Diskusija radijo laidoje „Ar pasiteisins Kalėjimų reforma?“

Praėjusį penktadienį LRT radijo laidoje „LRT Radijo ringas“ buvo diskutuojama „Ar pasiteisins Kalėjimų reforma“.

Laidoje dalyvavusieji pašnekovai – Teisingumo viceministras Elanas Jablonskas, Seimo narys Vytautas Bakas, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos (toliau – LTPF) pirmininkės pavaduotojas Darius Čekavičius ir Kalėjimų departamento (toliau – KD) direktoriaus pavaduotojas Gintautas Šarauskas išsakė savo nuomonę apie reformą, atsakė į žurnalistų pateiktus klausimus.

Komentuodamas tai, ką išgirdo radijo laidos metu, Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos (toliau – LRITĮPS) pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigė, jog žinia, nuskambėjusi iš Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojų lūpų dėl išeitinių pareigūnams reformos metu – džiugina.

„Ačiū gerbiamam Gintautui Šarauskui už šią žinią, nes dabar pareigūnai jausis ramiau. Visgi pareigūnų išėjimas iš tarnybos – didelė problema, todėl ministerija ir departamentas turėtų labai rimtai pamąstyti, ką pasiūlyti pareigūnams, kalbu apie pensinio amžiaus sulaukusius, kad jie liktų tarnyboje. O reikėtų apie tai galvoti, nes naujų žmonių pritraukti, kaip matome iš praktikos nepavyksta tiek, kiek jų reikia“, – sakė K.Pauliukas.

Jog šiuo metu sistemoje trūksta apie 300 pareigūnų, laidos metu patvirtino ir Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas.

Profesinės sąjungos pirmininkas akcentavo, kad darbuotojų trūkumas sistemoje didėja ir didės.
„Akcentuojama, kad gali išeiti vyresnio amžiaus pareigūnai, tačiau nekalbama, jog sistemą palieka ne tik vyresni, bet ir nė dešimtmečio nedirbę. Todėl būtina keisti darbo apmokėjimą, atlyginimas turi didėti. Ateinančio dirbti jauno pareigūno atlyginimas turėtų būti nuo  1000 eurų į rankas , o 10 ir daugiau metų išdirbusiųjų – nuo 1500, neišskiriant aukštesnės ir vidurinės grandies. Jie turėtų gauti bent 300 daugiau nei jaunesnysis specialistas“, – sakė K.Pauliukas.

Kalbėdamas apie darbuotojų stygių Teisingumo viceministras sakė, jog šiuo metu yra apie 500 pensinio amžiaus sulaukusių pareigūnų, tačiau ministerija viliasi, jog tai – sistemai lojalūs žmonės ir tikisi, jog jie reformos metu nenuspręs palikti darbo.

Tačiau E.Jablonskas išsakė nuomonę, jog atsiranda norinčiųjų sabotuoti reformą ir net gi skleidžia dezinformaciją, todėl paaiškino, jog reformos metu tikrai keisis nusistovėjusi tvarka, o pareigūnai „negalės užsiiminėti savo reikalais ar ilsėtis tarnyboje, jie turės dirbti tiesiogiai su nuteistaisiais“.

E.Jablonskas teigė, jog investuojama į perimetro apsaugą, todėl ilgainiui nebeliks pareigūnų bokšteliuose, jie turės tiesiogiai dirbti su nuteistaisiais.

K.Pauliukas išklausęs viceministro pasisakymo dėl ilsėjimosi darbo vietoje sako, jog darbuotojai darbe dirba, o kadangi kone kiekvienoje pamainoje jų trūksta, tad dar ir atlieka kelių pareigūnų funkcijas, todėl toks pasakymas nekorektiškas.

Laidoje dalyvavęs Seimo narys Vytautas Bakas kalbėjo apie tai, jog įstaigų sujungimas, kuriuo taip džiaugiasi Teisingumo ministerija, negali spręsti problemų, o, jo nuomone, reformos turėtų prasidėti nuo aiškių tikslų identifikavimo ir rezultato, kurio siekiama nustatymo.

V.Bako nuomone, didžiausia kalėjimų sistemos bėda, jog ji tebėra atgyvenusi, ne kamerinio tipo, kitos problemos – darbuotojai neturiu aiškių gairių, labai prastos jų darbo sąlygos, menkas atlygis, žemi reikalavimai.

Teisingumo viceministras kėlė problemą, neva, atėję jauni pareigūnai susiduria su vyresniųjų kolegų nenoru įsileisti naujų žmonių bei kėlė lyčių problematiką, kai pareigūnai nenori dirbti su kolegėmis moterimis.

Anot Kęstučio Pauliuko, tarnyboje niekas neskirsto žmonų pagal lytis, tačiau pripažino, remdamasis pastarųjų kelių metų įvykiais, kad moterys labiau pažeidžiamos ir įvykių, kai nuteistieji jas vienaip ar kitaip užpuolė, yra daugiau.

