Atlyginimas ir darbo ginčų sprendimai – karščiausios susitikimo su vadovybe temos

 „Regitra“ darbuotojų profesinė sąjunga š.m. spalio 17 d. buvo susitikusi su įmonės vadovybe. Tokie susitikimai, kaip buvo susitarta, vyksta kas ketvirtį.

Pasak E.Plokščio, kadangi įvairių klausimų būta daug, susitikimas truko ilgiau nei tikėtasi.

Pagrindinis profesinės sąjungos siekis – didesni atlyginimai, buvo primintas ir šiame susitikime.

„Infliacija ir beprotiškai augančios išlaidos verčia dar aktyviau kalbėtis su vadovybe dėl darbuotojų atlyginimo. Todėl ir šį kartą, diskutuodami šiuo klausimu užtrukome ilgėliau nei aptariant kitus. Suprantame ekonomikos dėsnius, pelno siekiančios įmonės strategiją, visgi manome, kad komanda – vienas svarbiausių įmonės variklių, norint  ją išlaikyti, o prireikus pritraukti naujų kompetentingų darbuotojų, būtina kelti  atlyginimo dydį“, – sakė „Regitra“ darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Evaldas Plokštys.

Kitas „karštesnis“ klausimas – darbuotojų darbo ginčų sprendimas.

„Šiuo klausimu esame tvirti, neradus ginčo sprendimo galimybės įmonės viduje – ginčų komisijoje ar pan., visada ginsime darbuotojo interesus, taip pat ir teisminiu keliu. Susikalbėti ir išspręsti ginčą viduje yra pigiau ir naudingiau abiem pusėms, todėl ateityje tikimės būti išgirsti, kai kalbame apie „įsiplieskiančius“ atvejus filialuose“, – sakė E.Plokštys.

Pareigūnams laikant normatyvus svarbiausia – tinkamos sąlygos, po to – reikalavimai

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa š.m. spalio 17 d. dalyvavo Valstybės sienos apsaugos tarnybos surengtame pasitarime  dėl fizinio pasirengimo reikalavimų vertinimo tobulinimo, sveikos gyvensenos tarp pareigūnų skatinimo.

Jame buvo išklausyti nuogąstavimai ir siūlymai, aptarta, ką tarnyboje reikėtų padaryti, kad būtų išvengta nelaimių, susijusių su nepakankamu pareigūnų judėjimu, silpna jų sveikata ir kaip tobulinti fizinio pasirengimo reikalavimų patikrinimo sistemą.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko,  surengdama pasitarimą VSAT taip reagavo į dviejų policininkų mirtį, kiek vėliau, pavedimą aptarti šį klausimą, nurodė ir Vidaus reikalų ministerija. 

Valstybės sienos apsaugos tarnyba pasiūlymus suskirstė į dvi grupes, kurių vienoje – problemos, kurias gali išspręsti pati tarnyba savo vidiniais dokumentais, nurodymais ir pan., kitoje – siūlymai, kuriuos įgyvendinant reikalingi teisinės bazės pataisymai ir pan.

Pasak R.Liepos, vienas Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos siūlymų, kuriam pritarė ir VSAT atstovai, ir kolegos iš kitų profsąjungų, jog organizuojant pareigūnų fizinių normatyvų laikymą būtų įvestas temperatūros cenzas. Pasiūlyta, jog galima būtų nustatyti, kad pareigūnai laikyti normatyvus gali, kai temperatūra lauke yra ne žemesnė nei + 5 ir ne aukštesnė nei +20 laipsnių.

Profesinė sąjunga taip pat išsakė savo nuomonę ir susirūpinimą, jog kai kurie fiziniai pratimai, įtraukti į normatyvų laikymą, pareigūnui neturi praktinės vertės. Profesinė sąjunga iškėlė problemą, jog normatyvuose įskaitomieji pratimai suskirstyti pagal lytį, o tai – diskriminacija.

„Mes manome, kad jeigu pareigūnai dirba vienodą darbą, gauna vienodą atlygį, tuomet turi teisę pasirinkti pratimų rūšį, neskirstant jų į moteriškus ir vyriškus. Mūsų nuomone, fizinis patikrinimas turi būti  adaptuotas visoms lytims  neskirstant, juolab, kad Europos Sąjungos praktika rodo, jog gali atsirasti ir kitų lytį apibrėžiančių formų“, – sakė R.Liepa.

