Bendradarbiavimas davė rezultatų – partijų susitarime dėmesys ir VSAT struktūrai

Lietuvos Respublikos Seime atstovaujamos politinės partijos š.m. liepos 15 dieną pasirašė svarbų susitarimą Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo.

Nacionalinio saugumo ir gynybos klausimai iškilo į pirmąją vietą po to, kai Rusijos kariuomenė š.m. vasario 24 d. įsiveržė į nepriklausomą, suverenią šalį – Ukrainą.

Pasirašytame dokumente akcentuojamos Lietuvai ir Baltijos valstybėms kylančios grėsmės bei gairės, kaip atgrasyti agresyvias kaimynes, kolektyvinės gynybos bei nacionalinės gynybos stiprinimo klausimai.

Priminsime, jog š.m. gegužę ir birželį Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos atstovai kartu su Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininke Loreta Soščekiene susitikinėjo su opozicinių partijų, taip pat ir valdančiosios daugumos – Laisvės partijos – frakcijų Seime nariais, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku, keldama klausimą, kad būtina stiprinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos aprūpinimą, finansavimą, spręsti opias problemas, nes ši struktūra yra neatsiejama Nacionalinės gynybos architektūros dalis ir vaidina svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui.

Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Rimantas Liepa visuose susitikimuose akcentavo, jog norėtų, kad partijų susitarime dėl nacionalinio saugumo ir gynybos nebūtų užmiršta Valstybės sienos apsaugos sistema, o gairės atsispindėtų, jog ši struktūra yra Nacionalinės gynybos sistemos dalis.

 „Džiaugiamės, kad mūsų apsilankymai frakcijose, susitikimuose išsakytos pastabos ir problemos buvo išgirstos, o politinių partijų susitarime įtvirtinta nuostata, jog ne tik kariuomenė, bet ir kitos institucijos turi veikti kartu bei numatytos gairės dėl atitinkamo jų finansavimo“, – sakė Rimantas Liepa.

Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos pirmininkė Loreta Soščekienė taip pat pasidžiaugė, kad federacija kartu su Nacionaline pasienio pareigūnų profesine sąjunga laiku kreipėsi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną, Seimo frakcijas, kurios pateiktą informaciją įvertino ir išsakytas pastabas dėl struktūrų bendradarbiavimo ir veikimo kartu bei finansavimo įtraukė į politinių partijų Nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo susitarimą.

„Tai pavyzdys, kaip teigiamai veikia bendradarbiavimas ir kalbėjimasis net itin jautriomis temomis. Šis susitarimas gali būti puikiu visų politinių partijų bendro darbo pavyzdžiu, ko labai norėtųsi kalbant  ir apie kitas itin jautrias sritis“, – sakė Loreta Soščekienė.

Žygimantas Kalpokas teigė, jog tai, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba atsirado politinių partijų susitarimo gairėse dėl finansavimo bei aprūpinimo – didele dalimi yra Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacijos, Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos, dalies Seimo frakcijų bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko bendradarbiavimo rezultatas.

Pasak Nacionalinės pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojo Ž.Kalpoko, profesinė sąjunga sieks, kad susitarime įtvirtintų nuostatų būtų laikomasi, jos būtų įgyvendinamos.

Žemiau pateikiame aktualius Valstybės sienos apsaugos sistemai punktus, numatytus Politinių partijų susitarime Dėl Lietuvos nacionalinio saugumo ir gynybos artimiausio laikotarpio sustiprinimo.

5. Turi būti stiprinama ne tik Lietuvos kariuomenė, bet ir kitos institucijos, sudarančios Lietuvos ginkluotąsias pajėgas, užtikrinant jų sąveiką su Lietuvos kariuomene, aprūpinant NATO standartus atitinkančia ginkluote, amunicija ir ekipuote.

30. Sieksime didinti atgrasomąjį ir gynybinį valstybės potencialą stiprinant valstybės sienos su Baltarusija ir Rusijos Federacija (Kaliningrado sritimi) apsaugą, įdiegiant fizinį barjerą, stebėjimo sistemas ir kitas kontrmobilumo priemones. Ženkliai sustiprinti Suvalkų koridoriaus saugumą, įsigyjant ir įrengiant moderniausias technines bei fizines-inžinerines-fortifikacines kontrmobilumo priemones, derinti su NATO ir Lenkija Suvalkų koridoriaus saugumo stiprinimo planus.

32. Sieksime ilgalaikio ir nuoseklaus kitų nacionalinį saugumą užtikrinančių institucijų ir svarbių nacionaliniam saugumui sričių finansavimo didinimo pagal krašto saugumo ir gynybos poreikius, atsižvelgiant į viešųjų finansų tvarumo reikalavimus.