„Todėl natūralu, jog jeigu pamainoje dirbi su moterimis turi būti budrus ir atsakingas už save bei už koleges, nes joms sunkiau apsiginti, kalbu ir apie psichologinį persekiojimą. Kai kuriems nuteistiesiems visiškai vienodai, kad už nederamą elgesį jiems gali pailgėti bausmė, tad tiek priekabiavimų, tiek tam tikro pobūdžio užpuolimų vis dar nemažai“, – sakė K.Pauliukas.

Seimo narys V.Bakas iškėlė korupcijos ir narkotikų paplitimo kalėjimų įstaigose problemas.

„Narkotikai – tai vienas verslų, apie kurį žino ir administracija, ir Teisingumo ministerija, ir Kalėjimų departamentas.(…) Kaip tie narkotikai patenka be administracijos, be kalėjimų departamento, be Kriminalinės žvalgybos žinios? Tai yra neįmanoma“, – savo nuomonę dėstė V.Bakas.

Diskutuojant apie tai ar reikia Lietuvoje naujo kalėjimo, Teisingumo viceministras atsakė, jog jo būtinai reikia. Jo teigimu, pastačius kalėjimą Šiauliuose iki 2026 metų, iki 2030-ųjų numatoma jog Lietuvoje veiks 5 įkalinimo įstaigos, kurios nebus koncentruotos vienoje vietoje.

LTPF pirmininkė pavaduotojas Darius Čekavičius akcentavo didžiulį pareigūnų trūkumą ir teigė, jog taip yra ir dėl atlyginimų, kurie labai maži.

Kalėjimų departamento direktoriaus pavaduotojas pritarė, kad yra atlyginimų problema ir išsakė, kad dabar tokia situacija, jog darbuotojai, dirbantys 10-15 metų, gauna tokį patį atlyginimo koeficientą kaip ir ką tik atėjęs jaunas darbuotojas, o tai nėra gerai, todėl ieškoma rezervų kaip šią problemą spręsti ir teigė, kad reformos metu turėtų būti sprendžiamas ir pareigūnų atlyginimo klausimas. Jis taip pat akcentavo ir tai, kad kalėjimų sistemos pareigūnų atlyginimas yra vienas mažiausių tarp pareigūnų.

Profesinių sąjungų atstovas D.Čekavičius pasakė, kad profesinės sąjungos ne šiaip sau šiaušiasi dėl reformos, tiesiog įžvelgia pavojų, jog sujungus į vieną juridinį asmenį visas įstaigas gali pailgėti sprendimų priėmimo laikas, o jų reikia greitų, dažnai tiesiog skubių.

„Reforma vyksta, kaip ji veiks pamatysime. Žmonių išėjimą profsąjungos prognozavo ir jis vyksta ne tik dėl reformos, bet yra prasidėjęs gerokai anksčiau“, – teigė D.Čekavičius.

Komentuodamas prasidėsiančią reformą, LRITĮPS pirmininkas Kęstutis Pauliukas teigė, jog kol kas jis mato, kad vyksta kažkoks atsikratymas tiek vadovų, tiek senų pareigūnų.

„Darant reformą, reikia sistemą pažinti ne iš popierių, o ją žinoti iš vidaus, ir ją turi vykdyti specialistai, o ne ketveriems metams atėję politikai. Pavyzdys policija, koks anos sistemos reformavimo rezultatas? Ar normalu, kad po vagysčių nukentėjusieji pareigūnų nesulaukia po savaitę, dvi, tris, o galiausiai tyrimas nutraukiamas? Todėl labai neramu ir dėl reformos kalėjimų sistemoje, bijau, kad žmonės nepatikės ir gali priimti sprendimą išeiti. Ir tai nėra joks sabotavimas, mes matome žmones, žinome, kaip jie nerimauja ir kokie lūkesčiai, todėl sakome tai, ką matome. Ir jei taip nutiks tegul po to ministerija nesistebi, kad trūksta žmonių“, – kalbėjo K.Pauliukas.

Radijo laidos įrašas čia: https://www.lrt.lt/mediateka/irasas/2000225079/lrt-radijo-ringas-ar-pasiteisins-kalejimu-reforma

TEISMAS: Tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas pareigas procedūros negali būti sutapatinamos

2022 m. balandžio mėn. įsiteisėjo teismo sprendimas administracinėje byloje prieš Laisvės atėmimo vietų ligoninę (toliau – ir įstaiga) dėl tarnybinės veiklos vertinimo.

Pareigūnė su skundu kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad jos 2020 m. tarnybinė veikla įstaigos sudarytoje Pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisijoje (toliau – Komisija) nepagrįstai buvo įvertinta tik „gerai“, nors pareigūnės tiesioginis viršininkas jos 2020 m. tarnybinę veiklą buvo įvertinęs „labai gerai“. Komisija tokį savo sprendimą motyvavo tuo, jog pareigūnė 2020 m. pabaigoje buvo dalyvavusi ir laimėjusi atranką į naujas pareigas, į kurias buvo perkelta 2020 m. lapkričio mėn., nustatant ir didesnį pareigūnės algos koeficientą. Komisijos nuomonė buvo ta, kad pareigūnės 2020 m. veikla buvo tinkamai įvertinta 2020 m. pabaigoje vykusios atrankos metu ir pareigūnės laimėjimas atrankoje yra atlygis už tarnybą 2020 m.