Diskutuojant apie pokyčius, kurie svarbūs pareigūnams, buvo atkreiptas dėmesys ir į bėgimo trasų parinkimą. Profesinės sąjungos nuomone, danga visoje trasoje turėtų būtų vienoda, be įkalnių ir nuokalnių.

Priminta, jog būtina skirti 20 minučių pertrauką tarp pratimų (ji šiuo metu yra reglamentuota),  jog pareigūnai spėtų pailsėti.

Anot R.Liepos, susitikime buvo siūlyta, jog dalį normatyvuose numatytų pratimų (tokių kaip savigyna ir šaudymas) pareigūnai galėtų išlaikyti šių užsiėmimų metu, taip sumažinant įtampą normatyvų laikymo dieną, palengvinant instruktorių darbą, taupant laiką bei pareigūnų sveikatą.

Susitikime skirtas dėmesys ir pareigūnų psichologiniam  konsultavimui bei esamoms spragoms šioje srityje.

„Psichologinis konsultavimas pareigūnams  yra svarbi sritis, nes dėl didelio krūvio, įtampos, pareigūnai jaučia papildomą baimę prieš kompleksinius patikrinimus, tai – kenkia sveikatai“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas.

Kalėjimų departamentas suskubo ieškoti vadovų, kurių pareigų nuo Naujųjų metų neliks

Kalėjimų departamentas likus vos kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki momento, kai bus atsisakoma įstaigų vadovų, o visos bausmių vykdymo sistemos įstaigos taps pavaldžios Kalėjimų departamentui, staiga suskubo ieškoti naujų direktorių į Pravieniškių ir Alytaus pataisos namų vadovų postus, paskelbdami š.m.  spalio 18 dieną apie atrankas.

Pamačiusios tokius skelbimus profesinės sąjungos nustebo, kodėl staiga jų prireikė, kai žinoma, jog nuo 2023 metų sausio 1 d., dėl vykdomos bausmių vykdymo sistemos reformos, numatyta, jog tokios pozicijos, kaip pataisos namų direktorius, įstaigose nebeliks, o visos jos bus tiesiogiai pavaldžios Kalėjimų departamentui.

Pasak Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko Kęstučio Pauliuko, Pravieniškių pataisos namai be nuolatinio direktoriaus dirba nuo 2021 m . liepos , Alytaus pataisos namai – nuo š.m. gegužės vidurio.

Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininkas Vitalijus Jagminas teigia, jog toks sprendimas stebina.

„Kiek gi kainuos tų naujų viršininkų išlaikymas ir ar tokie sprendimai yra pagrįsti ir teisingi? Nes akivaizdu, kad jeigu reformos įgyvendinimo planuose numatyta atsisakyti vadovų, logiška, kad vos priėmus naujus, netrukus juos reikės atleisti arba siūlyti užimti žemesnes pareigas. Jeigu teks atsisveikinti su naujais vadovais, jiems teks išmokėti išeitines išmokas. Man tai panašu į kažkokį nelabai gražų žaidimą“, – sakė V.Jagminas.

Pasak Vilniaus apskrities ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos pirmininko, galime tik spėlioti dėl atrankų į direktorių pozicijas, tačiau tai skatina mąstyti apie kažkokius neskaidrius ir negražius dalykus, galbūt Kalėjimų departamentui skubiai prireikė įdarbinti galimai „lojalius“ ar kitaip dar vadinamus „savus žmones“, tačiau tai jau mūsų interpretacijos.

Profesinės sąjungos nustebusios ir norėtų sužinoti ar Teisingumo ministerija, kuri atsakinga už bausmių vykdymo sistemos  pertvarką,  žino apie tai ir kokia jos nuomonė,  ar tokie Kalėjimų departamento sprendimai racionalūs? O gal Teisingumo ministerija ketina stabdyti šiuos procesus?

Abi profesinės sąjungos ketina raštu kreiptis į Teisingumo ministeriją, kad ši paaiškintų, kodėl likus kiek daugiau nei dviem mėnesiams iki įsigaliosiančių pokyčių staiga prireikė naujų vadovų ir kiek lėšų toks sprendimas pareikalaus?

Ačiū šventės rėmėjams ir organizatoriams

Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga neseniai atšventė 20 –ies metų veiklos jubiliejų. Dėkojame visiems, kurie prisidėjo prie šios šventės organizavimo.

