statutinę įstaigą apie tai, kad nustatytą dieną jis planuoja išvykti į kraujo donorystės centrą (išskyrus atvejus, kai poreikis donorystei atsirado staiga, pavyzdžiui, susirgus artimam giminaičiui ar staiga gydymo įstaigai labai prireikė tam tikros grupės kraujo ir nebuvo galimybės apie tai įspėti iš anksto), kad statutinė įstaiga galėtų įvertinti poreikį koreguoti darbo (pamainų) grafikus ir apie grafiko pasikeitimus laiku įspėti tiek pareigūną donorą, tiek kitus pareigūnus, jei tektų koreguoti ir jų darbo grafikus.