Tačiau pareigūnė su tokia Komisijos pozicija nesutiko, nes čia akivaizdžiai buvo supainiotos dvi skirtingos procedūros – atrankos į laisvas pataisos pareigūno pareigas procedūra ir tarnybinės veiklos vertinimo procedūra. Pagal teisės aktus, šios procedūros yra skirtingos paskirties, ir jas vykdo skirtingas kompetencijas turinčios komisijos. Atrankos komisija neatlieka pataisos pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo pagal patvirtintus vertinimo kriterijus, ką privalo daryti tarnybinės veiklos vertinimo komisija. Atrankos komisija sprendžia dėl tinkamiausių pretendentų užimti vienas ar kitas pareigas. Tuo metu tarnybinės veiklos vertinimo komisijos pareiga yra patikrinti, ar pareigūno tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada yra pagrįsta, įsitikinti, ar tiesioginis vadovas, vertindamas pavaldaus pareigūno gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir kvalifikaciją, laikėsi teisės aktuose nustatytos tarnybinės veiklos vertinimo tvarkos bei kriterijų. Taigi atrankos komisija negali atlikti jokio metinio tarnybinės veiklos vertinimo, nes atrankoje nėra pateikiamas ir analizuojamas toks dokumentas, kaip tiesioginio vadovo surašyta tarnybinės veiklos vertinimo išvada.

Teismas į pareigūnės argumentus atsižvelgė ir sprendime pažymėjo, kad pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo ir atrankos į laisvas vidaus tarnybos pareigūno pareigas procedūros negali būti sutapatinamos. Šias procedūras reglamentuoja visiškai skirtingi teisės aktai. Teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad Komisija nevertino pareigūnės tinkamumo einamoms pareigoms, jos kvalifikacijos ir pasiektų tarnybinės veiklos rezultatų, vykdant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Tos aplinkybės, kad pareigūnė 2020 m. lapkričio mėn. dalyvavo atrankoje į kitas pareigas, pareigūnės tinkamumas einamoms ir būsimoms pareigoms visapusiškai buvo vertinamos 2020 m. lapkritį vykusios atrankos metu, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymu 2020 m. lapkričio mėn. pareigūnė buvo perkelta tęsti tarnybą kitose pareigose ir jai nustatytas aukštesnis pareiginės algos koeficientas, nei buvo iki atrankos, naujas pareigas pareigūnė ėjo labai neilgai, todėl vertinimas susijęs su 2020 m. veikla, kuri buvo visapusiškai įvertinta 2020 m. lapkričio mėn. vykusios atrankos metu, prieštarauja tarnybinės veiklos vertinimą reglamentuojančioms Vidaus tarnybos statuto nuostatoms ir poįstatyminiams teisės aktams. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad pareigūnės reikalavimas, išdėstytas skunde, panaikinti Komisijos išvadą, kurioje jos 2020 metų tarnybinė veikla įvertinta „gerai“, yra pagrįstas ir tenkintinas, o Laisvės atėmimo vietų ligoninė buvo įpareigota iš naujos atlikti pareigūnės 2020 metų tarnybinės veiklos vertinimą Komisijoje.

Profesinės sąjungos žiniomis, po mėnesio nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pareigūnės 2020 m. tarnybinė veiklą dar kartą buvo vertinta Komisijoje ir šį kartą Komisijos vertinimas buvo – „labai gerai“.

Bendradarbiavimas davė rezultatų – partijų susitarime dėmesys ir VSAT struktūrai

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos š.m. liepos 15 dieną pasirašė svarbų susitarimą Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai iškilo į pirmąją vietą po to, kai Rusijos kariuomenė š.m. vasario 24 d. įsiveržė į nepriklausomą, suverenią šalį – Ukrainą.

Pasirašytame dokumente akcentuojamos Lietuvai ir Baltijos valstybėms kylančios grėsmės bei gairės, kaip atgrasyti agresyvias kaimynes, kolektyvinės gynybos bei nacionalinės gynybos stiprinimo klausimai.

Priminsime, jog š.m. gegužę ir birželį Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininke Loreta Soščekiene susitikinėjo su opozicinių partijų, taip pat ir valdančiosios daugumos – Laisvės partijos – frakcijų Seime nariais, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, keldama klausimą, kad būtina stiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimą, finansavimą, spręsti opias problemas, nes ši struktūra yra neatsiejama Nacionalinės gynybos architektūros dalis ir vaidina svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa visuose susitikimuose akcentavo, jog norėtų, kad partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos nebūtų užmiršta Valstybės sienos apsaugos sistema, o gairės atsispindėtų, jog ši struktūra yra Nacionalinės gynybos sistemos dalis.