Nuoširdus ačiū „Handmade Candles“ šeimos verslui iš Šiaulių, už dosnumą paremiant šventę dovanomis už mažesnę kainą;  įmonei „Ugnies Šokis“, surengusiai fantastišką pasirodymą mūsų renginio vakare;  Raudondvario oranžerijos restoranui, už labai gardų maistą bei aukščiausio lygio aptarnavimą; renginių įmonei „OWEXX“ už profesionalumą, o ypač Živilei už pagalbą viso renginio metu ir už tai, kad šventės šeimininkams nekilo jokių rūpesčių.

Visiems Jums labai AČIŪ!

Kęstutis Pauliukas

LRITĮPS pirmininkas

Darbdavys teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė

Teismas: „Jeigu pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, tai nereiškia, jog tokio pareigūno tarnybinė veikla negali būti įvertinta labai gerai“.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą nepritarti pareigūnės 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“ ir jos praėjusių metų tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ teismas panaikino.

2022 m. rugpjūčio mėn. įsiteisėjo teismo sprendimas administracinėje byloje prieš Šiaulių tardymo izoliatorių (toliau – ir įstaiga) dėl tarnybinės veiklos vertinimo.

Pareigūnė su skundu kreipėsi į teismą, argumentuodama, kad jos 2021 m. tarnybinę veiklą įstaigos vadovas nepagrįstai vertino „gerai“, nors Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pataisos pareigūnų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – Vertinimo komisija) ją buvo įvertinusi „labai gerai“.

Vadovaujantis teisiniu reguliavimu, pareigūną į pareigas priimantis asmuo priima galutinį sprendimą dėl pareigūno tarnybinės veiklos vertinimo. Jis gali pritarti vertinimo komisijos sprendimui ir siūlymui, bet gali motyvuotai jiems nepritarti.

Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorius nepritarė pareigūnės vertinimui „labai gerai“, remdamasis jos tiesioginio vadovo neva motyvuotu vertinimu bei ta aplinkybe, jog pareigūnė 2021 m. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą. Tačiau tokie įstaigos vadovo motyvai pasirodė ir nepagrįsti, ir neteisėti.

Tiesioginio vadovo vertinimas, kuriuo savo sprendimą grindė įstaigos vadovas, buvo neaiškus ir visiškai neatitiko teisės aktų reikalavimų. Pareigūnės anketa parodė, jog jos tarnybinės veiklos įsivertinimas nesutapo su tiesioginio vadovo vertinimu pagal atskirus kriterijus. Tačiau, nors teisės normose yra imperatyviai reikalaujama tiesioginiam vadovui raštu pagrįsti, kodėl jis kitaip vertina pareigūno tarnybinę veiklą, nei šis pats save, konkrečioje situacijoje jokių pagrindimų ir argumentų nebuvo dėstoma. Todėl nebuvo aišku, nei kodėl tiesioginis vadovas prasčiau vertino pareigūnės tarnybinę veiklą, nei ji pati, nei kodėl įstaigos vadovas tokiame tiesioginio vadovo vertinime matė pakankamą argumentaciją prastesniam pareigūnės vertinimui. Teismas sprendime pažymėjo, jog „tiesioginis vadovas raštu visiškai nemotyvavo savo išvados dėl pareiškėjos 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimo“, o tuo buvo nesilaikoma privalomų teisės aktų reikalavimų.

Dėl įstaigos vadovo motyvo nevertinti pareigūnės 2021 metų tarnybinės veiklos „labai gerai“, nes pareigūnė 2021 m. turėjo galiojančią tarnybinę nuobaudą, teismas labai aiškiai pakartojo poziciją, kuri šiaip yra aiški tiek iš teisino reguliavimo, tiek iš teismų praktikos: „jeigu pareigūnas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą, tai nereiškia, jog tokio pareigūno tarnybinė veikla negali būti įvertinta labai gerai“. Juolab pabrėžtina yra tai, kad, iš tiesų, pareigūnei tarnybinė nuobauda buvo paskirta 2021 m. vasarį, tačiau už tarnybinį nusižengimą, kuris buvo padarytas dar 2020 m. gruodį. Kai 2021 m. pavasarį buvo atliekamas pareigūnės 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimas, jau buvo atsižvelgta į tai, jog vertinamo laikotarpio pabaigoje ji buvo padariusi tarnybinį nusižengimą. Ir jau tada ši faktinė aplinkybė padarė lemiamą įtaką 2020 m. tarnybinės veiklos vertinimo rezultatams. Todėl akivaizdu, jog įstaigos vadovas, dvejų metų tarnybinės veiklos vertinimų metu pakartotinai vertindamas tą pačią pareigūnei nepalankią aplinkybę, kaip lemiančią vertinimų rezultatus, priėmė neteisėtą sprendimą.