 „Džiaugiamės, kad mūsų apsilankymai frakcijose, susitikimuose išsakytos pastabos ir problemos buvo išgirstos, o politinių partijų susitarime įtvirtinta nuostata, jog ne tik kariuomenė, bet ir kitos institucijos turi veikti kartu bei numatytos gairės dėl atitinkamo jų finansavimo“, – sakė Rimantas Liepa.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė taip pat pasidžiaugė, kad federacija kartu su Nacionaline pasienio pareigūnų profesine sąjunga laiku kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, Seimo frakcijas, kurios pateiktą informaciją įvertino ir išsakytas pastabas dėl struktūrų bendradarbiavimo ir veikimo kartu bei finansavimo įtraukė į politinių partijų Nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo susitarimą.

„Tai pavyzdys, kaip teigiamai veikia bendradarbiavimas ir kalbėjimasis net itin jautriomis temomis. Šis susitarimas gali būti puikiu visų politinių partijų bendro darbo pavyzdžiu, ko labai norėtųsi kalbant  ir apie kitas itin jautrias sritis“, – sakė Loreta Soščekienė.

Žygimantas Kalpokas teigė, jog tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsirado politinių partijų susitarimo gairėse dėl finansavimo bei aprūpinimo – didele dalimi yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos, dalies Seimo frakcijų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko bendradarbiavimo rezultatas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž.Kalpoko, profesinė sąjunga sieks, kad susitarime įtvirtintų nuostatų būtų laikomasi, jos būtų įgyvendinamos.

Žemiau pateikiame aktualius Valstybės sienos apsaugos sistemai punktus, numatytus Politinių partijų susitarime Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo.

5. Turi būti stiprinama ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir kitos institucijos, sudarančios Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinant jų sąveiką su Lietuvos kariuomene, aprūpinant NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija ir ekipuote.

30. Sieksime didinti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą stiprinant valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) apsaugą, įdiegiant fizinį barjerą, stebėjimo sistemas ir kitas kontrmobilumo priemones. Ženkliai sustiprinti Suvalkų koridoriaus saugumą, įsigyjant ir įrengiant moderniausias technines bei fizines-inžinerines-fortifikacines kontrmobilumo priemones, derinti su NATO ir Lenkija Suvalkų koridoriaus saugumo stiprinimo planus.

32. Sieksime ilgalaikio ir nuoseklaus kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų ir svarbių nacionaliniam saugumui sričių finansavimo didinimo pagal krašto saugumo ir gynybos poreikius, atsižvelgiant į viešųjų finansų tvarumo reikalavimus.

Ginčą teisme laimėjęs pareigūnas grąžintas į tarnybą

 Laisvės atėmimo vietų ligoninės Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis  specialistas L.T., teisme laimėjo ginčą prieš darbdavį. Teismas nusprendė, kad pareigūnas neteisėtai buvo nušalintas nuo tarnybos, todėl įstaiga turės sumokėti ne tik specialisto patirtas teismo išlaidas, bet ir nušalinimo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokestį.

Praėjusių metų gruodžio 28 d. minėtas pareigūnas, iki baudžiamojo proceso pabaigos dėl pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Baudžiamojo kodekso 228 straipsnio 1 dalyje (piktnaudžiavimas), įstaigos vadovo įsakymu buvo nušalintas nuo pareigų.

Pareigūnas nesutiko su įstaigos sprendimu, manydamas, jog priimant įsakymą nebuvo įvertintos individualios aplinkybės, susijusios su jam pareikštu įtarimu dėl nusikalstamos veikos padarymo ir būtinumu taikyti nušalinimą nuo pareigų. Abejones įsakymo teisėtumu paskatino ir tai, jog ikiteisminį tyrimą kontroliuojantis prokuroras, nematė pagrindo pareigūnui taikyti (ir netaikė) procesinę prievartos priemonę – laikinąjį nušalinimą nuo pareigų.

Pareigūno skundas dėl Laisvės atėmimo vietų ligoninės įsakymo dėl jo nušalinimo atsidūrė teisme. Ir nors atsakovas – Laisvės atėmimo vietų ligoninės atstovas siekė įrodyti įsakymo teisėtumą, remdamasis Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teigiančiu, jog pareigūnas privalo būti nušalintas, jeigu įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu, teismas nusprendė kitaip.

Anot teismo,  Statuto 45 straipsnio 1 dalies 3 punkte nenumatyta galimybė vidaus tarnybos sistemos pareigūną į pareigas priimančiam asmeniui, turinčiam teisę skirti nušalinimą nuo pareigų, vertinti, ar su ikiteisminiu tyrimu susijusios aplinkybės kelia tokių abejonių dėl asmens patikimumo ir lojalumo valstybės tarnybai, ar tai būtina ir neišvengiama priemonė apsaugoti ikiteisminio tyrimo ir valstybės tarnybos interesus.

Teismas, vadovaudamasis teisingumo ir proporcingumo principais Konstitucinio teismo išvadomis ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika konstatavo, jog pareigūno nušalinimo  nuo pareigų atveju, nevertinant jo neteisėtos veiklos aplinkybių, t.y. ar nenušalinus jo nuo pareigų bus diskredituojama statutinė valstybės tarnyba arba kils kitokių nepataisomų padarinių, susijusių su nusikalstamos veikos tyrimu, individualiai neįvertinant nušalinimo nuo pareigų būtinumo ir proporcingumo, nušalinimas nuo pareigų negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta priemonė.

Teismas L.T. skundą tenkino, Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus įsakymą dėl nušalinimo panaikino kaip nepagrįstą ir neteisėtą, įpareigojo darbdavį išmokėti pareigūnui nušalinimo laikotarpiu neišmokėtą darbo užmokestį ir delspinigių, taip pat iš atsakovo priteisė teismo išlaidų atlyginimą.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, profesinė sąjunga džiaugiasi teismo sprendimu ir mano, kad didžiausia yda, jog teisės aktais vadovaujamasi „sausai“, nevertinant aplinkybių, nesigilinant, o kas bus jei teismas nuspręs, kad pareigūnas teisus, kokių finansinių nuostolių patirs įstaiga.

„Teismo akcentas, kad  reikia visada vadovautis teisingumo ir proporcingumo principais, buvo labai taiklus. Įstaigos vadovybė, mano žiniomis, taip pat laikėsi pozicijos, kad minėtu atveju nušalinti pareigūno nereikia, tačiau tokį sprendimą priėmė galimai paklusdama Kalėjimų departamento spaudimui. Ir, kaip matome dabar, patirs finansinių nuostolių. Kas juos kompensuos įstaigai?“ – sakė K.Pauliukas.

Rimantas Liepa: „Ministerijos ketinimai geri“

Liepos 1 d. vykusiame vidaus reikalų ministrės susitikime su statutinių įstaigų vadovais, profesinių sąjungų pirmininkais dalyvavo ir Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa.

„Tokio formato susitikimas – gražus vidaus reikalų ministrės žestas. Atsiras terpė pasakyti tai, kas lieka kažkur tarp eilučių, kai problemas vardiname kiekvienas – tiek įstaigų vadovai, tiek profsąjungų atstovai – po vieną“, – sakė R.Liepa.

Kadangi tokio pobūdžio susitikimas vyko pirmą kartą, konkrečių sprendimų nepriimta.

Anot R.Liepos, buvo aptartos tam tikros gairės į ateitį ir susitarta panašius susitikimus organizuoti reguliariai, jų metu išklausyti ir vadovus, ir profsąjungas tiek dėl pareigūnų gerbūvio, tiek dėl skatinimo būdų, tiek dėl atlyginimo didinimo galimybės, motyvavimo, ketinama juos rengti ir pagal problemos specifiką, atskirai pagal šakas, o vėliau aptarti bendroje grupėje, apibendrinti bei ieškoti sprendimų.   

Vidaus reikalų ministrė apgailestavo, kad tokio formato susitikimo nesurengė anksčiau, nes būtina  vieniems kitus išklausyti bei pažadėjo, jog išgirs profesines sąjungas, įstaigų vadovus ir tikrai spręs klausimus, susijusius su pareigūnų motyvacija.

Paklausus, kokios mintys aplankė po susitikimo su ministre, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas atsakė, jog tiek susitikimas, tiek pažadai nuteikia optimistiškai.

„Ir nesvarbu, kad tai kol kas ne sprendimai, o tik pažadai. Turime tikėti ministre, nes jeigu j au negalėtume pasitikėti mūsų valstybės aukštų vadovų žodžiais, tai kuo tuomet dar būtų galima tikėti?“ –  sakė R.Liepa.

Vidaus reikalų ministerijos informaciją apie susitikimą galite perskaityti čia.                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                                     

Darbuotojai už gerus rezultatus norėtų gauti paskatinimą

Šiandien, liepos 1 d. profesinė sąjunga raštu  kreipėsi  į Valstybės įmonės „Regitra“ generalinį direktorių Vaidą Dominauską dėl darbuotojų įvertinimo už praėjusiais metais pasiektus rezultatus. Primename, kad Valstybės įmonės „Regitra“ valdybos posėdyje  š.m. kovo mėn. 1 d. buvo  patvirtinta darbo apmokėjimo sistemos ir vienkartinių išmokų skyrimo  tvarkos aprašo nauja redakcija (pakeičiant priedus). Joje numatyta, jog papildomas darbo užmokestis (toliau – PDUv) priklausomai nuo padalinio ir įmonės strateginių  veiklos rezultatų gali būti skiriamas visiems darbuotojams, išskyrus generalinį direktorių ir jo pavaduotoją. Taip pat nustatyta, jog PDUv gali būti skiriamas pasiekus Įmonės strategijoje numatytą finansinį tikslą – grynąjį pelningumą.

Anot „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko Evaldo Plokščio, įmonės rezultatai praėjusiais ir šiais metais gerėjo.