Teismas Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktoriaus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą nepritarti pareigūnės 2021 m. tarnybinės veiklos vertinimui „labai gerai“ ir jos praėjusių metų tarnybinę veiklą vertinti „gerai“ panaikino.

Vertinimo komisija, įvertinusi pareigūnės 2021 metų tarnybinę veiklą „labai gerai“, buvo suformulavusi siūlymą nustatyti jai 0,5 didesnį pareiginės algos koeficientą. Įstaigos vadovui, priėmus nemotyvuotą ir neteisėtą sprendimą, toks siūlymas, suprantama, nebuvo įgyvendintas. Tačiau Šiaulių tardymo izoliatorius teismo sprendimo apeliacine tvarka neskundė. Ir 2022 m. rugpjūčio mėn. įstaigos direktoriaus įsakymu pareigūnei buvo nustatytas didesnis pareiginės algos koeficientas, kaip ir buvo siūliusi Vertinimo komisija.    

Rekordinė savaitė – mūsų daugiau nei 500

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga, susikūrusi vos prieš trejus metus perkopė 500 narių skaičių ir toliau sparčiai auga. Suskaičiavus trejų metų statistiką, profesinės sąjungos augimas sudaro mažiausiai 100 narių per metus.

O praėjusi savaitė galima sakyti buvo rekordinė, pagal norinčiųjų tapti nariais, skaičių. Nariais tapo 122 žmonės, iš kurių – 102 pasieniečių mokyklos kursantai ir 20 – pareigūnų.

Sveikiname naujus narius, dėkojame už parodytą pasitikėjimą ir kviečiame būti aktyviais, kilus klausimams nebijoti klausti, matant problemas – jas kelti ir visaip kitaip dalyvauti bei prisidėti prie Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinės sąjungos veiklos.   

Primename, kad mes – ne meškėnai, atsargų nekaupiame, viskuo dalijamės su nariais.

Jungiam aukštesnę pavarą ir judame link 600!

Nacionalinė pasienio pareigūnų profsąjunga: „Lėšų rotacija – geriausias sprendimas iš galimų, tačiau neturi tapti norma“

Vakar Vidaus reikalų ministerijoje, kaip buvo nuspręsta vasaros pabaigoje,  susitiko profesinių sąjungų, tarnybų atstovai ir ministrė Agnė Bilotaitė.

Vidaus reikalų ministerijos nuotr.

Susitikimo pradžioje ministrė akcentavo, kad tokio formato susitikimai būtini ir ji tikisi, kad tiek ministerijos tiek profesinių sąjungų, tiek tarnybų tikslas vienas – spręsti problemas ir siekti geresnių pareigūnų darbo sąlygų bei motyvacijos didėjimo.

Pasitarimo dalyviams buvo pristatytas Valstybės tarnybos įstatymo projektas. Kalbėta apie tai, kad tiek minėtas įstatymo projektas, tiek ir Vidaus tarnybos statutas turėtų būti labai glaudžiai susiję, todėl kol nebus  bazinių Valstybės tarnybos įstatymo gairių, nėra kuo remtis kuriant Statutą.

Ministrė išklausė profesinių sąjungų atstovų nuogąstavimų dėl į pabaigą einančių metų biudžeto bei kitų metų biudžeto atskiroms institucijoms.

Vidaus reikalų ministerija pristatė preliminarią informaciją dėl būsimo biudžeto ir akcentavo, jog jis bus pakankamas, kad institucijos galėtų vykdyti veiklą, o pareigūnų darbo ir aprūpinimo sąlygos neprastėtų.

Preliminarų biudžetą susitikime pristatė ir Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. Vadas patikino, jog planuojamų biudžeto lėšų turi pakakti tiek vertinimams, tiek skatinimas, tiek infrastruktūrai gerinti.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko, kitų metų biudžeto projekte VSAT‘ui numatytos lėšos aprūpinimui, siekiant užtikrinti karinį standartą, ginkluotę, infrastruktūrai tvarkyti ir kt., tačiau plačiau ir detaliau apie tai, narius profsąjunga informuos vėliau, kai bus patvirtintas biudžetas ir kai bus žinomos išlaidos pagal tam tikras eilutes.