„Įmonė sėkmingai įgyvendino transporto priemonių registracijos pokyčius, suvaldė dėl to kilusias krizes ir sprendė problemas bei sugebėjo klientams užtikrinti kokybiškas paslaugas.  Ir tai ne tik įmonės vadovų, bet didele dalimi darbuotojų, tiesiogiai bendraujančių su klientais, nuopelnas. Gerais finansiniais įmonės rezultatais džiaugiamės ir tikimės, jog darbuotojai už įdėtas pastangas sulauks paskatinimo, juolab, kad įmonės pelningumas augo“, – sakė profsąjungos pirmininkas E.Plokštys.

Profesinė sąjunga pasidžiaugė, kad jau kurį laiką tarp įmonės vadovybės ir darbuotojų atstovų  vyksta dialogas, ieškoma sprendimų ir susitarimų, todėl tikimasi, jog ir šis prašymas bus išgirstas.

Sveikiname Probacijos tarnybą su nepriklausomybe

Šiandien, 2022 m. liepos 1 d., Probacijos tarnyba verčia naują veiklos istorijos lapą. Keičiasi tarnybos pavaldumas – tarnyba bus tiesiogiai pavaldi Teisingumo ministerijai.  

Probacijos tarnybos vadovas Romas Ostanavičius. Nuotr.autorius Gintaras Jonaitis.

Teisingumo ministerijoje šiandien 10 val. vyks  Lietuvos probacijos tarnybos direktoriaus priesaikos ceremonija, kurioje dalyvaus Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Pokyčius inicijavusi Teisingumo ministerija siekė, jog tarnybai tokiu būdu būtų suteikta daugiau autonomiškumo. Nuo šiol ji pati spręs dėl resursų panaudojimo, specialistų įdarbinimo ir kt. klausimus.

 „Probacijos sistema turi imtis lyderystės ir siekti proveržio, išvien dirbti su socialiniais partneriais, kurie veikia vietos bendruomenėse bei savivaldoje, taip pat svarbu spręsti pareigūnų darbo krūvio klausimą, siekti finansinių resursų efektyvesnio panaudojimo, operatyvumo ir priartėjimo prie tarptautinių standartų“, –  pokyčio būtinybę grindė Teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Probacijos tarnyba bus įgalinta savarankiškai priimti sprendimus dėl naujų nuteistųjų resocializacijos ir kontrolės priemonių. Bus atvertos galimybės tarptautiniam bendradarbiavimui, projektinėms veikloms, šių priemonių buvo pasigendama, tarnybai priklausius Kalėjimų departamentui.

„Sveikiname visą Probacijos tarnybos bendruomenę, šios tarnybos vadovą Romą Ostanavičių tapus solidžia autonomiškai institucija. Džiaugiamės šiuo pokyčiu ir linkime, jog tarnybai keliamus ambicingus tikslus pavyktų įgyvendinti, o suteiktą teisę priimti sprendimus ir veikti – išnaudotumėte veiksmingai. Tikime, jog teigiamus pokyčius pajus kiekvienas Probacijos tarnybos darbuotojas“, – sakė Vitalijus Jagminas, Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas.

Papildyta 11:10 val.

Probacijos tarnybą pasveikino Teisingumo ministrė Evelina Dobravolska. Teisingumo ministrė Probacijos tarnybos vadovui suteikė generolo laipsnį.

Kalėjimų departamento direktorius Virginijus Kulikauskas.

Lietuvos policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.

Probacijos tarnybą pasveikino ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Kęstutis Pauliukas ir Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Pasitvirtino nuogąstavimai – politikai apie pasieniečių problemas nežino

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa, pavaduotojas Žygimantas Kalpokas, nesulaukę kvietimo tiesiogiai susitikti su Vyriausybės vadove ir pasidalinti problemomis apie pasieniečių ginkluotę bei ekipuotę, kitas problemas, susijusias su Nacionaliniu saugumu, nusprendė audiencijos nebelaukti ir  apie tai pasikalbėti su sprendimų priėmėjais – Seimo nariais.

Iš susitikimo su Seimo Darbo partijos frakcijos nariais.

Profesinių sąjungų atstovai buvo susitikę su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu, Lietuvos socialdemokratų partijos, Darbo partijos, Lietuvos regionų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Laisvės frakcijomis.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai ir Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė frakcijų nariams pristatė daugybę metų nesprendžiamas, kritiškai svarbias nacionalinei gynybai problemas ir paprašė nelikti  nuošalyje, aktyviai prisidėti, jog šie klausimai neatidėliojant būtų sprendžiami.

Susitikimo su Seimo Lietuvos regionų frakcijos nariais.

 „Pasitvirtino mūsų nuogąstavimas, politikai apie itin svarbias problemas, tiesiogiai susijusias su nacionaliniu saugumu, tiesiog nežino. Tokia situacija šių dienų kontekste atrodo, švelniai tariant, keistai“, – teigė Rimantas Liepa.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa pristato siūlymus.

Dar prieš dvejus metus Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija kėlė sienų stebėjimo sistemos diegimo būtinybės, pasieniečių tinkamo aprūpinimo modernia ginkluote bei ekipuote, atitinkančia NATO standartus klausimus ir tai, jog tik trečdalis valstybės sienos su Baltarusija padengta vaizdo stebėjimo sistemomis. Tačiau tuomet apie tai, kokia gali būti svarbi nacionaliniam saugumui vaizdo stebėjimo sistema ir barjeras Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, iš politikų  mažai kas tesuprato ir šių problemų nekėlė.

Problemas Seimo nariams pristato Žygimantas Kalpokas, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas.

„Deja, bet sienos stebėjimo sistemos diegimas kartu su fiziniu barjeru prie sienos su Baltarusija buvo pradėtas ir įgavo pagreitį tik po masinio migrantų antplūdžio. Ar Lietuvoje problemos sprendžiamos tik tada, kai jos užgriūna?“ – stebėjosi Ž.Kalpokas.

Iš susitikimo su Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariais.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo žodžiams pritarė ir LTPF pirmininkė L.Soščekienė.

„Šių problemų sprendimo atidėliojimas, politikų delsimas jas spręsti – sunkiai suvokiamas ir pavojingas“, – sakė ji.

Pasak R.Liepos, politikams davėme peno apmąstymams.

„Jeigu visi frakcijų, kuriose lankėmės, narių duoti pažadai spręsti problemas ne tušti – jų sprendimas turėtų pajudėti, juolab, kad pagal politikų, su, kuriais susitikome skaičių – beveik Seimo daugumos pritarimą sprendimams turime“, – juokavo Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

Susitikimo su Seimo Laisvės frakcijos nariais momentas. Klausimą pasieniečių atstovams pateikia Seimo narys Kasparas Adomaitis.

Profesinių sąjungų atstovai teigė, kad jei dar yra frakcijų, kurioms nacionalinio saugumo klausimai svarbūs – mielai susitiks ir su jomis. Tokių frakcijų telikusios trys – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, Liberalų sąjūdžio frakcija.

Su pasieniečiais laiko susitikti rado ir vienintelė iš valdančiųjų – Laisvės – frakcija.

„Norisi tikėti, kad mūsų skleidžiama informacija Seimo nariams nebus šauksmas tyruose ir pasieks tinkamus adresatus, kurie padės pakeisti susiklosčiusią situaciją ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai bus skirtas deramas dėmesys ir pagarba pilnavertiškai ją įtraukiant į nacionalinio saugumo ir gynybos architektūrą. Šiuo metu yra pats tinkamiausias laikas užduoti klausimą ar nacionalinis saugumas ir gynyba yra tik Krašto apsaugos ministerija?“, – sakė Ž.Kalpokas.

Žemiau pateikiame kelias nuorodas (tiems, kurie netiki ir nori pasitikslinti) į tai, ką mūsų profesinė sąjunga kalbėjo prieš metus ar dvejus šiomis temomis bei VSAT vado komentarą.

VSAT vado Rustamo Liubajevo komentaras šia tema.

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/vadas-nato-standartus-atitinkancioms-gynybos-priemonems-isigyti-vsat-reikes-20-mln-euru-56-1666400

Dėl sienų stebėjimo pasienyje su Baltarusija klausimą kėlėme dar 2020 metų birželį, ragindami aukščiausius politikus peržiūrėti Nacionalinę Integruoto sienų valdymo 2020-2024 m. strategiją.

https://www.profsajungos.eu/2020/06/page/2/

http://www.vpp.lt/naujienos/1108-pasienieciai-suvienijo-valdzios-institucijas-valstybes-siena-bus-modernizuojama

Ir 2021 metais…

https://www.15min.lt/naujiena/aktualu/lietuva/pasienieciu-nerimas-is-baltarusijos-skraidinami-dronai-ir-vaizdo-kameru-trukumas-56-1516458

https://www.delfi.lt/news/daily/lithuania/lietuvos-pareigunu-profsajungos-itampa-baltarusijos-pasienyje-primine-neuzbaigtus-darbus.d?id=87395315

Vitalijus Jagminas: „Ištartas nario „ačiū“ – patvirtinimas, kad einame teisingu keliu“

Birželio 9 d. Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga (VAITĮPS) šventiniame renginyje minėjo veiklos 20-metį. Gražus jubiliejus sukako š.m. birželio 3 d., jei skaičiuoti nuo profesinės sąjungos įregistravimo, o tikroji profsąjungos gimimo data 2002 m. gegužės 24 d., kai Kalnų parke ant suolelio susibūrę bendraminčiai nusprendė susiburti ir kartu kovoti bei ginti darbuotojo teises.

Šventės šurmuliui nurimus, dalijamės šventės akimirkomis ir keliomis mintimis, kurios mums pasirodė svarbios.

VAITĮPS 20 jubiliejaus minėjime vykusioje diskusijoje dalyviai išsakė savo požiūrį ir vizijas apie profsąjunginę veiklą ir socialinį dialogą.