Pradėjus kalbą apie biudžetinių lėšų rotaciją tarp Valstybės sienos apsaugos tarnybos ir Policijos departamento profesinių sąjungų nuomonės išsiskyrė. Priminsime, kad kiek anksčiau buvo diskutuojama, jog lėšomis, skirtomis įrangos pirkimui, kurių neįsisavina, VSAT susikeistų su Policijos departamento atlyginimams sutaupytomis lėšomis (identišką sumą), kad būtų galima įvertinti VSAT pareigūnus taip siekiant, jog jie nenukentėtų.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko Rimanto Liepos, vienos profesinės sąjungos tokiam sprendimui pritartų ir palaikytų, kitos – ne.

Nacionalinė pasienio pareigūnų profesinė sąjunga mano, kad šiuo metu tokia lėšų rotacija yra ir išeitis, kai nėra geresnių variantų todėl, kad užtikrinami dviejų institucijų poreikiai, o dėl tokio sprendimo išlošia pareigūnai. Visgi anot pirmininko Rimanto Liepos, tai turėtų būti išimtis ir negalėtų kartotis metai iš metų.

„Lėšos turėtų būti planuojamos taip, kad ateityje panašūs sprendimai nepriešintų nei pareigūnų, nei  profesinių sąjungų tarpusavyje“, – sakė Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas. Susitikime pasieniečių profesinės sąjungos pirmininkas taip pat sakė, jog praėjusiame susitikime ministrės teiktas panašių pasitarimų siauresniame rate pasiūlymas buvo labai geras, todėl pasiūlė  įgyvendinti tai praktikoje, nes dabar profesinės sąjungos, ministerija ir atskiros tarnybos vadovaujasi skirtingais skaičiais bei informacija, o siekiant ministrės išsikelto tikslo – bendromis jėgomis siekti vieningo tikslo – tikslia informacija reikėtų pasidalinti, tai leistų teikti pasiūlymus ir be interpretacijų informuoti apie priimamus arba rengiamus įstatymus, planuojamą biudžetą ir kita.

VRM pradėtas lėšų perskirstymas tarp institucijų – bado dietos pradžia?

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija informuota, kad VRM sprendimu Policijos departamentas (PD) su Valstybės sienos apsaugos departamentu (VSAT) „susikeis“ 2,5 milijono eurų. PD 2,5 milijono eurų atiduoda VSAT iš vadinamosios atlyginimų eilutės, VSAT policijos pareigūnams tiek pat perves iš „prekių ir paslaugų“ eilutės. Pareigūnų atstovai įsitikinę, kad dėl to nukentės ir policijos, ir pasienio pareigūnai.

„Toks piniginis pasjansas gali atrodyti nekaltas tik iš pirmo žvilgsnio. Tačiau realiai tokia operacija rodo labai sudėtingą finansinę padėtį VRM sistemos įstaigose. PD tikrai nėra perteklinių lėšų atlyginimų fonde, kurias policijos vadai galėtų dalintis su pasieniečiais. Ypač kai matome, kad iš desperacijos užkamšyti pareigūnų trūkumą jau net troleibusai policijos reklamomis apklijuojami. Įdomus požiūris. Ir netgi pripažinimas, kad niekas nebenori eiti dirbti į policiją“,- stebisi LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė.

Ne mažiau nerimo pareigūnų atstovams kelia ir iš VSAT iškeliausiančios lėšos šiuo metu, kai VSAT vėl kovoja su padidėjusia grėsme pasienyje su Baltarusija.

Pasak L. Soščekienės, tokia VRM ekvilibristika perskirstant lėšas tarp institucijų iš tiesų rodo, kad VRM vadovai, viešumoje aiškinantys, kaip viskas kontroliuojama ir kad jokių problemų nėra ir kad pareigūnai be reikalo mitinguoja, kovodami dėl savo gerovės, arba meluoja, arba mano, kad visi kiti nesigaudo situacijoje.

„Reali situacija yra tikrai grėsminga. Tenka tik apgailestauti, kad VRM vadovybė viešai neturi drąsos pripažinti realios situacijos. Visos PD reformos privedė iki rekordinio pareigūnų trūkumo. Tai dabar dar atimkime ir iš VSAT lėšas, tarsi šios tarnybos pareigūnai jau aprūpinti visa reikalinga įranga tiek, kad net perteklius susidaro“,- sako L. Soščekienė.

Ir priduria, kad policijos pareigūnams tokia naujiena tampa labai gera „dovana“ prieš pat spalio 2 d. Kuomet pareigūnai švenčia policijos dieną, dar vadinama ir angelų sargų diena.

Alytaus pataisos namuose vadovybė ir darbuotojai ieškojo būdų kaip komunikuoti

Alytaus pataisos namuose rugsėjo viduryje įvyko vadovybės ir  Lietuvos Respublikos ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinės sąjungos narių susirinkimas, kurio tikslas išsiaiškinti problemas dėl informacijos sklaidos, jos tikslumo įstaigoje ir rasti būdus kaip jas spręsti.

Pasak LRITĮPS atstovų, darbuotojams įstaigoje kilo klausimų dėl komunikacijos ir gaunamos informacijos tikslumo, tad siekiant spręsti šią problemą buvo pasiūlyta viename socialinių tinklų  sukurti uždarą bendravimo grupę, kurioje būtų diskutuojama, bendraujama, keliama svarbi informacija, praktiniai pavyzdžiai, o po dviejų mėnesių – įvertintas ir aptartas grupės naudingumas.

Pasak įstaigos vadovo, susitikimas su darbuotojais įvyko labai parankiu metu, nes spalį jis ketina susitikti su visomis pamainomis, siekiant aptarti su tarnyba susijusius klausimus. Anot vadovo, jis ne tik pasirengęs išklausyti darbuotojus, bet ir pats užduos klausimų, ypač jam aktualu sužinoti pareigūnų lūkesčius dėl optimalaus dirbančiųjų skaičiaus pamainose, leidžiančio užtikrinti nuolatinę  nuteistųjų kontrolę ir priežiūrą, lankstesnio grafiko laikotarpiu, kai pareigūnai ruošiasi fizinių normatyvų laikymui, liemenių bei taktinių diržų dėvėjimo tarnybos metu.

Alytaus pataisos namų direktorius išsakytoms pastaboms dėl informacijos sklaidos pritarė  paminėdamas, kad vis dar pasitaiko neetiško elgesio pavyzdžių socialiniuose tinkluose, kai pareigūnai, komentuodami įrašus, pamiršta, kad jiems galioja ne tik bendražmogiškos bendravimo ir kultūros , bet ir bausmių vykdymo sistemos etikos kodeksas.

Profsąjungos ir Alytaus pataisos namų vadovybės susitikime sutarta, jog priedų skyrimo už kuravimą ir pavadavimą kiekvienas atvejis bus analizuojamas individualiai, atsižvelgiant į darbo pobūdį, krūvį ir užduočių svarbumą. Susitarta, jog šiuos klausimus nagrinėjančios komisijos sudėtis bus peržiūrėta ir į jos veiklą įtraukta po vieną atstovą iš abiejų – Saugumo valdymo ir Resocializacijos – skyrių.

Alytaus pataisos namų direktorius pasidalijo informacija apie tai, kad gautos griežtos rekomendacijos dėl darbo režimo keitimo vietoj 24 val. darbo trukmės pamainos ketinama pereiti prie 12 val.

Susirinkime aptartas klausimas dėl pamainų organizavimo. Sutarta, jog specialistai, atsakingi už pamainos darbo organizavimą atsakingiau jas formuos, įvertindami dėl atostogų ar ligos sumažėjusį personalą, nes pasitaikė atvejų, kai pareigūnai susiduria su problema, jog jų nėra kam pakeisti ar atskubėti į pagalbą.

LRITĮPS  atstovai informavo, kad narius, gavusius informacinį lapelį apie reformą, kad yra keičiamas juridinio vieneto pavadinimas, profesinės sąjungos teisininkai konsultuos individualiai.

Nors pagrindinis akcentas susitikime buvo susitarti dėl komunikacijos organizacijos viduje, paliestas ir pareigūnams labai svarbus klausimas dėl vertinimų.

Priminsime, kad 2021m. vertinimų metu „labai gerai“ įvertintiems pareigūnams dėl finansinės padėties buvo suteiktas 0.5 aukštesnis koeficientas, o dėl nežinomų priežasčių vertinimo komisijoje nebuvo svarstomos alternatyvios skatinimo priemonės, pavyzdžiui, vienkartinė išmoka arba papildomos mokamos atostogos.

Įstaigos vadovas atsakė, jog galimybių įvertinti pareigūnus yra, tai priklauso ne tik nuo jo kaip vadovo, bet ir nuo skyrių viršininkų galimybių bei noro įvertinti savo kolegas.