Anot Loretos Soščekienės, tai, kad profesinės sąjungos pasirašiusios šakos sutartį, rodo kaip yra pažengusios darbuotojus ginančios organizacijos.

„Visgi svarbiausias prioritetas visoms profesinėms sąjungoms turi išlikti žmogus, o geriausias būdas pasitikrinti, atsakyti į klausimą: ar gali apginti žmogų. Noriu palinkėti lyderiams, kad nariai jaustų, jog dirbama dėl jų, ne sau, o iniciatyvos ateitų iš apačios“, – sakė Loreta Soščekienė, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadas Antoni Mikulski, diskusijos dalyviams uždavė retorinį klausimą, paprašė visų atsakyti sau – jei nebūtų profsąjungų ar vidaus reikalų sistema būtų pasiekusi tokį lygį, kuriame yra dabar?

Anot A.Mikulski, darbdavys ir profsąjunga turi turėti vieną tikslą – saugus, patenkintas žmogus.

Policijos kapelionas kunigas Algirdas Toliatas išreiškė mintį, jog organizacijoms svarbūs entuziastai, kurie susiburia, ieško sprendimo, o prireikus kartu gali apginti ne tik vieni kitus, bet ir savo lyderius.

Lietuvos policijos profesinės sąjungos pirmininkė Roma Katinienė akcentavo, jog profesinės sąjungos veikloje pasitaiko ir „amerikietiškų kalnelių“, bet ne pakilimai, o būtent nusileidimai kaip tik ir sustiprina organizaciją, suteikia galimybę atrasti dar daugiau, keistis ir vėl kilti.

VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas šventės metu vykusioje diskusijoje sakė, kad mano, jog profesinė sąjunga tam tikra savanorystė, šiai veiklai reikia atsidavimo, tikėjimo ir geranoriškumo.

„Siekiant tikslų, pasitaiko atvejų, kad tenka paieškoti kelių ir sprendimų, tačiau aš tikiu, kad visada galima susitarti. Turiu galvoje, jog susitarti nepaminant bendro intereso, tikslų, kurie organizacijai svarbiausi. Prisipažinsiu, kad geriausia paskata veikti ir nesustoti, kai ima svirti rankos – išgirsti nario „ačiū“, kai jam padedi. Tai ir yra ta jėga, kuri skatina nesustoti, eiti, veikti, tai vidinis variklis, patvirtinantis ,kad eini teisinga kryptimi ir išties gali padėti žmonėms“, – kalbėjo VAITĮPS pirmininkas Vitalijus Jagminas.

Neteisingi alkotesterio rodmenys vos nesugriovė pareigūno karjeros

Pravieniškių pataisos namuose dėl netikslių alkotesterio rodmenų, 2 sektoriaus Saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas buvo neribotam laikui nušalintas nuo tarnybos, tačiau po nepilno mėnesio, šios įstaigos vadovybei teko pareigūną grąžinti į tarnybą bei sumokėti darbo užmokestį už laikotarpį, kai jis buvo nušalintas. Tačiau profesinės sąjungos nuomone, to negana, vadovybei dar derėtų pareigūno atsiprašyti, o ateityje – labiau pasitikėti darbuotojais.

Pasak  Lietuvos  Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko,  nors įstaigos vadovybė  grąžino pareigūną į darbą, atsiprašymo jis nesulaukė.

Asociatyvi nuotrauka.

„Mano nuomone, įstaigos vadovybė turėtų pareigūno atsiprašyti. Tai nebuvo atvejis, kai pareigūnui girtumas tikrintas akivaizdžiai matant, kad jis neblaivus.  Labai apmaudu, jog neįsiklausoma į tai , ką sako pareigūnai ir nepagrįstai dažnai jais netikima. Laimė, kad šiuo atveju, užtikrintas, jog tikrai alkoholio nevartojo nei tądien, nei išvakarėse, pareigūnas pareikalavo kraujo tyrimo laboratorijoje. Jei nebūtų išdrįsęs paprašyti jį atlikti, šiandien jis jau būtų gatvėje su negarbingu įrašu darbo istorijoje ir suteršta reputacija“, – sakė K.Pauliukas.

Profesinės sąjungos pirmininko nuomone, situaciją lėmė netikslius duomenis rodantis alkotesteris. Jo rodmenys kartojant tyrimą tik didėjo.

„Išgėrusiam žmogui, kuriam nustatyta per  promilę girtumo, po nepilnų dviejų valandų, pareigūnų atlydėtam į kraujo tyrimo laboratoriją, alkoholis nebūtų išgaravęs. Šiuo atveju pareigūno kraujyje alkoholio visiškai nerasta, t.y. 0 promilių“, – sakė profesinės sąjungos pirmininkas.

Anot K.Pauliuko, įstaigos vadovybė turi užtikrinti tvarką ir gali rengti pareigūnų patikrinimus, taip pat ir blaivumo, tačiau tai turėtų daryti naudodami tiksliai ir gerai veikiančius alkotesterius, nes minėta istorija parodė kaip paprasta sugriauti žmogaus gyvenimą.